22870c83-eaa0-4643-9398-69f12cd543b9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-829-1098/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09739-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 2.6.29.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė, sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovams vadovei I. J. ir advokatui Juriui Petreikiui, atsakovei M. P. ir jos atstovei advokatei Agnijai Frejerei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei M. P. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka.

1. ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei M. P. (toliau – atsakovė), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 500,00 Eur skolÄ , 5,00 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovė M. P. nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. kovo 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose. 2020 m. rugsėjo 14 d. atsakovė paprašė ieÅ¡kovės paskolinti jai pinigų, kurių jai reikėjo mokesčiui už studijas susimokėti. 2020 m. rugsėjo 15 d. vykusio susirinkimo metu atsakovė dar kartÄ pakartojo praÅ¡ymÄ paskolinti jai pinigų mokesčiui už studijas sumokėti. Atsižvelgdama į šį atsakovės praÅ¡ymÄ , iÅ¡ karto po įvykusio susirinkimo, ieÅ¡kovė perdavė atsakovei 500 Eur grynais pinigais, kuriuos paėmė iÅ¡ kasos.

Patvirtindama, kad pinigus gavo, atsakovė savo ranka ant popieriaus lapelio užrašė „(duomenys neskelbtini) – 500“ . Pridedamos ieÅ¡kovės kasos knygos kopijos, iÅ¡ kurių matyti, kad tuo metu ieÅ¡kovės kasoje buvo grynųjų pinigų ir kad dalis jų (500 Eur) buvo paskolinti atsakovei. Be to, ieÅ¡kovei perduodant pinigus atsakovei ir pastarajai pažymint tai savo ranka ant lapo, kartu dalyvavo tÄ dienÄ su atsakove dirbusi kita ieÅ¡kovės darbuotoja – administratorė A. L.. Apie tai, kad atsakovė yra pasiskolinusi iÅ¡ ieÅ¡kovės 500 Eur, atsakovė taip pat yra pripažinusi girdint kitai ieÅ¡kovės darbuotojai U.

J.. Atsižvelgiant į tai, kad skolinant atsakovei pinigus, ieÅ¡kovė su atsakove nebuvo sutarusios dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino, taip pat į tai, kad 2021 m. kovo 17 d. turėjo baigtis atsakovės ir ieÅ¡kovės darbo sutartis, ieÅ¡kovė 2021 m. vasario 23 d. paprašė atsakovės grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau atsakovė iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos skolos ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovė dėl savo teisėtų interesų gynimo yra priversta ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ .

3. Atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad teismui pateikta popieriaus skiautė neturi nei vieno požymio, kuris leistų tokį popierių identifikuoti kaip paskolos sutartį ar apskritai kažkokiÄ sutartį. Ant pateikto popieriaus nėra nei žodžiu užsiminta ir paraÅ¡yta, kad tai paskola, ar paskolos sutartis, nėra net nurodyta, kad tai skolos raÅ¡telis ar kažkas panaÅ¡aus. Taip pat ant pateikto popieriaus nėra nurodyta, kad M. P. pinigus skolinasi arba prieÅ¡ingai, pinigus kažkam skolina.

Taip pat net ir suma bendra nurodyta ne 500 Eur, o 728. Taip pat ant popieriaus skiautės paraÅ¡yta „(duomenys neskelbtini)“ „A.“, tai iÅ¡ linksnių galima suprasti, kad (duomenys neskelbtini) 500 Eur sumÄ skolino A., tai yra kam ? – A., naudininko linksnis. Vėl gi žodžiai „(duomenys neskelbtini)“ „A.“ paraÅ¡yti ne atsakovės, akivaizdu, kad tai ne jos raÅ¡tas. Be to, pats paraÅ¡as, taip pat ne M. P., kÄ patvirtina pačios ieÅ¡kovės pateikta darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M.

P.. Darbo sutartyje matosi tikrasis atsakovės paraÅ¡as, kuris net ir nesant ekspertiniam įvertinimui akivaizdžiai skiriasi nuo paraÅ¡o, esančio ieÅ¡kovės pateiktoje popierinėje skiautėje. Vėl gi, ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinyje nurodo, kad „patvirtindama, kad pinigus gavo, atsakovė savo ranka ant popieriaus lapelio užrašė „(duomenys neskelbtini) – 500“. Atsakovei visiÅ¡kai nesuprantama, kurioje pateikto popieriaus vietoje ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mato atsakovės užraÅ¡ytÄ , kad ji kokius nors pinigus gavo.

