22a00d6f-a04f-4786-89b5-e0e3f6d3067d · Å iaulių apylinkės teismas

                                                                                                        Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-17-899/2013                  Proceso Nr. 4-70-3-00118-2013-0    Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 78.3 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS   N U T A R T I S    2013 m. kovo 1 d. Šiauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius VinciÅ«nas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui A.

R., jo atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui, nukentėjusiajam Å . O., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudÄ , atstovui Virginijui Čėsnai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracine tvarka nubausto A. R. skundÄ dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 40N-2190051-12 panaikinimo ir n u s t a t ė :

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistas Virginijus Čėsna 2012 m. gruodžio 4 d. A. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad A. R. 2012 m. lapkričio 30 d. apie 13.39 val. Å iauliuose, ties V. g. 269 vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi Lancer“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai saugu, trenkėsi į priekyje pradėjusį važiuoti automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pajudėjo iš vietos nekeisdamas važiavimo krypties; vairuotojas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta eismo įvykio; eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Protokole konstatuota, kad tokiais veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p. ir 106 p. reikalavimus.

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistas Virginijus Čėsna 2012 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimÄ Nr. 40N-2190051-12, pagal kurį A. R. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams. 2013 m. sausio 10 d. Å iaulių apylinkės teisme gautas A. R. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo (23-24 b. l.).

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad su pažeidimu nesutiko ir nesutinka, mano, kad pareigÅ«nas, surašęs 2012 m. gruodžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 40P-2175807-12 ir priėmęs skundžiamÄ nutarimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų įvykio aplinkybių ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ . 2012 m. lapkričio 30 d. apie 13.39 val. važiavo V. gatve automobiliu „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo, kaip ir visos transporto priemonės, antra juosta, kadangi pirmoji važiavimo juosta buvo užimta stovinčių automobilių.

PrieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta vyko intensyvus judėjimas. Važiuojant V. gatve, ties namu Nr. 269, artėjant prie sankryžos su gatve iÅ¡ deÅ¡inės pusės ir V. gatvei darant lankÄ prie deÅ¡inio Å¡aligatvio, prie pat sankryžos stovėjęs automobilis be jokio įspėjamojo signalo pradėjo judėti nuo Å¡aligatvio į priekį, link V. g. vidurio. Staigiai stabdė, įjungė garsinį signalÄ ir, manydamas, kad automobilis ir toliau judės link V. gatvės vidurio į antrÄ eismo juostÄ užtverdamas keliÄ jam, tam, kad nebÅ«tų iÅ¡stumtas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , suktelėjo vairÄ deÅ¡inėn. Jo vairuojamam automobiliui jau sustojus, tuo momentu, priekyje buvęs automobilis judėjo toliau ir savo kairiu galiniu kampu kliudė jo vairuojamÄ automobilį.

Visas eismo įvykis buvo užfiksuotas jo automobilyje esančia vaizdo kamera. Kadangi su kito automobilio vairuotoju nesutarė, kas yra kaltas dėl eismo įvykio, iškvietė policijos pareigūnus. Buvo nustatyta, kad KET pažeidė automobilio, pajudėjusio nuo dešinio šaligatvio, vairuotojas, jo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Po to staiga situacija įvertinta visiškai priešingai, administracinė teisena šio asmens atžvilgiu nutraukta ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame teigiama, kad jis (A.

R.), vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai saugu, trenkėsi į priekyje pradėjusį važiuoti automobilį, kuris pajudėjo iÅ¡ vietos nekeisdamas važiavimo krypties, nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡vengta eismo įvykio. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jo atžvilgiu suraÅ¡ytas be pagrindo ir jis nubaustas yra neteisingai. Policijos pareigÅ«nai patys skirtingai įvertino situacijÄ ir visiÅ¡kai prieÅ¡ingai vertino abiejų vairuotojų veiksmus.

Ä®sitikinęs, kad KET nepažeidė, o tai padarė antrÄ jį automobilį vairavęs asmuo. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras su A. R. skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime į skundÄ (25 b. l.) paaiÅ¡kino, kad skiriant A. R. nuobaudÄ , buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo posėdyje A. R. skundÄ palaikė. PaaiÅ¡kino, kad su Å . O. iki įvykio nėra susidÅ«ręs, santykiai neutralÅ«s. Policijos pareigÅ«nams jokių asmeniÅ¡kų prieÅ¡iÅ¡kumų nėra.

