229cf8b5-ff5b-484e-9fa1-e6529e4ef4bc · Kauno apygardos teismas

             Byla Nr. 1S-329-498/2017                                           Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03068-2012-9                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M.

B. skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 2 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : M. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 24 d. Neatlikta bausmės dalis – 7 mėnesiai 24 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2017 m kovo 2 d., dienÄ ).Komisija 2017 m. kovo 2 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 2 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam M.

B., konstatavęs, kad byloje esančių duomenų apie ankstesnius nuteistojo teistumus, nuteistajam nustatytÄ nusikalstamo elgesio rizikÄ visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad M. B. bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat, paleidus nuteistÄ jį, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.Nuteistasis M. B. skunde praÅ¡o pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį, kuria patvirtinti Komisijos nutarimÄ .Skunde cituojami apylinkės teismo motyvai ir nurodoma, kad skundžiama nutartis nepagrįsta.

Nesutinkant su teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu paleidus skundo autorių lygtinai, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, pažymima, kad ir vėliau praeities aplinkybės nepasikeis, nes Å¡ios aplinkybės bekinta. Todėl, apelianto nuomone, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad toliau galima jį taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Be to, teigiama, kad skundo autorius nebus atleistas nuo bausmės.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad BVK nenumato sÄ lygos, jog nuteistojo elgesys bÅ«tų nepriekaiÅ¡tingas ir pabrėžiama, kad skundo autorius charakterizuojamas teigiamai.

Nors jis, atlikdamas bausmę, galėjo geriau įvykdyti pareigÄ elgtis tinkamai, tačiau Å¡iuo metu elgiasi gerai, yra aktyvus pataisos proceso dalyvis, jo nusikalstamo elgesio rizika mažėja ir turi tendencijÄ toliau mažėti. Be to, socialinė aplinka nėra kriminalizuota, todėl, skundo autoriaus teigimu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti, kadangi nors toliau jis bus taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau bus prižiÅ«rimas.Skunde teigiama, kad apeliantas ateityje nenusikals, nepažeis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, o įsidarbinęs savo darbÄ atliks sÄ Å¾iningai ir stropiai.Nuteistojo M.

B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimÄ M. B. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje.

Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. B. yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 65 balai.

Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali bÅ«ti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali bÅ«ti lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos, Å¡iuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo M. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundÄ nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimÄ , byloje nėra. Apie nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama įvertinus informacijÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad M. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisÄ pagal individualų socialinės reabilitacijos planÄ , atlikdamas bausmę dalyvavo Suvalkijos anoniminių alkoholikų, „Nuteistųjų, kuriuos ruoÅ¡iamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio Å¡vietimo“, Stresų valdymo ir resocializacijos, „Relaksacijos“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Kitoks“ programose, mokėsi ir įgijo Å¡altkalvio-įrankininko bei elektros įrenginių remontininko profesines kvalifikacijas, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje ir mokymasis nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri Å¡iuo atveju nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 67 balai pagal „OASys“), tačiau Å¡is pokytis yra nežymus, o rizika iÅ¡lieka vidutinė (65 balai).

Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, buvo ir skatintas (3 kartus), ir baustas (4 kartus). Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iÅ¡ pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.

O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės, kad M. B. atlieka bausmę jau pagal penktu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, vienÄ kartÄ jam taikytas lygtinis paleidimas, tačiau paleidimo sÄ lygas pažeidė. M. B. nusikaltimÄ , už kurį atlieka bausmę, padarė kartu su bendrininku. Nors pats nuteistasis skunde teigia, kad socialinė aplinka, kurioje jis gyventų išėjęs iÅ¡ pataisos namų, nėra kriminalizuota, tačiau socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyta, kad nuteistojo laisvalaikio praleidimo bÅ«dai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukurdavo situacijas nusikalsti.

Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. B., priimdamas sprendimus, neįvertina ankstesnio patyrimo, nors sugeba atpažinti problemines sritis, tačiau ne visas. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 2 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai (netinkamas elgesio modelių pasirinkimas; neigiama pasirenkamų draugų įtaka; finansinio stabilumo trūkumas), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta.

Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau bÅ«tų galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, byloje nenustatyta.SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta reali pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo M.

B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo M. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                          Danutė Giačaitė                                               Evaldas Gražys    Olegas Å ibkovas