2018-12-20 Nr. AB-23673-3-63-3-02066-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1938-525-2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02066-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūrai, dėl 2016 m. rugpjūčio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-12 panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. (9)-LT2-12 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo saugomas UAB „NEG Energy“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės, popieriaus ir kartono pakuotės bei plastikinės pakuotės atliekas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad įgyvendindamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, 2013 m. lapkričio 26 dieną pasirašė su UAB „NEG Energy“ sutartį Nr. 13-121 (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „NEG Energy“ (toliau – ir Operatorius) įsipareigojo teikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo paslaugas. Operatorius 2016 m. gegužės 11 d. pareiškėjui pateikė informaciją apie tai, kad nuo 2016 m. gegužės 11 d. dėl bandymų metu atsiradusio poreikio perderinti naudojamą įrangą sustabdė paslaugų teikimą pagal Sutartį bei prašė suderinti ir patvirtinti paslaugų teikimo pagal Sutartį sustabdymą iki 2016 m. gegužės 31 dienos įskaitytinai. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 12 raštu Nr. (1.10)-2R-1681 suderino paslaugų teikimo sustabdymą pagal Sutartį iki 2016 m. gegužės 31 d. ir informavo, kad neatnaujinus paslaugų teikimo pagal Sutartį nuo 2016 m. birželio 1 d., šis raštas bus vertinamas kaip įspėjimas dėl Sutarties nutraukimo. Operatorius 2016 m. birželio 1 d. paslaugų teikimo neatnaujino, todėl pareiškėjas buvo priverstas nuo 2016 m. birželio 27 d. vienašališkai nutraukti Sutartį. Pabrėžė, kad su Operatoriaus vadovais ir akcininkais susisiekti nepavyko. Pažymėjo, jog mechaninio apdorojimo įrenginio darbą buvo būtina atnaujinti, tačiau to padaryti objektyviai buvo neįmanoma, kadangi teritorija buvo užpildyta Operatoriaus paliktomis antrinėmis žaliavomis, todėl esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas privalėjo atliekas, esančias tame pačiame sklype perkelti iš aikštelės ant sąvartyno kaupo.

3. Nurodė, jog Departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. M. (toliau – ir Inspektorius) 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (9)-LT2-12 iki 2016 m. rugsėjo 16 d. pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ atliekas. Privalomąjį nurodymą pareiškėjas apskundė Departamento direktoriui, kartu prašydamas išaiškinti, kas, nuo kada, kieno lėšomis ir kokiu būdu turėtų tinkamai sutvarkyti UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančias antrinės žaliavas (turtą). Nurodė, kad Departamentui neatsakius į pareiškėjo prašymą, pareiškėjas pakartotinai 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė skundą, tačiau į pakartotiną skundą nebuvo atsakyta, tik nurodoma, kad Privalomasis nurodymas surašytas tinkamam subjektui. Vertino, kad Privalomasis nurodymas yra formalus.

4. Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 362 ir 369 straipsnių nuostatomis, Departamento Klaipėdos miesto agentūros Inspektorius, atlikdamas tikrinimo veiksmus ir nustatęs pažeidimą, turėjo sudaryti galimybę pažeidimą pašalinti nedelsiant, jo paties akivaizdoje, tačiau tokios galimybės nesudarė.

5. Nurodė, jog pagal Operatoriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. patvirtintą ir su Aplinkos apsaugos agentūra 2015 m. spalio 22 d. suderintą Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atveju, bendrovėje sukauptos atliekos bus perduodamos šias atliekas tvarkančioms įmonėms, įregistruotoms valstybiniame atliekų tvarkytojų registre (ATVR). Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtintu Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), Departamentas, siekdamas tinkamai atlikti savo funkcijas, privalėjo užtikrinti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planuose numatytų priemonių vykdymo kontrolę, t. y. užtikrinti, kad UAB „NEG Energy“ sukauptos atliekos būtų perduotos šias atliekas tvarkančioms įmonėms, įregistruotos valstybiniame atliekų tvarkytojų registre. Departamentas tinkamai neįvykdė jam priskirtų funkcijų, todėl neteisėtai surašė Privalomąjį nurodymą.

6. Pažymėjo, jog skundžiamas Privalomasis nurodymas nėra aiškus, konkretus ir suprantamas, t. y. neaišku, kokiu būdu pareiškėjas turi pašalinti atliekas, kurios nuosavybės teise priklauso UAB „NEG Energy“, todėl disponuoti jomis (pašalinti sąvartyne, parduoti, dovanoti, sunaikinti ir pan.) pareiškėjas neturėjo teisės.

7. Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu.

8. Nurodė, kad Departamento Klaipėdos miesto agentūros Inspektorius 2016 m. rugpjūčio 16 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (9)-LT2-12, kuriuo pareiškėjui nurodė iki 2016 m. rugsėjo 16 d. pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės, popieriaus ir kartono pakuotės bei plastikinės pakuotės atliekas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad Privalomasis nurodymas duotas nustačius galiojančio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 (toliau – ir TIPK) sąlygų pažeidimus ir neatitikimą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Patvirtino, kad Privalomasis nurodymas sutvarkyti atliekas duotas tinkamam atsakingam juridiniam asmeniui, Privalomasis nurodymas atitinka teisės aktų nuostatas, buvo aiškus bei suprantamas pareiškėjui.

9. Akcentavo, kad Aprašo nuostatos yra taikomos UAB „NEG Energy“ Klaipėdos regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių operatoriaus patvirtintam atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planui, tačiau nėra taikomos pareiškėjui. Pabrėžė, jog Privalomasis nurodymas yra duotas pareiškėjui pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ atliekas, o ne jas sutvarkyti, kadangi bendrovės TIPK leidime Nr. T-KL.2-9/2015 nėra numatyta sąvartyno I-os sekcijos vakarinėje dalyje išrūšiuotų pakuotės atliekų laikymo veikla.

10. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigė nesupratęs Privalomajame nurodyme nurodyto reikalavimo „pašalinti atliekas“, kadangi pakartotinai surašius Privalomąjį nurodymą pašalinti UAB „NEG Energy“ išrūšiuotas kombinuotas atliekas, pareiškėjas prašė jį pratęsti, be to, pareiškėjas nurodymą vėliau įvykdė.

II. 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Departamento direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. pavedimu buvo atliktas neplaninis KRATC patikrinimas, kurio tikslas – patikrinti ar KRATC adresu (duomenys neskelbtini) rūšiuoja, tvarko ir naudoja atliekas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 67-73). 2016 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo akte Nr. (9)-LT1-378 nurodyta, jog KRATC eksploatuoja regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną su statybinių atliekų, turinčių asbesto, šalinimo sekcija ((duomenys neskelbtini)). Sąvartyno eksploatacijai turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-KL.2-9/2015. Neplaninis patikrinimas pradėtas 2016 m. birželio 21 d. Patikrinimo metu KRATC sąvartyno veikla buvo stebima birželio 21, 22, 27, 28 dienomis ją paveiksluojant bei filmuojant vaizdo kamera. Patikrinimo metu nustatyta, jog sąvartyno I-os sekcijos vakarinėje dalyje neteisėtai saugomos UAB „NEG Energy“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės (atliekų kodas 150105), popieriaus ir kartono pakuotės (atliekų kodas 150101) bei plastikinės pakuotės (atliekų kodas 150102) atliekos – tuo pažeidžiamos galiojančio TIPK leidimo II dalies 10 lentelėje nurodytos sąlygos.

13. Departamento Klaipėdos miesto agentūros Inspektorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 2016 m. rugpjūčio 16 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (9)-LT2-12, kuriame nurodė, jog tokiais veiksmais buvo pažeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimai (b. l. 6). Privalomuoju nurodymu pareiškėjui nurodyta iki 2016 m. rugsėjo 16 d. pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės (atliekų kodas 150105), popieriaus ir kartono pakuotės (atliekų kodas 150101) bei plastikinės pakuotės (atliekų kodas 150102) atliekas adresu (duomenys neskelbtini).

14. Pareiškėjas, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, 2016 m. rugpjūčio 26 d. skundu kreipėsi į Departamentą su prašymu: 1) panaikinti Privalomąjį nurodymą Nr. (9)-LT2-12; 2) išaiškinti kas, nuo kada, kieno lėšomis ir kokiu būdu teisėtai, nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų, turėtų tinkamai sutvarkyti UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančias antrinės žaliavas (turtą) (b. l. 7–9). Departamentas 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (2)-Lo4-2251 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 10–11).

15. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 12 d. pakartotinai pateikė skundą, prašydamas išaiškinti kas, nuo kada, kieno lėšomis ir kokiu būdu teisėtai turėtų tinkamai sutvarkyti UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančias antinės žaliavas (turtą) bei pratęsti Privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-12 įvykdymo terminą (b. l. 12–13). Departamentas 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (2)-LV4-2318 Privalomojo nurodymo termino nepratęsė bei nurodė šalinti pažeidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 14–15).

16. Teismas vadovavosi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis, kurio 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje. Skundžiamas Privalomasis nurodymas buvo priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto nuostatomis, kuriose numatyta, kad privalomieji nurodymai duodami, kai Aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti (2 punktas) bei, kai nustatomas terminas pašalinti Aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis (3 punktas). Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

17. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo TIPK leidimas Nr. T-KL.2-9/2015 nenumato sąvartyno I-os sekcijos vakarinėje dalyje išrūšiuotų pakuotės atliekų laikymo veiklos. Pareiškėjas teigė, kad Privalomasis nurodymas neturėjo būti surašytas jam, kadangi atliekos, dėl kurių šioje byloje kilo ginčas, priklauso UAB „NEG Energy“, todėl Departamentas privalėjo užtikrinti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planuose numatytų priemonių vykdymo kontrolę – užtikrinti, kad UAB „NEG Energy“ sukauptos atliekos būtų perduotos šias atliekas tvarkančioms įmonėms, įregistruotoms valstybiniame atliekų tvarkytojų registre.

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pažeidimas buvo padarytas pareiškėjui priklausančioje teritorijoje. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Privalomąjį nurodymą surašęs Departamento Klaipėdos miesto agentūros Inspektorius nurodė, kad pareiškėjas neturėjo leidimo sandėliuoti atliekų ant sąvartyno kaupo. Teigė, jog pareiškėjui priklausanti teritorija yra aptverta (rakinama), į ją bet kas patekti negali, todėl būtent pareiškėjas yra atsakinga už padarytą pažeidimą, kadangi be jo žinios negalėjo būti perkeltos atliekos ant sąvartyno kaupo.

19. Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP 56-606/2017, nagrinėjant KRATC direktoriaus pavaduotojo apeliacinį skundą nustatyta, kad pats pareiškėjas perkėlė UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančias išrūšiuotas antrines žaliavas į sąvartyno 1-os sekcijos vakarinę dalį dėl būtinojo reikalingumo. Akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo.

20. Teismas sprendė, jog pats pareiškėjas buvo atsakingas už tai, kad neturint TIPK leidimo UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančios atliekos buvo saugomos ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo, dėl ko buvo pažeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

21. Teismas, įvertinęs Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, darė išvadą, jog atliekų tvarkytojas organizuoja atliekų šalinimą, šalinimo vietų priežiūrą, eksploatuoja sąvartyną, kuriame šalinamos atliekos. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra atliekų tvarkytojas, kuris eksploatuoja sąvartyną. Vadinasi, jis turi pareigą rūpintis atliekų šalinimo vietos priežiūra, tinkamai eksploatuoti sąvartyną. Akcentavo, jog patikrinimo metu iš esmės ir buvo siekta įvertinti, kaip KRATC eksploatuoja sąvartyną, jame rūšiuoja, tvarko ir naudoja atliekas. Nustačius, kad pareiškėjas neturi teisės saugoti išrūšiuotų pakuotės atliekų ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo, todėl buvo surašomas Privalomasis nurodymas. Šiuo atveju aplinkybė, kad atliekos nebuvo pareiškėjo, o nuosavybės teise priklausė UAB „NEG Energy“, nesudarė pareiškėjui pagrindo pažeisti teisės aktų nuostatas, tvarkant ir rūšiuojant atliekas sąvartyne.