Važiavo darbo automobiliu V. gatve. Eismas vyko antra juosta, nes pirmoje stovėjo automobiliai. Važiavo tvarkingai, paskui kitÄ transporto priemonę. Staiga iÅ¡ kelkraščio be įspėjamųjų signalų pradėjo judėti automobilis. PrieÅ¡ais vyko intensyvus eismas. Stengiantis iÅ¡vengti eismo įvykio, suko vairÄ deÅ¡inėn, stabdė, spaudė garsinį signalÄ , Å¡aukė, bet nepadėjo. Sustojo, kai kitas automobilis lietė priekinį jo automobilio bamperį. Jo važiavimo greitis buvo 30-40 km/h.

Leistinas greitis mieste 50 km/h. Automobilyje buvo vienas. IÅ¡ kito automobilio matė iÅ¡lipantį kitÄ asmenį ir nuo gatvės ateinančiÄ moterį, kurios nepažįsta. Moteris apklausta kaip liudytoja nebuvo. Jis (A. R.) važiavo tiesiai, jokių posÅ«kių nerodė. Kitas automobilis nuo kelkraščio pradėjo judėti link gatvės vidurio, matėsi, kad jis tolsta nuo Å¡aligatvio link jo (A. R.). Ä®vykio schemÄ matė tik juodraÅ¡tyje. Pasirašė po tuščiu lapu, kadangi pareigÅ«nai jam sakė, kad schema bus perbraižyta iÅ¡ juodraščio.

Gatvėje yra dvi eismo juostos – į vienÄ ir kitÄ pusę. Po susidÅ«rimo Å . O. automobilis judėjo į deÅ¡inę ir pakeitė kryptį link kelkraščio. Å . O. važiavo tiesiai. Jis po kontakto įsijungė posÅ«kį. Matė, kad Å . O. juda į V. gatvės centrÄ . Bijojo bÅ«ti iÅ¡stumtas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nes manė, kad jį iÅ¡stums. SusidÅ«rė jo automobilio priekinio bamperio deÅ¡ine dalimi su kito automobilio galinio kairės pusės bamperio dalimi. V. gatvė toje vietoje yra kaip lankas iÅ¡ deÅ¡inės į kairę.

Automobilis automatiÅ¡kai suka į kairę. Kontakto metu jo automobilis buvo visiÅ¡kai sustojęs. Atvykę pareigÅ«nai trumpai ir aiÅ¡kiai pasakė, kad kaltas kito automobilio vairuotojas. Planavo važiuoti tiesiai. PeržiÅ«rėjęs vaizdo medžiagÄ , pamatė, kaip po smÅ«gio įsijungė netyčia deÅ¡inysis posÅ«kio signalas. Nukentėjusysis buvo prieÅ¡iÅ¡kas, jis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio sakė, kad jis nestovėjo, o važiavo ir rodė signalÄ Ä¯ kairę. Jo tėvai jį (A. R.) stumdė, grasino teismais.

SiÅ«lė Å . O. pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , jis atsisakė. PareigÅ«nams atvykus ir paaiÅ¡kinus, kas buvo padaryta ne taip, pats prašė pildyti deklaracijÄ . PareigÅ«nų laukė apie valandÄ laiko, deklaracijos nebepildė, nes buvo pradėtos procedÅ«ros. PaaiÅ¡kinime nurodė, kad jis siÅ«lė pildyti deklaracijÄ , galbÅ«t turėdamas galvoje, kad po policijos atvykimo. Automobilyje kamera įtaisyta jo, ji reikalinga dėl saugumo. Ankščiau tokių situacijų nėra turėjęs. Negali atsakyti į klausimÄ , ar gatvės lankas prasideda už sankryžos.

Nuo įvykio vietos iki sankryžos atstumas apie porÄ metrų. Nukentėjusysis Å . O. teisme parodė, kad iki įvykio A. R. nepažinojo, policijos pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ , taip pat. Atvažiavo V. gatve ir sustojo pasukęs į deÅ¡inę prie kelkraščio iÅ¡leisti motinÄ . IÅ¡leidęs jÄ , pamatė, kad prie mokesčių inspekcijos yra laisvų stovėjimui vietų. Pradėjęs važiuoti, parodė posÅ«kio signalÄ ir pajuto smÅ«gį. Planavo sukti į deÅ¡inę. PosÅ«kį rodė.

Tik pradėjo važiuoti ir iÅ¡ karto posÅ«kį rodė. SmÅ«gis buvo labai silpnas, tik prisilietimas, jį vos pajuto. Automobilio kryptis nuo smÅ«gio nepakito. A. R. neteisus, nekliudė jo važiavimo krypties. MotinÄ iÅ¡leido iÅ¡ automobilio, ji tolo nuo automobilio ir paties įvykio nematė, nesuprato kas įvyko. Motina prie automobilio grįžo pasižiÅ«rėti kas įvyko. Ji galėtų paliudyti, kad žmogus po įvykio buvo agresyvus, rodė kamerÄ , sakė sumokėti 500 Lt ir gali važiuoti.

Mokėti nesutiko, nes nėra kaltas. Asmuo nesakė, kad „pildome eismo įvykio deklaracijas, iÅ¡siaiÅ¡kiname kas įvyko“. Jei bÅ«tų dar rodęs posÅ«kį į kairę, bÅ«tų klaidinęs kitus eismo dalyvius. Matė per galinį vaizdo veidrodėlį, kad važiuoja automobilis antra juosta, arčiau aÅ¡inės juostos. Mano, kad KET 106 punktÄ iÅ¡pildė pilnai, buvo įsitikinęs, kad jam nekliudys. Automobilis bÅ«tų pravažiavęs pilnai, kiek kalbėjo su kitais žmonėmis, taip pat sakė, kad ir su sunkvežimiu bÅ«tų pravažiavęs. PareigÅ«nų klausė, tačiau pažiÅ«rėjęs įraÅ¡us, tikrai žino, kad yra nekaltas.

Asmuo pirmiau siÅ«lė pildyti deklaracijas, vėliau policijai atvykus, jas pildyti siÅ«lė jis (Å . O.). Asmuo tuomet nebesutiko, jam (Å . O.) sakė: „bus tau pamoka, dabar turi bėdÄ â€œ. Pirmas deklaracijas pildyti pasiÅ«lė A. R., jis (Å . O.) nesutiko, nes yra nekaltas. Sustojo iÅ¡leisti motinÄ atstumu nuo sankryžos 10-15 m. IÅ¡leidęs motinÄ , posÅ«kio į kairę nerodė, kad neklaidintų eismo dalyvių. Matė kas dedasi gatvėje jam už nugaros. ApsižiÅ«rėjo, kad nėra automobilių ir pradėjo važiuoti.

Kada tiksliai pajuto kontaktÄ su kitu automobiliu, nepasakys. PosÅ«kio signalÄ rodė prieÅ¡ kontaktÄ . Vaizdo įraÅ¡e matosi, kad rodo posÅ«kio signalÄ . Vaizdo kamera visko neaprėpia, nes ji žiÅ«ri tiesiai, todėl rodomo posÅ«kio signalo nesimato. Buvo tik Å¡iek tiek automobilio vairo užmetimas, kad neužvažiuotų ant borto sukant į posÅ«kį, prieÅ¡ kontaktÄ . Ä® kairę nesuko, gal Å¡iek tiek, net per žingsnį nebÅ«tų, tiksliai nepasakys. Pasuko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę ir pradėjo stabdyti, nes pajuto kontaktÄ .

VairÄ pradėjo sukti deÅ¡inėn, smÅ«gio nesitikėjo, ir, pajutęs smÅ«gį, pradėjo stabdyti pavažiuodamas į deÅ¡inę. Vairo pasukimas į kairę Å¡iek tiek buvo, ne taip, kad iÅ¡lįstų automobilis į prieÅ¡ingÄ dalį. Vaizdo medžiagoje matosi, kad jis niekam nekliudė. VairÄ Ä¯ kairę pasuko centimetrais, kad neužvažiuotų ant borto. Jei nebÅ«tų pradėjęs judėti, tai A. R. automobilis bÅ«tų atsitrenkęs į jo automobilio Å¡onÄ ar priekį. Vairo laisvosios eigos nelabai žino.

