2021-02-24 Nr. AB-3984-3-61-3-02527-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-432-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02527-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Estijos įmonės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Prime Leasing“) dėl turtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Estijos įmonė ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 3 626,76 Eur turtinę žalą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. vasario 5 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Prime Leasing“ su ERGO Insurance SE sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas 2016 m. liepos 11 d. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), ant automobilio užkrito medis ir jį apgadino. Kadangi automobilis įvykio dieną buvo apdraustas, transporto priemonės draudėjo atstovas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Nuostoliai įvertinti 3 916,76 Eur, šią sumą pareiškėjas išmokėjo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263, 6.271 ir 6.1015 straipsniais, pareiškėjas dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pagal galiojančius teisės aktus Savivaldybė privalėjo užtikrinti, jog (duomenys neskelbtini), augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Kadangi atsakovas yra atsakingas už ant automobilio nukritusio medžio priežiūros organizavimą, jis pažeidė nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti, o pareiškėjo prašymą patenkinus – sumažinti žalos dydį bei priteistinų palūkanų dydį iki 5 procentų.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė visų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų. Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra pažeidusi jokių teisės aktų nuostatų. Atsakovo kildinama atsakomybė gali būti vertinama tik viešojo administravimo kontekste. Atsakomybė už teisės aktų netinkamą vykdymą atsirastų, jeigu valdžios institucijų darbuotojai nevykdytų jiems skirtų pareigų, t. y. jeigu būtų praleidę nustatytą terminą ar iš viso nevykdytų želdynų ir želdinių inventorizavimo. Ši pareiga, kiek leidžia skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, buvo vykdoma tinkamai.

Teisės aktuose nebuvo nustatyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nebuvo detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pareigas, nepagrįsti. Medžiai mieste pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui.

Leidimų išdavimas suponuoja pareigą pateikti prašymą. Savivaldybė nebuvo gavusi prašymo išduoti leidimą nukirsti medį arba nugenėti medžius, augančius (duomenys neskelbtini). Teisės aktai įtraukia gyventojus į medžių priežiūros procesą. Iš nuotraukų, pateiktų į bylą, matyti, kad medis augo kelio pakraštyje visai prie pat namų valdos, aptvertos tvora, kur dažnai vaikščiodavo pėstieji ir buvo parkuojamos mašinos. Jei gyventojai būtų pastebėję medžio keliamą grėsmę, jie būtų kreipęsi į Savivaldybę su prašymu išduoti leidimą nukirsti medį.

Prašymų iki įvykio nebuvimas įrodo, jog pagrįstos, akivaizdžios grėsmės kilti žalai nebuvo. Žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl atsakomybė atsakovui netaikytina. 2016 m. liepos 11 d., remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis Lietuvoje praūžė audra, lydima liūties, krušos, vyravo net 19 m/s vėjas. Vėjo gūsiai tarp pastatų gali sustiprėti ir gerokai viršyti didžiausią vėjo greitį, o automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), yra tarp pastatų. Žinių tarnybos ir gyventojai 2016 m. liepos 11 d. audrą įvardijo kaip ypatingai netikėtą reiškinį, vilniečiai dalinosi „apokaliptinėmis dangaus nuotraukomis“ (žr. https://www.delfi.l t/vasara/naujienos/lietuvoje-prauze-audra-skendo-vilnius-ir-kaunas.d?id=71781220).

Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2016 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad UAB „Grinda“ darbuotojai medžio šakos nuo automobilio negalėjo nuimti dėl blogo oro. Akivaizdu, kad nurodytos aplinkybės atitinka CK 6.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, t. y. atsakovas negalėjo išvengti, kontroliuoti ir pašalinti sudėtingų oro sąlygų, dėl ko buvo padaryta žala transporto priemonei, o žala nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų padarinys, nes kilo dėl nenugalimos jėgos.

Todėl atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsakovas rėmėsi administracinių teismų praktika, kad vien 15 m/s vėjas daro įtaką žalos kilimui ir yra pakankama aplinkybė mažinti jos dydį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1344-968/2017). Taip pat teismai atleidžia nuo civilinės atsakomybės arba priteisiamos žalos dydis mažinamas dėl stichinės jėgos aplinkybių ne pagal CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalis, o CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-830-657/2016).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo Estijos įmonės ERGO Insurance SE prašymą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir UAB „Prime leasing“ 2016 m. vasario 5 d. laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 19 d. sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 10-S-166751 informavo pareiškėją, kad 2016 m. liepos 11 d. gautas pranešimas, kad automobilių stovėjimo aikštelėje ant Automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini), užkritusio medžio šakos įlenkė stogą. Pareiškėjas išmokėjo draudikui draudimo išmoką ir 2017 m. spalio 17 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas sumokėti išmokėtą draudimo išmoką. Savivaldybei nepatenkinus pareiškėjo reikalavimo, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

7. Teismas nurodė, kad CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją) 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog medžio dalys (šakos) ant automobilio nukrito 2016 m. liepos 11 d. ir, kad medis augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje.

9. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sprendė, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, be kita ko ir siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma.

10. Teismas pažymėjo, kad Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, jog savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintose Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 p.). Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės, kurioms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos ar jų dalis pašalinti (3 ir 44 p.)

11. Teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas patvirtina, jog atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad šalia (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelės augęs medis ir jo dalys, nepriklausantis privačiai teritorijai, Vilniuje, būtų inventorizuotas, stebimas ir nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

12. Teismas nustatė, kad Hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. liepos 29 d. pažymoje Nr. (8.42-10)-B8-2086 nurodoma, kad 2016 m. liepos 11 d. didžiausias vėjo greitis buvo 19 m/s. Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 13,9–17,1 m/s, yra beveik audra (stiprumas – 7 balai), tokiu atveju siūbuoja medžiai, eiti prieš vėją sunku. Vėjas, kai jo greitis 17,2–20,7 m/s, yra labai stiprus vėjas (stiprumas – 8 balai), tokiu atveju linguoja dideli medžiai, lūžta plonos šakos. Ir atitinkamai, kai vėjas yra nuo 20,8 iki 24,4 m/s, tai laikoma stipria audra, įvertinama 9 balais. Sausumos sąlygos aprašomos taip: lūžta kai kurios medžių šakos ir kai kurie maži medeliai linguoja, išverčiami statybos / laikinieji ženklai ir užtvaros. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal šią vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2765/2012 ir kt.).

13. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog 2016 m. liepos 11 d. vakare pradėjo stiprėti vėjas, draudiminis įvykis fiksuotas taip pat vakare, apie 20.00 val., kuomet Vilniaus AVPK buvo informuotas apie ant automobilio „nukritusį medį“, ir didžiausias tos dienos fiksuotas meteorologų vėjo greitis siekė iki 19 m/s. Esant nurodyto stiprumo vėjui medžiai nelūžta, gali lūžti tik plonos medžio šakos, todėl ir vėjas negali būti vertinamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio ar jo pagrindinių (storų) šakų nulūžimą. Tai, kad nulūžusi medžio šaka nebuvo plona, patvirtina aplinkybė, kad atvykę UAB „Grinda“ darbuotojai negalėjo pašalinti nulūžusios medžio šakos be specialios technikos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini) automobilio aikštelės ar prie aplinkinių namų, 2016 m. liepos 11 d. (tiek prieš draudiminį įvykį, tiek po draudiminio įvykio) būtų lūžę kiti medžiai ar jų pagrindinės šakos, būtų nuplėštos čerpės nuo stogų, kad būtų galima teigti, kad vėjo stiprumas buvo didesnis nei nurodyta Hidrometeorologijos tarnybos pažymose. Teismas, susipažinęs su atsakovo nurodomu straipsniu „Lietuvoje praūžė audra: skendo Vilnius ir Kaunas“ https://www.delfi.lt/vasara/naujienos/lietuvoje-prauze-audra-skendo-vilnius-ir-kaunas.d?id=71781220, darė išvadą, kad šis straipsnis patvirtina tik faktą, kad 2016 m. liepos 11 d. buvo blogos oro sąlygos.

14. Teismas pažymėjo, kad nors iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog Vilniuje, šalia automobilių aikštelės (duomenys neskelbtini), ant automobilio yra užkritusi nulūžusi ginčo medžio šaka ir kitų medžio šakelių, aplink augę medžiai išvirtę nebuvo, jų pagrindinės šakos taip pat nebuvo nulaužtos. Tai rodo, jog vėjas, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga. Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio. Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna stipresni vėjai ir netgi audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes pareiga tenka atsakovui, kuris remiasi šia aplinkybe. Atsakovas kartu su atsiliepimu nepateikė tokių įrodymų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad kilusio vėjo stiprumas, kilimas ar mastas buvo toks neįprastai didelis bei nebūdingas įvykio vietos geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis.

15. Teismas sprendė, kad Savivaldybės argumentas, jog leidimas medžio pjovimui nebuvo išduotas, todėl nėra neteisėtų Savivaldybės veiksmų, nesudaro pagrindo savivaldybės (ne) veikimą laikyti teisėtu, nes be leidimų kirsti medžius išdavimo Savivaldybė privalo vykdyti želdinių stebėseną, inventorizavimą ir kt. Tokią pat išvadą teismas darė ir dėl argumento, jog želdinių inventorizavimas atliekamas kas dešimt metų, kadangi savivaldybė nepateikė jokių įrodymų apie želdinių įvykio vietoje inventorizavimą ir stebėseną apskritai, nors Taisyklės priimtos 2008 metais.

16. Teismas pažymėjo, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir medžio, kurio šakos nulūžo) priežiūra, stebima jų būklė, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo medis buvo visiškai sveikas. Atsakovui teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad jo valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau šiuo atveju teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti. Todėl atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nurodo 3 916,76 Eur patirtų nuostolių dydį, kurį patvirtina transporto priemonės apžiūros-defektų aktu. Nors atsakovas nesutinka su pareiškėjo nurodytu patirtų nuostolių dydžiu, tačiau nepateikia jokių įrodymų dėl kitokio žalos dydžio apskaičiavimo.

18. Teismas sprendė, kad įvertinus duomenis apie tai, jog buvo sugadintas automobilio stogas ir galinis dangtis (fiksuota įvykio vietos apžiūros protokole), kad remonto darbų didžiąją dalį sudaro stogo kaina (853,16 Eur be PVM), galinio dangčio kaina (483,99 Eur be PVM) ir nagrinėjamoje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų (įskaitant fotonuotraukas po įvykio bei apžiūros metu) apie automobiliui padarytos žalos pobūdį ir mastą, o automobiliui atlikti remonto darbai atitinka jam padarytus pažeidimus, nuostoliai susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais turi būti atlyginti. Tačiau draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas (Draudimo įstatymo 98 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs parengtoje remonto sąmatoje nurodytas remonto darbų kainas (bendrai nurodoma darbų kaina 898,60 Eur), pažymėjo, kad nepaisant to, jog išskiriami trijų rūšių darbai, tačiau visų jų vienodas ir pakankamai didelis įkainis (40,55 Eur / val.), taip pat priskaičiuota apie trečdalį sąmatos sudaro automobilio dažymo (dviem sluoksniais) darbai (iš viso 896,46 Eur), nors keičiama sugadinta dalis nauja dalimi (stogas ir galinis dangtis), dėl to atlygintinų nuostolių dydis turi būti koreguotas (sumažintas) siekiant užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą.

19. Teismas nurodė, kad nors nenustatyta nenugalimos jėgos kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės apskritai, tačiau nustatyta, kad vėjas įvykio dieną kilo palaipsniui. Nepaisant to, nukentėjusysis pastatė automobilį viešoje aikštelėje netoli medžio ar po juo, nepasirūpino vėlesniu jo perstūmimu, t. y. nedėjo protingų pastangų galimai žalai (bent jos daliai) išvengti ar sumažinti. Dėl nurodytų priežasčių priteistinos žalos atlyginimą teismas sumažino iki 2 000 Eur sumos.

20. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir Automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteisė 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimą.

21. Kadangi byla teisme buvo iškelta 2019 m. liepos 16 d., teismas priteisė palūkanas nuo 2019 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš Savivaldybės teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi 6 procentų dydžio procesinės palūkanos priteistinos tik tuomet, kai šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 str.).

III. 22. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmesti.

23. Atsakovas pažymi, kad neginčija, jog savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra savarankiška savivaldybių funkcija ir šią funkciją vykdo, tačiau jokiame teisės akte nėra nustatyta pareiga savivaldybėms nuolatos sekti ir tikrinti kiekvieno jos teritorijoje esančio medžio fiziologinę būklę, kadangi tokios suabsoliutintos pareigos įgyvendinimui tiesiog nėra realių galimybių arba tai kainuotų neproporcingus kaštus tiek žmogiškųjų išteklių, tiek finansine prasme. Olandų g. teritorija priklauso Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai ir ji vykdo šioje vietoje esančių želdynų apsaugą, tvarkymą bei priežiūrą. Želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalis numato, jog šios pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Taisyklės, kurių 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasis atsakovas planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Vilniaus miesto savivaldybė šio imperatyvo laikosi ir želdynų bei želdinių inventorizacijos darbai Vilniaus miesto dalyse, Olandų g. Vilniuje, buvo atliekami tinkamai ir nustatytais terminais. Per pertraukas tarp inventorizacijų, Savivaldybė prašo Vilniaus miesto gyventojų pagalbos, kad jie, pamatę blogos būklės medį ar kitą želdyną, kreiptųsi į Administracijos Infrastruktūros skyrių. Savivaldybė savo ruožtu stengiasi kuo operatyviau į tokius skundus reaguoti ir atlikti reikalingus darbus, nes pati skirti kiekvienam mieste esančiam medžiui po darbuotoją, atsakingą už jo nuolatinę priežiūrą neturi galimybių.

24. Atsakovas teigia, kad nepadarė jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Medžių ir želdynų priežiūra Vilniaus mieste nustatyta tvarka yra vykdoma. Kaip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai pareiškėjas nenurodo, o įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Savivaldybės veikimo / neveikimo buvo apgadinti minėti automobiliai, nėra. Pareiškėjas neįrodė Savivaldybės neteisėtų veiksmų. Pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo.

25. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas principas, kad nuostoliai turi būti realūs, atitikti protingumo ir teisingumo principus, todėl negalima sutikti, jog šiuo atveju taikytinas CK 6.251 straipsnyje numatytas visiškas nuostolių atlyginimas. Nuostolių atlyginimo principas turi būti taikomas sąžiningai ir protingai, vadovaujantis bendrosiomis prievolių vykdymo taisyklėmis. Nukentėjusysis privalo stengtis, kad išvengtų nuostolių arba neleistų jiems padidėti.

26. Atsakovas pažymi, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog yra priežastinis ryšys tarp Savivaldybės veiksmų ir kilusios žalos. Susidarė situacija, kad siekdamas išvengti bet kokių žalingų padarinių, atsakovas turėtų kas dieną apžiūrėti tūkstančius sveikų medžių, sekti menkiausiai tikėtinas audras, prieš jas atlikti papildomas želdynų apžiūras. Tai nėra fiziškai įmanoma ir tikslinga, Savivaldybė teisės aktų rėmuose tinkamai prižiūri kompetencijos ribose priskirtinus želdynus. Šiuo atveju nebuvo įmanoma objektyviai nustatyti, kad medis yra nors kiek pažeistas viduje ar, kad jis kelia pavojų. Kiekvieno medžio gyvybinės funkcijos ir sanitarinės būklės realus patikrinimas sudėtingas procesas, kiekvieno medžio vidaus arba šaknų būklės patikrinti yra neįmanoma, todėl Administracijos tarnautojai negali objektyviai nustatyti, ar yra pavojus virsti vienam ar kitam medžiui ir kiek realus toks pavojus yra. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu ji elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui atsirado žala, neatliko bei tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp Savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos.

27. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės nebuvo. Ginčo įvykio metu Lietuvoje praūžė audra, lydima liūties, krušos, vyravo 19 m/s vėjas. Automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), yra tarp pastatų, todėl galėjo susidaryti ir didesni vėjo gūsiai. Teismo išvada, kad esant 17,2–20,7 m/s stiprumo vėjui lūžta šakelės, nepaneigia medžių lūžimo galimybės 2016 m. liepos 11 d. pučiant 19 m/s stiprumo vėjui. Teismo nurodoma vėjų skalė nustato tik orientacinius pavyzdžius, kiekvienas konkretus atvejis vertintinas atskirai, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, taip pat ir medžių rūšį. 2016 m. liepos 11 d. dėl stipraus vėjo – škvalo, Vilniaus mieste virto ne vienas medis, apie tai rašyta interneto naujienų portaluose. Tai patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad nebuvo galima numatyti pasekmių ir situacija atitinka visas nenugalimos jėgos buvimo sąlygas. Neįmanoma kontroliuoti vėjo stiprumo, negalima numatyti, kada ir kur Vilniuje gali kilti škvalas, todėl laikytina, kad ant automobilio užvirtęs išoriškai sveikas medis nulūžo dėl stipraus gūsingo vėjo, škvalo metu, t. y. įvykis yra dėl nenugalimos jėgos, ir nėra pagrindo nustatyti Savivaldybės atsakomybės.

28. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylos faktines aplinkybes todėl priėmė nepagrįsta sprendimą.

29. Pareiškėjas Estijos įmonė ERGO Insurance SE atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, teisę į kurios atlyginimą pareiškėjas ERGO Insurance SE įgijo subrogacijos pagrindu, priteisimo.

31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ERGO Insurance SE skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas.

32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2016 m. liepos 11 d. vakare pradėjus stiprėti vėjui, fiksuotas draudiminis įvykis apie 20.00 val., lūžusi medžio šaka pašalinta specialia technika, didžiausias tos dienos meteorologų fiksuotas vėjo greitis siekė iki 19 m / s., kuriam esant medžiai nelūžta (gali lūžti tik plonos medžio šakos) ir atsižvelgdamas ir į tai, jog nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir medžio, kurio šakos nulūžo) priežiūra, stebima jų būklė, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo medis buvo visiškai sveikas, priėjo išvados, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

33. Atsakovas, apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdė Vilniaus miesto želdynų priežiūrą tinkamai, vadovaudamasi teisės aktais; nebuvo atsižvelgta į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė kiekvieno medžio vidaus arba šaknų būklės patikrinti negali; kaip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai pareiškėjas nenurodo, įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Savivaldybės veikimo / neveikimo buvo apgadintas automobilis nėra; Savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui atsirado žala, neatliko, ji tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp Savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos.

34. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011).

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

36. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir tai, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

37. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

38. Apelianto teiginys, kad pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalį jai tenkančią pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Taisyklės, kurių 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų ir, kad šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasis atsakovas planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus, ir želdynų bei želdinių inventorizacijos darbai Vilniaus miesto dalyse, Olandų g. Vilniuje, buvo atliekami tinkamai ir nustatytais terminais, atmestinas kaip neteisingas, nes savivaldybė yra atsakinga ne tik už želdinių inventorizaciją. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų, o pagal Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus savivaldybė organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes; organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Antai, ir Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45) 3 punkte nustatyta, kad Taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus, o Taisyklių 44 punkte nustatyta, kad tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami. Taigi, pagal želdynų priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, savivaldybė turi vykdyti jai priskirtas visas pareigas, susijusias su želdynų priežiūra, o ne tik želdinių inventorizacijos darbus, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-360/2013).

40. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), atviroje automobilių stovėjimo aikštelėje, augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ėmėsi reikiamų priemonių, jog teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė.

41. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas neįrodė, jog žala automobiliui buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. CK 6.253 straipsnio 2 dalis nustato, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 11 d. vakare pradėjus stiprėti vėjui, fiksuotas draudiminis įvykis apie 20.00 val., lūžusi medžio šaka pašalinta specialia technika, didžiausias tos dienos fiksuotas meteorologų vėjo greitis siekė iki 19 m / s., kuriam esant medžiai nelūžta (gali lūžti tik plonos medžio šakos). Atsižvelgiant į tai, kad esant nurodyto stiprumo vėjui medžiai nelūžta, todėl ir vėjas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nulūžimą. Be to, atsakovas, teigdamas, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos – stipraus vėjo, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad šalia augantys kiti medžiai Olandų gatvėje prieš draudiminį įvykį, jo metu ar po jo, t. y. 2016 m. liepos 11 d. būtų lūžę ar būtų padaryta kita žala aplinkai, dėl ko būtų galima teigti, kad vėjo stiprumas ar smarkus lietus vertintini kaip atitinkantys ekstremalių įvykių kriterijus.

42. Apelianto teiginys, kad tarp kilusios žalos ir savivaldybės veiksmų / neveikimo nėra priežastinio ryšio atmetamas kaip nepagrįstas: byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs teisės aktais nustatytas pareigas tinkamai prižiūrėti ginčo teritorijoje augančius medžius ir stebėti jų būklę, užtikrinant, kad jie nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui; byloje nustatyta, kad draudiminis įvykis fiksuotas 2016 m. liepos 11 d. vakare pradėjus stiprėti vėjui, apie 20.00 val. Taigi, žala kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žala šio pobūdžio bylose atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų (neveikimo) rezultatas.

43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti; nėra abejonių, kad tarp neteisėtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikos ir Automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu darė įtaką žalai atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008).

44. Atsižvelgiant į šios Nutarties 41–43 punktuose išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad yra teisinis pagrindas atsakovui netaikyti civilinės atsakomybės.

45. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė