A-520-3072-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-3072/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00228-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus apskrities VPK) 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 10-TE-704 (toliau – ir Įsakymas), grąžinti į ankstesnes pareigas bei priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Įsakymu nuo 2011 m. gruodžio 24 d. buvo atleistas iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus rajono PK) Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir Viešosios policijos skyrius) Patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą už pareigūno vardo pažeminimą. Teigė, jog atsakovo sprendimas atleisti pareiškėją iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad neginčija faktų, jog 2011 m. rugsėjo 3 d., 2011 m. rugsėjo 4 d. bei 2011 m. rugsėjo 11 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, tačiau pabrėžė, kad už šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo nubaustas ir paskirtą baudą sumokėjo. Nurodė, kad padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, todėl vidaus tarnybos ir policijos sistemos autoritetas nebuvo sumenkintas. Pažymėjo, kad atleidžiant iš tarnybos buvo vertinamas pažeidimas, kuris dar nebuvo nustatytas, t. y. transporto priemonės vairavimas su vairuojamai transporto priemonei nepriklausančiais valstybiniais numeriais.

Paaiškino, kad automobilius pirkdavo turėdamas tikslą parduoti. Tranzitiniai numeriai oficialiai priklausė perkamoms transporto priemonėms, o valstybinius numerių ženklus pirko Kauno automobilių turguje kaip dublikatus, nes originalūs numeriai buvo pamesti. Į tarnybą važiuodavo tėvo automobiliu AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau tuo pačiu metu turėjo ir automobilį AUDI A6 AVANT, kuris turėjo tranzitinius numerius (tikslių numerių nurodyti negali), nes buvo nupirktas parduoti. Pažymėjo, kad jokio tikslo ir pagrindo keisti automobilių numerių neturėjo, tik 2012 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 10N-1342977-12 administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nubaustas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 24 d. ir 2011 m. rugsėjo 25 d. vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su šiai transporto priemonei nepriklausančiais numeriais.

Nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi, tačiau pažymėjo, kad numerius minėtam automobiliui pakeitė tėvas, nes valstybiniai numeriai buvo įlenkti, todėl tėvas uždėjo tranzitinius numerius. 2011 m. rugsėjo 24 d. ir 2011 m. rugsėjo 25 d. naudodamasis šia transporto priemone nepastebėjo, kad valstybinio numerio ženklai yra kitokie, nei turi būti. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo kaltinimu, jog 2011 m. rugsėjo 4 d. vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, pilkos spalvos, su jam nepriklausančiais numeriais, ir nurodė, kad šis teisės pažeidimas nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais.

Nesutiko ir su kitu atsakovo nurodytu pažeidimu, t. y. 2011 m. rugsėjo 29 d. kameros užfiksuotu epizodu, kaip pareiškėjas nusuka automobilio AUDI A6 AVANT valstybinį numerį, ir teigė, kad šis vaizdo įrašas galėjo būti sumontuotas. Pažymėjo, kad vidaus tyrimo pareigūnai neturėjo teismo paskirtos sankcijos vykdyti slaptą asmens sekimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, gali būti vykdomas tik esant teismo leidimui arba neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau ir šiuo atveju per tris dienas nuo tokių veiksmų pradžios turi būti gautas teismo leidimas.

Tokio teismo leidimo nėra, todėl teigė, kad toks veiksmas (slaptas sekimas) negalėjo būti atliekamas. Pabrėžė, kad nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, todėl tokiais savo veiksmais nepažemino vidaus tarnybos autoriteto, be to, nurodė, jog už pažeidimus buvo nubaustas administracine tvarka, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo dar kartą pareiškėjo bausti. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, neatsižvelgė į P. B. darbo rezultatus ir asmenybę, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašė pareiškėjo P. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą dėl informacijos apie Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK vyriausiojo patrulio P. B. veiksmus buvo nustatyta, jog pareiškėjas vairuoja automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), papildomai tamsintais šoniniais stiklais, o vietoj valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) uždėtas užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis priklauso P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo tėvas), o pareiškėjas yra minėto automobilio naudotojas. Pažymėjo, kad pareiškėjas išlaidų kompensavimo ataskaitose nurodo, jog iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal vyksta automobiliu AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas sudaręs sutartį su UAB „Parkngo“ ir šiai įmonei priklausančioje aikštelėje turi automobilio stovėjimo vietą. Iš pateiktos UAB „Parkngo“ medžiagos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., naudojantis pareiškėjui išduota kortele, į stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), atvykta ir išvykta po 36 kartus, kad automobilis AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (pilkos spalvos), nurodytu laikotarpiu eksploatuotas su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vokiški), (duomenys neskelbtini) (angliški), (duomenys neskelbtini) (vokiški) arba be vieno iš valstybinių numerių ženklų.

Pabrėžė, kad pareiškėjas, būdamas Vilniaus rajono PK Patrulių būrio vyriausiuoju patruliu, kuris prisiekęs saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, kurio profesinė pareiga užkirsti kelią teisės pažeidimams, eksploatavo asmeninį automobilį su kitoms transporto priemonėms priklausančiais užsienio valstybių registracijos numeriais arba be vieno iš jų, 2011 metais keturis kartus pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkte nustatytus reikalavimus, todėl tokius priešingus teisei veiksmus vertino kaip akivaizdžiai priešingus policijos tikslams, žeminančius pareigūno vardą bei visos sistemos autoritetą. Nurodė, kad atliekant tyrimą laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. buvo ištirti stovėjimo aikštelėje įrengtų kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjo automobilis AUDI A6 AVANT, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 28 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo eksploatuojamas su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 18 d. – valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 18 d. iki 2011 m. rugsėjo 24 d. – valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 24 d. iki 2011 m. rugsėjo 28 d. – valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad už vairavimą transporto priemones su šiai transporto priemonei nepriklausančiais valstybiniais numeriais pareiškėjui buvo surašytas nutarimas Nr. 10N-1342977-12 ir paskirta 820 Lt bauda. 2011 m. rugsėjo 29 d. yra užfiksuotas faktas, kaip pareiškėjas P. B. nusuka automobilio AUDI A6 AVANT valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) ir prisuka kitą valstybinį numerį (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus paskirtis – padėti Vilniaus apskrities viršininkui organizuoti ir įgyvendinti darbuotojų tarnybinių nusižengimų prevenciją ir tyrimą, užtikrinti darbuotojų veiklos teisėtumą, gerinti darbuotojų darbo drausmę. Nurodė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, operatyvinė veikla nebuvo vykdoma, buvo fiksuojamas tik pareiškėjo elgesys darbo metu, todėl nepagrįstais laikė pareiškėjo skunde išdėstytus teiginius, kad buvo pažeista tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka.

Atsakovas pažymėjo, kad tarnyba policijoje grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo bei pavyzdingumo principais, kad policijos pareigūnams keliami atitinkamo elgesio reikalavimai tarnybos ir ne tarnybos metu, kad pareigūnai turi būti pavyzdžiu kitiems asmenims, kad privatų gyvenimą turi tvarkyti taip, jog nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija. Nurodė, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kuriam keliami didesni drausmės ir drausminės atsakomybės reikalavimai. Pareiškėjo pareiga buvo užtikrinti viešąją tvarką patruliavimo metu, vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją bei saugaus eismo priežiūrą. Todėl pareigūno, kuris buvo atsakingas už saugaus eismo priežiūrą, teisės pažeidimų prevenciją bei teisės pažeidimą padariusių asmenų patraukimą administracinėn atsakomybėn, veiksmai, kuriais sistemingai, kartais ir šiurkščiai pažeidinėjamos teisės aktų nuostatos, vertintini kaip visiškai priešingi teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams. Teigė, jog toks pareiškėjo P. B. veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, bei šie veiksmai yra visiškai nesuderinami su pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, vykdomomis funkcijomis.

Atsakovas nurodė, kad pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Pažymėjo, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokioms pasekmėms atsirasti ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas jokios įtakos neturi, nes tai nėra tarnybinė nuobauda, todėl atleidžiant dėl pareigūno vardo pažeminimo įstatymas nenumato pareigos įvertinti valstybės tarnautojo darbo stažo ir turėtų paskatinimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 straipsnio 7 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintu Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksu.

Pažymėjo, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjas P. B. atleistas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011).

Teismas darė išvadą, jog byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo P. B. įvykdytų veiksmų, kurie pripažinti pagrindu konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, t. y. jog pareiškėjas P. B. 2011 m. rugsėjo 3 d., 2011 m. rugsėjo 4 d., 2011 m. rugsėjo 11 d. vairuodamas automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykdė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 2, 3 dalyse, bei 2011 m. rugsėjo 24 d., 2011 m. rugsėjo 25 d. vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 3 dalyje.

Dėl pareiškėjo P. B. argumento, kad jį atleidžiant iš vidaus tarnybos dar nebuvo nustatytas pažeidimas (nutarimas priimtas 2012 m. sausio 3 d.), numatytas ATPK 123 straipsnio 3 dalyje, teismas nurodė, jog pareiškėjo P. B. veiksmų įvertinimas kaip pareigūno vardo pažeminimas nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad įvykdyti pažeidimai buvo nesunkūs, todėl nebuvo sumenkintas tarnybos ir policijos sistemos autoritetas, teismas pažymėjo, kad pagal Statuto 2 straipsnio 7 dalį veikai, kuri pripažįstama žeminančia pareigūno vardą, toks kriterijus nėra numatomas.

Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiškindamas Statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs.

Sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovas neturėjo pagrindo pripažinti pareiškėjo P. B. veiksmų kaip žeminančių policijos pareigūno vardą, atitinkamai – ir atleisti P. B. iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu: pareiškėjo P. B. 2011 m. rugsėjo 3 d., 2011 m. rugsėjo 4 d., 2011 m. rugsėjo 11 d., 2011 m. rugsėjo 24 d., 2011 m. rugsėjo 25 d. padarytos veikos, už kurias jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 2 ir 3 dalis – viršijo leistiną greitį, bei 123 straipsnio 3 dalį – transporto priemonių vairavimas su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais, – žemina Lietuvos policijos autoritetą, griauna pasitikėjimą ir kompromituoja šios sistemos įstaigą.

Teismas konstatavo, kad P. B. padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, pastariesiems atliekant tarnybines pareigas, t. y., būdamas atsakingas už saugaus eismo priežiūrą bei teisės pažeidimų prevenciją, turėdamas pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, kaip tai numato Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 10-V-518 patvirtintos Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 7 punktas, P. B. pats padarė veiksmus, nesuderinamus su policijos pareigūno statusu. Teismas darė išvadą, kad 2011 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Atmetė ir P. B. reikalavimus dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

III. Pareiškėjas P. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1) Administraciniai teisės pažeidimai padaryti dėl neatsargumo, todėl teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, ar ne. Taip pat nepagristas teismo motyvas, kad pareiškėjo argumentai, jog jis padarė nesunkius administracinius teisės pažeidimus, todėl nepažemino pareigūno vardo, nesumenkino policijos sistemos autoriteto, yra niekiniai, nes pagal Statuto 2 straipsnio 7 dalį veikai, kurį pripažįstama žeminančia pareigūno vardą, toks kriterijus nėra numatytas.

2) Priešingai, negu ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime nurodyta, kad tam, jog būtų nustatyti pareigūno vardą žeminantys kalti veiksmai (poelgis), yra būtina konstatuoti visumą šios neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių (pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė). Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti pareiškėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus ir tik tuomet spręsti, ar toks jo kaltas veikimas (Kelių eismo taisyklių, ATPK pažeidimas) akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą.

3) Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, visuomenės požiūriu neigiamai paveikė pasitikėjimą policija ar ją sukompromitavo. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, ar pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai buvo akivaizdūs, ar dėl jų kilo visuomenės nepasitenkinimas, ar buvo sugriautas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga, ar ji buvo sukompromituota.

4) Teismas visai nevertino aplinkybių, kad atsakovas siekė su pareiškėju susidoroti. Teigia, jog jis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ginčo metu skyrėsi su žmona, o, pareiškėjo žiniomis, viena jos draugių dirba Vidaus tyrimo skyriuje. Mano, jog būtent tuo galima paaiškinti, kad: tarnybinis tyrimas buvo pradėtas ne gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą ar žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, o kažkokią Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. G. ataskaitą; atsakovas bandė neteisėtai sekti pareiškėją (be teismo paskirtos sankcijos vykdė slaptą sekimą); nors konstatavo, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, bet kitam pareigūnui, kuris, pagal atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, matė, kaip pareiškėjas keičia automobilio valstybinį numerį, jokios tarnybinės nuobaudos neskyrė, nors esant tokiai situacijai ir pastarajam turėjo kilti atsakomybė už teisės pažeidimo slėpimą.

5) Teismas nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš vidaus tarnybos, neatsižvelgė į jo darbo rezultatus, asmenybę, kad valstybinio numerio ženklus pakeitė pareiškėjo tėvas, kuris nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teisme apklaustas nebuvo, nors jis yra automobilio savininkas.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime iš esmės pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus. Papildomai dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir nustatė faktines aplinkybes, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Mano, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apskrities VPK 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 10-TE-704 priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas P. B. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nebuvo patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai: panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 10-TE-704, grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas bei priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 471 straipsniu įstatymas, kurio 14 straipsnis numato, kad apeliaciniai skundai, paduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Po 2012 m. liepos 1 d. paduotas apeliacinis skundas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalį nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Taip pat numatyta, kad proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas paduotas 2012 m. liepos 4 d., byloje ginčo šalys nepateikė motyvuotų prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 23 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-277, kuria siūloma Vilniaus rajono PK vyriausiąjį patrulį P. B. už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos sistemos. Vilniaus apskrities VPK viršininkas, remdamasis šia Tarnybinio patikrinimo išvada, 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 10-TE-704 nuo 2011 m. gruodžio 24 d. atleido iš vidaus tarnybos P. B. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu (b. l. 24). Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo, atsakingo už saugaus eismo priežiūrą bei teisės pažeidimų prevenciją ir teisės pažeidimą padariusių asmenų patraukimą administracinėn atsakomybėn, priešingus teisės aktuose policijos pareigūnui keliamiems reikalavimams veiksmus, t. y. sistemingą, atskirais atvejais šiurkštų, teisės aktais nustatyto leidžiamo važiavimo greičio viršijimą bei transporto priemonės vairavimą su vairuojamai transporto priemonei nepriklausančias valstybiniais numeriais arba be vieno iš jų, nustatė, kad pareiškėjas tokias savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti atsakovo Įsakymą tuo pagrindu, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, nes jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kai jis viršijo leistiną greitį, nėra sunkūs, juos padarė, kai važiavo į darbą ar iš darbo, t. y. nebuvo sumenkintas vidaus tarnybos ir policijos sistemos autoritetas. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atliktu jo veiksmų, susijusių su transporto priemonės vairavimu su vairuojamai transporto priemonei nepriklausančiais valstybiniais numeriais arba vieno iš jų, vertinimu, ir nurodė, kad jis nekeitė valstybinių numerių, numerius pakeitė jo tėvas, o atleidžiant iš tarnybos dar nebuvo nustatytas pažeidimas: transporto priemonės vairavimas su šiai transporto priemonei nepriklausančiais numeriais. Taip pat pareiškėjas teigė, kad jis buvo slapta sekamas, nesant ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimo, atsakovas jį nubaudė, kai jis jau buvo nubaustas administracine tvarka, atsakovas, atleisdamas jį iš tarnybos, neatsižvelgė, į jo (pareiškėjo) darbo rezultatus, asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai ginčijamu Įsakymu atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su šia išvada ir prašo panaikinti sprendimą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo (pareiškėjo) padarytus administracinius teisės pažeidimus ir nustatė, kad juos padarydamas jis (pareiškėjas) pažemino pareigūno vardą, atsakovas neįrodė, jog jis (pareiškėjas) savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, visuomenės požiūriu neigiamai paveikė pasitikėjimą policija ar ją sukompromitavo. Taip pat pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas siekė su juo susidoroti, atleisdamas iš tarnybos neatsižvelgė į jo (pareiškėjo) darbo rezultatus, asmenybę, kad valstybinio numerio ženklus pakeitė tėvas, kuris nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teisme nebuvo apklaustas, nors yra automobilio savininkas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertinio byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 81, 86 straipsniai). Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir nustatė faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įsiteisėjusiu 2011 m. lapkričio 10 d. Lietuvos kelių policijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 39N-1225504-11 bei 2012 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-1342977-12, kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma, nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 3 d. 6 val. 29 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį 16 km/val., t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, administracinė atsakomybė už tokius pažeidimus numatyta ATPK 124 straipsnio 2 dalyje ir 124 straipsnio 3 dalyje. 2011 m. rugsėjo 4 d. 6 val. 24 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas viršijo leistiną greitį 16 km/val., t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, administracinė atsakomybė už tokius pažeidimus numatyta ATPK 124 straipsnio 2 dalyje. 2011 m. rugsėjo 11 d. 6 val. 36 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas viršijo leistiną greitį 27 km/val., t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, administracinė atsakomybė už tokius pažeidimus numatyta ATPK 124 straipsnio 3 dalyje. 2011 m. rugsėjo 24 d. 18 val. 22 min., (duomenys neskelbtini), pareiškėjas vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 237 punkto reikalavimus, administracinė atsakomybė už tokius pažeidimus numatyta ATPK 123 straipsnio 3 dalyje. 2011 m. rugsėjo 25 d. 7 val. 51 min., (duomenys neskelbtini), pareiškėjas vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 237 punkto reikalavimus, administracinė atsakomybė už tokius pažeidimus numatyta ATPK 123 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos kelių policijos nutarimu 2011 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs ATPK 124 straipsnio 2, 3 dalyse numatytus pažeidimus, už ką jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 100 Lt bauda. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. sausio 3 d. nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs ATPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, už ką jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 820 Lt bauda.

Atsakovas byloje taip pat pateikė duomenis, kad pagal UAB „Parkngo“ pateiktą medžiagą laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. naudojantis pareiškėjui išduota kortele į stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), atvykta ir išvykta po 36 kartus, kad pagal UAB „Parkngo“ filmuotą medžiagą automobilis AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas yra nurodęs, kaip automobilį, kuriuo vyksta į tarnybą ir iš jos, minėtu laikotarpiu eksploatuotas su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vokiški), (duomenys neskelbtini) (angliški), (duomenys neskelbtini) (vokiški) arba be vieno iš valstybinių numerių ženklų (b. l. 41-48). 2011 m. rugsėjo 29 d. yra užfiksuotas faktas, kaip pareiškėjas nusuka automobilio AUDI A6 AVANT valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) ir prisuka kitą valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) (b. l. 53). Taip pat buvo pateikti įrodymai apie pareiškėjo numerių keitimą 2011 m. rugsėjo 28 d. ir rugsėjo 29 d. (b. l. 52, 54).

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią teisės normą pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktą yra nurodęs, kad „pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo.

Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.

Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A11-129/2004;

Nr. A438-1561/2008; Nr. A438-1110/2010; kt.).

Pažymėtina, kad pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Vidaus tarnybos statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktinį pagrindą sudarė pareiškėjo sistemingas transporto priemonės vairavimas viršijant leistiną greitį, už ką pareiškėjas nubaustas administracine tvarka, bei transporto priemonių vairavimas su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais, konstatuojant, kad šie pareiškėjo veiksmai žemina Lietuvos policijos, pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas turinčios užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, saugaus eismo priežiūrą, autoritetą, griauna pasitikėjimą ir kompromituoja šios sistemos įstaigą. Vertinant šį pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktinį pagrindą, pažymėtina, kad valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus, o sisteminė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio ir 21 straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, o taip pat elgtis ir ne tarnybos metu taip, kad būtų užtikrinti paminėto įstatymo 5 straipsnyje policijos veiklai keliami uždaviniai. Policijos pareigūnų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu reglamentuoja Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas, kurio 14.1, 14.3, 15 punktuose nurodyta, kad policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija; laikytis šio kodekso reikalavimų - kiekvieno policijos pareigūno pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei kompetentingų pareigūnų sprendimu tarnybinę atsakomybę.

Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnyboje atliekamomis funkcijomis (pareiškėjas buvo atsakingas už saugaus eismo priežiūrą bei teisės pažeidimų prevenciją, turėjo pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams ir kt.), atliktais veiksmais, kuriais sistemingai nebuvo paisoma įstatymų reikalavimų ir daromi administraciniai teisės pažeidimai, darytina išvada, kad pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, kurios tiesioginė pareiga – išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių dėl policijos pareigūnų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, būtent atsižvelgė į pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, jų kaltės formą, pažeidimų padarymo aplinkybes, todėl pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą ir dėl to atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą atleisti pareiškėją iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad valstybinio numerio ženklus pakeitė tėvas, kuris nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teisme nebuvo apklaustas, nors yra automobilio savininkas, kad atsakovas neskyrė tarnybinės nuobaudos kitam pareigūnui, kuris pagal atsakovo Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, matė, kaip pareiškėjas keičia valstybinius numerius, kad jo (pareiškėjo) žmonos draugė dirba pas atsakovą Vidaus tyrimo skyriuje, o pareiškėjas skyrėsi su žmona, nepaneigia pirmosios instancijos teismo minėtos išvados.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė