2017-02-01 Nr. AB-2430-3-61-3-00086-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2957-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00086-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.6; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, priteisimo ir atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SP-17 „Dėl Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro dėstytojų ir administracijos veiksmų“ rezoliucinę dalį (kiek tai susiję su pareiškėja), kuria buvo nuspręsta informuoti Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centrą (toliau – ir SSC), Vilniaus universitetą (toliau – ir VU) ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją (toliau – ir Ministerija) apie pareiškėjos padarytus etikos pažeidimus bei nuspręsta viešinti atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) tinklalapyje jos padarytus etikos pažeidimus; 2) įpareigoti Kontrolierių informuoti SSC, VU ir Ministeriją, kad skundžiamo sprendimo dalis, susijusi su pareiškėjos padarytais etikos pažeidimais, buvo priimta nepagrįstai ir neteisėtai, ir apie tai viešai paskelbti Tarnybos tinklalapyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjos L. S. skundą patenkino iš dalies: panaikino Kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SP-17 „Dėl Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro dėstytojų ir administracijos veiksmų“ dalį, kuria konstatuoti pareiškėjos akademinės etikos pažeidimai; kitą skundo dalį atmetė.

Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Pareiškėja L. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pareiškėja L. S. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur išlaidų, nes tokią sumą sumokėjo advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjos teigimu, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nurodyto rekomendacinio dydžio.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į prašymą nurodo, kad nenustatyta prieštaravimų tarp Rekomendacijų ir prašyme nurodyto bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis yra neaiški ir nepagrįsta, be to, Kontrolieriaus prašyti paaiškinimai dėl nutartyje pateiktų argumentų iki šiol nėra pateikti.

III. Atsakovas Tarnyba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016.

Atsakovas prašo paaiškinti ir pagrįsti: 1) kokių teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką, normomis privalo būti grindžiamas Kontrolieriaus sprendimas, kuriuo konstatuojamas akademinės etikos pažeidimas, nes mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos kodeksas nėra teisės aktas; 2) ar teisingai suprantama teismo nuostata, kad Kontrolierius, konstatuodamas akademinės etikos pažeidimą, turėtų vadovautis ne etikos normomis, įtvirtintomis mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose, bet teisės aktais, reglamentuojančiais procedūras; 3) ar teisingai suprantama teismo nuostata, kad Kontrolieriaus skundų nagrinėjimo procedūra turi būti sietina su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnyje nustatyta administracinė procedūra, kuri apibrėžiama kaip viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą; 4) ar šiuo atveju Kontrolieriaus tirtoms ir jo sprendimu konstatuotoms reikšmingoms akademinės etikos (ne teisės) pažeidimo aplinkybėms pagal analogiją taikytinas teisiškai reikšmingų (teisės pažeidimų nustatymui reikšmingų) aplinkybių konstatavimo standartas; 5) ar akademinės etikos normų, įtvirtintų akademinės etikos kodeksuose, kurie nėra teisės aktai, pažeidimo nustatymo atveju pagal analogiją taikytinas teisės pažeidimo sudėties nustatymo kriterijus; 6) ar Kontrolieriaus sprendimas ta dalimi, kuria konstatuojamas akademinės etikos (ne teisės) akto pažeidimas, t. y. taikomos ne teisės, o akademinės etikos normos, vertintinas kaip individualus administracinis aktas, t. y. teisės taikymo aktas; 7) ar minėtas argumentas reiškia ir tai, kad šiuo atveju Kontrolieriaus sprendimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ir tai, kad šiuo atveju Kontrolierius nemotyvavo poveikio priemonių taikymo.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaič io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja L. S. padavė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo siekia, kad jai būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 700 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas Tarnyba padavė prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje apeliacinio proceso išlaidos paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, kaip minėta, šiuo atveju prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (700 Eur), todėl turi būti įvertinamos priežastys, dėl kurių susidarė pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos bylos faktinės bei teisinės aplinkybės, susiklosčiusios apeliacinio proceso metu.

Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, kai viena iš proceso šalių (pirmoji), netinkamai pasinaudojusi teise į teisminę gynybą, turi atlyginti kitai proceso šaliai (antrajai) patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias dėl pirmosios šalies veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015).

Pažymėtina, kad pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme susidarė dėl to, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo, inicijavo apeliacinį procesą ir pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 135 straipsnio 2 dalį pareiškėja turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Akcentuotina, kad įstatymų leidėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą turiniui nustatė reikalavimą – toks atsiliepimas turi būti išsamus, t. y. pagrįstas ne tik bylos faktinėmis, bet ir teisinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėja apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovo atlikto procesinio veiksmo – pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo ir tokios išlaidos atitinka ne tik bylinėjimosi išlaidoms keliamo realumo, tačiau ir būtinumo bei privalomumo kriterijus, nes, kaip buvo nurodyta, atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas yra asmens pareiga, o ne teisė.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju turi teisę į apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtų išlaidų atlyginimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, nurodydama minėtas nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

Byloje esantys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjai apeliacinės instancijos teisme atstovavo ir jos vardu atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą parengė bei teismui elektroninio ryšio priemonėmis pateikė advokatas Arūnas Bertulis (III t., b. l. 124, 153–155). Šiuo atveju pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokatui už pareiškėjos 2016 m. sausio 29 d. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą sumokėta suma. Prašomoms priteisti bylinėjimosi išlaidoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagrįsti pareiškėja pateikė advokato Arūno Bertulio išrašytą 2016 m. sausio 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20160129/1 700 Eur sumai bei 2016 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 742, iš kurių matyti, kad pareiškėja pagal nurodytą sąskaitą advokatui Arūnui Bertuliui sumokėjo 700 Eur.

Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

Nagrinėjamu atveju už 2016 m. sausio 29 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas 2015 m. trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 735,10 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nustatytas koeficientas 1,3, todėl rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 955,63 Eur (735,10 × 1,3). Nors pareiškėjos prašoma priteisti suma – 700 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje spręstų teisinių klausimų pobūdį, daro išvadą, kad byla nebuvo sudėtinga. Be to, advokatas Arūnas Bertulis, parengęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo pareiškėjai jau pirmosios instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo tokio sudėtingumo turinio prasme ir tokios apimties (3 puslapiai), jog būtų pagrindas priteisti pareiškėjos prašomus 700 Eur už jo surašymą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas sumažinti pareiškėjai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, priteisiant iš atsakovo pareiškėjai 450 Eur.

Dėl nutarties išaiškinimo

Pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2015 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-696-858/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-786-662/2015) laikosi pozicijos, kad ABTĮ yra nustatyta galimybė teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas; sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismo sprendimo išaiškinimo instituto paskirtis – padėti administracinės bylos šalims (pareiškėjui ir atsakovui) tinkamai suvokti teismo sprendimą jo vykdymo aspektu, todėl teismo sprendimo išaiškinimas nėra skirtas papildomai pasisakyti dėl jau išnagrinėto ginčo esmės. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-756/2016).

Kaip jau minėta, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SP-17 „Dėl Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro dėstytojų ir administracijos veiksmų“ rezoliucinę dalį (kiek tai susiję su pareiškėja), kuria buvo nuspręsta informuoti SSC, VU ir Ministeriją apie pareiškėjos padarytus etikos pažeidimus bei nuspręsta viešinti atsakovo Tarnybos tinklalapyje jos padarytus etikos pažeidimus; 2) įpareigoti Kontrolierių informuoti SSC, VU ir Ministeriją, kad skundžiamo sprendimo dalis, susijusi su pareiškėjos padarytais etikos pažeidimais, buvo priimta nepagrįstai ir neteisėtai, ir apie tai viešai paskelbti Tarnybos tinklalapyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino Kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SP-17 „Dėl Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro dėstytojų ir administracijos veiksmų“ dalį, kuria konstatuoti pareiškėjos akademinės etikos pažeidimai; kitą skundo dalį atmetė. Atsakovui Tarnybai pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka patikrino apskųsto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir juos kvalifikavo, kad tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas bei laikėsi ABTĮ įtvirtintų proceso teisės normų, kad nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016 esmė yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo palikimas nepakeistu. Atsakovas, prašydamas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį, nenurodo, kad jam būtų neaišku, kurią skundo dalį pirmosios instancijos teismas tenkino ir kurią Kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SP-17 „Dėl Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro dėstytojų ir administracijos veiksmų“ dalį panaikino. Taigi tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai jų vykdymo aspektu yra aiškūs ir nedviprasmiški.

Šiame kontekste primintina, kad apeliacijos esmė yra skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016. Iš atsakovo prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016 turinio matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su nurodytoje teismo nutartyje pateiktu teisės normų aiškinimu ir taikymu bei įrodymu vertinimu. Aplinkybę, kad atsakovas iš esmės siekia ne minėtos teismo nutarties neaiškumų jos vykdymo stadijoje pašalinimo, o bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka iš naujo (nutarties turinio pakeitimo), patvirtina atsakovo prašyme dėl teismo nutarties išaiškinimo išdėstyti argumentai ir suformuluoti klausimai, ką apeliacinės instancijos teismas turėtų papildomai paaiškinti ir pagrįsti. Tai reiškia, kad atsakovo prašymo tenkinimas lemtų ne neaiškumų, susijusių su teismo nutarties vykdymu dėl nepakankamo teismo nutarties rezoliucinės dalies aiškumo atsakovui, pašalinimą, o teismo nutarties motyvacijos papildymą / patikslinimą, t. y. prieštarautų ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies reikalavimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašyme nėra nurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties išaiškinimo būtinybę.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, apeliacinio teismo teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016, kuri jos vykdymo požiūriu yra aiški ir nedviprasmiška.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai L. S. iš atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016 netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė