22871dda-da40-4545-926f-e485d8a5d77c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-2041-653/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02324-2016-2                                                                                           Procesinio dokumento kategorija: 3.3.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų atsakovų D.

B. ir M. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Kyoto LT“ ieÅ¡kinį atsakovams D. B. ir M. G. dėl 16 544,78 Eur žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų, nustatė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Kyoto LT“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams D. B. ir M. G. dėl 16 544,78 Eur žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Taip pat ieÅ¡kovas prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovams priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, esančias pas atsakovus ir/ar pas trečiuosius asmenis bei atsakovų pinigines lėšas, esančias atsakovų sÄ skaitose, ir/ar kituose bankuose ir/ar kredito įstaigose 16 544,78 Eur sumai.

PraÅ¡ymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįsti nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar tapti neįmanomu teismo sprendimo vykdymas, nes atsakovai, žinodami galimo teismo sprendimo priteisti žalos (nuostolių) atlyginimÄ Ä¯monės naudai pasekmes, gali iki teismo sprendimo perleisti savo turtÄ ir turtines teises tretiesiems asmenims. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovų nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant arba esant nepakankamai, turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, 16 544,78 Eur sumai, uždraudžiant areÅ¡tuotÄ turtÄ parduoti, įkeisti, iÅ¡nuomoti ar kitokiu bÅ«du perleisti tretiesiems asmenims, bet leidžiant iÅ¡ jo atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Teismas vertino pareikÅ¡to turtinio reikalavimo dydį, aplinkybę, jog atsakovai yra fiziniai asmenys, bylos pobÅ«dį (ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas siekiant apginti bankrutuojančios įmonės interesus) ir konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus teismo sprendimas vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovo D. B. atstovė ir atsakovas M. G. pateikė atskiruosius skundus (b.l. 3-4, 6-7), kuriais praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį ir panaikinti atsakovų atžvilgiu taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.Atsakovo D.

B. atstovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kinys D. B. atžvilgiu yra nepagrįstas bei neparemtas jokiais įrodymais. D. B. IeÅ¡kovo direktoriumi buvo iki 2014-09-01. Sandoriai, iÅ¡ kurių IeÅ¡kovas kildina reikalavimÄ Atsakovams, buvo sudaryti 2014-09-11, 2015-01-12, 2014-11-26, t.y. kai D. B. jau nebebuvo IeÅ¡kovo vadovu ir jokių sprendimų dėl minėtų sandorių sudarymo nepriiminėjo. D. B. nebuvo ir Ä®monės akcininku, galėjusiu turėti įtakos Ä®monės sprendimams sudaryti ginčo sandorius, nes jam priklausė tik 22 procentai Ä®monės akcijų.

Teigė, jog IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo ieÅ¡kinio argumentÄ , kad „Administratoriui tapo žinoma, kad faktiÅ¡kai Ä®monės vadovo pareigas ir po 2014-09-01 ėjo atsakovas D. B.“, ieÅ¡kovas ir negali pateikti atitinkamų įrodymų, nes D. B. IeÅ¡kovo veikloje po 2014-09-01 atleidimo iÅ¡ direktoriaus pareigų nedalyvavo. Vienintelis sandoris, apie kurį D. B. žinojo ir su kuriuo buvo susijęs – tai krovininio automobilio „Mercedes Benz“, kuriuo buvo vežiojama IeÅ¡kovo technika, 2015-01-12 pardavimas IeÅ¡kovui už 580 EUR.

Å io sandorio suma ir neva tokiu sandoriu IeÅ¡kovui padaryta žala yra per maža tam, kad bÅ«tų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. IeÅ¡kinys D. B. pareikÅ¡tas kaip faktiniam IeÅ¡kovo vadovui ginčo sandorių sudarymo metu, o ne kaip IeÅ¡kovo akcininkui, turėjusiam 22 proc. IeÅ¡kovo akcijų. IeÅ¡kinys yra niekuo nepagrįstas, neįrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo D. B. atžvilgiu kaip prima facie nepagrįstÄ .Atsakovas M.