22. Pareiškėjas, remdamasis Aprašo nuostatomis, teigė, kad Departamentas privalėjo užtikrinti, kad UAB „NEG Energy“ sukauptos atliekos būtų perduotos šias atliekas tvarkančioms įmonėms, įregistruotoms valstybiniame atliekų tvarkytojų registre. Tvirtino, jog atsakovas nepagrįstai siekė, kad pareiškėjas sutvarkytų atliekas.

23. Aprašas taikomas įmonėms, naudojančioms ar šalinančioms atliekas, ir žemės gelmių naudotojams, tvarkantiems kasybos pramonės atliekas (1 punktas). Aprašas nustato atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano (toliau – Planas) rengimo, derinimo ir Plane numatytų priemonių įgyvendinimo reikalavimus ir finansavimo principus (2 punktas). Aprašo 3 punkte nurodyta, kad Aprašas reglamentuoja Plane numatytų priemonių taikymą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą. Aprašo IV skyriuje nurodytas Plano priemonių įgyvendinimas, už kurį atsakingas įmonės vadovas (Aprašo 24 punktas).

24. Teismas vertino, kad UAB „NEG Energy“ iškelta bankroto byla, todėl šiai bendrovei taikomos Aprašo nuostatos. UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančias atliekas ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo perkėlė pats pareiškėjas, todėl jis yra atsakingas už šių atliekų pašalinimą (trunkamo pažeidimo nutraukimą). Akcentavo, jog Privalomuoju nurodymu buvo reikalaujama UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausančias atliekas ne sutvarkyti, tačiau jas pašalinti. Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Privalomuoju nurodymu siekė, kad pareiškėja sutvarkytų atliekas. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad ne tam subjektui buvo duotas Privalomasis nurodymas.

25. Pareiškėjas teigė, kad Privalomasis nurodymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes neaišku, kokiu būdu reikėjo sutvarkyti atliekas.

26. Teismas, įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, sprendė, jog Privalomajame nurodyme turi būti aiškiai nurodytas nustatytas teisės aktų pažeidimas, jo pašalinimo data, apskundimo tvarka ir kt. Tačiau pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalį privalomajame nurodyme nereikalaujama išaiškinti, kokiu būdu turi būti pašalinti nustatyti pažeidimai.

27. Nustatyta, jog skundžiamame Privalomajame nurodyme buvo nurodytos V. M., surašiusio Privalomąjį nurodymą, pareigos, tarnybos vieta, Privalomojo nurodymo surašymo data, vieta, subjektas, kuriam surašomas Privalomasis nurodymas (t. y. pareiškėjas), nustatyti pažeidimai (aiškiai ir konkrečiai įvardintos aplinkybės bei pažeisti teisės aktai), terminas per kurį privaloma įvykdyti Privalomąjį nurodymą, jo apskundimo tvarka ir kt. Privalomasis nurodymas atitiko Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tai, kad Privalomajame nurodyme nebuvo išaiškinta, kokiu būdu pareiškėjas turi pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ atliekas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Privalomasis nurodymas neatitiko Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog Departamento 2016 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. (2)-LV4-2318 pareiškėjui išaiškinta, kad atliekos turi būti šalinamos vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu (b. l. 14–15). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas organizuoja atliekų šalinimą, šalinimo vietų priežiūrą, eksploatuoja sąvartyną, teismas vertino, kad pareiškėjui negalėjo būti nesuprantamas atsakovo reikalavimas pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ atliekas.

28. Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas Privalomąjį nurodymą yra įvykdęs (b. l. 135–138, 139). Vadinasi, negalima daryti išvados, jog pareiškėjas nesuprato Privalomajame nurodyme nurodytų reikalavimų. Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas neleido jam nedelsiant pašalinti pažeidimo, kas patvirtina, kad pareiškėjui iš karto, kai buvo nustatytas teisės aktų pažeidimas, buvo aiškus ir suprantamas nurodymas pašalinti atliekas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentą, kad Privalomasis nurodymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi neaišku kokiu būdu reikia sutvarkyti atliekas, laikė nepagrįstu.

29. Pareiškėjas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 362 ir 369 straipsnių nuostatomis, teigė, kad Departamento Klaipėdos miesto agentūros Inspektorius, atlikdamas tikrinimo veiksmus ir nustatęs, kad ant sąvartyno kaupo yra antrinių žaliavų, kurių ten neturėtų būti, turėjo sudaryti galimybę pažeidimą pašalinti nedelsiant, jo paties akivaizdoje, tačiau tokios galimybės nesudarė.

30. Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti pateikti.

31. Įvertinęs aptartas Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, teismas sprendė, jog jos numato galimybę pašalinti pažeidimą nedelsiant, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nustatytą pažeidimą būtų pašalinęs nedelsiant (nesurašant Privalomojo nurodymo), kadangi pareiškėjas nesutiko su Privalomuoju nurodymu, jį ginčijo bei manė, kad jis surašytas netinkamam subjektui. Be to, pareiškėjas Privalomąjį nurodymą įvykdė iš esmės praėjus pusei metų nuo jo surašymo, nors turėjo galimybę jį įvykdyti anksčiau. Teismas vertino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas pažeidimą būtų pašalinęs nedelsiant ir todėl nebuvo pagrindo surašyti Privalomąjį nurodymą. Įvertinęs teisines ir faktines aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 32. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

33. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nustačius, jog pareiškėjas neturi teisės saugoti išrūšiuotų pakuotės atliekų ant sąvartyno kaupo, todėl būtent jam turėjo būti surašomas Privalomasis nurodymas. Pažymi, kad atliekos nuosavybės teise priklauso operatoriui (UAB „NEG Energy“), tačiau Departamentas vietoj to, kad operatoriaus sukauptos atliekos būtų perduotos šias atliekas tvarkančioms įmonės, Privalomąjį nurodymą surašė pareiškėjui savo lėšomis sutvarkyti atliekas.

34. Nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjas Privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas ne sutvarkyti atliekas, o jas pašalinti. Nurodo, jog pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į atsakovą ir klausė kieno lėšomis, kokiu būdu KRATC turėtų sutvarkyti UAB „NEG Energy“ nuosavybės teise priklausantį turtą – antrines žaliavas, tačiau Departamentas Privalomuoju nurodymu iš esmės liepė atlikti veiksmus, tik neaišku kokius, kaip, kam ir už kieno lėšas. Pažymi, kad išrūšiuotos atliekos priklausė UAB „NEG Energy“, todėl realizuoti jų (parduoti, dovanoti) pareiškėjas neturėjo teisės. Pareiškėjas neturėjo teisės atliekų pašalinti sąvartyne, nes pagal TIPK leidimo sąlygas (6, 8 lentelės) ir Klaipėdos regioninio sąvartyno atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentą (1 lentelė), negali būti šalinamos sąvartyne.

35. Ginčijamas privalomasis nurodymas nėra aiškus bei konkretus, kadangi iš Privalomojo nurodymo formuluotės neaišku, ar nurodymas „pašalinti <...> atliekas“ reiškia, kad pareiškėjas privalo „pašalinti atliekas“ Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies prasme (išversti ant žemės ar po žeme – sąvartyne), ar „pašalinti atliekas“ reiškia patraukti, perkelti jas į kitą vietą. Nesutinka su teismo vertinimu, kad Privalomasis nurodymas yra aiškus.

36. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad pareiškėjui įvykdžius Privalomąjį nurodymą, bei tai, kad pareiškėjui teigiant, jos atsakovas neleido pažeidimo pašalinti nedelsiant, patvirtina, kad pareiškėjui Privalomasis nurodymas buvo aiškus ir suprantamas. Pareiškėjas pažymi, kad jis nurodymą įvykdė, tačiau tik todėl, kad neturėjo kitos išeities. Tačiau rūšiuodamas atliekas mechaninio apdorojimo įrenginyje, perduodamas atliekas naudoti (deginti) ir šalindamas likusias po rūšiavimo atliekas sąvartyne, pareiškėjas patyrė išlaidas, o realizuotos antrinės žaliavos, pareiškėjo turėtų išlaidų nepadengė. Be to, tikrinimą atlikęs asmuo, nesudarydamas galimybės nedelsiant ištaisyti pažeidimą, nurodant kaip, kokiu būdu šis pažeidimas turėtų būti pašalintas, padarė pažeidimus.

37. Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

38. Nurodo, jog Privalomasis nurodymas sutvarkyti atliekas, esančias nepavojingų atliekų sąvartyne, adresu (duomenys neskelbtini) kuris priklauso KRATC, duotas tinkama atsakingam juridiniam asmeniui. Akivaizdu, kad pareiškėjui žinoma kaip UAB „NEG Energy“ atliekos neteisėtai atsirado ant sąvartyno kaupo.

39. Pažymi, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjui duotas pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „NEG Energy“ atliekas, o ne jas sutvarkyti.

40. Teigia, jog gavus pareiškėjo prašymą pratęsti terminą, akivaizdu, kad Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2016 m. rugpjūčio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-12, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo saugomas UAB „NEG Energy“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės, popieriaus ir kartono pakuotės bei plastikinės pakuotės atliekas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad ginčijamas privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde pateikė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

44. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų neperrašo.

46. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų ribose. Teismas visapusiškai ir objektyviai patikrino ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tam tikrų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ar neišnagrinėjo kurio nors iš pareiškėjo skundo reikalavimų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai yra deklaratyvūs, abstraktūs, paremti bendro pobūdžio teiginiais, todėl nesuponuoja kitokio bylos išnagrinėjimo rezultato.

47. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad atliekant neplaninį UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (pareiškėjo) patikrinimą buvo nustatyta (2016 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-378)), jog pareiškėjas eksploatuojamame regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne I-os sekcijos vakarinėje dalyje saugo UAB „NEG Energy“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės (atliekų kodas 150105), popieriaus ir kartono pakuotės (atliekų kodas 150101) bei plastikinės pakuotės (atliekų kodas 150102) atliekas. Pareiškėjas sąvartyno eksploatacijai turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-KL.2-9/2015, kuriame nenumatyta galimybė sąvartyno I-os sekcijos vakarinėje dalyje saugoti išrūšiuotas pakuočių atliekas. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog išrūšiuotos pakuočių atliekos buvo saugomos būtent pareiškėjo ūkinės veiklos teritorijoje, kuri yra aptverta ir saugoma, ir į kurią pašaliniai asmenys patekti negali, taip pat kad būtent pats pareiškėjas išrūšiuotas pakuočių atliekas perkėlė į sąvartyno I-os sekcijos vakarinę dalį.

48. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

49. Šioje byloje ginčijamas privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto nuostatomis, kurios numato, kad privalomieji nurodymai duodami, kai Aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti (2 punktas) bei, kai nustatomas terminas pašalinti Aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis (3 punktas).

50. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Kaip minėta anksčiau (nutarties 47 pastraipa), pareiškėjas vykdė veiklą, kuri nėra numatyta jam išduotame TIPK leidime. Tokia pareiškėjo veikla kvalifikuotina kaip Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimo pažeidimas, dėl kurio jam gali būti surašytas privalomasis nurodymas.

51. Apeliantas teigia, jog jam surašytas privalomasis nurodymas buvo neaiškus, neišaiškinta jo vykdymo tvarka.

52. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta šiuos apelianto argumentus. Kolegijos vertinimu ginčo privalomasis nurodymas yra aiškus ir suprantamas. Privalomasis nurodymas atitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikoma poveikio priemonė motyvuota. Privalomasis nurodymas pilnai atitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus bendruosius privalomojo nurodymo turinio reikalavimus. Akcentuotina, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas nenumato, kad privalomajame nurodyme turi būti nurodoma nustatyto pažeidimo pašalinimo tvarka. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas privalomąjį nurodymą yra įvykdęs, o tai reiškia, kad jam privalomasis nurodymas buvo aiškus, suprantamas.

53. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo sudaryta galimybė nedelsiant pašalinti pažeidimą. Nors apeliantas teikia argumentus, jog jis galėjo pašalinti pažeidimą nedelsiant ir dėl to nebūtų reikėję rašyti privalomojo nurodymo, tačiau paties pareiškėjo veiksmai paneigia šiuos jo teiginius. Pareiškėjas iš karto po privalomojo nurodymo surašymo nesiėmė priemonių jį vykdyti, priešingai – jis dėl privalomojo nurodymo teikė skundą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, o šiam netenkinus pareiškėjo skundo, jis kreipėsi dėl privalomo nurodymo vykdymo termino pratęsimo. Šie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas neturėjo ketinimų pašalinti pažeidimą nedelsiant.

54. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius