228bcd60-b369-4264-aafa-1ea4dc2a9e1b · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-330-669/2021 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01409-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; Plungės APYLINKĖS teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 15 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų teisėjas Vaidas GasiÅ«nas, sekretoriaujant Jurgitai Trumpulytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės A. G. atstovui advokato padėjėjui Laurynui Vainorui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone atstovei Vaivai SamuÅ¡ytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

G. ieÅ¡kinį atsakovui S. G., dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajone. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovės reikalavimai ir jos argumentai. 1.1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė teismo: - nustatyti dukros S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina ieÅ¡kove A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - iÅ¡ atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros S. G. iÅ¡laikymui priteisti po 303,50 Eur kas mėnesį, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki dukrai sukaks 18 metų; - dukrai teikiamo iÅ¡laikymo valdytoja, uzufrukto teisėmis skirti motinÄ A. G.. - priteisti iÅ¡ atsakovo S. G. vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už paskutinius tris metus, kurį sudaro 9 562,00 Eur; - priteisti iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.2.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė ir atsakovas nutraukė santuokÄ . Nutraukiant santuokÄ nebuvo iÅ¡spręstas nei dukros gyvenamosios vietos klausimas nei klausimas dėl dukros iÅ¡laikymo, nors dukters Å¡alys susilaukė (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo dukra de facto liko gyventi su ja, o atsakovas nuo 2012 iki Å¡iol su dukra nebendrauja, vaiko gyvenimu nesidomi ir iÅ¡laikymo vaikui neteikia. Kadangi nuo santuokos nutraukimo dukra gyvena su ja (vaiko mama – ieÅ¡kove), o atsakovas su dukra jokių santykių nėra sukÅ«ręs ir jau daugiau nei 8 metus nebendrauja, dukros S. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o nustatyti su ja, vaiko mama.

IeÅ¡kovas taip pat, kaip minėta, dukrai neteikia jokio iÅ¡laikymo, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., atsižvelgiant į tuo metu buvusiÄ nustatytÄ minimaliÄ algÄ , t. y. už 2017 m. (gruodžio mėn.) po 190 Eur per mėnesį, už 2018 metus – po 200 Eur per mėnesį, už 2019 metus – 277,50 Eur per mėnesį, už 2020 m. (iki gruodžio mėnesio) – po 303,50 Eur per mėnesį, iÅ¡ viso įsiskolinimas sudaro – 9 562,00 Eur.

Nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki vaiko pilnametystės praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo po 303,50 Eur per mėnesį, t. y. taip pat atsižvelgiant į nustatytÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ . 1.3. Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė. Papildomai pažymėjo, kad su atsakovu nutraukdama santuoka, su juo nutraukė visus ryÅ¡ius. Tačiau atsakovo ignoravimas nekeičia jo pareigos iÅ¡laikyti ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ vaikÄ , todėl ieÅ¡kovė siekdama apginti savo dukros poreikius, kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dukrai priteisimo remiantis minimaliu mėnesinio atlyginimo dydžiu, įskaitant ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Taip pat nurodė, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos byloje ginčo nėra. Atsakovas su vaiku nebendrauja, nors, tiek ieÅ¡kovė tiek ir Å¡alių dukra norėtų, kad atsakovas su dukra bendrautų. Todėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti, apribojant atsakovo bendravimÄ su vaiku, nepraÅ¡o, kadangi Å¡iuo klausimu susitartų taikiai.

2. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė ir bylos į nagrinėjimÄ teismo posėdyje 2021 m. kovo 26 d., neatvyko. Visi procesiniai dokumentai atsakovui siųsti ieÅ¡kinyje nurodytu paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įteikti. Atsakovas deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), atsakovo procesinių dokumentų įteikimo vieta nenustatyta, todėl procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinys su priedais) atsakovui įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, specialiame interneto tinklalapyje 2021 m. vasario 10 d. paskelbiant praneÅ¡imÄ , o 2021 m. kovo 10 d. vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du atsakovui praneÅ¡ta apie 2021 m. kovo 26 d. 9.30 val. vyksiantį teismo posėdį.

IeÅ¡kovės A. G. atstovas advokato padėjėjas Laurynas Vainoras byloje pateikė įrodymus, kad procesiniai dokumentai atsakovui papildomai įteikti bei apie paskirtÄ teismo posėdį atsakovui praneÅ¡ta ir per internetinį socialinį tinklÄ www.facebook.com. Nors atsakovas, nepatvirtino gavęs dokumentus, tačiau iÅ¡ atsakovo internetinio socialinio tinklo www.facebook.com paskyros matyti, kad jis Å¡ia paskyra naudojasi, yra aktyvus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ bei į bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje atsakovui praneÅ¡ta tinkamai, todėl bylÄ nutarta nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

3. Teismo posėdyje iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone atstovė Vaiva SamuÅ¡ytė nurodė, kad jų duomenimis ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų apie tai, kur vaikas lanko ugdymo įstaigÄ , neturi. Mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus, o minimalus, bazinis iÅ¡laikymas vaikui turėtų bÅ«ti priteistas.

Ä®vertinus atsakovo gaunamas pajamas, bÅ«tų galimybė galbÅ«t priteisti ir didesnį iÅ¡laikymÄ vaikui. Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas 4. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei A. G. (buvusi pavardė G.) ir atsakovas S. G. bÅ«dami santuokoje susilaukė dukros S. G.. (duomenys neskelbtini)ieÅ¡kovė A. G. (buvusi pavardė G.) ir atsakovas S. G. (duomenys neskelbtini), nutraukė santuokÄ . IeÅ¡kovės teigimu, nutraukiant santuokÄ vaiko gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo klausimai nebuvo sprendžiami.

Po santuokos nutraukimo dukra de facto liko gyventi su ieškove, o atsakovas nuo santuokos nutraukimo su dukra nebendrauja, vaiko gyvenimu nesidomi, išlaikymo neteikia ir jokių ryšių nei su ieškove nei su dukra, nepalaiko.

2. IeÅ¡kovė remdamasi minėtomis faktinėmis aplinkybėmis praÅ¡o dukros S. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja, vaiko mama; iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., atsižvelgiant į tuo metu buvusiÄ nustatytÄ minimaliÄ algÄ , t. y. už 2017 m. (gruodžio mėn.) po 190 Eur per mėnesį, už 2018 metus – po 200 Eur per mėnesį, už 2019 metus – 277,50 Eur per mėnesį, už 2020 m. (iki gruodžio mėnesio) – po 303,50 Eur per mėnesį, iÅ¡ viso įsiskolinimas sudaro – 9 562,00 Eur.

Nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki vaiko pilnametystės praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo po 303,50 Eur per mėnesį, t. y. atsižvelgiant į nustatytÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ . Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 3. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

4. Tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžiÄ ) – dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

5. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Å ios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

6. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas. AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

7. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

8. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

9. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai.

10. Vadovaudamasis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, teismas vertina, kad parenkant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir sprendžiant su kuriuo iÅ¡ tėvų gyvenamojoje aplinkoje labiausiai bus užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo interesai, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ (vaikas 14 m. amžiaus) bei į tai, kad atsakovas nuo dukros auginimo, iÅ¡laikymo visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs ir jokių ryÅ¡ių su dukra jau daugiau nei 9 (devynis) metus nepalaiko, vaiko gyvenamosios vietos bei iÅ¡laikymo vaikui klausimus sprendžiant teisme, tinkamai informuotas apie procesÄ , teisminiame nagrinėjime dalyvauti vis vien vengia, dukros gyvenimu visiÅ¡kai nesidomi, todėl darytina iÅ¡vada, kad nurodyti poreikiai bus neabejotinai geriau užtikrinami motinos aplinkoje.

TokiÄ iÅ¡vadÄ nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti jam reikalingais dalykais, lavinti savo gabumus, bÅ«ti apsaugotu nuo suaugusių kasdienių rÅ«pesčių ir pan. Pažymėtina, kad nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama, vaikas gyventų jam žinomoje, įprastoje gyvenamoje aplinkoje, kurioje nuolat augo.

11. Pažymėtina, kad pasikeitus Å¡alių gyvenimo aplinkybėms ar Å¡alims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali bÅ«ti keičiama. Dėl iÅ¡laikymo vaikui skyrimo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo 12. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Ä®statymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

13. IÅ¡laikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktÄ ). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

15. Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktÄ ).

16. Nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebÅ«tų nustatytas toks iÅ¡laikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

18. Nagrinėjamu atveju, kaip jau ne kartÄ minėta, atsakovas dalyvauti bylos nagrinėjime vengia ir byloje jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir galimÄ teikti iÅ¡laikymo vaikui dydį, nėra. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui po 303,50 Eur per mėnesį bei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., atsižvelgiant į tuo metu nustatytÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ .

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už 1 (MMA) minimaliÄ mėnesio algÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). IeÅ¡kovės pateiktais Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 m. minimali mėnesinė alga buvo nustatyta 380,00 Eur; 2018 m. – 400,00 Eur, 2019 m. – 555,00 Eur, 2020 m. – 607,00 Eur, atitinkamai atsakovo vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis , t. y. pusė nustatytos minimalios algos už nurodytÄ laikotarpį, sudarytų: už 2017 m. (vienÄ gruodžio mėnesį) 190 Eur per mėnesį, už 2018 metus – po 200 Eur per mėnesį, už 2019 metus – 277,50 Eur per mėnesį ir už 2020 m. (iki gruodžio mėnesio) – po 303,50 Eur per mėnesį.

20. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad atsakovas nuo Å¡alių santuokos nutraukimo, dukrai iÅ¡laikymo neteikia, dukra visiÅ¡kai nesirÅ«pina, bei nesat jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, teismas vertina, kad objektyvių priežasčių, kurios lemtų atsakovo negalėjimÄ teikti vaikui iÅ¡laikymÄ , bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl ginant vaiko teisę į iÅ¡laikymÄ , ieÅ¡kovės reikalavimas tenkinamas ir iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai po 303,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 8 d.), iki dukros pilnametystės. Taip pat, byloje nesant jokių duomenų apie atsakovo teikiamÄ iÅ¡laikymÄ Å¡alių dukrai, bei atsižvelgiant į ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo taip pat priteistinas įsiskolinimas už vaiko iÅ¡laikymÄ nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio (už paskutinius tris metus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos CK 3.200 straipsnis), kas sudaro iÅ¡ viso 9 562,00 Eur.

Dėl bendravimo tvarkos 21. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Vaikų interesų patenkinimÄ turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė Å¡eimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrÅ«ko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Vis dėlto nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku nėra absoliuti ir gali prireikti tam tikrų pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57).

23. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi bÅ«ti suteikta galimybė turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius.

Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principÄ (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebÅ«ti iÅ¡skirtam su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , iÅ¡skyrus, kai toks atskyrimas bÅ«tinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iÅ¡ jų, su kuriuo buvo iÅ¡skirtas, iÅ¡skyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ , visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

24. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡ymo dėl dukros bendravimo tvarkos su tėvu (atsakovu) nereiÅ¡kė. Kaip, vėlgi, ne kartÄ Å¡ioje byloje pažymėta, atsakovas su dukra iki Å¡iol nebendrauja ir jos gyvenimu, auklėjimu, etc. visiÅ¡kai nesidomi, ir jo pozicija dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra pateikta, vis dėlto, minėtas, Konvencijoje įtvirtintas bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimÄ ir raidÄ principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti.

Ir nors Å¡iuo metu atsakovas su vaiku nebendrauja, įstatymuose įtvirtinta tiek tėvo pareiga rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti ir sudaryti sÄ lygas vaikui augti, vystytis, tobulėti, tiek ir vaiko teisė nuolat bendrauti su tėvais, nebÅ«ti iÅ¡skirtam su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės siekį, kad atsakovas bendrautų su dukra nenumatant konkrečių apribojimų, atsakovui su vaiku bendraujant pagal Å¡alių bendrÄ susitarimÄ , teismas sprendžia, jog tikslinga nustatyti Å¡iÄ bendravimo tvarkÄ : atsakovas – tėvas, bendrauja su vaiku pagal poreikį ir galimybes, iÅ¡ anksto Å¡alims suderinus susitikimo datÄ , vietÄ ir laikÄ .

Šalims susitarus, atsakovas su vaiku taip pat gali bendrauti ir elektroninio ryšio priemonėmis bei telefonu.

25. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 26. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteistinas 372 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei (CPK 93, 98 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). IeÅ¡kovės pateikti dokumentai (pinigų priėmimo kvitas Nr. 1041776) patvirtina, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidos teisinei pagalbai sudarė 1 000,00 Eur. Patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (8.2 p., 8.19 p.), teismas jas pripažįsta pagrįstomis ir priteisia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : I. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. II. Nustatyti vaiko, S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove – A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. III. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui po 303,50 Eur (tris Å¡imtus tris eurus 50 ct) per mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise paskiriant iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja nepilnamečio vaiko motinÄ A.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) IV. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 562,00 Eur (devynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dviejų eurų 00 ct) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio. V. Nustatyti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkÄ numatant, kad atsakovas – tėvas, bendrauja su vaiku pagal poreikį ir galimybes, iÅ¡ anksto Å¡alims suderinus susitikimo datÄ , vietÄ ir laikÄ .

VI. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 372,00 Eur (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Å iaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660).

VII. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų 00 ct), jos turėtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mus. Teisėjas Vaidas GasiÅ«nas