22a15a2a-a71e-44ea-b9f2-2e5f528c5de6 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1375-413/2019 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00987-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.6.2.; 2.5.9.; 3.3.1.18.2. Kauno apygardos teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės E. J. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-535-305/2019 pagal ieÅ¡kovo R.

S. ieÅ¡kinį atsakovei E. J., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. S. dėl nuosavybės teisės dalių bendrame turte nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. S. 2018 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismÄ ir patikslinęs savo reikalavimus prašė pripažinti, kad ½ dalis gyvenamojo namo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (toliau ir ginčo turtas), yra asmeninė M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė, o kita ½ dalis Å¡io turto, esančio (duomenys neskelbtini), yra V.

S., mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad M. S. ir V. S. yra jo tėvai, kurie susituokė 1952 m. rugpjūčio 9 d. ir kartu gyveno iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki M. S. mirties. Po M. S. mirties jos palikimÄ â€“ 4,6100 ha žemės sklypÄ ir 8667 pajų priėmė ieÅ¡kovas, kuriam 1994 m. lapkričio 14 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. M. S. ir V. S. iki 1977 metų gyveno vienkiemyje, jiems priklausančiame name, dirbo tuometiniame (duomenys neskelbtini) kolÅ«kyje, (duomenys neskelbtini).

IÅ¡sikėlus iÅ¡ vienkiemio, ieÅ¡kovas su tėvais apsigyveno (duomenys neskelbtini) kooperatyvui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Už kooperatinį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ tėvai kas ketvirtį mokėdavo apie 160 rublių dydžio įnaÅ¡us ir paskutinę įmokÄ sumokėjo iki M. S. mirties, t. y. kai Lietuvoje oficiali atsiskaitymo valiuta buvo rubliai. 1977 metais Å¡alia gyvenamojo namo už savo asmenines lėšas tėvai pasistatė Å«kinį pastatÄ , 1990 metais įrengė Å¡ulinį, 1993 metais pastatė kluonÄ .

Teisinė Å¡ių statinių registracija iki motinos mirties nebuvo atlikta, gyvenamasis namas ir kiti pastatai iki 2006 m. gruodžio 13 d. registruoti tėvo V. S. vardu tik (duomenys neskelbtini) Å«kinėse knygose. Kadangi M. S. mirties dienÄ â€“ (duomenys neskelbtini) Å¡ie pastatai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre nei M. S., nei V. S. vardu, todėl 1994 m. lapkričio 14 d. VilkaviÅ¡kio rajono notarų biuro notarės R. V. iÅ¡duotame paveldėjimo teisės liudijime Å¡io turto dalis, priklausiusi M.

S., ir nebuvo nurodyta. 2006 m. gruodžio 13 d. minėti pastatai VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2006 m. lapkričio 29 d. pažymos Nr. (27) (3.15) Pž-917 apie pastatų priklausymÄ pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti V. S. vardu.

3. V. S. (duomenys neskelbtini) mirė, testamentu visÄ savo turtÄ palikdamas atsakovei E. J., kuri yra ieÅ¡kovo įdukra. Atsakovė per įstatymų nustatytÄ terminÄ kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau iki Å¡iol paveldėjimo liudijimas jai neiÅ¡duotas. IeÅ¡kovas taip pat kreipėsi į VilkaviÅ¡kio rajono 1-ojo notarų biuro notarę R. V. dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į M. S. turto dalį, tačiau paveldėjimo liudijimas nebuvo iÅ¡duotas, kadangi Nekilnojamojo turto registre mirusios M.

S. vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis Nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo formomis, notaras gali iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ ir nustatyti vieno iÅ¡ sutuoktinių dalį bendroje nuosavybėje, kad Å¡i dalis bÅ«tų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau tokiu atveju reikalingas V. S. įpėdinės E. J. sutikimas, tačiau ji tokio sutikimo notarui nepateikė.

Kadangi sutuoktiniai M. S. ir V. S. gyvendami santuokoje turtÄ Ä¯gijo ir sukÅ«rė bendromis lėšomis bei darbu, ieÅ¡kovo nuomone, teismas turėtų nustatyti kiekvienam iÅ¡ jų po ½ dalį nuosavybės teisių į santuokoje įgytÄ turtÄ .

4. Atsakovė prašė ieÅ¡kovo reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovo tėvas V. S., vykdydamas tiek savo, tiek ir mirusios sutuoktinės valiÄ , apie 2005-2006 metus surašė testamentÄ , kuriuo jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ po savo mirties paliko atsakovei. 2006 metais V. S. iniciatyva nekilnojamasis turtas, t. y. gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai, kluonas, kiemo statiniai (Å¡ulinys), esantys (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno ieÅ¡kovas su sutuoktine – atsakovės motina, taip pat ieÅ¡kovo tėvas, buvo įregistruoti Registrų centre V.

S. vardu kaip asmeninė jo nuosavybė. Å is faktas ieÅ¡kovui buvo žinomas, nes jis dalyvavo atliekant statinių kadastrinius matavimus, ne kartÄ vežiojo savo tėvÄ pas matininkus, kurie formavo kadastrinę nekilnojamojo turto bylÄ , taip pat į Registrų centrÄ , kur buvo pateikti dokumentai nuosavybės teisių įregistravimui. IeÅ¡kovas žinojo, kad vieninteliu minėto nekilnojamojo turto savininku yra jo tėvas V. S., suprato, jog po tėvo mirties visas turtas atiteks ieÅ¡kovo įdukrai – atsakovei.

IeÅ¡kovui 2018 m. liepos 16 d. pateikus ieÅ¡kinį teismui dėl turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe, jis turėtų bÅ«ti atmestas kaip praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ . II.  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pripažino, kad ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis kiemo statinio (Å¡ulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra M.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), asmeninė nuosavybė. Taip pat pripažino, kad ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinio (Å¡ulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), asmeninė nuosavybė; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės E. J. 178 Eur žyminio mokesčio, 25,06 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 285,80 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų paruoÅ¡imu bei atstovavimu teisme, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovui.

Dėl ieškinio senaties terminų taikymo 6. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytos teisės normos, kuriomis nustatomas 3 metų ieškinio senaties terminas kreiptis dėl dalies kolūkiečių kiemo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ar jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo ar atidalinimo, yra neaktualios ir šiuo atveju netaikytinos, nes ieškovas nereiškia ieškinio Lietuvos Respublikos 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 4 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu.

Po Lietuvos Respublikos 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ įsigaliojimo (1990 m. lapkričio 27 d.), ieškovo tėvų nuosavybės teise turimam turtui, įgytam jų santuokos metu iš bendrų lėšų, taikytinos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos.

7. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį yra pasibaigęs 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis dėl turto dalies bendrame turte nustatymo, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2018 m. pradžios, kuomet ieÅ¡kovas iÅ¡ notaro sužinojo, kad papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ jam nebus iÅ¡duotas. Vadovaudamasis nurodytu, teismas sprendė, jog 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra pasibaigęs, taigi atmesti ieÅ¡kinį atsakovės nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl turto dalies bendrame turte nustatymo 8. Remdamasis Å¡alių ir byloje apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais bylos įrodymais, teismas nustatė, kad ginčo turtas buvo pastatytas (įrengtas)/iÅ¡pirktas ieÅ¡kovo tėvų M. S. ir V. S. bendromis lėšomis santuokos metu, laikotarpyje nuo 1977 m. iki 1980 m.

9. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Nors šio klausimo teisinis reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis.

10. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pripažintina, kad ginčo turtas priklausė ieškovo tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dali preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V. 2018 m. birželio 8 d. rašte Nr. 30 nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), tačiau turtas išlieka bendroji nuosavybė, kol nenustatytos sutuoktinių dalys.

11. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė E. J. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ jo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Gyvenamajame name su priklausiniais gyveno ieÅ¡kovo tėvai, pats ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė A.

S. su dukra (ieÅ¡kovo įdukra) atsakove E. J.. IeÅ¡kovas gyvenamajame name su priklausiniais negyvena nuo 2008 metų, o apeliantė jame gyvena iki Å¡iol. IeÅ¡kovo tėvas V. S. testamentu, patvirtintu 2003 m. kovo 26 d. VilkaviÅ¡kio rajono 2-ojo notaro biuro notarės, registro Nr. 1956, visÄ savo turtÄ , tame tarpe ir gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais paliko apeliantei. IeÅ¡kovas apie apeliantės naudai sudarytÄ testamentÄ buvo informuotas testamento sudarymo dienÄ . 1.2. Apeliantės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiavo nuo 2018 metų pradžios, t. y. nuo tada, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į notarę dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir tariamai sužinojo, kad papildomas paveldėjimo teisės liudijimas jam nebus iÅ¡duotas, nes apeliantė, kaip V.

S. įpėdinė, neduoda sutikimo, kad bÅ«tų iÅ¡duotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. IeÅ¡kovas sužinojo arba turėjo žinoti apie savo teisių galimÄ pažeidimÄ dar 2006 metais, kai jis organizavo ir padėjo savo tėvui įregistruoti gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. 2006 m. gruodžio 13 d. įregistravus gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais vieÅ¡ajame registre, ieÅ¡kovui neabejotinai buvo žinoma, kad Å¡is turtas yra įregistruotas tik V.

S. vardu. Kadangi dalis gyvenamojo namo su priklausiniais nebuvo įregistruota 1994 m. mirusios M. S. vardu, kurios įpėdinis buvo ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovas kaip protingas, rÅ«pestingas ir atidus žmogus privalėjo imtis aktyvių veiksmų dėl pažeistų teisių gynybos. 1.3. Apeliantės įsitikinimu, ieÅ¡kovas neabejotinai turėjo suvokti savo teisių pažeidimÄ taip pat ir 2008 metų pradžioje, t. y. iÅ¡ karto po V. S. mirties (duomenys neskelbtini). Taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ieÅ¡kovas, įvertinęs tuo metu žinomas aplinkybes, kad gyvenamasis namas su priklausiniais yra registruotas tik V.

S. vardu, kad V. S. yra sudaręs testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko apeliantei, negalėjo nesuvokti, kad po V. S. mirties nesiėmus jokių veiksmų, gyvenamasis namas su priklausiniais atiteks apeliantei. 1.4. IeÅ¡kovo, apeliantės ir apeliantės mamos (ieÅ¡kovo buvusios sutuoktinės) santykiai yra konfliktiÅ¡ki, ieÅ¡kovas ginčo gyvenamajame name su priklausiniais negyvena nuo 2008 metų ir jokių ryÅ¡ių nepalaiko. Dėl minėtos priežasties, net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojęs apie minėtÄ tvarkÄ dėl mirusiojo sutuoktinio turto dalies nustatymo notarine tvarka, ieÅ¡kovas turėjo suprasti, kad apeliantės sutikimo dėl palikimo priėmimo negaus. 1.5.

Vadovaudamasi nurodytu, apeliantė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. IeÅ¡kinio senaties termino pradžia sietina su asmens sužinojimu apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kovas R. S. 2018 metų pradžioje kreipėsi į VilkaviÅ¡kio rajono 2-ojo notaro biuro notarę, kad jam bÅ«tų iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į M.

S. palikimo dalį. Kadangi notarė atsisakė iÅ¡duoti papildomÄ paveldėjimo teisės liudijÄ , todėl ieÅ¡kovas R. S. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl advokato paskyrimo, kad advokatas parengtų procesinius dokumentus teismui dėl pažeistų teisių gynimo. 2.2. BÅ«tent po to, kai 2018 metais ieÅ¡kovas kreipėsi į notarę ir buvo atsisakyta iÅ¡duoti papildomÄ paveldėjimo teisės liudijÄ , Å¡is momentas laikytinas ieÅ¡kinio senaties pradžia, o ne 2006 m. gruodžio 13 d. ar 2008 m. sausio 7 d., kaip apeliaciniame skunde nurodė apeliantė.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

15. Asmens teisė į teisminę gynybÄ Ä¯tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai).

16. Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ .

17. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: teisės įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ savo nuožiÅ«ra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , Å¡alis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo bÅ«das užtikrina efektyviÄ jos pažeistos teisės apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

18. Å alių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį materialųjį ginÄÄ .

19. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ turėdamas tikslÄ priimti palikimÄ po motinos M. S. mirties (duomenys neskelbtini), arba, kitaip tariant, nustatyti iki motinos mirties jai tenkančiÄ turto dalį (1/2 dalį) bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje ir vėliau šį turtÄ priimti kaip palikimÄ pagal įstatymÄ .

20. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir jo tėvai iki M. S. mirties buvo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio nariai.

21. KolÅ«kiečių kiemo turtas priklausė jo nariams ir buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1964 m. CK 132 straipsnis). KolÅ«kiečių kiemo nario dalies dydis buvo nustatomas vadovaujantis tuo, kad visų kiemo narių, įskaitant nepilnamečius bei nedarbingus, dalys buvo lygios (1964 m. CK 136 straipsnio 2 dalis). 1990 m. lapkričio 27 d. įstatyme Nr. 1-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ įtvirtinta, kad, panaikinus kolÅ«kiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisės formÄ , nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos.

Tačiau kolÅ«kiečių kiemo nariams, kol nepasibaigęs bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (1990 m. lapkričio 27 d.), įtvirtinta teisė reikalauti nustatyti jų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ remiantis 1964 m. CK 132–141 straipsniais, galiojusiais iki Å¡io įstatymo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2008).

Tai reiÅ¡kia, kad nuosavybė kaip tokia neiÅ¡nyko ir sutuoktiniui į jÄ nuosavybės teisė iÅ¡liko, bet ne kaip kolÅ«kiečių kiemo nario, o kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Kiti Å¡eimos nariai galėjo reikalauti padalyti ar atidalyti iÅ¡ kolÅ«kiečių kiemo, kol nesibaigęs bendras ieÅ¡kininės senaties terminas, t. y. per 3 metus (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2004).

22. Byloje nėra ginčo, kad kolÅ«kio nuosavybei pasibaigus ir perėjus į privatinę, nė vienas iÅ¡ suinteresuotų asmenų (ieÅ¡kovas ir jo tėvai) per įstatyme nurodytÄ 3 metų senaties terminÄ nepateikė ieÅ¡kinio dėl turto dalies nustatymo.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad po M. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimÄ , susidedantį iÅ¡ 4,61 ha ir 8667 Lt pajaus, esančio žemės Å«kio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, priėmė jos sÅ«nus – ieÅ¡kovas R. S., kuriam 1994 m. lapkričio 14 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ (b. l. 13).

24. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas. Ä®pėdiniui, priėmusiam palikimÄ , pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniui buvo žinomi palikimÄ sudarantys objektai (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įpėdinis, pareiÅ¡kęs, kad priima palikimÄ , laikomas priėmusiu visÄ turtÄ , t. y. ne tik jam žinomÄ turtÄ , bet ir turtÄ , kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtÄ , kuris dėl tam tikrų priežasčių iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

25. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turtas į paveldimo turto apimtį nebuvo įtrauktas, taip pat nebuvo atlikta ir Å¡io turto teisinė registracija. Taigi ieÅ¡kovas, priėmęs po motinos mirties palikimÄ (dalį palikimo), vadovaujantis Å¡io sprendimo 21, 24 punktuose paminėtu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, turėjo teisę per įstatymu nustatytÄ 3 metų terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos (1994 m. gegužės 3 d.) įgyvendinti palikėjos teisę ir praÅ¡yti nustatyti jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau tokia teise nustatytu terminu nepasinaudojo ir ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė praėjus daugiau kaip 24 metams po palikimo atsiradimo dienos.

26. Kita vertus, IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡is turtas 2006 m. gruodžio 13 d. buvo įregistruotas kaip asmeninė ieÅ¡kovo tėvo V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybė (b. l. 12, 15-16). Vadovaujantis Testamentų registro iÅ¡raÅ¡u (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir byloje nustatytais duomenimis apie testamentinį įpėdinį, mirusiojo V. S. palikimÄ pagal testamentÄ 2008 m. kovo 3 d. priėmė atsakovė E. J.. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie ginčo turto nuosavybės teisių įregistravimÄ ieÅ¡kovo tėvo V.

S. vardu ir apie testamento sudarymÄ , kuriuo pastarasis paliko visÄ savo turtÄ atsakovei, ieÅ¡kovas sužinojo atitinkamai 2006 m. gruodžio 13 d. ir 2008 m. sausio 7 d. (teismo sprendimo 9.5. ir 9.6. punktai). Todėl nėra pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, kad pagal ieÅ¡kovo suformuluotÄ reikalavimÄ teismui ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2018 m. pradžios, kuomet ieÅ¡kovas iÅ¡ notaro sužinojo, kad papildomas paveldėjimo teisės liudijimas nebus iÅ¡duotas, ne tik vadovaujantis Å¡io sprendimo 25 punkte aptartų aplinkybių pagrindu, bet ir CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda ne tik nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ , bet ir tos dienos, kuriÄ asmuo turėjo sužinoti apie tokį pažeidimÄ .

27. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2018 m. liepos 16 d., o apie savo teisių įgyvendinimÄ arba pažeidimÄ ieÅ¡kovas turėjo sužinoti atitinkamai 1994 m. gegužės 3 d. ir 2006 m. gruodžio 13 d. / 2008 m. sausio 7 d., esant atsakovės praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kovo reikalavimams ieÅ¡kinio senatį, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis, 90 straipsnio 1 dalis).

28. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės doktrinoje testamentas apibrėžiamas kaip asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka visiÅ¡kai veiksnaus fizinio asmens – testatoriaus laisva valia sudarytas sandoris, kuriuo testatorius nusprendžia jam priklausančio turto likimÄ ir kurio teisiniai padariniai atsiranda tik jam mirus (Vileita A.

Paveldėjimo teisė. Vilnius: Justitia, 2011, p. 45). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji – sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimui (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30, 5.35 straipsniai, kt.) – teisės normose nustatyti reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-969/2016).

TestamentÄ galima ginčyti teismo tvarka tik testatoriui mirus, nes tik nuo Å¡io momento testamentas, kaip vienaÅ¡alis sandoris, įgyja teisinę galiÄ (CK 5.17 straipsnio 1 dalis). Toks ieÅ¡kinys palikimÄ priėmusiam asmeniui gali bÅ«ti pareikÅ¡tas per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tokio pobÅ«džio reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas, testamentas ir nekilnojamojo turto registre esantys duomenys Å¡iai dienai nėra nuginčyti, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo praÅ¡omu bÅ«du jo pažeistos teisės negalėtų bÅ«ti apgintos.

29. Be to, bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas (5 kambarių gyvenamasis namas) iki 1997 metų, taigi ir po M. S. mirties, buvo kooperatinė (2018-04-27 pažymoje Nr. M7-441 apie turėtus pastatus – „koop“) nuosavybė (b. l. 14). Notarė, atsisakydama iÅ¡duoti ieÅ¡kovui papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , 2018 m. birželio 8 d. raÅ¡te nurodė, kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog ieÅ¡kovo tėvai, gyvendami santuokoje, įsigijo gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatus, ir tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, neatitinka ieÅ¡kovo pateiktos 2018 m. balandžio 27 d. pažymos Nr. M7-441, kaip nuosavybės teisę įrodančio dokumento, turinio.

Nors pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, bylos raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojais parodymais, sprendė, kad ieÅ¡kovo tėvai pajinius įnaÅ¡us už ginčo kooperatinį turtÄ sumokėjo iki M. S. mirties (teismo sprendimo 9.2. punktas), tačiau Å¡ių įrodymų turinio ir įrodomosios reikÅ¡mės nedetalizavo (neatskleidė). Pažymėtina, kad Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo 2018 m. balandžio 27 d. pažyma Nr. M7-441 apie vieno iÅ¡ ginčo turtinio vieneto – gyvenamojo namo – 1991-1997 metais nurodytÄ teisinį statusÄ â€“ „koop“, įvertinus visÄ pažymos turinį, tame tarpe jos paskutinę pastraipÄ , kad pagal 1998-2002 m. duomenis statinių „koop“ nuosavybė jau nenurodoma, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pažymoje nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos kitais bylos raÅ¡ytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis suinteresuotos bylos baigtimi Å¡alies ir liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

30. Taigi, Å¡io sprendimo 29 punkte aptartos aplinkybės teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad tėvai pajinius įnaÅ¡us už ginčo kooperatinį gyvenamÄ jį namÄ sumokėjo iki M. S. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini).

31. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su ieÅ¡kinio senaties taikymu bei aiÅ¡kinimu ir įrodymų vertinimu. Dėl minėtų pažeidimų bylÄ buvo iÅ¡nagrinėta neteisingai, dėl ko yra pagrindas teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti byloje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

32. Panaikinus teismo sprendimÄ ir byloje priėmus naujÄ sprendimÄ , pakeičiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.

33. Pagal bendrÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklę Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleistÄ nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Pagal pateiktus įrodymus, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 700 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 450 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (b. l. 98, 124-125). IeÅ¡kovas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ yra atleistas (b. l. 85-86). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos atstovavimo iÅ¡laidos (1150 Eur) priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1150 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) atstovavimų iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis Edvardas Paliokas