22855e8e-76e6-416e-9e65-ffcc8cd216bd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                       Administracinė byla Nr. I-6332-244/2016                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00953-2016-9            Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. Č. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad dėl pablogėjusios sveikatos jis terapiniam gydymui buvo atvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir Å¡ioje įstaigoje buvo gydomas nuo 2014-01-29 iki 2014-02-12. Visas 14 dienų R.

Č. nežmoniÅ¡komis ir higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo laikomas perpildytoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr.

24. Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 24 (nurodytas kameros Nr. 25 laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu) buvo 7 miegamosios vietos ir joje nuolat buvo laikomi 7 asmenys, todėl trÅ«ko vietos judėti. Dalį kameros tipo palatos ploto užėmė inventorius ir sanitarinis mazgas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 24 buvo keturios dviejų aukÅ¡tų lovos, stalas, 5 spintelės, todėl pareiÅ¡kėjui teko tik 1,3 kv. m laisvo ploto. Jis buvo priverstas beveik visÄ laikÄ gulėti ir dėl to jautė diskomfortÄ .

Å ioje palatoje sanitarinis mazgas buvo įrengtas taip, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu: jis neturėjo durų, o sienelė tualeto neskyrė nuo palatos. R. Č. jautė pažeminimÄ . Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 24 buvo stalas, tačiau prie jo nebuvo nei kėdžių, nei suoliukų, todėl buvo nepatogu valgyti. VirÅ¡ kriauklės nebuvo lentynėlės bei veidrodžio. Taip pat nebuvo pakabų striukėms pasikabinti, o prie dviejų aukÅ¡tų lovų nebuvo kopėtėlių.

Pažymėjo, kad nurodyta palata buvo prastos bÅ«klės, nuo lubų krito atsilupusios kalkės, apÅ¡vietimas nebuvo pakankamas, o inventorius nebuvo pritvirtintas prie grindų. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinį sukrėtimÄ , skausmÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su pareiÅ¡kėju buvo palatose, negali pateikti.

Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose nenustatomos. Ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra nepertraukiamai teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui. Ši įstaiga privalo suimtiesiems ir nuteistiesiems užtikrinti teisės aktuose nustatytus izoliavimo reikalavimus bei laikytis užkrečiamomis ligomis sergančių pacientų izoliavimo reikalavimų. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi.

Inventorius nuolat remontuojamas ar keičiamas. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad unitazas ar klozetas turi bÅ«ti uždengiamas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos iÅ¡ eilės, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Visi neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtÄ , Å¡alinami. Kiekvienais metais tam skirtos lėšos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje visiÅ¡kai panaudojamos, o ligoninės skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

Pažymėjo, kad įstaiga nėra įgaliota kaupti, sisteminti ar kitaip apdoroti informacijÄ , susijusiÄ su gyvenamųjų patalpų sienų, lubų, grindų avarinės ir antisanitarinės bÅ«senos nustatymu procentais. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose bei kamerų tipo palatose apÅ¡vietimas įrengtas atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose yra Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus atitinkantys langai.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, o tai įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.Pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojai R. Č. suteikė medicininę pagalbÄ ir jo sveikata pagerėjo. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis buvo kankinamas ar žeminamas jo orumas, neturi pagrindo. PareiÅ¡kėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai.

Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiÅ¡kėjui R. Č. ir atsakovės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovui nedalyvaujant. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje R. Č. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valstybės institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų tipo palatų ploto trÅ«kumo ir kitų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 1 000 Eur. Dėl kamerų tipo palatų ploto reikalavimų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. IÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2014-01-29 iki 2014-02-12, t. y. 14 lovadienių (b. l. 8), pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24, kurios plotas – 21,25 kv. m (b. l. 11).

Å ioje kamerų tipo palatoje yra dvi vieno aukÅ¡to ir trys dviejų aukÅ¡tų lovos (b. l. 13). Kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatos Nr. 24 plotas yra 21,25 kv. m, nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyto 5,1 kv. m vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo bÅ«ti laikomi 4 asmenys. Atsakovės atstovė nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotÄ vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad gydant R. Č. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24, visÄ jo gydymo joje laikotarpį, t. y. 14 dienų, pareiÅ¡kėjui nebuvo skiriama pakankamai Å¡ios palatos ploto. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad R. Č. praÅ¡ymas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už gydymo 14 netinkamomis sÄ lygomis dienų yra pagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ploto trÅ«kumas pareiÅ¡kėjui iÅ¡ dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę laisvu nuo medicininių procedÅ«rų metu bÅ«ti ir ilsėtis gryname ore Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų ir Chirurgijos skyrių lokaliniuose sektoriuose bei gyvenamosiose patalpose.

Atsakovės argumentas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės valstybės atsakomybei. VieÅ¡oji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sÄ lygų – nepakako patalpų, trÅ«ko lėšų ir pan.

Aplinkybė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiÅ¡kėjÄ tokiomis sÄ lygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo R. Č.. Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tualetai nebuvo tinkamai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų, todėl jam nebuvo užtikrinamas privatumas pasinaudoti tualetu.Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011), 32 punkte įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi bÅ«ti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi bÅ«ti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazÄ ir 1 pisuarÄ 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazÄ 10 lovų (moterų tualetuose).

IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-18 patikrinimo akto Nr. 13(15.3)-PA-2095 matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės kameroje palatoje Nr. 24 yra įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas ir praustuvė). Pažymėta, kad sanitariniai techniniai įrenginiai buvo susidėvėję, tačiau vizualiai Å¡varÅ«s ir techniÅ¡kai tvarkingi (b. l. 14–15). Kitų duomenų nėra pateikta. Ä®vertinus administracinėje byloje esančiÄ informacijÄ bei pateiktas fotonuotraukas (b. l. 25, 26, 27), negalima daryti iÅ¡vados, kad tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tualeto įrengimu turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos asmens privatumui, kad Å¡i vieta visada nebÅ«tų matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.

Dėl kitų gyvenimo sÄ lygųAdministracinėje byloje nėra jokių duomenų apie Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatos Nr. 24, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ginčo laikotarpiu buvusios apÅ¡vietos, bÅ«klės bei kitus parametrus. Taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kamerų bÅ«klę 2014 m. sausio ir vasario mėnesiais. Kadangi dėl netinkamų laikymo sÄ lygų R. Č. nei į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijÄ , nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. IÅ¡ patikrinimo, atlikto pareiÅ¡kėjui nebÅ«nat Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, akto matyti, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatos Nr. 24 pavirÅ¡iai buvo Å¡varÅ«s, pritaikyti lengvai valyti ir dezinfekuoti. Taip pat pažymėta, kad pacientams suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę duÅ¡e naudotis karÅ¡tu vandeniu (b. l. 14–15). IÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2011-04-27 darbų priėmimo akto Nr. LD-312 matyti, kad Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 24 buvo nuglaistytos, nugruntuotos ir nudažytos sienos bei lubos, grindys bei sanitarinio mazgo sienos iÅ¡klijuotos plytelėmis, nudažyti radiatoriai, langų grotos, lovos bei spintelės (b. l. 20–21).

Kitų duomenų nėra pateikta. Atsižvelgiant į kamerų tipo palatos Nr. 24 plotÄ , baldai laikytini pakankamais ir neužimančiais per daug vietos, kad jos neužtektų asmenims, laikant juos nepažeidžiant vienam asmeniui nustatyto privalomo ploto reikalavimų. Atsižvelgus į kamerų plotus, taip pat darytina iÅ¡vada, kad nėra galimybės įrengti vienaukščių lovų, o dviaukščių įrengimas teisės aktams neprieÅ¡tarauja. Teisės aktai nenustato, jog dviejų aukÅ¡tų gultai turi bÅ«ti su kopėtėlėmis, todėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kaip kopėtėlių neįrengimas pažeidė jo teises, dėl netinkamo lovų įrengimo jis į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijÄ nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeistos. R. Č. taip pat skundėsi dėl kėdžių ir suolo pavalgyti nebuvimo, tačiau Å¡i aplinkybė nelaikoma pažeidžiančia jo, kaip ligonio, teises. IÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-07-17 pažymos apie kamerų / palatų plotÄ ir inventorių Nr. BD-983 matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 24 yra viena kėdė ir stalas (b. l. 13).

Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kėdžių nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Veidrodžio ir lentynėlės buvimo virÅ¡ kriauklių ir inventoriaus pritvirtinimo prie grindų Lietuvos higienos norma HN 47:2011 nenustato. Pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 21 punktÄ , palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti. R. Č. tvirtino, kad nebuvo kabyklų virÅ¡utiniams drabužiams pasikabinti.

IÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-07-17 pažymos apie kamerų / palatų plotÄ ir inventorių Nr. BD-983 matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 24 yra viena pakaba (b. l. 13). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis. Taigi, Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas galimai padarytas pažeidimas laikytinas nenustatytu. Dėl neturtinės žalos atlyginimoIÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neįrengimo.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Å i aplinkybė teisinės reikÅ¡mės neturi, nes ja gali bÅ«ti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Valstybė turi pareigÄ užtikrinti tinkamas gydymo sÄ lygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nors byloje nėra duomenų, kad R. Č. sveikatos bÅ«klei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerų tipo palatoje Nr. 24 neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , laikymo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Laisvės atėmimo vietų ligoninei pažeidus asmens teisę į tinkamas laikymo sÄ lygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala.

Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, R. Č. subjektinės teisės – bÅ«ti gydomam tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 140 Eur. R. Č. reikalavimas priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä 2016 m. balandžio mėnesį sudarė 265,95 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2016-01-01 sudaro 350 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. Č. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 140 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo R. Č. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                           Liudmila Zaborovska