2015-11-24 Nr. BB-4782-1-76-1-00511-2013-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-503-511/2015 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00511-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.4.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento direktorės Renatos Veselkienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutarties.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš nuteistojo A. P. nukentėjusiajam A. M. priteista 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 17 745,05 Lt (5139 Eur) už nukentėjusiajam A. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendis pakeistas: iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro A. M. priteista 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 4 d., apie 17.15 val., Panevėžio r., kelio Krekenava – Linkaučiai – Truskava 11,420 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas lengvas (0,72 prom.) girtumas), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“ (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kartu važiavusio nukentėjusiojo A. M. sveikata.

Kasaciniu skundu civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento direktorė Renata Veselkienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) priteisdamas nukentėjusiajam A. M. 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 111 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288-511/2015, 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2014).

Anot kasatorės, Biuras yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, kurio veiklos ribas nustato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – PDĮ), įtvirtinantis sąlygas, kurias tinkamai įvykdę eismo įvykio metu nukentėję asmenys gali gauti draudimo išmoką iš Biuro (PDĮ 12–19 straipsniai). Skunde, remiantis PDĮ 13 straipsniu, teigiama, kad eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo turi diskreciją pateikti pretenziją dėl padarytos žalos atsakingam už padarytą žalą asmeniui, draudimo įmonei, apdraudusiai eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę, arba Biurui. Biuras nemoka išmokos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas ar kitas asmuo (PDĮ 21 straipsnio 3 dalis), priešingu atveju būtų pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio nuostatos, numatančios, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai; žalą tiksliai įvertinti būtina tam, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino tai, kad eismo įvykio metu nukentėjęs A. M. per savo atstovą 2013 m. rugpjūčio 25 d. susitarė su eismo įvykio kaltininku A. P. dėl įvykio metu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Biuras galėjo būti pripažintas civiliniu atsakovu tik esant informacijai apie tai, kad toks susitarimas buvo nutrauktas. Tačiau tokios informacijos byloje nėra. Teismo nustatyta aplinkybė, kad susitarimas buvo įvykdytas tik iš dalies (pačiame susitarime jo įvykdymo terminai neapibrėžti), negalėjo būti pakankamas pagrindas Biurą pripažinti civiliniu atsakovu. Teismas, priimdamas nutartį, nepasisakė dėl tarp A. M. ir A. P. 2013 m. rugpjūčio 25 d. sudaryto susitarimo bei iš jo kylančių teisių bei pareigų, nors ir buvo žinoma, jog susitarimas vykdomas – buvo pervesta 450 Lt (130,33 Eur) dydžio suma.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad buvo netinkamai nustatytas A. P. priteistos neturtinės žalos dydis. Biuro Žalų administravimo departamentas, atsižvelgdamas į teisinio reglamentavimo bei aktualios teismų praktikos nuostatas, įvertino visas bylos aplinkybes ir nustatė, kad A. M. eismo įvykio metu patirta neturtinė žala yra 5000 Lt (1448,10 Eur), teismas to nevertino, taip pat neatsižvelgė į faktą, jog A. P. dalį padarytos neturtinės žalos A. M. jau buvo atlyginęs, o A. M. nusikalstama veika jam padarytą neturtinę žalą įvertino 4000 Lt (1158,48 Eur). Nustatant neturtinės žalos dydį buvo nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, nepagrįstai atsižvelgta į nuteistojo kaltės formą, nerūpestingus ir rizikingus nuteistojo veiksmus prieš pat eismo įvykį, jo asmenybę, amžių, darbingumą, ankstesnius pažeidimus.

Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento direktorės Renatos Veselkienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio atsakovo, tinkamumo

A. P. šioje byloje nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė KET, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas 15 000 Lt (4344,30 Eur) iš nuteistojo A. P. nukentėjusiajam A. M.

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeitė ir (4344,30 Eur) neturtinės žalos atlyginimą A. M. priteisė iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl Biuro įtraukimo atsakovu atitinka BPK bei PDĮ nuostatas ir yra teisėtas bei pagrįstas.

BPK 109 straipsnis, be kita ko numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

BPK 111 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.

Pagal PDĮ 17 straipsnio 1 punktą Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį PDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

PDĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta nukentėjusiojo asmens diskrecija, kam pareikšti pretenzijas dėl žalos atlyginimo: nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, jo atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad ji viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį.

Taigi, pagal aptartas PDĮ nuostatas, jei nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl neturtinės žalos atlyginimo ir reiškia pretenzijas Biurui, šiai institucijai kyla prievolė pagal ieškinį atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, kurios dydis apribotas 5000 eurų suma. Jei ši suma nepadengia viso ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, už likusią padarytos neturtinės žalos dalį Biuras neatsako ir ieškovas turi teisę reikalauti, kad ši suma būtų priteista iš transporto priemonės valdytojo.

Įstatymas numato šių nuostatų išimtis. Pagal PDĮ 13 straipsnio 3 dalį pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Biurui tuomet, kai nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus atvejus. Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti Biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė. Pagal PDĮ 21 straipsnio 3 dalį Biuras nemoka išmokos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas ar kitas asmuo arba dėl padarytos žalos išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėjo atsakingas draudikas.

Byloje nustatyta, jog nuteistasis A. P. nukentėjusiajam A. M. padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą transporto priemonę. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. balandžio 16 d. nukentėjusiojo A. M. atstovas pagal įstatymą V. M. pareiškė civilinį ieškinį savo sūnaus naudai iš viso 20 000 Lt (5792,40 Eur), prašydamas iš Biuro priteisti maksimalų PDĮ leidžiamą neturtinės žalos dydį – 5000 Eur, o likusią dalį – iš A. P. Taigi, toks nukentėjusiojo žalos atlyginimo subjektų pasirinkimas visiškai atitinka PDĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Kasatorė, tvirtindama, kad nagrinėjamoje byloje Biuras už žalos atlyginimą neatsako, nepagrįstai remiasi PDĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostata, kur numatyta, jog Biuras nemoka išmokos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas ar kitas asmuo, 2013 m. rugpjūčio 25 d. V. M. ir A. P. susitarimą dėl žalos atlyginimo prilygindama žalos atlyginimui. Bylos duomenimis, šis susitarimas buvo įvykdytas tik iš dalies – nuteistasis atlygino A. P. 450 Lt (130,33 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Jokių duomenų, kad A. P. pagal susitarimą būtų atlyginęs V. M. neturtinę žalą ar jos dalį, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, jog nukentėjusysis iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo būtų anksčiau kreipęsis į teismą su ieškiniu, reikalaudamas neturtinę žalą priteisti iš nuteistojo. Pažymėtina, jog šalių tarpusavio geranoriškas susitarimas dėl žalos atlyginimo nėra ieškinys ir tokio susitarimo sudarymas nesukelia PDĮ straipsnio 3 dalyje numatytų pasekmių, kai pretenzija dėl padarytos žalos Biurui negali būti teikiama. Todėl nukentėjusysis, realizuodamas BPK 109 straipsnyje numatytą procesinę teisę, pagal PDĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl PDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte apriboto dydžio neturtinės žalos atlyginimo Biurui ir dėl likusios dalies – nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismas, civiliniu atsakovu pripažindamas Biurą, nei BPK 111 straipsnio 1 dalies, nei PDĮ nepažeidė, nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos šiuo aspektu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2011).

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo tinkamumo

Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas nukentėjusiajam A. M. priteistos neturtinės žalos dydis. Pabrėžtina, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą netikrina neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teisingumo, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

Netinkamas neturtinės žalos dydžio nustatymas skunde pirmiausia grindžiamas šešiais kasacinės instancijos teismo precedentais. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje sukurtas precedentas. Skunde nurodytais atvejais bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje esančių aplinkybių ir visų pirma tuo, jog žalos nurodytais atvejais neturtinės žalos atlyginimas daugiausia priteistas dėl veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės – nuteistasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai aplinkybė, lemianti didesnį veikos pavojingumą bei veikos kvalifikavimą pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad kasatorė skunde CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų neturtinės žalos nustatymo kriterijų neanalizuoja kaip visumos, t. y. akcentuodama tik nusikalstama veika sukeltus padarinius. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į veikos padarinius (tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio – A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis dėl sulaužytų abiejų žandikaulių negalėjo normaliai valgyti, buvo maitinamas per zondą, negalėjo valytis dantų, ilgą laiką gydėsi, tapo nervingas, piktas, jį kankino nemiga), šią žalą padariusio asmens kaltę (nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo – kaltininkas vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, tad padarinių kilimo tikimybė buvo lengvai numanoma), padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytos neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento direktorės Renatos Veselkienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Vladislovas Ranonis

Eligijus Gladutis