Taip pat ieÅ¡kovė neva kaip įrodymÄ teismui pateikia įmonės kasos knygas, kuriose nėra jokio atsakovės M. P. patvirtinimo, kad ji iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigus. Pažymėtina, kad įmonei iÅ¡mokant grynus pinigus kitiems asmenims, turi bÅ«ti pasiraÅ¡omas grynųjų pinigų kvitas arba kasos pajamų orderis, kuris patvirtina, kad atitinkami asmenys pinigus gavo. Jokių tai patvirtinančių įrodymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei teismui, nei atsakovei nepateikė.

Atsakovės nuomone, Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nėra nei vieno esminio požymio, kuris leistų tvirtinti, kad atsakovė skolinosi pinigus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamojoje byloje nėra esminės aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė kokius nors skolinamus pinigus atsakovei. Kaip jau minėta, atsakovė M. P. teismo praÅ¡o vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, kuria buvo suvienodinta teismų praktika dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių ir skolos raÅ¡telių, kai praleidus apmokėjimo terminus, kreditorius dėl skolos priteisimo kreipiasi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , dėl paskolinių teisinių santykių.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad M. P. 2021 m. balandžio 2 d. Vilniaus darbo ginčų komisijai pateikė praÅ¡ymÄ , jog iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotas neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos priklausančios iÅ¡mokos bei delspinigiai. Å iuo konkrečiu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojus apie tokį praÅ¡ymÄ Vilniaus darbo ginčų komisijoje, 2021 m. balandžio 7 d. pateikė ieÅ¡kinį, su kažkokiu neaiÅ¡kiu popieriuku ir siekia prisiteisti skolÄ , tokiu bÅ«du kompensuojant pinigų sumas, kurias ieÅ¡kovei teks iÅ¡mokėti, tenkinus atsakovės M.

P. praÅ¡ymÄ , pateiktÄ Vilniaus darbo ginčų komisijai. Atsakovė šį ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo laiko spaudimo priemone, kad bÅ«tų atsiimtas reikalavimas, pateiktas Vilniaus darbo ginčų komisijai.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartimi nutarta skirti byloje pasirengimÄ nagrinėti bylÄ paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du.

6. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad ieškinį palaiko ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti.

7. IeÅ¡kovė papildomai dublike nurodo, kad atsakovės cituojamoje kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vekselio, nerealizuoto Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, teisinę reikÅ¡mę ir iÅ¡ jo kildinamų reikalavimų tenkinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi, iÅ¡plėtota ir ji yra nuosekli, todėl, ieÅ¡kovės įsitikinimu, Å¡iÄ bylÄ nagrinėjantis teismas turėtų vadovautis ta kasacinio teismo praktika, kuri suformuota aiÅ¡kinant paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimÄ reglamentuojančias CK nuostatas.

Taigi, ieškovė faktinę aplinkybę, kad paskolos sutarties dalykas – 500 Eur – buvo perduotas atsakovei, įrodinėja ne tik paskolos rašteliu, kuriame parašyta „(duomenys neskelbtini) – 500“, kas reiškia, kad atsakovei iš kasos buvo perduoti 500 Eur (o kitam darbuotojui A. – 125 Eur), tačiau ir liudytojos, betarpiškai dalyvavusios pinigų perdavime atsakovei, parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovė prašė pas ieškovę pinigų bei rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovės kasoje tuo metu buvo grynųjų pinigų ir jie buvo perduoti atsakovei.

Be abejo, ieÅ¡kovė nėra profesionali pinigų skolintoja, tai nėra jos veikla ir aptariamu atveju ji pinigus skolino atsižvelgdama į atsakovės praÅ¡ymÄ , kad jai reikia susimokėti už studijas, todėl Å¡iuo atveju ir nebuvo pasiraÅ¡yta visus bÅ«tinus rekvizitus turinti paskolos sutartis, kokias asmenys pasiraÅ¡o kredito įstaigose. Tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia pinigų perdavimo fakto, kurį, ieÅ¡kovės įsitikinimu, patvirtina visuma kitų įrodymų.

8. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ â€“ praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

9. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra kalbama apie paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kai jų mokėjimo terminas buvo praleistas ir tokie vekseliai tampa paprastais skolos raÅ¡teliais. Å iuo gi atveju, civilinėje byloje Nr. e2-14777-1098/2021, ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvirtina, kad teismui pateiktas popieriukas yra skolos raÅ¡telis, kas atsakovės M. P. nuomone, yra visiÅ¡kas absurdas. BÅ«tent minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra suvienodinta teismų praktika ne dėl paprastųjų vekselių, bet dėl skolos raÅ¡telių, kai vekselio davėjas netenka teisės vekselio pagrindu kreiptis į notarÄ , kad bÅ«tų iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas, nes buvo praleistas terminas, o vekselio davėjas privalo kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo pagal skolos raÅ¡telį.

Būtent minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad siekiant įrodyti civilinėse bylose skolos raštelius, būtinas esminis momentas tai pinigų perdavimo įrodymas. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios esminės aplinkybės nagrinėjamojoje civilinėje byloje niekaip neįrodo. Kita vertus, atsakovė nurodo, kad pateikto teismui popieriuko, nėra pagrindo laikyti net ir skolos rašteliu, kadangi pateiktas popieriukas niekaip neatitinka skolos rašteliui taikomų turinio ir formos reikalavimų.

IÅ¡ pateiktos popieriaus skiautės akivaizdžiai matyti, kad nėra paraÅ¡yta nieko apie tai jog, tai paskola ar skolos raÅ¡telis, apskritai nėra paraÅ¡yta, kad tai kažkokia sutartis. Tokiu principu galima galvoti, jog tai galėjo bÅ«ti ir dovanojimo sutartis. Be to, paskolos sutartis turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta paskolos davėjo ir paskolos gavėjo, ant pateikto popieriaus nėra nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei M. P. parašų, taip pat įmonės antspaudo. Todėl akivaizdu, kad nesant jokių įrodymų, kad pateikta popierinė skiautė yra paskolos sutartis ar apskritai kažkokia tai sutartis, kuri patvirtintų paskolos suteikimo faktÄ , ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojančių įstatymo normų, jeigu teigia, kad buvo sudaryta sutartis, akivaizdžiai nepaisė.

10. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė prašė ieÅ¡kovės 2020 m. rugsėjo 14 d. pervesti pinigus, studijų įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta iki mėnesio 15 dienos. IeÅ¡kovė buvo skolinga atsakovei apie 995 Eur. SÄ skaitoje ieÅ¡kovė pinigų neturėjo, bet turėjo grynųjų pinigų, pati atsakovė to neneigia, Å¡ia aplinkybę patvirtina kasos knygos kopija, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo grynųjų pinigų.

Atsakovė 2020 m. rugsėjo 15 d. atvyko į darbÄ 10.15 val., pavedimas padarytas 2020 m. rugsėjo 15 d. 11 val. Pinigai buvo perduoti po susirinkimo, po susirinkimo atsakovė kažkur išėjo, galimai įneÅ¡ti pinigus. Atsakovė patvirtino, kad lapelyje jos ranka paraÅ¡ytas vardas. 2020 m. rugsėjo 15 d. jau neprašė pinigų. Studijų kaina yra artima paskolos sumai. Atsakovė patvirtino, kad naudojasi bankomatais. Teismo posėdžio metu 2022 m. kovo 1 d. gavome kitÄ versijÄ , kad atsakovei pinigus davė močiutė, tačiau Å¡i versija turi bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai, yra siekiama iÅ¡vengti piniginės prievolės. Atsakovė pasakodama apie pinigų gavimÄ iÅ¡ močiutės painiojosi, atsakydama i ieÅ¡kovės advokato klausimÄ , teigė pas močiutę važiavo kai negavo iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigų, o atsakydama į teismo klausimÄ â€“ atsakė, kad važiavo pinigų prieÅ¡ pateikiant praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei.

Atsakovė teigia, ieškinys yra spaudimo priemonė, tačiau darbo komisijos sprendimas jau yra įsiteisėjęs, viskas yra sumokėta. Atstovas pažymi, kad ieškovė nėra profesionali skolintoja.

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovė yra juridinis asmuo, todėl yra keliami aukštesni reikalavimai, paskolos sutartis turi būti rašytinė. Liudytoja A. L. nurodė, kad yra jos parašas ant lapelio, ne atsakovės. Raštelis neatitinka nei paskolos sutarties, nei skolos raštelio. Neįrodytas faktas, kad pinigai buvo perduoti atsakovei. Pinigai įnešti 2020 m. rugsėjo 14 d., o sumokėta už mokslus 2020 m. rugsėjo 15 d.

Atsakovė nurodė, kad močiute gyvena prie Kauno, todėl kai atsakovė grįžo namo pinigai buvo įneÅ¡ti vėlai vakare. Žinutėse konkrečiai nėra kalbos apie paskolÄ . Ä®monė buvo skolinga ieÅ¡kovei apie 1000 Eur, todėl yra normalu, kad atsakovė rašė ir prašė pervesti jai pinigus, t. y. darbo užmokestį. Ä® bylÄ pateiktas protokolas, kuris pasiraÅ¡ytas dabartiniu darbuotojų, todėl turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai. Nėra aiÅ¡ku, kodėl ta suma nebuvo sumokėta kaip darbo užmokestis, jeigu kasoje buvo grynųjų pinigų.

12. Atsakovė papildomai paaiÅ¡kino, kad jai jokios paskolos suteikta nebuvo. 2020 m. rugsėjo 14-15 dienomis (tiksliai nepamena) prašė, kad bankiniu pavedimu prašė pervesti pinigus. Nuo birželio vidurio nebuvo mokamas darbo užmokestis. 2021 m. kovo 17 d. nutrÅ«ko darbo santykiai. Ar 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo raÅ¡omas protokolas, nežino, jos apie tai neinformavo, nematė, kad kažkÄ per posėdį fiksuotų. Susirinkime dalyvavo I. J. ir U. J.. Susirinkimo metu buvo kalbėta, apie atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo ir galutinius atsiskaitymus.

Atsakovė už mokslÄ mokėjo banko pavedimais. Pinigai buvo reikalingi sumokėti už mokslus ir pragyvenimui. Kada tiksliai sumokėjo už mokslÄ nepamena, reikėtų žiÅ«rėti iÅ¡raÅ¡us. Už mokslus sumokėjo iÅ¡ močiutės pinigų. IÅ¡ pradžių prašė pinigų pas ieÅ¡kovę, bet iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo pinigų, todėl važiavo pas močiutę praÅ¡yti pinigų. Vėliau atsakovė pasakė, kad važiavo pinigų prieÅ¡ pateikiant praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei. Lapelis, kuris pateiktas byloje, jos neraÅ¡ytas, ne jos raÅ¡tas, to lapelio net nematė.

Jos raÅ¡tÄ bandė nukopijuoti. Susirinkimo metu buvo pateiktas kažkoks raÅ¡telis, bet ten buvo ne atsakovės paraÅ¡as. Atsakovė prašė iÅ¡mokėti pinigus kelis kartus. Atsakovė rinko pinigus iÅ¡ tėvų už užsiėmimus grynais pinigais, tėvai taip pat mokėdavo banko kortele. Sumokėjo už mokslus 2020 m. rugsėjo 15 d. 11.00 val., o važiavo 2021 m. rugsėjo 14 d. vakare, nes močiute gyvena prie Kauno. Susirinkimas buvo po pietų, o mokėjimas atliktas iÅ¡ ryto.

13. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. J. 2021 m. spalio 13 d. ir 2022 m. kovo 1 d. posėdžių metu parodė, kad įmonė užsiima vaikų sportine veikla, atsakovė dirbo administratorės pareigose. Prasidėjus pandemijai Lietuvoje visos įmonės buvo uždarytos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčių mokėti negalėjo. Buvo paskirtos subsidijos iki liepos mėnesio, prastovos buvo mokamos į priekį. VeiklÄ atidarė birželio mėnesio pabaigoje, kai vaikams prasidėjo jau atostogas.

