2021-04-14 Nr. AB-7582-3-64-3-00544-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-170-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00544-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. vasario 17 d. kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kameros buvo perpildytos. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti; apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai; kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų; pasivaikščiojimai gryname ore tik po 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, pastato sienose, konstrukcijose buvo asbesto; kamerose nebuvo sąlygų rūbų plovimui ir džiovinimui; duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę, tik po 15 minučių, dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens; nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, tik po vieną rulonėlį per mėnesį; nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginių; tiekiamas maistas buvo atšalęs, nekaloringas, tik apie 1300–1500 kcal., patalynė buvo nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami, netinkamai buvo aprūpinamas patalyne, dalies patalynės negaudavo; ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais buvo ribojami; buvo laikomas gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą.

3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, dėl 2018 m. spalio 5 d. atsisakė priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o pareiškėjo skundo likusią dalį (dėl sąlygų Šiaulių TI už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2019 m. vasario 17 d.) dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priėmė.

4. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2019 m. vasario 17 d. buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,70 kv. m. iki 20,30 kv. m. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo nurodė, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Šiaulių TI ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

Dėl pareiškėjo materialinio aprūpinimo nurodė, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis jam priklausančiomis priemonėmis, nebent pats jų atsisakė. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose.

Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems tiekiama paslauga. Dėl sąlygų asmens higienai nurodė, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos.

Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo nurodė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų.

Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Dėl tardymo izoliatoriuje suteikiamų pasimatymų nurodė, kad įstaigoje pareiškėjo buvimo laikotarpiu prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus nei iš pareiškėjo, nei iš kitų asmenų nebuvo gauta.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas iš atsakovo pateiktos 2019 m. balandžio 12 d. pažymos Nr. 60/09-13396 nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2019 m. vasario 17 d. Nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 22, 26, 31, 32, 39, 51, 52, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų. Pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,70 kv. m iki 20,29 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą). Teismas įvertino tai, kad nors teisinis reguliavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

9. Teismas iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8 nustatė, kad daugelyje kamerų 2016 m. buvo atliktas remontas – išklijuotos plytelės, sienos ištinkuotos bei išdažytos, lubų hidroizoliacija, demontuotas sanitarinis mazgas, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara, nauji vamzdžiai, kiti darbai. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymoje Nr. 62/08-12 nurodyta, kad 2018 m. 49 kameroje ar kitose patalpose buvo atlikti įvairūs statybos bei remonto darbai (išardytos WC pakylos, nuo sienų ir lubų nuvalytas pelėsis, užtaisyti sienų ir lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos, išklijuotos plytelės ant sienų ar grindų, perkabintos pakabos, įrengtos spintelės kitoms WC priemonėms, atlikti kiti statybos bei remonto darbai), santechnikos, elektros darbai (įrengti nauji sanitariniai mazgai, klozetai, kriauklės, pakabintos naujos užuolaidos, nauji vamzdžiai sumontuoti, pervedžiota elektros instaliacija, pakeisti seni elektros prietaisai naujais ir pan.), atlikti kiti darbai. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2018 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akto Nr. PA-8930 nustatyta, kad kamerose Nr. 32, 39 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs, naudojamos dirbtinės apšvietos lempos be gaubtų (HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-2772 nustatė, kad kameroje Nr. 27 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (kaitrinė lemputė uždengta popierine dėže) (HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Kituose atsakovo pateiktuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktuose pažeidimų neužfiksuota, taip pat patikrinimai buvo atliekami arba neaktualiais laikotarpiais, arba kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas. Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

10. Teismas nurodė, kad pagal naujausią ir vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką analogiško pobūdžio bylose, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir teismų praktiką, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

11. Teismas pažymėjo, kad karšto vandens privalomas tiekimas į apgyvendinimo kameras Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ar kituose teisės aktuose nėra numatytas.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Šiaulių TI kamerose privalėjo būti įrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas, teismas pažymėjo, kad vien tai, jog nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala.

13. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos ir deratizacijos, pareiškėjo pretenzijas dėl dušų, tualetinio popieriaus kiekio, higienos priemonių išdavimo, pasivaikščiojimo kiemelių, asbesto konstrukcijose, užimtumo, rūkymo.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akto Nr. PA-8051 nustatyta, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos. Lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po nusiprausimo duše. Šiaulių TI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių centralizuotam skalbimui sudaryta sutartis su skalbykla UAB „Šiaulių skalbykla“. Viršutiniai rūbai nemokiems suimtiesiems/nuteistiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius atliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimus, kurių metų esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis energinės vertės maistas. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė. Teismui nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.

16. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų patvirtinančių tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi su prašymu į Šiaulių TI administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais suteikimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. vasario 1 d. turėjo galiojančią nuobaudą – papeikimą, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis ilgalaikiai pasimatymai šį laikotarpį (nuobaudos galiojimo) negalėjo būti jam suteikiami. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, tačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių kada, kokiu laikotarpiu, su kokiais asmenimis jam buvo nesuteikti ilgalaikiai pasimatymai. Todėl, teismo vertinimu, negalima tvirtinti, kad Šiaulių TI nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į ilgalaikį pasimatymą su artimaisiais skundžiamu laikotarpiu.

17. Teismas nustatė, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

18. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, per šį laikotarpį pareiškėjui atitinkamai teko nuo 3,70 kv. m iki 20,29 kv. m kameros ploto.

19. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, LVAT praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatavo, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 20. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pasisakęs, kad asmenims būnant izoliuotiems perpildytose patalpose ypač mažas gyvenamasis plotas yra labai svarbus aspektas, į kurį būtina atsižvelgti. Vertinant pareiškėjui tenkantį plotą, atsižvelgiama į plotą skirtą kameros baldams ir kitiems įrenginiams. Šiaulių TI vieno kalinamojo gyvenamasis plotas buvo apie 2 kv. m.

20.2. Kiekvienoje kameroje buvo sanitarinis mazgas, kuris nebuvo atitvertas sandariai.

20.3. Pareiškėjas dažnai negaudavo jam priklausančio karšto maisto, kuris atitiktų fiziologines mitybos normas. Maistas buvo tiekiamas į kameras.

20.4. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 7 000 Eur.

21. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pareiškėjo teiginys, jog iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas baldų užimamas plotas bei sanitarinio mazgo plotas, nepagrįstas. Į sanitarinio mazgo plotą, skaičiuojant kameros plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas ploto pažeidimas. Mažiausias tekęs plotas (neatėmus sanitarinio mazgo ploto) buvo 3,74 kv. m, o iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą pareiškėjui mažiausias tekęs plotas buvo daugiau nei 3 kv. m, vadinasi, pareiškėjo galimybė judėti nebuvo suvaržyta.

21.2. Teismas konstatavo, kad kamerose, kuriose kalintas pareiškėjas, sanitariniai mazgai atskirti OSB plokšte arba mūrine sienele, kurių aukštis kur kas didesnis, nei 1,50 m. Sanitarinio mazgo atitvėrimas vien užuolaida nėra tinkamas, tačiau teismų praktikoje bendros kameros erdvės atskyrimas nuo sanitarinio mazgo ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu. Šiuo atveju pati atitvėrimo konstrukcija yra mūrinė arba iš OSB, taigi privatumas, įėjimą atskyrus stora nepermatoma užuolaida, taip pat užtikrinamas. Atsakovas tinkamai įrodė tai, kad privatumas naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinamas.

21.3. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas jokių pretenzijų dėl netinkamo maitinimo etapavimo dienomis bei maisto tiekimo į kameras pirmosios instancijos teismui neskundė. Kadangi apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, dėl minėtų aplinkybių atsakovas nepasisako.

21.4. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Taip pat nėra duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo sveikatai. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pasisakė, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, tačiau kalinimo sąlygos nebuvo žeminančios žmogaus orumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2019 m. vasario 17 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pripažino, kad pareiškėjas kamerose buvo laikomas pažeidžiant higienos normų reikalavimus, kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nenustatęs, teismas pažeidimo pripažinimą laikė pakankama bei teisinga satisfakcija.

24. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl gyvenamojo ploto kamerose trūkumo, privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo, maitinimo.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

26. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, nes, vertinant pareiškėjui tenkantį plotą, atsižvelgiama į plotą skirtą kameros baldams ir kitiems įrenginiams.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, turi būti atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2976-415/2020). Taigi baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-56-556/2021, 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-168-502/2021). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą, jog jam nebuvo užtikrintas tinkamas kameros plotas, atmeta kaip nepagrįstą.

28. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, įrengti taip, jog naudojantis sanitariniais įrenginiais pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad sanitariniai mazgai nuo bendros kameros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, kuri yra žymiai aukštesnė nei 1,5 m, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų pusių. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai bei kamerų fotonuotraukos. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti, kad pareiškėjo teisė naudojantis sanitariniais įrenginiais, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir tai patvirtinantiems įrodymams, t. y., jog sanitariniai mazgai nuo kameros gyvenamojo ploto atitverti mūrine sienele ar OSB plokšte (nuo 1,80 m iki 2,40 m), taip pat durimis ir užuolaida, buvo pažeista. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, jog Šiaulių TI pareiškėjo teisių nagrinėjamu aspektu nepažeidė.

29. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

30. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl maisto kokybės, tiekimo Šiaulių TI, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti abstraktaus pobūdžio argumentai nepaneigia byloje esančių duomenų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinamas tinkamas maitinimas.

31. Dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

32. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

33. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida ir, jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. LVAT 2016 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1809-146/2016, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, LVAT praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo higienos sąlygų pažeidimo atveju, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys