Legislator Case Law & Legislation
2292ff1f-76ee-4fe6-8bef-849fb7c32d27 AI generated

2292ff1f-76ee-4fe6-8bef-849fb7c32d27 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2292ff1f-76ee-4fe6-8bef-849fb7c32d27
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktÄ , 2) įmonės pradelstų įsipareigojimų apimtį, 3) įmonės balanse esančio turto vertę. Pastebėtina, kad Å¡i aplinkybė turėtų atspindėti ne formaliÄ , o realiÄ padėtį. pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto vertės santykį.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vadovavosi apelianto pateikto 2013 m. I ketvirčio balanso duomenimis, antstolės A. Ž. gautais duomenimis (b.l. 65, 120-127). Teismas sprendė, kad pagal antstolei pateiktus duomenis apeliantas turi 13 215,46 Lt vertės ilgalaikį turtÄ , prekių likučius 64 172,04 Lt, o pagal apelianto pateiktus duomenis pirkėjų įsiskolinimas sudaro 94 727,74 Lt sumai. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apelianto trumpalaikis ir ilgalaikis turtas sudaro 145 784 Lt, tuo tarpu įsiskolinimas tiekėjams, mokesčiams, darbuotojams, socialiniam draudimui bei kitos mokėtinos sumos sudaro 82 680 Lt, dėl ko konstatavo, jog pradelsti įsipareigojimai sudaro daugiau kaip pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tačiau, sprendžiant apie pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykį tik tokiu pirmosios instancijos teismo nurodytu bÅ«du, negalima nesutikti su apeliantu, kad turtas bÅ«tų ne 145 784 Lt, o 172 115,24 Lt, taigi, teismo konstatuoti pradelsti įsipareigojimai formaliai netgi nevirÅ¡ytų teismo nustatyto įmonės pusės turto vertės, dėl ko ir bankroto bylÄ kelti (formaliai) nebÅ«tų pagrindo.

Legislator headnote

AI generated

2292ff1f-76ee-4fe6-8bef-849fb7c32d27 · Lietuvos apeliacinis teismas: Kitos mokėtinos sumos – 5000 Lt taip pat terminai nesuėję. Taigi, apelianto pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusę į jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Teismas, nepagrįstai vertindamas apelianto mokumÄ pagal turimÄ trumpalaikį ir ilgalaikį turtÄ , neįskaitė gautinų sumų pagal nebaigtas vykdyti sutartis. Teismas formaliai vertino apelianto pateiktus finansinius dokumentus, sutartis, nesiaiÅ¡kino turto sudėties bei realios jo vertės, nenustatė tikrosios pradelstų įsipareigojimų sumos, todėl apelianto mokumo klausimas iÅ¡spręstas neteisingai. 6.     IeÅ¡kovo reikalavimas yra ginčijamas teisme.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1947/2013Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00206-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija: 126.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Prekyba-group“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-1107-265/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „8 projektai“ ieÅ¡kinį uždarajai akcinei bendrovei „Prekyba-group“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo.IeÅ¡kovas UAB „8 projektai“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Prekyba-group“ iÅ¡kėlimo bei bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ paskyrimo (b.l. 2-3). Nurodė, kad atsakovas yra skolingas 37 798,72 Lt, Å¡iÄ skolÄ atsisako apmokėti, ji yra ginčytina.

IeÅ¡kovo nuomone, yra pagrindas teigti, kad atsakovas yra nemokus. Atsakovas UAB „Prekyba-group“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko (b.l. 45-47). Nurodė, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimui nėra nei sÄ lygų, nei pagrindų. Atsakovo finansinė padėtis neatitinka Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalyje numatytų nemokumo sÄ lygų. Atsakovo teigimu, jo finansiniai įsipareigojimai siekia 77 680 Lt, iÅ¡ kurių 22 902 Lt skolos tiekėjams, o 54 778 Lt - nesumokėti mokesčiai, atlyginimas darbuotojams ir socialinis draudimas, tačiau 2013 m. kovo 31 d. balanse turto vertė sudaro 924 974 Lt.