Darbdavys turi iÅ¡ pradžių sumokėti prastovas, o jau vėliau kreiptis dėl prastovų į Užimtumo tarnybÄ . Nuo 2020 m. kovo mėnesio pajamų nebuvo, vadovė bandė iÅ¡laikyti visus darbuotojus. Atsakovė į ieÅ¡kovę kreipėsi nei vienÄ kartÄ , kad jai reikia pinigų atsiskaityti už mokslÄ . Kai prašė pirmÄ kartÄ , ieÅ¡kovė atsakė, kad padėti negali. Kai prašė antrÄ kartÄ â€“ susitarė, kad susirinkimo metu aptars šį klausimÄ . Susirinkime buvo ieÅ¡kovė, atsakovė ir A.

L.. Ä®monė neturėjo lėšų banko sÄ skaitoje, todėl pavedimo padaryti negalėjo, tačiau kasoje buvo grynųjų pinigų, kuriuos ir galėjo paskolinti atsakovei. Pažymi, kad antras karantinas įveiktas sunkiai, dalį darbuotojų teko atleisti. Buvo nuspręsta atleisti atsakovę, kadangi buvo nuspręsta, kad administratorės pareigas eis tik vienas darbuotojas, ir tas, kuris nesimoka. Ganėtinai sunkus buvo paskutinis susitikimas su atsakove, jį grasino ieÅ¡kovei, kad kreipsis į advokatus. Buvo inicijuotas dar vienas susirinkimas dėl atsiskaitymo ir išėjimo iÅ¡ darbo, taip pat buvo užsiminta apie 500 Eur skolÄ .

Susirinkimo metu atsakovė pasakė, kad kai su ja bus pilnai atsiskaityta (bus sumokėtas darbo užmokestis), tada ji grÄ Å¾ins skolÄ . 2020 m. rugsėjo 15 d. atsakovė paprašė paskolinti pinigų. Tuo metu įmonė buvo skolinga atsakovei. Susirinkime dalyvavo A. L., kuri eina taip pat administratorės pareigas. SprendimÄ paskolinti pinigus priėmė susirinkimo metu. Pinigus perdavė asmeniÅ¡kai pasiėmusi iÅ¡ kasos. Skolos raÅ¡telyje paraÅ¡yta –(duomenys neskelbtini)– (minus) – 500 Eur.

Kasoje yra pinigėliai, ir kiek išėmė iÅ¡ kasos, tiek ir parašė ant lapelio. Paskambino tÄ dienÄ buhalterei, ir pranešė kad atsakovei buvo perduoti pinigai, buvo užpildyti atitinkami dokumentai iÅ¡ buhalterės pusės. Ant lapelio kur paraÅ¡yta – (minus) 500 Eur pasirašė A. L.. Atlyginimai visada buvo mokėti laiku, tik pandemijos laiku atlyginimai vėluodavo. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad pavedimo padaryti negali, nes pinigų banko sÄ skaitoje nėra, yra pinigai kasoje. Ant skolos raÅ¡telio užraÅ¡ytas taip pat kitas asmuo A., jis dirba įmonėje Å«kvedžiu, kuris perka prekes DEPO parduotuvėje.

Jam duoda pinigus, Å«kvedys nuvažiuoja ir nuperka reikalingas prekes, grÄ Å¾ina likusius pinigus, atneÅ¡a PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už nupirktas prekes. Savo vardÄ atsakovė parašė pati. Darbo komisija pripažino, kad atlyginimas buvo nemokamas laiku. Atsakovė buvo perspėta, kad susirinkimo metu bus raÅ¡omas protokolas. Susirinkimo metu ieÅ¡kovė nerodė skolos raÅ¡telio. PaaiÅ¡kino, kad ant lapuko tos dienos iÅ¡laidos, yra 728 Eur likutis, pažymi, kokiÄ sumÄ Ä¯monė atidavė darbuotojui.

