2294da71-e0ec-4778-b3c8-ac9c05b8d36e · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-683/11Teisėjas R. Rainys              Teisėjas Ovidijus Ramanauskas                                               Teisminio proceso Nr. 13-1-00351-2010                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. liepos 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Audronės Kartanienės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,gynėjai adv.

Galinai Kardanovskajai,nuteistajam V. A.,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. A. gynėjos adv. Galinos Kardanovskajos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., BK 259 str. 2 d., ir nuteistas: pagal BK 260 str. 1 d. laivės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 259 str. 2 d. areÅ¡to 30 (trisdeÅ¡imčiai) parų bausme.  Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė V.

A. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010 m. kovo 21 d. iki 2010 m. kovo 23 d., nuo 2010 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. ir nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2010 m. balandžio 2 d.Å iuo nuosprendžiu taipogi nuteista Ž. K., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t ė :

V. A. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. kovo 21 d. apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti laikė 2.213 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir Å¡iÄ medžiagÄ pasikėsino neatlygintinai perduoti Ž. K. bei neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2010 m. kovo 22 d. apie 14.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė 0,064 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, t.y. V. A. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymÄ .

Be to, V. A. nuteistas ir už tai, kad jis 2010 m. balandžio 21 d. apie 21.45 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagÄ â€“ 0,033 g metamfetamino, t.y. V. A. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., padarymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., jo veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 260 str. 1 d.

į BK 259 str. 2 d. bei dalį, pagal kuriÄ buvo nuteistas pagal BK 259 str. 2 d., Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti nesurinkus pakankamų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę. Taip pat, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp liudytojų ir nuteistųjų parodymų, praÅ¡oma iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojus O. G., J. K., policijos pareigÅ«nus – A. N., Å . P., A. R.. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, nesiekė surinkti visus įmanomus duomenis ir įrodymus, neatkreipė tinkamo dėmesio į gynybos iÅ¡dėstytus argumentus, nesiekė, kad nagrinėjant bylÄ bÅ«tų paÅ¡alintos visos abejonės bei prieÅ¡taravimai, grindė savo iÅ¡vadas prieÅ¡taringais ir nepatikimais įrodymais ir tuo pažeidė BPK 1 str. reikalavimus, apibÅ«dinančius baudžiamojo proceso paskirtį.

Pažymima, kad dėl nusikaltimo pagal BK 260 str. 1 d. nuteistasis savo kaltę iÅ¡ dalies pripažino, t.y. kad laikė psichotropines medžiagas, tačiau neturėjo tikslo jas platinti. Atkreipiamas dėmesys, kad perduoti metamfetaminÄ Å½. K. buvo pastarosios iniciatyva. Kaip matyti iÅ¡ Ž. K. parodymų, ji buvo priversta tai padaryti, nes atsisakius padėti, pareigÅ«nai grasino jÄ pasodinti į kalėjimÄ . 2010 m. kovo 21 d. Ž. K. buvo atvežta į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatÄ , Å¡iÄ aplinkybę patvirtino policijos pareigÅ«nas A.

N., nors kiti pareigÅ«nai tai paneigė. Liudytojai G. G. ir J. K. patvirtino Ž. K. parodymus, jog policijos pareigÅ«nai grasino motinai jÄ pasodinti. Jų parodymai yra nuoseklÅ«s, objektyvÅ«s, juolab, kad G. G. nėra Ž. K. giminaitė. Nuteistojo gynėja mano, kad Å¡ioje situacijoje visi narkotinių medžiagų platinimo įrodymai gauti neteisėtai, nes nuteistasis buvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikaltimÄ , sukurstytas padaryti nusikaltimÄ , nes Å¡io nusikaltimo be Ž. K. ir policijos pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo niekada nebÅ«tų padaręs. Tačiau skundžiamame nuosprendyje apie policijos pareigÅ«nų parodymų nesutapymus nieko nepasisakyta ir policijos pareigÅ«nų veiksmai nėra tinkamai įvertinti.

Skunde taip pat teigiama, kad 2010 m. balandžio 21 d. V. A. jokios neteisėtos veikos nepadarė, jokių narkotinių medžiagų nelaikė. Pažymima, kad policijos pareigÅ«nai teigia, kad nuteistÄ jį sulaikė lauke, tuo tarpu liudytojai nurodė, kad bute. Ikiteisminio tyrimo metu V. A. prašė atlikti maiÅ¡elio, kuriame rasti milteliai, daktiloskopinį tyrimÄ , prašė iÅ¡tirti, ar jo drabužiuose yra narkotinių medžiagų, tačiau į Å¡iuos praÅ¡ymus niekas nereagavo, o ikiteisminis tyrimas atliktas neiÅ¡samiai ir neobjektyviai, o nuteistojo teisės buvo pažeistos.

Nuteistojo gynėja taipogi mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, iÅ¡dėstytus BPK 20 str., o apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas neginčytinais įrodymais ir negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, visi neaiÅ¡kumai byloje turi bÅ«ti traktuojami kaltinamojo naudai.     Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis, pastarojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.Kaip matyti iÅ¡ nustatytų byloje aplinkybių, skundžiamu teismo nuosprendžiu V.

A. nuteistas už du nusikalstamos veikos epizodus:

1) dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turinti tikslÄ jas platinti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.;

2) dėl neteisėto laikymo nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų neturint tikslo parduoti jų ar kitaip platinti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. Nuteistasis tik iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikaltimÄ pagal BK 260 str. 1 d., teigė, kad laikė psichotropines medžiagas, tačiau neturėjo tikslo jas platinti, o perduoti metamfetaminÄ Å½. K. buvo pastarosios iniciatyva, kuri buvo priversta tai padaryti, nes atsisakius padėti, pareigÅ«nai grasino jÄ pasodinti į kalėjimÄ . Pažymėjo, jog buvo iÅ¡provokuotas, sukurstytas padaryti nusikaltimÄ , Å¡io nusikaltimo be Ž.

K. ir policijos pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo niekada nebÅ«tų padaręs. Tuo tarpu dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis neprisipažino ir paaiÅ¡kino, jog 2010 m. balandžio 21 d. jokios neteisėtos veikos nepadarė, jokių narkotinių medžiagų nelaikė. Tačiau tokia nuteistojo gynybos pozicija vertinama kritiÅ¡kai, kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar suÅ¡velninti teisinę padėtį, ir atmetama. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti byloje surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visetas.Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma, liudytojų policijos pareigÅ«nų Å .

P., S. P., R. K., A. R., A. N. parodymus matyti, jog 2010 m. kovo 21 d. jie dalyvavo sulaikant Ž. K. bei V. A.. Š. P., A. N. parodė, kad buvo gauta informacija, jog Ž. K. ketina iš V. A. įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Liudytojai S. P., Š. P., A. N. paaiškino, kad stebėjo, kaip prie Ž. K. priėjęs V. A. jai į rankas perdavė maišelį. Policijos pareigūnai neigė, kad Ž. K. liepė skambinti ir susitarti dėl susitikimo su V. A. ir nurodė, kad tuo metu jos atžvilgiu buvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, leidžianti klausytis Ž.

K. ir su jÄ bendraujančių asmenų telefoninių pokalbių (t. 1, b. l. 89), todėl jiems buvo žinoma apie jos vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ bei įvyksiantį susitikimÄ su V. A.. IÅ¡ liudytojo A. N. parodymų matyti, kad jis klausėsi Ž. K. telefoninių pokalbių, kurių metu suprato, jog bus perdavimas narkotinių medžiagų, apie tai pasakė Å . P., vėliau jam padėjo sulaikyti Ž. K. ir V. A.. Liudytojų parodymus pagrindžia byloje esanti teismo nutartis, kuria buvo leista nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2010 m. kovo 22 d. klausytis telefoninių pokalbių abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi Ž.

K., kontroliuojant telekomunikacijų operatorių tinklais perduodamÄ informacijÄ , ir daryti jų įraÅ¡us. Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. liepos 12 d. tarnybinio praneÅ¡imo apie buvusius telekomunikacijų įvykius, laikotarpyje nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2010 m. kovo 22 d., iÅ¡ Ž. K. naudoto mobilaus ryÅ¡io telefono numerio (duomenys neskelbtini) į V. A. naudotÄ mobilaus ryÅ¡io telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir atvirkščiai buvo skambinta ir siųstos trumposios SMS žinutės 172 kartus, iÅ¡ jų 25 kartus 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. kovo 9 d. ir 2010 m. kovo 21 d.

Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių nuteistųjų telefonų įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių bei trumpųjų praneÅ¡imų iÅ¡klotinės bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolo, ne Ž. K. skambino ir tarėsi susitikti su V. A. įvykio dienÄ , o bÅ«tent nuteitasis V. A. 2010 m. kovo 21 d. 16.24 val., t.y. prieÅ¡ sulaikant nuteistuosius, skambino Ž. K. (t. 1, b. l. 90-101, t. 2, b. l. 34).

Pažymima, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, provokacijos sÄ voka yra pateikta Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, kur ji apibrėžiama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino daryti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimÄ , turint tikslÄ vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius.

AnalogiÅ¡kai provokacija apibrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iÅ¡ esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobÅ«džio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios jis kitaip nebÅ«tų padaręs, taip siekdami sudaryti sÄ lygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t.y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ (Texeira de Castro;

Eurofinacom v. France).Tačiau įvertinus byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis V. A. buvo sukurstytas ar kitaip skatinamas, lenkiamas padaryti nusikaltimÄ . Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti policijos pareigÅ«nai nuosekliai paaiÅ¡kino nuteistųjų sulaikymo aplinkybes, iÅ¡ kur jie turėjo informacijos apie galimai rengiamÄ padaryti nusikaltimÄ , netikėti jų parodymais apylinkės teismui nebuvo pagrindo, juolab, kad, kaip jau buvo minėta, juos pagrindžia kita bylos medžiaga.

Be to, net ir patvirtinus aplinkybę, jog policijos pareigÅ«nai į Ž. K. butÄ atvyko poilsio dienÄ ir jÄ iÅ¡sivežė į policijos komisariatÄ , ji neduoda pagrindo teigti, kad jų veiksmai buvo neteisėti, nes, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, Ž. K. bute policijos pareigÅ«nai lankėsi ne kartÄ , buvo atliekamos kratos, jos atžvilgiu jau buvo atliekami keli ikiteisminiai tyrimai, o jos telefoninių pokalbių buvo klausomasi. Ž. K. parodymai apie tai, kad ji buvo priversta susisiekti su V.

A., nes prieÅ¡ingu atveju pareigÅ«nai grasino jÄ pasodinti į kalėjimÄ , nėra pagrįsti jokia kita objektyvia bylos medžiaga, o tai, kad Å¡iuos parodymus patvirtino liudytojos J. K. ir O. G., atsižvelgus į artimus giminystės ir draugystės ryÅ¡ius su Ž. K., taipogi neleidžia jais remtis kaip patikimais duomenimis. Skundo argumentas, kad tik policijos pareigÅ«nas A. N. patvirtino aplinkybę, jog 2010 m. kovo 21 d. Ž. K. buvo atvežta į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatÄ , nes kiti pareigÅ«nai tai paneigė, neatitinka tikrovės. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, Å .

P. neneigė Å¡io fakto, tuo tarpu kiti policijos pareigÅ«nai nurodė, kad 2010 m. kovo 21 d. komisariate nebuvo, jiems apie rengiamÄ padaryti nusikaltimÄ pranešė Å . P..   Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundo argumentai, jog nuteistasis buvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikaltimÄ , Å¡io nusikaltimo be Ž. K. ir policijos pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo niekada nebÅ«tų padaręs, o visi narkotinių medžiagų platinimo įrodymai gauti neteisėtai, nepagrįsti. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikytinas pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ narkotinių ar psichotropinių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui.

Kitoks platinimas gali bÅ«ti Å¡ių medžiagų dovanojimas, davimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, perdavimas už skolÄ , davimas skolon, mainais, palikimas matomoje vietoje ir pan. Taigi, net ir pripažinus nuteistojo nurodytÄ aplinkybę, t.y. jog jis norėjo neatlygintinai duoti psichotropines medžiagas Ž. K., nes jai buvo bloga, tai nekeičia jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 260 str. 1 d. kvalifikacijos, pažymint ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu pastarasis prisipažino, kad už narkotikus, kuriuos perduodavo Ž.

K., ėmė iÅ¡ anksto pinigus ir tada ieÅ¡kojo, kur bÅ«tų galima juos nupirkti ir kad Ž. K. narkotikus yra pirkęs 5 ar 6 kartus (t. 2, b. l. 146). Be to, įvykio dienÄ apklausta Ž. K. taip pat nurodė, jog kas antrÄ dienÄ iÅ¡ nuteistojo V. A. įsigyja narkotines medžiagas, o sulaikymo metu V. A. atneÅ¡tas psichotropines medžiagas iÅ¡mėtė ant žemės (t. 2, b. l. 56).      Tai, kad V. A. atneÅ¡tame Ž. K. maiÅ¡elyje buvo psichotropinės medžiagos patvirtina, specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(2163)-IS1-2210, kurioje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iÅ¡ bespalvio plastikinio uždaromo maiÅ¡elio su raudonos spalvos juostele, 2010 m. kovo 21 d. rastų pas V.

A., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 2,213 g (t. 1, b. l. 183-184). Taigi, surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad V. A. 2010 m. kovo 21 d. apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, laikė 2.213 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir Å¡iÄ medžiagÄ pasikėsino neatlygintinai perduoti Ž. K., t.y. V. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma nutraukti bylÄ pagal BK 259 str. 2 d., nesurinkus pakankamų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę.

Pažymima, jog Lietuvos Respublikos BPK 327 str. numatyti atvejai, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylÄ nutraukia. Å iame straipsnyje nenumatyta galimybė nutraukti bylÄ apeliaciniame skunde nurodytu pagrindu. Be to, iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino byloje surinktus bei iÅ¡tirtus įrodymus ir pagrįstai V. A. nuteisė dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 str. 2 d., padarymo.  IÅ¡ policijos pareigÅ«nų A.

V. ir M. V. parodymų matyti, jog jie dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje. 2010 m. balandžio 21 d. vakare, darbo metu, į juos kreipėsi moteris, kuri nurodė, jog prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje stovi galimai nuo narkotinių medžiagų apsvaigęs asmuo. Prisiartinę prie jiems nurodyto asmens, pastarasis patvirtino, jog vartoja narkotines medžiagas ir bandė jiems nepastebimai iÅ¡mesti įtartinÄ pakelį, kuriame buvo baltos spalvos milteliai. Asmuo buvo sulaikytas, o iÅ¡mestas pakelis paimtas nuo žemės. Ä® sulaikyto asmens namus ar butÄ jie nėjo (t. 4, b. l. 51).

Netikėti Å¡iais liudytojų parodymais apylinkės teismui nebuvo pagrindo, juolab, kad juos pagrindžia ne tik įvykio dienÄ suraÅ¡yti pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai bei ikiteisminio tyrimo metu duoti jų parodymai, kuriuos A. V. patvirtino taipogi akistatos su nuteistuoju metu (t. 2, b. l. 172-173; t. 3, b. l. 1-3, 5-10, 11-13), bet ir kita bylos medžiaga, t.y. specialistų iÅ¡vadose bei medicininės apžiÅ«ros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuotais duomenimis. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(3869)-IS1-6937 matyti, kad baltos spalvos miltelių iÅ¡ plastikinio maiÅ¡elio, 2010 m. balandžio 21 d. rastų pas V.

A. sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,033 g. (t. 2, b. l. 178, 179). Tuo tarpu specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N-608/10 (01) nurodyta, kad 2010 m. balandžio 21 d., 23.50 val. tyrimui buvo paimtas V. A. Å¡lapimas, o atlikus tyrimÄ nustatyta, kad A. A. Å¡lapime rasta amfetamino ir metamfetamimo, o opijatų ir etiklo alkoholio nerasta (t. 3, b. l. 104). Tuo tarpu iÅ¡ medicininės apžiÅ«ros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 724 matyti, kad 2010 m. balandžio 21 d., 23.50 val. buvo apžiÅ«rėtas V.

A.. Ä®vertinus apžiÅ«rimo asmens laikysenÄ , pulsÄ , judesių tikslumÄ , bei kitus duomenis konstatuota, kad V. A. yra vartojęs narkotinę medžiagÄ amfetaminÄ (t. 3, b. l. 105). Nuteistojo parodymus apie tai, jog į jo namus atėjo policijos pareigÅ«nai ir jį iÅ¡sivežė į policijos komisariatÄ , apygardos teismas vertina kaip jo pasirinktÄ gynybos pozicijÄ ir atmeta. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistojo draugių bei pažįstamų (J. U., I. A.) parodymai, kurie patvirtina V.

A. minėtÄ iÅ¡keltÄ gynybos versijÄ , nelaikytini objektyviais ir neÅ¡aliÅ¡kais, juolab, kad jie nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s. Atkreipiamas dėmesys, jog liudytoja J. U. nurodė, jog jie buvo koridoriuje, kai paskambino į duris, ji pažiÅ«rėjo į akutę, ten stovėjo policija, tačiau I. A. parodė, jog buvo kambaryje, kai paskambino į duris, tada V. A. nuėjo prie durų ir atidarė duris, nors ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė panaÅ¡iai kaip liudytoja J. U.. Be to, iÅ¡ jų bei kitų nuteistojo draugų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie tvirtino, jog V.

A. nevartoja narkotinių medžiagų arba apie tai nieko nežinoję, nors, kaip jau buvo minėta, įvykio dienÄ V. A. Å¡lapime visgi buvo rasta amfetamino ir metamfetamimo.  Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nų parodymai, jų tarnybiniai praneÅ¡imai laikytini objektyviais įrodymais, kadangi jie tiesiogiai bendravo su nuteistuoju jo sulaikymo metu, matė, kaip V. A. iÅ¡metė maiÅ¡elį su baltos spalvos milteliais, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad minėti pareigÅ«nai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių objektyvių ar pagrįstų duomenų nenurodė ir nuteistasis bei jo gynėja apeliaciniame skunde.

Taip pat nebuvo gauta duomenų, kad minėti policijos pareigÅ«nai anksčiau bÅ«tų pažinoję V. A., žinoję jo gyvenamÄ jÄ vietÄ bei bÅ«tų suinteresuoti baudžiamosios bylos jam iÅ¡kėlimu. Patys pareigÅ«nai nurodė, kad iki įvykio nuteistojo nepažinojo (t. 4, b. l. 51). Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, V. V. bei M. V. nedirba Vilniaus apskrities VPK NTV narkotikų kontrolės skyriuje ir netiria su narkotinėmis medžiagomis susijusių bylų. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu V.

A. prašė atlikti maiÅ¡elio, kuriame rasti milteliai, daktiloskopinį tyrimÄ , prašė iÅ¡tirti, ar jo drabužiuose yra narkotinių medžiagų, tačiau į Å¡iuos praÅ¡ymus niekas nereagavo. Kaip matyti iÅ¡ daiktų, dokumentų pateikimo 2010 m. balandžio 22 d. protokolo, V. A. pateikė sportines vyriÅ¡kas kelnes, striukę, kurie buvo supakuoti į polietileninius maiÅ¡us, užantspauduoti, sudėti į kartoninę dėžę, ant jos pasirašė dalyvavę asmenys (t. 3, b. l. 49-50). Å ie drabužiai buvo apžiÅ«rėti, padarytos foto nuotraukos, tačiau nieko reikÅ¡mingo tyrimui nebuvo rasta (t. 2, b. l. 190-198).

ApžiÅ«rėjus Å¡iuos daiktus, jie buvo grÄ Å¾inti nuteistajam, kuris pagal bylos medžiagÄ , neprašė atlikti papildomo Å¡ių drabužių tyrimo. Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. spalio 25 d. nutarimu buvo atmestas advokatės praÅ¡ymas atlikti polietileninio maiÅ¡elio, 2010 m. balandžio 21 d. rasto prie V. A., daktiloskopinį tyrimÄ (t. 3, b. l. 116-117). Kadangi minėtas praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas įstatymų nustatyta tvarka, o duomenų, kad prokuroro nutarimas buvo apskųstas, kaip tai numatyta BPK 178 str. 2 d., nėra, tai skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo reaguota į nuteistojo praÅ¡ymus, nepagrįstas.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo manyti, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neiÅ¡samiai ir neobjektyviai, nuteistojo teisės buvo pažeistos, o pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, iÅ¡dėstytus BPK 20 str. Teisėjų kolegija mano, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis V. A. 2010 m. balandžio 21 d. apie 21.45 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagÄ â€“ 0,033 g metamfetamino, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V.

A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių V. A. baustas administracine tvarka, praeityje buvo Å¡eÅ¡is kartus teistas (t. 3, b. l. 58-60, 61-63), neiÅ¡nykus teistumui, padarė dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena pagal įstatymÄ priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.

Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas už sunkų nusikaltimÄ , paskyręs laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas, įvertino visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui, ir pagrįstai nuteistajam už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ paskyrė vienintelę įstatyme numatytÄ bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimo bausmę.

Be to, subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, teismas griežtesne bausme apėmė Å¡velnesnę – areÅ¡to bausmę, paskirtÄ už padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimÄ , kurio dydis yra žymiai mažesnis nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis. Todėl nuteistajam paskirtÄ galutinę bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra jokio teisinio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : nuteistojo V.

A. gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                    Viktoras Dovidaitis Teisėjai                                                                                                     Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                                                                       Audronė Kartanienė NuoraÅ¡as tikras: teisėjas Viktoras Dovidaitis