229b78d2-2313-4de2-aa45-855f3edc77df · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-567-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27767-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavaliÅ¡kos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Liuks NT“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skomė“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019-07-12 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – aktas) ir 2019-07-15 privalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nurodymas) bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė atliko ieÅ¡kovei priklausančių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ ir nustatė, kad buvo atliktas patalpų paprastasis remontas, keičiant pastato iÅ¡vaizdÄ neturint statybÄ leidžiančio dokumento, todėl 2019-07-12 buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas ir 2019-07-15 privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas statinio dalis.

IeÅ¡kovė teigė, kad aktas ir privalomas nurodymas yra neteisėti bei nepagrįsti. Nurodė, jog ginčija savavaliÅ¡kos statybos aktÄ todėl, kad jis sukelia neigiamas teisines pasekmes. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

3. Teismas pažymėjo, kad byloje yra ginčijamas pats statybos savavaliÅ¡kumo faktas, dėl kurio ir buvo suraÅ¡ytas 2019-07-12 savavaliÅ¡kos statybos aktas. Tai reiÅ¡kia, kad, nagrinėjamoje byloje teismui sprendžiant dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiu privalomÄ jį nurodymÄ (ne)pagrįstumo, be kita ko, turi bÅ«ti nustatyta teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė – statybos (ne)savavaliÅ¡kumo faktas.

4. Teismas pažymėjo, jog byloje ginčo, kad ieÅ¡kovė atliko paprastojo remonto darbus, nėra. Ginčas kilęs yra dėl statybos savavaliÅ¡kumo fakto. Byloje konstatuota, kad, ieÅ¡kovė atlikusi paprastojo remonto darbus, pakeitė pastato iÅ¡vaizdÄ . Teismas, atsižvelgęs į tai bei į aplinkybę, kad pastatas yra Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje ir Vilniaus senojo miesto bei priemiesčių archeologinės vietovės teritorijoje, darė iÅ¡vadÄ , kad paprastajam remontui buvo bÅ«tinas statybÄ leidžiantis dokumentas.

5. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės atlikti paprastojo remonto darbai – sumontuota skaidri iÅ¡orinė atitvara (vitrininiai plastiko langai su durimis), medžio drožlių plokščių atitvara (virÅ¡ skaidrios atitvaros) su apÅ¡iltinimu ir mÅ«ro cokolis po vitrina (skaidri atitvara), dėl kurių buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, – buvo atlikti 2015 m. ir negali bÅ«ti vertinami kaip tiesiogiai susiję su 2006 m. gaisro padarinių likvidavimu. Pats gaisro, įvykusio 2006 m., faktas savaime neįrodo, jog įvyko avarija, kuri atitiko Statybos įst. 27 str. 1 d. 5 p. nustatytÄ iÅ¡imtį – atlikti paprastÄ remontÄ be statybos leidimo.

6. Teismas sprendė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai surašė 2019-07-12 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , o bÅ«tent, jog ieÅ¡kovė atliko paprastÄ jį remontÄ pažeidžiant Statybos įst. 3 str. 2 ir 5 dalis, 14 str. 1 d. 4 p., 27 str. 1 d. 5 p. ir 22 d. ir statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas.

Statybos pagal neteisėtÄ iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 4.1 papunktį, taip pat atsakovė nurodyto akto pagrindu pagrįstai 2019-07-15 priėmė privalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Skomė“ (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2019-07-12 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-07-15 privalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas, susijęs su vieÅ¡ojo administravimo funkcijas vykdančia institucija (atsakove). Todėl kilusiame ginče įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ visų pirma lemia atsakovės, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, pareiga pagrįsti savo priimtus sprendimus objektyviais faktais ir sprendimų atitiktimi materialiosioms ir administracines procedÅ«ras reglamentuojančioms teisės normoms. IeÅ¡kovės ginče su vieÅ¡ojo administravimo subjektu visa įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkelta ieÅ¡kovei, bÅ«tent atsakovei - vieÅ¡ojo administravimo subjektui - tenka pareiga įrodyti faktines ir teisines aplinkybes, kad paprastojo remonto bÅ«du Å¡alinant stichinės nelaimės pasekmes tokiems darbams negalėjo bÅ«ti taikoma bÅ«tent teisės norminiame akte nustatyta iÅ¡imtis. 7.2.

Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad neva nebuvo užfiksuotas patalpų avarijos faktas ir imtasi priemonių taip, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje ir STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“, todėl neva nėra pagrindo ir taikyti iÅ¡imties, numatančios, kad statybÄ leidžiantis dokumentas nebuvo bÅ«tinas, Å¡alinant kilusios avarijos padarinius. PrieÅ¡ingai, kartu su ieÅ¡kiniu pateiktame 2010-05-03 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kiai nustatyta, dėl iÅ¡siplėtusio gaisro nukentėjo Å¡alia gaisravietės buvusios patalpos, kurios priklauso UAB „Skomė“ <...> patalpos buvo apgadintos tiek iÅ¡ iÅ¡orės, tiek iÅ¡ vidaus (2010-05-03 sprendimo 2 psl.).

Vien Å¡is įsiteisėjęs teismo sprendimas vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad gaisras buvo kilęs, jis sukėlė avarijÄ â€“ apgadino pastatÄ (jo iÅ¡orines konstrukcijas), dėl to Å¡ios avarijos padarinius buvo bÅ«tina paÅ¡alinti. 7.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo visai kitas aplinkybes – sprendime nurodė, kad po gaisro nebuvo atlikti kokie nors STR Statinio avarija nurodyti veiksmai, skirti avarijos padarinių mastui nustatyti ir juos Å¡alinti. Pabrėžtina, kad nustatyti faktÄ , jog įvyko avarija, nėra bÅ«tina konstatuoti, jog buvo atlikti visi ar dalis STR Statinio avarija nurodyti veiksmai, o pakanka konstatuoti, kad dalis pastato konstrukcinių elementų buvo pažeisti taip, kad jų nebebuvo įmanoma naudoti pagal jų paskirtį (Statybos įstatymo 25 str. 1 d. ir STR Statinio avarija 12.1 papunktis). 7.4.

Å iuo konkrečiu atveju iÅ¡ pateikto Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), aiÅ¡ku, kad avarija buvo kilusi, nes teismas konstatavo, kad buvo pažeistos ieÅ¡kovei priklausančių patalpų, o kartu ir pastato, iÅ¡orinės konstrukcijos – kiemo pusėje esančios vitrininės atitvaros. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ privalėjo vadovautis nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. 7.5. 2006 m. kilusio gaisro pasekmės buvo tokios, kad buvo pažeistos ieÅ¡kovei priklausančios patalpos, apdegė patalpų vidus bei iÅ¡orė, buvo pažeisti pastato konstrukciniai elementai – apdegė iÅ¡orinės vitrininės atitvaros su langais ir durimis, skilo juose sumontuoti stiklai.

Tokie pažeisti pastato konstrukciniai elementai, sÄ lygojo, kad gaisro padariniai yra laikytini statinio avarija pagal tuo metu (2006 m.) galiojusio Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir STR Statinio avarija 12.1 papunktį, nes Å¡ie konstrukciniai elementai buvo pažeisti tiek, kad dėl apdegusių, aprÅ«kusių konstrukcijų ir skilusių stiklų, jų nebebuvo įmanoma toliau naudoti pagal jų paskirtį. 7.6. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog negali ignoruoti trečiojo asmens posėdžio metu nurodytų paaiÅ¡kinimų susijusių su ieÅ¡kovei priklausančių patalpų lokalizacija, o bÅ«tent, kad patalpos, kuriose buvo atliktas paprastasis remontas, neva tiesiogiai nesiriboja su patalpomis, kuriose kilo gaisras.

TokiÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė vadovaudamasis vien tik trečiojo asmens atstovo teismo posėdyje pateiktais paaiÅ¡kinimais, net nepatikrinus Å¡ios informacijos teisingumo byloje esančiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose. Tokia pirmosios instancijos iÅ¡vada yra akivaizdžiai klaidinga ir prieÅ¡taraujanti byloje esantiems įrodymams. 7.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad ginčo paprastojo remonto darbai, įrengiant iÅ¡orines vitrinines atitvaras su durimis, buvo atliekami 2015 metais, nes iÅ¡ papildomai pateikiamų ir byloje jau esančios UAB „Langų servisas“ 2010-09-03 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad ginčo paprastojo remonto darbai buvo atliekami 2010 metais. 7.8.

Pirmosios instancijos teismas nepakankamai tyrė byloje esančius įrodymus, konkrečiai net klaidingai nurodė byloje esančios UAB „Langų servisas“ 2010-09-03 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (duomenys neskelbtini) datÄ , vietoje 2010 metų įraÅ¡ydamas 2015 metus, tai buvo pagrindas teismui nepagrįstai konstatuoti, kad ginčo paprastojo remonto darbai buvo atliekami 2015 metais, nors iÅ¡ byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad Å¡ie statybos darbai buvo atliekami 2010 metais.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Nėra pagrįstas apeliantės teiginys, kad kilusio ginčo atveju inspekcijai bÅ«tų kilusi iÅ¡skirtinė pareiga įrodinėti nagrinėjamo ginčo aplinkybes. Inspekcija byloje pateikė visus turimus ir su ginču susijusius įrodymus, kurie patvirtina faktÄ , kad suraÅ¡yti administraciniai aktai buvo teisėti.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįstas įrodinėjimo naštos perkėlimas atsakovei, t. y. ieškovei nesugebėjus įrodyti reiškiamų reikalavimų, nėra pagrindo teigti, kad inspekcija turėtų teikti papildomus įrodymus. 8.2. Nagrinėjamo ginčo atveju faktas, ar savavališkos statybos darbai buvo atlikti 2010 ar 2015 metais, nėra esminis. Tiek viena, tiek kita data parodo, kad savavališkos statybos darbai buvo atlikti praėjus pakankamai ilgam laikui nuo kilusio gaisro ir negalima daryti išvados, jog buvo atlikti nedelsiant.

Toks ilgas laiko tarpas (4 - 9 metų) iki statybos darbų atlikimo nepatvirtina fakto, kad darbai buvo atlikti nedelsiant. Tuo pačiu patvirtinamas faktas, kad po kilusio gaisro nebuvo kilusi avarija, nes statybos darbų dar buvo galima neatlikti keletÄ metų ir tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. 8.3. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2006 metais kilusio gaisro praėjo daug laiko ir dauguma įrodymų neiÅ¡liko, todėl mano, kad yra neprotinga iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalauti papildomų įrodymų dėl to, kokius padarinius jai priklausančioms ginčo patalpoms turėjo gaisras.

Inspekcija nesutinka su tokia pozicija. IeÅ¡kovė atliko statybos darbus jai priklausančiose patalpose, todėl turėtų pateikti tokių darbų teisėtumÄ patvirtinančius dokumentus. Ir tokių įrodymų reikėtų ieÅ¡koti ne dabar, bet turėti atliekant statybos darbus. Jeigu nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė bÅ«tų tikrai Å¡alinusi avarijos padarinius, tai bÅ«tų dariusi pagal teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ ir nebÅ«tų kilę ginčų dėl atliktų statybos darbų teisėtumo. 8.4.

Nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais, kad su ieÅ¡kiniu pateiktame 2010-05-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta, jog dėl iÅ¡siplėtusio gaisro nukentėjo Å¡alia gaisravietės buvusios patalpos, kurios priklauso UAB ,,Skomė“ (... ), patalpos buvo apgadintos tiek iÅ¡ iÅ¡orės, tiek iÅ¡ vidaus (2010-05-03 sprendimo 2 psl.). Apeliantės cituojama teismo sprendimo dalis nėra teismo konstatuotos aplinkybės, o ieÅ¡kovės teiginiai, užfiksuoti teismo sprendime, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tarp kitų ir 2010-05-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 8.5.

Nėra pagrindo apeliantės minimame teismo sprendime nustatytus faktus vertintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkto pagrindu, todėl, kad inspekcija nebuvo Å¡ios bylos Å¡alimi, joje nurodyti faktai iÅ¡ esmės neturi jokios įtakos nagrinėjamai bylai. 8.6. Pateikti byloje įrodymai patvirtina faktÄ , kad po gaisro ginčo patalpose buvo suskilę langai, bet tai nepatvirtina avarijos fakto, t. y. jokios nevaldomos griÅ«ties ginčo patalpose nebuvo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo patalpose buvo avarija, kurios padarinius atlikdama statybos darbus be statybÄ leidžiančio dokumento Å¡alino ieÅ¡kovė.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Liuks NT“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ginčo statybos darbai vertintini avarijos, sukeltos gaisro, padarinių Å¡alinimu. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad avarijos faktui pakanka konstatuoti, jog dalis pastato konstrukcinių elementų buvo pažeisti taip, kad jų nebebuvo įmanoma naudoti pagal jų paskirtį, o esÄ taip ir nutiko su ginčo virtinomis. 9.2.

Teismas pagrįstai rėmėsi gaisro metu galiojusiomis Statybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies ir STR „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ nuostatomis, kuriose buvo aiÅ¡kiai reglamentuota avarijos nustatymo, tyrimo ir likvidavimo tvarka, nurodytos statinio naudotojų, savininkų, valstybės institucijų pareigos ir privalomi atlikti veiksmai, suraÅ¡ytini dokumentai statinio avarijos atveju. 9.3. Nėra jokių abejonių, kad, jeigu 2006 metų gaisras bÅ«tų sukėlęs pastato avarijÄ â€“ pastato konstrukcijų nevaldomÄ griÅ«tį, kaip kad teigia ieÅ¡kovė, avarijos tyrimas privalėjo bÅ«ti vykdomas Statybos įstatymo ir STR „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ nustatyta tvarka. 9.4.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad buvo atlikti ir kiti statinio avarijos atveju privalomi veiksmai – imtasi skubių priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta tolesnių avarijos pasekmių, statinio bÅ«klės po avarijos, statinio pakitimų ir jų atsiradimo vietų užfiksavimas ir t.t. (Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios gaisro metu, 25 straipsnio 2 dalis). 9.5. Tiek civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo iÅ¡samiai nustatytos su gaisru susijusios aplinkybės, jokios informacijos apie tai, kad gaisras sukėlė pastato avarijÄ , nėra. 9.6.

Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai apie jai tenkančiÄ neproporcingÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ . Teisės aktai nustato specialiÄ privalomÄ avarijos fakto užfiksavimo, jos tyrimo ir likvidavimo tvarkÄ ir byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad jos galėjo bÅ«ti nesilaikoma. 9.7. Teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos įtakos aplinkybė, ar darbai buvo atlikti 2010 metais, ar 2015 metais, neturi. 9.8. SavavaliÅ¡kos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas yra suraÅ¡yti dėl neteisėtų darbų padidinant Patalpų grupės pirmo aukÅ¡to patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Šios patalpos nesiriboja su patalpomis, kuriose 2006-06-04 kilo gaisras. Iš vienos pusės patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra šalia kitų ieškovei nuo 1991-10-16 priklausančių patalpų. Iš kitos pusės jos ribojasi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios jai priklauso nuo 1992-11-02. Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis) 11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieÅ¡kovės atlikti statybos darbai buvo vykdomi Å¡alinant avarijÄ â€“ gaisro padarinius, ar ieÅ¡kovei buvo bÅ«tinas statybÄ leidžiantis dokumentas.