Vizualiai nesimatė, kad automobilis kreipiamas į kairę. Ar tai laisvoji eiga, nežino. Ant šaligatvio neužvažiavo. Nuo šaligatvio per žingsnį nenuvažiavo. Vairo suktelėjimo manevru į kairę nelaikytų. Automobilio vairas buvo pasuktas šiek tiek, tiksliai įvardinti negali. Ar pats automobilis į kairę sukosi, nežino. Automobilio priekis nuo šaligatvio borto nutolo 5 cm, ne daugiau. Ant šaligatvio borto nebūtų užvažiavęs. Ten yra aikštelė tik pasukus ir pirmoje vietoje stovėjo kitas automobilis.Liudytojas A.

V. teisme parodė, kad dirba policijos pareigÅ«nu. Asmenys (A. R. ir Å . O.) matyti po eismo įvykio, su jais santykiai neutralÅ«s. Atvykus į įvykio vietÄ , vairuotojai paaiÅ¡kino, kad vienas pradėjo važiuoti, kitas važiavo antra juosta ir susidÅ«rė. Surašė protokolÄ . Vairuotojas, prieÅ¡ pradėdamas vairuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė kitÄ automobilį. Asmuo neprisipažino kaltės, sakė į jį atsitrenkė. Kaltininkas sakė, kad A. R. iÅ¡ jo reikalavo 500 Lt.

A. R. nesutiko pildyti deklaracijos ir sakė “nubauskite jį”. Vairuotojas aiškino, kad ketino sukti į dešinę V. g., o A. R. važiavo tiesiai V. gatve. Galimybė gatvėje įsitekti buvo abiems. Kelkraštyje visada stovi automobiliai. Vairuotojas sakė, kad, paleidęs keleivį, ketino sukti į dešinę ir pradėjo važiuoti iš vietos, prieš sukant sankryža buvo tolokai. Vairuotojas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir pradėjo veiksmus, jis turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir netrukdyti kitiems eismo dalyviams.

Kitas vairuotojas taip pat neatliko visų reikiamų veiksmų, tačiau eismo taisyklių nepažeidė, įvykio liudytojų nebuvo. Liudytojas K. O. teisme parodė, kad Å . O. yra jo sÅ«nus, o kitas asmuo jam nepažįstamas. Važiavo V. gatve ir prie mokesčių inspekcijos ruošėsi suktis, pajuto nedidelį trenksmÄ . IÅ¡lipo, bet nesuprato, kaip galėjo automobilis nepravažiuoti, kuomet buvo toks pravažiavimas. Jis sėdėjo automobilio priekyje, Å¡alia sÅ«naus. SÅ«nus norėjo sukti link mokesčių inspekcijos ir buvo lengvai trenkta, nubrėžtas automobilis.

IÅ¡lipus žmogus iÅ¡karto rodė vaizdo kamerÄ , sakė, kad jiems tai kainuos 500 Lt, buvo daromas psichologinis spaudimas. Suprato, kad tai buvo „pakiÅ¡imas“. Automobilio, atvažiuojančio iÅ¡ galo, nematė, tik pajuto „tarkÅ¡t“. Po įvykio kitas vairuotojas įrodinėjo, kad jie yra kalti, su tuo nesutiko, sakė, kad tai inscenizacija. Vaizdo įraÅ¡e matėsi, kad žmogus važiuodamas nesuka vairo, o laikosi deÅ¡inės pusės. Automobilis nuo bortelio stovėjo 10 cm atstumu. Ar prieÅ¡ smÅ«gį automobilis judėjo, ar stovėjo, negali pasakyti.

Filmuotoje medžiagoje matosi, ar buvo keista važiavimo kryptis, tiksliai nežino.Institucijos atstovas teisme prašė A. R. skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimÄ . PaaiÅ¡kino, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, vaizdo įraÅ¡as peržiÅ«rėtas begalę kartų, buvo iÅ¡tirta objektyviai. Akivaizdus pažeidimas yra A. R. veiksmuose, todėl Å . O. atžvilgiu byla buvo nutraukta. A. R., keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė Å . O. automobilio galinę dalį.

Vaizdo įraÅ¡e matėsi, kad Å . O. vairuojamas automobilis stovi gatvės pakraÅ¡tyje ir automobilio ratai Å¡iek tiek pasukti į deÅ¡inę pusę, link Å¡aligatvio, pradėjus važiuoti ratai iÅ¡tiesinami ir judama tiesia trajektorija. Praeito posėdžio metu Å . O. paaiÅ¡kino, kad vairÄ suktelėjo Å¡iek tiek į kairę, tai yra logiÅ¡ka, nes jis važiavo tiesiai ir ketino suktis į deÅ¡inę. Vaizdo įraÅ¡e, kad ratai bÅ«tų pasukti į kairę pusę, link vidurio aÅ¡inės linijos, nesimato.

Po kontakto vaizdo įraÅ¡e matosi, kad Å . O. važiavimo trajektorija iki kol sustos nesikeitė. Vaizdo įraÅ¡e matosi, kaip A. R. automobilis be jokios priežasties pasuka vairÄ Ä¯ deÅ¡inę. A. R. teiginys, kad jis sustojo, yra netiesa, nes Å . O. važiuodamas tiesiai niekaip negalėjo kliudyti iÅ¡ galo atvažiavusio automobilio su galinės pusės bamperiu. A. R. paaiÅ¡kinimas visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas. Vaizdo įraÅ¡e matosi, kad A. R. automobiliui kontaktuojant su Å . O. automobiliu, nuo A. R. automobilio sniegas per variklio dangtį iÅ¡ inercijos krinta į deÅ¡inę.

Nuobauda buvo priimta sankcijos ribose, atsižvelgiant į A. R. asmenybę, dėl A. R. chuliganiÅ¡ko vairavimo vasaros metu yra priimtas nutarimas. Å is įvykis po vasaros įvykių, o nutarimas ankščiau priimtas Å¡ioje byloje. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.A. R. buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Tiek suraÅ¡ant protokolÄ A. R., tiek priimant nutarimÄ jo atžvilgiu, buvo konstatuota, kad A. R. pažeidė KET 9 p. reikalavimus (eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti) bei 106 punkto reikalavimus (prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams).

Nors A. R. teigia, kad nėra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, tokia jo pozicija nėra pagrįsta faktinių duomenų visuma. Pažeidimo faktÄ Å¡iuo atveju patvirtina A. R. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (3-4 b. l.), eismo įvykio vietos schema (10-11 b. l.), iÅ¡kart po įvykio padarytos fotonuotraukos (52-56 b. l.), byloje esantis filmuota medžiaga, nukentėjusiojo Å . O. bei liudytojo K. O. teisme duoti parodymai, nutarimas nepradėti (nutraukti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Å .

O. atžvilgiu bei kita byloje surinkta medžiaga. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2012 m. lapkričio 30 d. apie 13.39 val. Å iauliuose, ties V. g. 269 įvyko techninis eismo įvykis, kurio metų buvo apgadinti automobiliai „Mitsubishi Lancer“ ir „Subaru Impreza“. Sprendžiant nagrinėtinÄ situacijÄ , svarbu nustatyti, kurio iÅ¡ vairuotojų veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu. Kelių policijos biuro įgaliotas pareigÅ«nas, priimdamas Å¡ioje byloje ginčijamÄ nutarimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog A.

R. veiksmuose yra priežastinis ryšys dėl eismo įvykio kilimo ir tokia pareigūno pozicija yra pagrįsta. Išsamiausias įrodymas šioje byloje – filmuota medžiaga – eismo įvykį užfiksavo A. R. automobilyje sumontuotas vaizdo registratorius. Tiek iš filmuotos medžiagos, tiek iš kitų byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. R. keitė važiavimo kryptį – nuo vidurinio ašinės linijos suko į dešinę pusę link pajudėjusio iš vietos automobilio. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad „Mitsubishi Lancer“ važiuojamojoje juostoje stovi įstrižai ir jos galas atitolęs nuo borto 2,40 m, o priekis 1,80 m.

Be to, kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio vietos schemos, gatvės juostos plotis toje vietoje, kur įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas, yra 5,30 m. Vadinasi, Å¡ioje eismo juostoje telpa dvi transporto priemonės. Filmuota medžiaga patvirtina, kad A. R. turėjo galimybę iÅ¡vengti sudÅ«rimo, jei bÅ«tų nebÅ«tų daręs staigaus manevro į deÅ¡inę (tokį manevrÄ iÅ¡ esmės pripažįsta ir pats skundÄ padavęs asmuo), o bÅ«tų laikęsis kairiau – pagal minėtÄ gatvės juostos plotį juostoje bÅ«tų tilpusios abi transporto priemonės. Gi Å .

O. esmingai (kad tai bÅ«tų laikytina tiesiogine eismo įvykio priežastimi) nekeitė važiavo krypties, eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, kad automobilis „Subaru Impreza“ stovi lygiagrečiai nuo bortelio per 20 centimetrų tiek nuo priekinio, tiek nuo galinio rato. Nors Å . O. teisme ir nurodė, kad „vairo pasukimas į kairę Å¡iek tiek buvo, ne taip, kad iÅ¡lįstų automobilis į prieÅ¡ingÄ dalį.. <...> .. VairÄ Ä¯ kairę pasuko centimetrais, kad neužvažiuotų ant borto”, visų aplinkybių kontekste, įvertinus, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, tai negali bÅ«ti laikytina tiesiogine eismo įvykio priežastimi.

A. R. paaiÅ¡kinime policijai (8 b. l.) tvirtino, kad Å . O. nepraleido jo, važiuojančio pagrindiniu keliu, tačiau pažymėtina, kad Å . O. nevažiavo Å¡alutiniu keliu, kad jam atsirastų pareiga praleidinėti A. R.. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad Å . O., prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, tikrai nerodė posÅ«kio signalo: iÅ¡ filmuotos medžiagos (dėl registratoriaus įrengimo vietos, automobilių iÅ¡sidėstymo ir kt.) nesimato, ar Å . O. iki transporto priemonių susidÅ«rimo rodo posÅ«kio signalÄ , tačiau po kontakto matyti, kad mirksi deÅ¡inės pusės posÅ«kio signalas.

A. R. taip pat tvirtino, kad kontakto metu jo automobilis jau buvo sustojęs, tačiau iÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad A. R. vairuojamas automobilis sustojo tik po transporto priemonių kontakto; be to, kaip pagrįstai pažymėjo teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimÄ , atstovas, Å . O. pagal važiavimo trajektorijÄ niekaip negalėjo kliudyti iÅ¡ galo atvažiavusio automobilio su galinės pusės bamperiu. IÅ¡ viso to darytina iÅ¡vada, kad A. R. nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir sukliudė kitam eismo dalyviui – Å .

O.. Tokiu bÅ«du, neÅ¡aliÅ¡kai įvertinęs ginčo situacijÄ , teismas sprendžia, kad bÅ«tent A. R. Å¡iuo atveju pažeidė KET 9 ir 106 punktų reikalavimus, todėl pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d.Spręstinas klausimas dėl A. R. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, reglamentuojančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 302 straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sÄ raÅ¡Ä nustato Å¡io kodekso 31 ir 32 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. IÅ¡ pažymos apie baustumÄ (16-22 b. l.) matyti, kad pažeidimo padarymo momentu A. R. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, ankstesni jo padaryti teisės pažeidimai (nors jų ir nemažai) nebuvo dideli. Institucijos atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad A. R. yra nubaustas dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo, tačiau, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nutarimas yra apskųstas Å iaulių apylinkės teismui, sprendimas dar nepriimtas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-37-898/2013).

Vadinasi, nesant įsiteisėjusio procesinio dokumento, negalima teigti, kad A. R. yra kaltas ir dėl minėto pažeidimo padarymo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. R. yra dirbantis UAB „K.“, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tam, kad galėtų atlikti darbines funkcijas (42 b. l.), jo žmona yra bedarbė (35 b. l.), mokosi Å iaulių universitete, reikalinga mokėti už studijas (40-41 b. l.), Å¡eima turi mažametį vaikÄ (4 m. amžiaus), taip pat turi skolinių įsipareigojimų (36-38 b. l.).

Tai rodo, kad A. R. itin reikalingas vairuotojo pažymėjimas: tiek dėl pajamų šeimai uždirbimo, tiek dėl kitų įsipareigojimų vykdymo, tame tarpe – mažamečio vaiko interesų užtikrinimo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.), vadovaujantis protingumo principu, darytina išvada, kad policijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams – šiuo atveju yra per griežta atsakomybės priemonė.

Tokiu bÅ«du nutarimas keistinas ir A. R. vietoj specialios teisės atėmimo yra skirtina Å¡velnesnė administracinė nuobauda - pinginė bauda, lygi sankcijoje numatytos piniginės baudos vidurkiui. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., 302(4) str., teisėjas n u t a r ė : A. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimÄ Nr. 40N-2190051-12, kuriuo A.

R. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, pakeisti. A. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirti 150 Lt (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties litų) baudÄ . Kitoje dalyje nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teismui.

Teisėjas                                                                                                                              Bronius Vinciūnas