14. Liudytoja A. L. 2022 m. kovo 1 d. posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) administratorėmis. PaaiÅ¡kinimus paprašė paraÅ¡yti, kai prasidėjo ginčas. Atsakovė nesiskundė apie pinigus. Kaip iÅ¡sprendė problemÄ nieko apie tai nesakė. Pinigus už užsiėmimus pagrinde moka mėnesio pradžioje, mokėjo grynais pinigais ir banko pavedimais. Algas gaudavo pavedimais. Liudytoja ant lapuko užrašė kiek tuo metu buvo pinigų, t. y. yra 728 Eur. Vardai, sumos įraÅ¡yti ne liudytojos ranka, jos yra tik paraÅ¡as.

15. Liudytoja U. J. 2022 m. kovo 1 d. posėdžio metu parodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėn. eina laikinai direktorės pareigas. Susirinkime buvo aptariama, kad nori baigti santykius su (duomenys neskelbtini), buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos. (duomenys neskelbtini) sakė, kai jai bus sumokėti visi pinigai susiję su darbo santykiais, jį grÄ Å¾ins skolÄ , t. y. 500 Eur. Susirinkimo metu dalyvavo U. J., atsakovė ir ieÅ¡kovė. Susirinkimai vykdavo dienÄ . Susirinkimas praėjo gan greitai. Kiekvieno susirinkimo rašė protokolÄ , visų dalyvių pasiraÅ¡oma.

Girdėjo, kad pasirašė lapelį, tačiau koks tiksliai lapelis buvo pasirašytas nežino. Tai buvo vienintelis atvejis kai įmonė skolino pinigus. Ieškinys netenkintinas. II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados 16. Remiantis byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad 16.1. atsakovė M. P. nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. kovo 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose. 16.2. darbo sutartis su atsakove nutraukta 2021 m. kovo 17 d. 16.3. ant ieškovės pateikto skolos (lapelio) raštelio yra liudytojos A.

L. paraÅ¡as, dėl Å¡io fakto ginčo nėra. 16.4. 1 000 Eur į atsakovės sÄ skaitÄ buvo įneÅ¡ti 2020 m. rugsėjo 14 d. 23.56 val. Ozo g. 25, Vilniuje. 16.5. 2020 m. rugsėjo 15 d. 11 val. atsakovė sumokėjo 408 Eur sumÄ už mokslus.

17. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nurodo, kad ji po 2020 m. rugsėjo 15 d. susirinkimo paskolino atsakovei 500 Eur sumÄ grynaisiais pinigais. Paskolinius santykius ieÅ¡kovė įrodinėja ne tik paskolos lapeliu (raÅ¡teliu), kuriame paraÅ¡yta „(duomenys neskelbtini) – 500“, kas, anot ieÅ¡kovės, reiÅ¡kia, kad atsakovei iÅ¡ kasos buvo perduoti 500 Eur (o kitam darbuotojui A. – 125 Eur), tačiau ir liudytojos, betarpiÅ¡kai dalyvavusios pinigų atsakovei perdavime, parodymais, taip pat raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovė prašė pas ieÅ¡kovę pinigų bei patvirtinančiais, kad įmonės kasoje tuo metu buvo grynųjų pinigų ir jie buvo perduoti atsakovei. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė prašė pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės, taip pat nėra ginčo, kad tuo metu, ieÅ¡kovė buvo skolinga atsakovei, t. y. vėlavo iÅ¡mokėti atsakovei darbo atlyginimÄ .

18. IeÅ¡kovės teigimu, tarp jos ir atsakovės susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, atsakovė gautos paskolos negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o negrÄ Å¾intÄ 500 Eur paskolos sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovės teismine tvarka. Atsakovė su jai pareikÅ¡tu ieÅ¡kinio reikalavimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovė neįrodė paskolos suteikimo fakto, be to nesilaikė paskolos sutarties sudarymui keliamų reikalavimų.

19. Paskolos sutartis yra viena iÅ¡ civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Taigi paskolos sutarties esminėmis sÄ lygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ .

Å ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali bÅ«ti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas.

20. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį, fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų. Pagal CK 6.871 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumÄ . Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį, raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014).

Taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatyme nedetalizuojant, kokie kiti dokumentai, be paskolos raÅ¡telio, galėtų bÅ«ti prilyginami raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, todėl atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimÄ patvirtinančios sÄ lygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ sudarančiÄ pinigų sumÄ ar kiekį daiktų paskolos davėjui, nurodė, jog tam, kad bÅ«tų pripažinta, jog Å¡alys buvo sudariusios raÅ¡ytinę paskolos sutartį, joje turi bÅ«ti aptartos Å¡ios sÄ lygos.

Taip pat pažymėjo, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

22. Nagrinėjamu atveju paskolos davėjas yra juridinis asmuo, sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Vertinant ieÅ¡kovės pateiktÄ skolos lapelį (raÅ¡telį) akivaizdu, kad Å¡is dokumentas neatitinka bÅ«tinųjų paskolos santykių buvimÄ patvirtinančių sÄ lygų. IÅ¡ Å¡io dokumento nesimato paskolos dalyko paskolos gavėjai (atsakovei) perdavimo. Vien skolos lapelyje padarytas įraÅ¡as apie 500 Eur sumÄ â€œ (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, „nepatvirtina paskolos atsakovei suteikimo fakto.

Juo labiau, kad Å¡iame dokumente nėra atsakovės paraÅ¡o, kuriuo bÅ«tų užtvirtinta lapelyje nurodyta informacija. Be to, skolos lapelyje nėra numatytas paskolos gavėjos įsipareigojimas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei paskolos dalykÄ sudarančiÄ pinigų sumÄ , kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Å¡is dokumentas negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip raÅ¡ytinė paskolos sutartis. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų atsakovei perdavimÄ (CPK 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A.

L. iÅ¡ esmės taip pat nepatvirtino mačiusi pinigų perdavimo atsakovei fakto. Pažymėtina, kad liudytojÄ A. L. ir ieÅ¡kovę sieja darbiniai santykiai, todėl liudytoja gali bÅ«ti netiesiogiai suinteresuota duoti darbdavei palankius parodymus. Be to, kaip minėta, konstatavus, kad ieÅ¡kovės pateiktas skolos raÅ¡telis neatitinka įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos bei atsakovei ginčijant paskolos sutarties sudarymÄ , ieÅ¡kovė negali remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti.

Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti jai skolos raÅ¡telyje nurodytÄ sumÄ , t. y. kitÄ bÅ«tinÄ jį paskolos sutarties elementÄ , byloje taip pat nėra. Vertinant byloje esančius Å¡alių susiraÅ¡inėjimus SMS, pažymėtina, kad susiraÅ¡inėjimuose nėra nurodyta jokios informacijos apie paskolos atsakovei suteikimÄ ir atsakovės pareigÄ paskolÄ grÄ Å¾inti. Vertinant aplinkybes, kad tuo pačiu metu bendrovė atsakovei buvo skolinga darbo užmokestį, neatmetama, kad susiraÅ¡inėjime galėjo eiti kalba apie vėluojančio atlyginimo atsakovei sumokėjimÄ .

23. Pažymėtina, kad vien tik pinigų davimas ir gavimas, jeigu toks bÅ«tų įrodytas, nesant jokių kitų įrodymų, iÅ¡reiÅ¡kiančių Å¡alių valiÄ sudaryti paskolos sutartį, neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados apie paskolinių santykių tarp Å¡alių buvimÄ .

24. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė raÅ¡ytinės paskolos sutarties, kurioje bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta tiek abiejų Å¡alių valia, tiek ieÅ¡kovės ketinimas perduoti paskolos dalykÄ (pinigus) paskolos gavėjo (atsakovės) nuosavybėn, tiek ir paskolos gavėjo (atsakovės) įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus, sudarymo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.

25. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimam sprendimui.

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kuriame įtvirtinama ta pati bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Nagrinėjamu atveju priimamas atsakovei palankus sprendimas, todėl sprendžiamas klausimas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

27. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (200,00 Eur atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimas, 100,00 Eur dubliko parengimas, 200,00 Eur atstovavimas teismo posėdžiuose). Atsakovė tinkamai ir laiku pateikė į bylÄ patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir sumokėjimÄ pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už suteiktas teisines paslaugas nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų dydžių, patirtos iÅ¡laidos tinkamai ir laiku pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl jų atlyginimas priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovės.

28. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jelena Leščinskienė