G. atskirajame skunde nurodė, jog aplinkybė, kad jis yra galimai atsakingas už įmonei padarytÄ Å¾alÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad yra grėsmė, nes byloje yra tik ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl žalos, tačiau nėra žinomi M. G. argumentai dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo. IeÅ¡kovas savo praÅ¡ymo negrindė jokiomis aplinkybėmis ir duomenimis, tik formaliai nurodė, kad yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Nors teismas laiko, kad ginčas yra dėl pakankamai didelės sumos, tačiau Å¡is faktas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių M. G. sunkiÄ finansinę padėtį, duomenų apie nemokumÄ arba kitų įrodymų, patvirtinančių grėsmę, kad bÅ«tų nevykdytas teismo sprendimo. Be to, taip pat nėra objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad nuo įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo M. G. konkrečių veiksmų ir tyčia blogino savo turtinę padėtį, turimÄ turtÄ perleidinėjo tretiesiems asmenims, tokiu bÅ«du sunkindamas ieÅ¡kovui galimybę patenkinti finansinius reikalavimus.Atsiliepimu į atskiruosius skundus BUAB „Kyoto LT“ bankroto administratorė praÅ¡o atmesti atsakovų atskiruosius skundus ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog teismas, 2016-06-07 nutartimi taikęs laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, neturėjo pareigos vertinti su ieÅ¡kiniu pateiktų įrodymų ir teisinių argumentų viseto. Teismas įvertino, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia akivaizdžiai nepagrįsto ieÅ¡kinio (ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas faktiniam ir juridiniam įmonės vadovams dėl įmonės nemokumo akivaizdoje sudarytais sandoriais įmonei padarytos žalos atlyginimo), toks įmonės pažeistų teisių gynimo bÅ«das yra leistinas ir nėra neįmanomas, ieÅ¡kinys pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovų keliamas argumentas, neva teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo reikalavimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinimo klausimÄ , turėjo pareigÄ spręsti reikalavimo priteisti žalos (nuostolių) atlyginimÄ , yra nepagrįstas ir Å¡iuo pagrindu atsakovų reikalavimas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones atmestinas. Be to ieÅ¡kovas neturi jokių teisinių priemonių tikrinti atsakovo – fizinio asmens turtinę ir finansinę situacijÄ . Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ , jų turtinę padėtį.

Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo D. B. atskirojo skundo argumentų, atsakovas nesutikimÄ su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu grindžia iÅ¡ esmės tuo, jog pats ieÅ¡kinys nėra pagrįstas ir neparemtas įrodymais. Pažymėtina, jog teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas negalės bÅ«ti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1072-186/2016).Apeliantas, neigdamas ieÅ¡kovo nurodomos žalos padarymÄ , įrodinėja, kad sandorių, iÅ¡ kurių IeÅ¡kovas kildina reikalavimÄ Atsakovams, sudarymo metu D.

B. jau nebebuvo IeÅ¡kovo vadovu, jokių sprendimų dėl minėtų sandorių sudarymo nepriiminėjo ir kaip įmonės akcininkas neturėjo įtakos sprendimų priėmimui. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ teismų praktikÄ , akivaizdu, kad civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų konstatavimas (be kita ko, ir vertinimas, kokias pareigas atsakovas turėjo, kokias pareigas atliko arba kurių neatliko) yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, t. y. nagrinėjant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, ar ieÅ¡kovo nurodytų argumentų (aplinkybių) ir jiems patvirtinti pateiktų įrodymų pakanka atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kinys jo atžvilgiu yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų bÅ«ti tenkinamas.IÅ¡ atsakovo M. G. atskirojo skundo argumentų matyti, jog atsakovas nesutikimÄ su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu grindžia iÅ¡ esmės tuo, jog ieÅ¡kovas neįrodė realios grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika yra antra bÅ«tina sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad didelė ieÅ¡kinio suma nėra besÄ lyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y. ar jiems Å¡i ieÅ¡kinio suma, palyginus jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovų įsipareigojimais, yra didelė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nusprendus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tent atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui neegzistuoja, jų turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.).

Apeliantas M. G. įrodymų, kurie teismui leistų susidaryti pakankamai pagrįstÄ nuomonę apie jo gerÄ turtinę padėtį, nepateikė. Tam, kad teismas galėtų spręsti, jog nėra rizikos bÅ«simo tikėtina ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismui turėtų bÅ«ti pateikta įrodymų, pagrindžiančių apelianto finansinę padėtį, visuma, t. y. duomenys apie apelianto gaunamas pajamas, jo vardu registruotÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , jam taikomus disponavimo apribojimus, apeliantui suteiktus kreditus ir jų mokėjimo tvarkÄ , duomenis apie atsakovo vardu bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas.

Nesant tokių duomenų, grėsmė bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepaneigta. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kinys yra grindžiamas nesÄ Å¾iningais atsakovų veiksmais, be kita ko nurodant, kad apeliantų vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo sudaromi įmonei nenaudingi sandoriai, neteisėtai paskirstytos už turto pardavimÄ gautos lėšos ir dėl to įmonės kreditoriai, kurie turėjo pirmenybinę teisę į savo reikalavimų tenkinimÄ , negavo bent dalinio prievolės įvykdymo ir patyrė žalÄ .

Kadangi įmonės visiems kreditoriams skirstytina lėšų suma sumažinta, Å¡i suma laikytina įmonei padarytos žalos dydžiu. Tai leidžia daryti prielaidÄ , kad egzistuoja grėsmė, jog bÅ«simas teismo sprendimas Å¡ioje byloje gali bÅ«ti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad atskirųjų skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, todėl apeliantų skundai atmetami, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas nutaria: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                         Jelena Å iÅ¡kina