Todėl atsakovas yra mokus, nes įmonės pradelsti įsipareigojimai 2013 metais nevirÅ¡ija pusės į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas vengia atsiskaityti su darbuotojais, kad vieÅ¡ai ar kitaip yra pranešęs, jog negali atsiskaityti su skolininkais ar kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti UAB „Prekyba-group“ bankroto bylÄ (b.l. 100). IeÅ¡kovui padavus atskirÄ jį skundÄ , Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį bei bylÄ paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka (b.l. 108-109).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 10 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Prekybos-group“ bankroto bylÄ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo kompanija“ (b.l. 169-171). Teismas nurodė, kad iÅ¡ 2013 m. I ketvirčio atsakovo balanso matyti, jog pradelsti įsipareigojimai tiekėjams sudaro 22 902 Lt, kitos mokėtinos sumos – 5 000 Lt, tuo tarpu skola mokesčiams, darbuotojams bei socialiniam draudimui sudaro 54 778 Lt.

Palyginus Å¡iÄ skolÄ su 2012 m., įsipareigojimai mokesčiams, darbuotojams ir socialiniam draudimui padidėjo 31 455 Lt, t. y . nuo 23 323 Lt iki 54 778 Lt. Å ios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, jog įmonė turi rimtų finansinių sunkumų, nes finansiÅ¡kai nepajėgia mokėti įstatyme nustatytų mokesčių bei atsiskaityti su darbuotojais. Atsakovas 2013 m. I ketvirčio balanse nurodo, kad jo turtÄ sudaro 924 974 Lt, tačiau iÅ¡ ilgalaikio turto žiniaraščio, kurį atsakovas teikė antstolei A.

Ž., jo ilgalaikį turtÄ sudaro 13 215,46 Lt, o prekių likučiai - 64 172,04 Lt (su PVM). Daugiau įrodymų apie turimÄ turtÄ atsakovas nepateikė, iÅ¡skyrus pirkėjų įsiskolinimus 94 727,74 Lt sumai. Teismas sprendė, kad vertinant realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę pateiktos rangos sutartys įmonės realios finansinės padėties neatspindi, todėl vertinant atsakovo mokumÄ pagal turimÄ trumpalaikį ir ilgalaikį turtÄ , neįskaitomos gautinos sumos pagal nebaigtas vykdyti sutartis. Teismas konstatavo, kad atsakovo turimas trumpalaikis ir ilgalaikis turtas sudaro 145 784 Lt (b.l. 65), o įsiskolinimas tiekėjams, mokesčiams, darbuotojams, socialiniam draudimui bei kitos mokėtinos sumos sudaro 82 680 Lt (b.l. 66).

Kadangi pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės ir įmonė nevykdo finansinių įsipareigojimų, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra nemokus, todėl jam iÅ¡kėlė bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 2 str. 8 d., 4 str. 1–3 p., 5 str. 1 d. 1 p., 9 str. 5 d. 1 p., 10 str.) bei bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo kompanija“. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai                                   Atsakovas UAB „Prekyba-group“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. birželio 10 d. nutartis panaikinti bei palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį (b.l. 178-181).

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas 2013 m. gegužės 10 d. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties pateikė praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , kurio neprašė atnaujinti. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas šį atskirÄ jį skundÄ , pažeidė CPK 78 straipsnio nuostatas, o priimdamas 2013 m. gegužės 16 d. nutartį, pažeidė CPK 334 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes panaikino 2013 m. balandžio 30 d. nutartį, kuri įsiteisėjo 2013 m. gegužės 8 d., t.y. prieÅ¡ paduodant atskirÄ jį skundÄ .

Teismas nepagrįstai nurodė, kad apelianto turtÄ sudaro 145 784 Lt, nes nutartyje pats teismas nurodė, jog ilgalaikį turtÄ sudaro 13 215,46 Lt, prekių likučiai – 64 172,04, pirkėjų įsiskolinimas – 94 727,74 Lt. Tokiu bÅ«du, apeliantas turto turi už 172 115,24 Lt, o trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 82 680 Lt, t.y. nepasiekia ½ įmonės apskaitoje registruoto turto (neįskaitant nebaigtas vykdyti sutartis).Teismas neįvertino aplinkybės, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5697-512/2013, kurioje apeliantas yra pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl 101 271,14 Lt skolos priteisimo iÅ¡ UAB „Maxi logistic“, todėl pirkėjų įsiskolinimas padidėja 83 131,14 Lt, o tai turi bÅ«ti įvertina, nes apelianto turto vertė sudaro 255 246,38 Lt, neįskaitant nebaigtų vykdyti statybos rangos sutarčių.

Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino turto vertę, realiÄ finansinę bÅ«klę, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas yra nemokus. Teismas, nurodydamas, kad apelianto įsiskolinimas kreditoriams sudaro 82 680 Lt, nenustatė, kokia yra realiai pradelstų mokėjimų suma. Apelianto teigimu, pradelstų mokėjimų suma sudaro kur kas mažiau, nes ne visa įsiskolinimo tiekėjams suma yra pradelsti mokėjimai. Nors įsiskolinimas mokesčiams, darbuotojams, socialiniam draudimui sudaro 54 778 Lt, tačiau nei darbo užmokesčiui, nesi socialinio draudimo įmokoms mokėti terminai dar nesuėję.

Kitos mokėtinos sumos – 5000 Lt taip pat terminai nesuėję. Taigi, apelianto pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusę į jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Teismas, nepagrįstai vertindamas apelianto mokumÄ pagal turimÄ trumpalaikį ir ilgalaikį turtÄ , neįskaitė gautinų sumų pagal nebaigtas vykdyti sutartis. Teismas formaliai vertino apelianto pateiktus finansinius dokumentus, sutartis, nesiaiÅ¡kino turto sudėties bei realios jo vertės, nenustatė tikrosios pradelstų įsipareigojimų sumos, todėl apelianto mokumo klausimas iÅ¡spręstas neteisingai. 6.     IeÅ¡kovo reikalavimas yra ginčijamas teisme.

Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis yra apelianto kreditorius, turintis teisę inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . IeÅ¡kovas UAB „8 projektai“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 194-195). Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas nepateikė naujų duomenų, patvirtinančių, jog buvo netinkamai nustatyta jo turtinė padėtis. Apeliantas, vykdydamas antstolio įpareigojimÄ patiekti duomenis apie turtinę padėtį, antstoliui pateikė duomenis apie prekių likučius 64 172,04 Lt sumai ir ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tį – 13 215,46 Lt sumai.

Kitų duomenų apie ilgalaikį materialųjį turtÄ , atsakovas nepateikė. Byloje apeliantas yra pateikęs skirtingus UAB „Maxi logistic“ įsiskolinimo dydžius, todėl nėra pagrindo kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, kad nurodytas 101 271,14 Lt UAB „Maxi logistic“ įsiskolinimas yra apelianto turtas. Prie balanse apskaitytino turto apeliantas priskiria ir pasiraÅ¡ytų rangos sutarčių su užsakovais UAB „Magirnis“, UAB „ProgresyvÅ«s partneriai“ ir UAB „Darstamas“ kainas.

UAB „Magirnis“ informavo antstolę, kad apeliantas yra skolingas 1 974,52 Lt, todėl apeliantas neturi gautinų sumų iš UAB „Magirnis“. UAB „Darstamas“ informavo antstolį, kad neturi mokėtinų sumų apeliantui, todėl apeliantas taip pat neturi gautinų sumų ir iš UAB „Darstamas“. Antstolis iš UAB „Progresyvūs partneriai“ nėra gavęs atsakymo dėl gautinų sumų iš apelianto pateikimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties panaikinimo teisėtumoApeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovo atskirasis skundas dėl 2013 m. balandžio 30 d. nutarties (ja buvo atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ ) buvo paduotas praleidus jos apskundimo terminÄ . Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl paminėtos nutarties neteisėto panaikinimo. Nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar atsisakyti jÄ kelti, priimta raÅ¡ytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta (Ä®BÄ® 10 str. 13 d.).

Atskirasis skundas dėl paminėtos nutarties buvo paduotas 2013 m. gegužės 10 d., taigi, įstatymo nustatytas terminas apskundimui nebuvo praleistas (nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs septynių dienų apskundimo terminÄ ). Dėl ieÅ¡kovo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Apeliantas nurodo, kad jis teisme ginčija ieÅ¡kovo reikalavimÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, jog jis pagrindė preliminariai savo kreditorinį reikalavimÄ ir dėl to turi teisę inicijuoti bankroto bylÄ , bankroto bylos iÅ¡kėlimas negali bÅ«ti paslėptu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«du.

Su pastaruoju teisminės praktikos argumentu iÅ¡ esmės galima sutikti, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovas iki nagrinėjamo ieÅ¡kinio pateikimo jau buvo iÅ¡kėlęs atskirÄ Â bylÄ teisme apeliantui reikalaudamas priteisti skolÄ , su kuria apeliantas nesutiko. Kita vertus, ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu dar nėra aplinkybė per se visais atvejais Å¡alinanti galimybę inicijuoti apeliantui bankroto bylÄ . Ji gali turėti įtakos vertinant įmonės, kuriai inicijuojama bankroto byla (ne)mokumo klausimÄ , pavyzdžiui, neįskaitant ginčijamo reikalavimo į įmonės pradelstų skolų apimtį ir sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ pagal kitus duomenis.

Kasacinis teismas apskritai yra nurodęs, jog ieÅ¡kinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliÅ«tis iÅ¡spręsti bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti Ä®BÄ® nustatytus bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindus. Tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ ir įvertindamas įmonės mokumÄ , turi atsižvelgti į tai, kokiÄ Ä¯takÄ Ä¯monės nemokumo bÅ«senai turi tokios įmonės pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006).

Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju paminėtos aplinkybės apskritai nėra itin reikÅ¡mingos, nes pats apeliantas yra pateikęs tiekėjams pradelstų sumų sÄ raÅ¡Ä 2013 m. birželio 27 d., kur ieÅ¡kovas yra nurodytas, tiesa, mažesnei (4 072,92 Lt) negu ieÅ¡kinyje nurodytai sumai (virÅ¡ 37 000 Lt) (b.l. 212). Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su aptariamu atskirojo skundo argumentu. Dėl įmonės (ne)mokumo nustatymoApeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apelianto turto vertę ir pradelstus įsipareigojimus, nenustatė jų tikrųjų apimčių, apelianto pateiktus finansinius dokumentus vertino formaliai ir pan., dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė (ne)mokumo klausimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais dėl formalaus į bylÄ pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų vertinimo.Pagal Ä®BÄ® nuostatas įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.). Taigi, tokios bÅ«senos konstatavimui reikalinga nustatyti tokias aplinkybes:

1) įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktÄ , 2) įmonės pradelstų įsipareigojimų apimtį, 3) įmonės balanse esančio turto vertę. Pastebėtina, kad Å¡i aplinkybė turėtų atspindėti ne formaliÄ , o realiÄ padėtį.

4) pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto vertės santykį.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vadovavosi apelianto pateikto 2013 m. I ketvirčio balanso duomenimis, antstolės A. Ž. gautais duomenimis (b.l. 65, 120-127). Teismas sprendė, kad pagal antstolei pateiktus duomenis apeliantas turi 13 215,46 Lt vertės ilgalaikį turtÄ , prekių likučius 64 172,04 Lt, o pagal apelianto pateiktus duomenis pirkėjų įsiskolinimas sudaro 94 727,74 Lt sumai. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apelianto trumpalaikis ir ilgalaikis turtas sudaro 145 784 Lt, tuo tarpu įsiskolinimas tiekėjams, mokesčiams, darbuotojams, socialiniam draudimui bei kitos mokėtinos sumos sudaro 82 680 Lt, dėl ko konstatavo, jog pradelsti įsipareigojimai sudaro daugiau kaip pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tačiau, sprendžiant apie pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykį tik tokiu pirmosios instancijos teismo nurodytu bÅ«du, negalima nesutikti su apeliantu, kad turtas bÅ«tų ne 145 784 Lt, o 172 115,24 Lt, taigi, teismo konstatuoti pradelsti įsipareigojimai formaliai netgi nevirÅ¡ytų teismo nustatyto įmonės pusės turto vertės, dėl ko ir bankroto bylÄ kelti (formaliai) nebÅ«tų pagrindo.

Tačiau apie įmonės faktinę bÅ«klę bet kuriuo atveju negalima spręsti vien formaliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto į bylÄ teikiami duomenys nei apie turimÄ turtÄ , nei apie įsipareigojimus nėra pakankamai patikimi ir jie nėra iÅ¡ esmės patikrinti.Visų pirma pažymėtina, kad ieÅ¡kovo papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų ir apeliacinės instancijos teismo patikrintų vieÅ¡uose registruose esančių apelianto teiktų duomenų pagrindu galima pagrįstai teigti, kad apeliantas yra nesÄ Å¾iningas.

Apeliantas į bylÄ yra pateikęs 2012 m. balansÄ (b.l. 62). Sutikrinus Å¡io balanso duomenis su Juridinių asmenų registre esančiu apelianto pateiktu to paties laikotarpio balansu matyti, kad absoliučioje daugumoje eilučių nurodytos sumos nesutampa. Ä® bylÄ taip pat yra pateiktas 2013 m. I ketvirčio balansas, kuriuo, minėta, rėmėsi pirmosios instancijos teismas. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui pateikė to paties laikotarpio balansÄ , apelianto teiktÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismui įrodinėjant savo labai prastÄ finansinę padėtį.

Å iuose abiejuose 2013 m. balansuose nurodytos sumos apie įmonės finansinę padėtį taip pat skiriasi (ir netgi ženkliai). IeÅ¡kovas pateikė duomenis, kad dėl tokių duomenų teikimo (galimo klastojimo) apelianto vadovo atžvilgiu jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Akivaizdu, kad įmonės vadovui taip elgiantis yra pakankamas pagrindas manyti, jog balansais manipuliuojama priklausomai nuo siekiamų tikslų. Todėl besÄ lygiÅ¡kai vadovautis formaliai vien vieno ar kito balanso duomenimis nėra pagrindo, be to, dėl paminėtų aplinkybių kyla pagrįstos abejonės ir ne tik dėl balansuose nurodytų, bet ir kitų apelianto teismui teikiamų duomenų patikimumo.

Dėl to galima daryti ir prielaidas, kad įmonės finansinė padėtis iÅ¡ tikrųjų nėra gera ir į nagrinėjamÄ bylÄ teikiami tik tie dokumentai, kurie padėtų iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kita vertus, nei įstatymo prasme, nei įmonės interesų prasme nebÅ«tų teisinga, jei toks netinkamas vadovo elgesys bÅ«tų pakankamu pagrindu paties juridinio asmens nemokumo bÅ«senos konstatavimui ir atitinkamai kylančių neigiamų pasekmių juridiniam asmeniui - jo paÅ¡alinimui iÅ¡ rinkos, juo labiau, kad ir sunki įmonės finansinė padėtis per se nelemia bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes visų pirma labai svarbu, kokių ir kiek įsipareigojimų yra prisiėmusi įmonė, kaip juos vykdo, kiek jie pradelsti, ar vykdo veiklÄ apskritai bei kokios veiklos perspektyvos ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tent Å¡ios aplinkybės nėra pakankamai atskleistos.Pagal į bylÄ pateiktÄ 2013 m. I ketvirčio balansÄ , kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas sudarė 54 778 Lt (pastebėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismui pateiktame balanse Å¡ios sumos buvo nurodytos vos ne dvigubai didesnės – 96 351 Lt). Pirmosios instancijos teismas vertino jas kaip pradelstas, tačiau konkrečiau neiÅ¡skaidžius Å¡ių sumų, nėra aiÅ¡ku, ar iÅ¡ tikrųjų jos visos ir kiek buvo pradelstos.

Taip pat neaiÅ¡ku, iÅ¡ ko susideda ir ar yra pradelstos kitos mokėtinos sumos (5 000 Lt). Tuo tarpu, anot paties ieÅ¡kovo, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas sudarė santykinai ne itin didelę sumÄ - 13 098 Lt (b.l. 77), apeliantas pateikė duomenis, kad su mokesčiais į valstybės biudžetÄ jau yra atsiskaitęs, darbo užmokestį yra iÅ¡mokėjęs (b.l. 215, 213-214), o buvusios 22 902 Lt skolos tiekėjams 2013 m. birželio 27 d. jau tesiekia 9 310 Lt (b.l. 212). Nėra duomenų, kad ketinimus dėl galimo bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų pareiÅ¡kę kiti kreditoriai, įmonė 2013 m.

I-II ketvirčiuose yra sudariusi (sub)rangos sutartis pakankamai didelėms sumoms (b.l. 132-156), ir, nors sutiktina su pirmosios instancijos teiginiu, jog jų vykdymas, turint galvoje Å¡iose sutartyse numatytų darbų atlikimo terminų nesilaikymÄ , abejotinas, apeliantas pateikė darbų atlikimo aktus bendrai virÅ¡ 76 000 Lt sumai (b.l. 187-192). Taigi, detaliau neiÅ¡nagrinėjus kam, kada ir kiek konkrečiai buvo pradelsti mokėjimai, su kuo buvo (realiai) atsiskaityta, ar visiÅ¡kai likviduoti įsiskolinimai darbuotojams ir ar pagal pateiktÄ Å¾iniaraÅ¡tį iÅ¡ tikrųjų su jais buvo atsiskaityta, ar įmonė veiklÄ vykdo iÅ¡imtinai tik nuomojamų darbuotojų pagalba, negalima objektyviai įvertinti, ar vienintelis tinkamas sprendimas yra faktinis įmonės paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos, pavyzdžiui, jei pradelsti įsipareigojimai tik nežymiai virÅ¡ija pusę įmonės turto vertės, o įmonė turi pakankamai pagrįstÄ veiklos perspektyvÄ .

Todėl, turint galvoje, kad tik formalus apelianto atitinkamų sumų nurodymas balansuose ar kitose jo teikiamose pažymose, kelia pagrįstų abejonių jų teisingumu, apeliantas turėtų konkrečiais įmonės pirminiais finansiniais dokumentais pagrįsti turto apimtį, kam ir kokio dydžio įsipareigojimus (su konkrečiais terminais) jis turi, kiek, su kokiais kreditoriais ir kokiu bÅ«du (grynaisiais per įmonės kasÄ , bankiniais pavedimais ir pan.) yra realiai atsiskaitęs iki skundžiamos nutarties priėmimo, ar įmonės veikla vykdoma tik laikinai nuomojamų darbuotojų pagalba, kad teismas ne vien tik deklaratyvių apelianto teikiamų duomenų pagrindu, bet jais pagrįstų pirminių finansinių dokumentų pagrindu galėtų spręsti apie įmonės finansinę bÅ«klę bei veiklos perspektyvas.                Kadangi Å¡ių duomenų byloje nėra, apeliacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės negalima.

Todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,           n u t a r ė:          Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                 Teisėjas                                                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                         Â