Dėl naujų įrodymų 12. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ . Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymÄ ) arba kai Å¡alis įrodymo pateikti anksčiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Ä®rodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , užtikrinti sÄ Å¾iningÄ bylinėjimÄ si (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

15. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui bÅ«tinumÄ apeliantė motyvuoja tuo, kad anksčiau įrodymų pateikti nebuvo galimybės, nes 9 metų senumo dokumentai nebuvo rasti ieÅ¡kovės archyve, be to ir bylos Å¡alys pradžioje neginčijo statybos darbų atlikimo laiko. Tačiau sutelkus papildomus resursus ir atlikus iÅ¡samiÄ archyvinių dokumentų paieÅ¡kÄ , buvo gauti Å¡ie papildomi įrodymai, patvirtinantys, kad ginčo paprastojo remonto darbai buvo atlikti 2010 metais.

17. Pažymėtina, kad apeliantės naujai teikiami įrodymai yra 2010-2011 metų PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Aplinkybė, kad atsakovė ginčijamuose aktuose nurodo, jog ginčo statybos darbai buvo įvykdyti 2015 metais, apeliantei buvo žinoma nuo savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo – 2019-07-12. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pirmos instancijos teisme pabaigos 2020-01-21 turėjo pakankamai laiko surinkti visus reikiamus įrodymus ir pateikti juos pirmosios instancijos teismui.

18. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti priimti apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai, todėl apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis). Faktinės bylos aplinkybės 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė atliko ieÅ¡kovei priklausančių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ ir 2019-07-12 surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai, neturint statybÄ leidžiančio dokumento, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris yra Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje ir Vilniaus senojo miesto bei priemiesčių archeologinės vietovės teritorijoje, atliko ypatingojo, administracinės paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitos paskirties patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmojo aukÅ¡to paprastÄ jį remontÄ , keičiant pastato iÅ¡vaizdÄ .

Pastato fasade pagal Nekilnojamojo turto kadastro matavimų 2011-09-30 bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sumontuota:

1) skaidri iÅ¡orinė atitvara (vitrininiai plastiko langai su durimis) 2,7x23,63 m (perkeliant senÄ jÄ atitvarÄ 1,56 m į iÅ¡orės pusę;

2) medžio drožlių plokščių atitvara (virš skaidrios atitvaros) su apšiltinimu 17,63x0,82 m;

3) mÅ«ro cokolis po vitrina (skaidri atitvara) 19,63x(0,2÷0,3) m apdailintas plytelėmis. Tuo statytoja pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 ir 5 dalis, 14 str. 1 d. 4 p., 27 str. 1 d. 5 p. ir 22 d., ir statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtÄ iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 4.1 papunktį. 20. 2019-07-15 atsakovė surašė privalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei, kuriuo įpareigojo ieÅ¡kovę iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis, nurodytas 2019-07-12 savavaliÅ¡kos statybos akte: administracinės paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), administracinės paskirties patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto kadastro matavimų 2011-09-30 bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini)užfiksuotÄ statinio dalių padėtį, pastato fasade sumontuotas:

1) skaidriÄ iÅ¡orinę atitvarÄ (vitrininiai plastiko langai su durimis) 2,7x23,63 m;

2) medžio drožlių plokščių atitvarÄ (virÅ¡ skaidrios atitvaros) su apÅ¡iltinimu 17,63x0,82 m;

3) mÅ«ro cokolį po vitrina (skaidri atitvara) 19,63x(0,2÷0,3) m apdailintÄ plytelėmis. Sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo terminas – 2020-01-12.

21. IeÅ¡kovė byloje įrodinėja, kad 2010 metais darbus atliko Å¡alindama avarijos padarinius, kuriuos sukėlė 2006-06-04 kilęs gaisras. Nurodo, kad stipriai aprÅ«kusi ir skilusi vitrina buvo avarinės bÅ«klės bei negalėjo bÅ«ti tinkamai eksploatuojama, todėl ieÅ¡kovė 2010 metais atliko patalpų paprastÄ jį remontÄ â€“ pakeitė po avarijos (gaisro) pažeistÄ iÅ¡orinę stiklinę vitrinÄ Ä¯ naujÄ . Dėl apeliacinio skundo argumentų 22. Apeliantė nurodo, kad, nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas, susijęs su vieÅ¡ojo administravimo funkcijas vykdančia institucija (atsakove).

Todėl apeliantė mano, kad, kilus Å¡iam ginčui, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ visų pirma lemia atsakovės, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, pareiga pagrįsti savo priimtus sprendimus objektyviais faktais ir sprendimų atitiktimi materialiosioms ir administracines procedÅ«ras reglamentuojančioms teisės normoms. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl to, ar ieÅ¡kovės atlikti statybos darbai buvo vykdomi Å¡alinant avarijÄ â€“ gaisro padarinius, ar ieÅ¡kovei buvo bÅ«tinas statybÄ leidžiantis dokumentas.

Byloje ginčijamas pats statybos savavališkumo faktas, dėl kurio ir buvo surašytas 2019-07-12 savavališkos statybos aktas. Todėl nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta negali būti perkeliama tik atsakovei. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi principas ir pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Teismas įrodymus vertina kaip visumÄ , neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (iÅ¡skyrus prima facie (turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, ir kt.).

23. Apeliantė teigia, kad, kartu su ieÅ¡kiniu pateiktame 2010-05-03 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kiai nustatyta, kad dėl iÅ¡siplėtusio gaisro nukentėjo Å¡alia gaisravienės buvusios patalpos, kurios priklauso UAB „Skomė“, patalpos buvo apgadintos tiek iÅ¡ iÅ¡orės, tiek iÅ¡ vidaus. Vien Å¡is įsiteisėjęs teismo sprendimas vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad gaisras buvo kilęs, jis sukėlė avarijÄ â€“ apgadino pastatÄ (jo iÅ¡orines konstrukcijas), dėl to Å¡ios avarijos padarinius buvo bÅ«tina paÅ¡alinti.

Apeliantės teigimu iÅ¡ pateikto Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiÅ¡ku, kad avarija buvo kilusi, nes teismas konstatavo, kad buvo pažeistos ieÅ¡kovei priklausančių patalpų, o kartu ir pastato, iÅ¡orinės konstrukcijos – kiemo pusėje esančios vitrininės atitvaros. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , privalėjo vadovautis nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2010-05-03 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendime civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog ieÅ¡kovė nurodytoje byloje teigė, kad, siekdama kaip galima greičiau likviduoti gaisro padarinius, savo lėšomis atliko gaisro metu apgadintų patalpų remontÄ , kurio vertę sudarė 2510 Lt už patalpų iÅ¡valymÄ bei paruoÅ¡imÄ dažymui pakabinamų lubų nukabinimas ir pakabinimas; 2839,93 Lt už medžiagas, skirtas patalpų remontui. Teismas vertino, kad duomenų, jog patalpų langai buvo apgadinti ar dėl to bÅ«tų patirtos iÅ¡laidos, nėra.

Pažymėjo, kad teismas nenustatė, jog ieÅ¡kovei priklausančios patalpos buvo avarinės bÅ«klės; be to, nėra įrodymų, jog buvo užfiksuotas avarijos faktas ir imtasi priemonių taip, kaip numatyta Statybos įstatymo 29 str. 2 d. ir STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“. Ä®vertinęs patalpų lokalizacijÄ , kuriose buvo atliktas paprastas remontas, taip pat ieÅ¡kovės pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl plastikinių langų ir vitrinų bloko su durimis (su montavimu) įsigijimo, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės atlikti paprastojo remonto darbai nėra tiesiogiai susiję su 2006-06-04 įvykusiu gaisru ir negali bÅ«ti vertinami kaip Å¡io įvykio pasekmė.

PrieÅ¡ingai – 2010-05-03 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendime civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos aplinkybės yra pakankamos, Å¡ios bylos kontekste sprendžiant dėl ieÅ¡kovės gaisro metu patirtų nuostolių pobÅ«džio ir jų likvidavimo laiko: jau sprendimo priėmimo metu teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė, likviduodama gaisro padarinius, savo lėšomis atliko gaisro metu apgadintų patalpų remontÄ už 2510 Lt (patalpų iÅ¡valymas bei paruoÅ¡imas dažymui, pakabinamų lubų nukabinimas ir pakabinimas) ir iÅ¡leido 2839,93 Lt už medžiagas, skirtas patalpų remontui; dėl to teismas priteisė ieÅ¡kovei 5349,93 Lt nuostolių.

25. Susipažinus su 2010-05-03 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu, nepagrįstais vertintini apeliantės teiginiai, kad su ieškiniu pateiktame 2010-05-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta, jog dėl išsiplėtusio gaisro nukentėjo šalia gaisravietės buvusios patalpos, kurios priklauso UAB ,,Skomė“, patalpos buvo apgadintos tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Apeliantės cituojama teismo sprendimo dalis nėra teismo konstatuotos aplinkybės, o yra aprašomoji dalis, kurioje aprašyti ieškovės argumentai.

26. Pritartina atsakovės pozicijai, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo apeliantės minimame teismo sprendime nustatytus faktus vertintini vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu, kuriame nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), nes atsakovė nebuvo Å¡ios bylos Å¡alimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir 2010-05-03 Vilniaus misto 1 apylinkės teismo sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo visai kitas aplinkybes – sprendime nurodė, kad po gaisro nebuvo atlikti kokie nors STR Statinio avarija nurodyti veiksmai, skirti avarijos padarinių mastui nustatyti ir juos Å¡alinti. Pabrėžia, jog nustatant faktÄ , kad įvyko avarija, nėra bÅ«tina konstatuoti, jog buvo atlikti visi ar dalis STR Statinio avarija nurodyti veiksmai, o pakanka konstatuoti, kad dalis pastato konstrukcinių elementų buvo pažeisti taip, kad jų nebebuvo įmanoma naudoti pagal jų paskirtį (Statybos įstatymo 25 str. 1 d. ir STR Statinio avarija 12.1 papunktis). Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi gaisro metu galiojusiomis Statybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies ir STR „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas" nuostatomis, kuriose buvo aiškiai reglamentuota avarijos nustatymo, tyrimo ir likvidavimo tvarka, nurodytos statinio naudotojų, savininkų, valstybės institucijų pareigos ir privalomi atlikti veiksmai, surašytini dokumentai statinio avarijos atveju.

29. Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statinio avarija yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griÅ«tis, taip pat žemės nuoÅ¡liaužos statinio pagrindÄ ribojančiuose Å¡laituose, statybų iÅ¡kasose ar pylimuose.

30. Pagal Statybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdami:

1) organizuoti ir suteikti pagalbÄ nukentėjusiems asmenims;

2) imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos padarinių;

3) praneÅ¡ti apie avarijÄ teisėsaugos institucijai, jeigu yra nukentėjusių asmenų;

4) užtikrinti statinio avarijos vietos apsaugÄ nuo poveikio, galinčio trukdyti tirti avarijos priežastis;

5) praneÅ¡ti apie avarijÄ savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; jeigu avarija įvyko kultÅ«ros paveldo statinio, statinio kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje, – KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, vieÅ¡ojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiÅ«rÄ ; jeigu avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės priežiÅ«ros vykdytojui ir statinio projektuotojui. Jeigu įvyksta avarija, dėl kurios buvo (gali bÅ«ti) užterÅ¡ta aplinka, – už aplinkos apsaugÄ atsakingai institucijai;

6) jeigu statinio avarija įvyko dėl energetikos įrenginio avarijos, avarijos pavojingame objekte ar potencialiai pavojingų įrenginių avarijos arba jeigu dėl statinio avarijos buvo pažeisti Å¡ie įrenginiai, Å¡ių avarijų tyrimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡ti apie tai atitinkamoms valstybinės priežiÅ«ros bei kontrolės institucijoms, o branduolinės energetikos objektų avarijos atveju – Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai;

7) aprašyti statinio būklę po avarijos, statinio pakitimus ir jų atsiradimo vietas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atlikusi minėtus veiksmus.

31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad ginčo paprastojo remonto darbai įrengiant iÅ¡orines vitrinines atitvaras su durimis buvo atliekami 2015 metais, nes iÅ¡ papildomai pateikiamų ir byloje jau esančios UAB „Langų servisas“ 2010-09-03 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad ginčo paprastojo remonto darbai buvo atliekami 2010 metais.

32. Ä® bylÄ atsakovė yra pateikusi 2015-10-06 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytos paslaugos – vitrinų blokas su durimis (su montavimu) ir 2010-09-03 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytos paslaugos – plastikiniai langai. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė vienos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurioje nurodyta, kada buvo įsigyti plastikiniai langai, datÄ . Tačiau pažymėtina, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2010-05-03 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendime yra nurodyta, kokie darbai likviduojant gaisrÄ buvo atlikti – ieÅ¡kovė, likviduodama gaisro padarinius, savo lėšomis atliko gaisro metu apgadintų patalpų remontÄ už 2510 Lt (patalpų iÅ¡valymas bei paruoÅ¡imas dažymui, pakabinamų lubų nukabinimas ir pakabinimas) ir iÅ¡leido 2839,93 Lt už medžiagas, skirtas patalpų remontui.

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog buvo stipriai aprÅ«kusi ir skilusi vitrina, nebuvo minimos. Pagal 2011-09-30 kadastrinių matavimų duomenis 2011 metais atliktuose matavimuose nėra pažymėti paprastojo remonto darbai, kurie užfiksuoti savavaliÅ¡kos statybos akte, nors ieÅ¡kovė teigia, kad nurodytus darbus atliko 2010 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien 2010-09-03 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), nepatvirtina apeliantės nurodomų aplinkybių, kad ginčo paprastojo remonto darbai buvo atliekami 2010 metais.

Be to, pritartina atsakovės pozicijai, jog nagrinėjamojo ginčo atveju faktas, ar savavališkos statybos darbai buvo atlikti 2010 ar 2015 metais, nėra esminis. Tiek viena, tiek kita data parodo, kad savavališkos statybos darbai buvo atlikti praėjus pakankamai ilgam laikui nuo kilusio gaisro ir negalima daryti išvados, jog buvo atlikti nedelsiant.

33. Byloje konstatuota, kad ieÅ¡kovė, atlikusi paprastojo remonto darbus, pakeitė pastato iÅ¡vaizdÄ . Minėti darbai nebuvo avarijos padarinių Å¡alinimas. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad, atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, jog pastatas yra Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje ir Vilniaus senojo miesto bei priemiesčių archeologinės vietovės teritorijoje, paprastajam remontui buvo bÅ«tinas statybÄ leidžiantis dokumentas.

34. Ä®vertinusi bylos įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai surašė 2019-07-12 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir 2019-07-15 privalomÄ jį nurodymÄ .

35. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 36. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 37. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

38. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlygini patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepraÅ¡o. Trečiasis asmuo UAB „Liuks NT“ praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti patirtas 1 161,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

39. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Ä®vertinusi bylos apimtį, sudėtingumÄ , paruoÅ¡to dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sÄ naudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog trečiojo asmens UAB „Liuks NT“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Skomė“ trečiajam asmeniui UAB „Liuks NT“ 1 161,60 Eur (tÅ«kstantį Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė