2022-12-14 Nr. AB-30678-3-64-3-00672-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1260-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00672-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – R. B., A. T. ir A. I.) dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėjas 3-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 21R3-27(AG3-16/24-2021) ir 2021 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 21R3-22(AG3-25/25-2021) ir panaikinus šiuos LAGK Šiaulių apygardos skyriaus sprendimus priimti sprendimą teismo nuožiūra;

2) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė, Administracija) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) individualių administracinių aktų dalis, kurių nuostatos skundžiamos:

a) Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ dalį „žemės sklypas, kuriame stovi Bendrijos nariams priklausantys garažai (kilnojamieji daiktai), bus reikalingas Savivaldybei jos teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nurodytiems vietos savivaldos tikslams įgyvendinti. Bendrijoje garažais teritorija yra užimta be teisinio pagrindo. Reikalaujame nusikelti Bendrijos nariams priklausančius visus žemės sklype esančius garažus iki 2021-01-01. Neįvykdžius reikalavimo Savivaldybės iniciatyva bus pradėtos garažų nukėlimo procedūros bei pateiktas reikalavimas atlyginti dėl nukėlimo ir negalėjimo naudoti visuomenės reikmėms susidariusias išlaidas“;

b) Savivaldybės interneto tinklalapyje 2020 m. spalio 5 d. paskelbtos informacijos „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ dalį „Kitas pavyzdys – 3-ioji garažų bendrija. Ji stovi teritorijoje, dėl kurios dalies grąžinimo savininkams kaip tik šiuo metu yra sprendžiama. Metaliniai garažai nėra laikomi kliūtimi tai padaryti. Dalį žemės sugrąžinus teisėtam savininkui, kita dalis galėtų grįžti į miesto gyvenimą, mat kiekvienas sklypas mieste turi savo paskirtį, kuri yra numatyta miesto planavimo dokumentuose. Šiuo metu apie artėjančius pokyčius išsiųsti perspėjimai 1, 3, 4 bendrijoms, joms pranešta, jog reikia pradėti garažų griovimo ir žemės atlaisvinimo procesą. Nevykdant NŽT nutarimų, nesilaikant nurodytų žemės atlaisvinimo terminų, garažų savininkams grėstų baudos. Daugiau informacijos – šiandienos spaudos konferencijoje“;

c) NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 31SD-7026 dalį „Teritorijoje, kurioje suformuotas grąžinimui natūra 1,6711 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 31) (duomenys neskelbtini), 3-osios bendrijos narių garažai, esantys valstybinėje žemėje, turi būti nukeliami pirmiausiai. Atsižvelgiant į tai, kad 3-oji bendrija yra įrengusi užkardą (duomenys neskelbtini) sklypo ribose, o ties (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) riba įrengusi tvorą, bei šie statiniai suvaržo galimybę įrengti viešą kelią ((duomenys neskelbtini)) ir dėl įrengtos užkardos nėra galimybės įrengti ir / ar naudotis (duomenys neskelbtini), kaip tai numato transporto organizavimo (duomenys neskelbtini) specialiojo plano sprendiniai, prašome šią užkardą ir tvorą pašalinti nedelsiant; po 2021-01-01 Šiaulių skyrius atliks teritorijos patikrinimą ir šiems garažų savininkams / naudotojams ar Jums kaip bendrijai (dėl užkardo ir tvoros), neįvykdžius šių reikalavimų, pradės administracinės teisenos procedūras vadovaujantis ANK 110 straipsnio nuostatomis, kai po rašytinio įspėjimo vengiama grąžinti savavališkai užimtą žemę“;

d) Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ dalį „Žemės įstatymo nustatyta tvarka vyko žemės reforma, kurios metu galutinai išsisprendė valstybinės žemės poreikis. Šiuo metu žemės reforma jau yra pasibaigusi. Garažų bendrijoms informacija skelbiama interneto tinklalapyje „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ (2020-10-05)“;

e) Savivaldybės 2021 m. sausio 12 d. rašto Nr. SG-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“ dalį „3-iąjai metalinių garažų eksploatavimo bendrijai Savivaldybė yra pateikusi reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo, kuriame Administracija nurodė, kuo vadovaujantis yra laikoma, kad Jūsų bendrijoje garažais teritorija yra užimta be teisinio pagrindo; minėtame reikalavime buvo nurodyti aiškūs reikalavimai 3-iosios metalinių garažų bendrijos nariams iki 2021-01-01 atlaisvinti užimtą teritoriją; reikalavimas atlaisvinti be teisinio pagrindo užimtą teritoriją lieka galiojantis ir turi būti įgyvendintas“;

f) Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalį „visa informacija, susijusi su žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo jau buvo pateikta bendrijos pirmininkui savivaldybės administracijos 2020-12-01 raštu Nr. SG-1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ ir 2020-01-12 raštu Nr. S-127 „Dėl Pakartotinio kreipimosi“;

g) NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 „Dėl 3-iosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalį „Atlikus patikrinimus vietoje bei, kad yra užimta valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra perduota naudotis, bus pradėta teisena dėl žemės naudojimo pažeidimo, nustatyto ANK 110 straipsnyje (savavališkas žemės užėmimas); NŽT Šiaulių skyrius keletą kartų 2018–2019 metais raštais kreipėsi į Bendriją (2018-08-22 Nr. 31 SD-6652-(14.31.104.) „Dėl žemės atlaisvinimo“, 2019-02-26 Nr. 31SD-1517-(14.31.104.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“, 2019-06-11 Nr. 31SD-4171-(14.31.104.) „Dėl pakartotinio reikalavimo atlaisvinti valstybinės žemės sklypą“, 2019-09-05 Nr. 31SD-6064-(14.31.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo ir informacijos apie metalinių garažų savininkus pateikimo“) ir prašė atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas grąžinimui natūra pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tačiau bendrijos nariai šio reikalavimo neįvykdė; 1,6711 ha ploto valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) yra suformuotas iki 1940 m. buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės vietoje ir yra skirtas grąžinimui natūra; kitoje Šiaulių miesto dalyje žemės sklypas grąžinimui natūra negalėjo būti formuojamas;

žemės nuomos teisiniai santykiai Bendrijos ir valstybinės žemės patikėtinio nesieja, nėra Bendrijai perduoto kokio nors konkretaus žemės sklypo pagal žemės sklypo planą ar pagal schemą; Metalinių garažų savininkai nėra asmenys, kurie valstybinę žemės naudoja iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo“;

h) Savivaldybės 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. SG-130 dalį „savivaldybės administracija, pakartotinai nenagrinės jūsų (prieš 2 mėn.) pateikto 2020-12-28 skundo, nes visos skunde nurodytos aplinkybės bus nagrinėjamos Komisijos posėdyje).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Trečiojo garažų statybos kooperatyvo narių metaliniai garažai pastatyti prieš 40 metų, vadovaujantis 1972 m. birželio 2 d. Ministrų tarybos nutarimu Nr. 195 „Dėl individualinių automobilių garažų statybos ir mokamų stovėjimo aikštelių įrengimo sutvarkymo“ jam buvo skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), Šiauliai. 1986 m. liepos 15 d. Ministrų tarybos nutarimu Nr. 249 patvirtintuose Garažų statybos kooperatyvo pavyzdiniuose įstatuose nustatyta, kad kooperatyvas turi teisę gauti neterminuotam naudojimui sklypą garažų statybai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1991 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 83 10 punkte nustatyta, kad kooperatyvas turi teisę gauti neterminuotam naudojimui sklypą garažų statybai ir eksploatavimui. Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 nustatyta, kad: valstybinės žemės sklypai išnuomojami: asmenims – sklypai, esantys prie laikinųjų leistų pastatyti bei įsigyti statinių (terminuotam jų nuomos laikui) (7.1.10 p.); asmenys, naudojantys nustatytąja tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais (17 p.);

žemės sklypo nuomos sutartis sudaroma tarp miesto valdybos ir sklypo naudotojo, gali atstovauti žemėtvarkos tarnyba (18 p.). Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 776 nustatyta, kad suformuotų naujų sklypų žemės naudojimo paskirtis nustatoma Vyriausybės arba miesto valdybos sprendimu dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo naudotis nesudarant valstybinės žemės nuomos sutarties (3.5 p.). Savivaldybės mero 1998 m. sausio 30 d. potvarkiu Nr. 18 įregistruoti Bendrijos įstatai. Šiaulių miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 354 nustatytas 3,0912 ha nuomos Bendrijai terminas 25 metams (iki 2024 m. rugsėjo 13 d.). 2003 m. spalio 14 d. sudaryta 4,0912 ha valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/03-0292 3 metams. 2010 m. kovo 20 d.

Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-1477 pratęsta sumažinto iki 2,0039 ha valstybinės žemės nuomos sutartis iki 2011 m. kovo 1 d. Bendrija nurodė, kad 4,0912 ha valstybinę žemę naudoja nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372 patvirtintų Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių nustatyta tvarka. Bendrijos 4,0912 ha sklype yra 937 vietos, iš jų 220 laisvos (garažai nukelti), 290 boksų priklauso pensininkams, neįgaliesiems.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2020 m. rugsėjo-spalio mėnesiais Savivaldybė ir NŽT Šiaulių skyrius pradėjo Šiaulių miesto teritorijoje esančių 8 metalinių garažų eksploatavimo bendrijų naudojamos valstybinės žemės atlaisvinimo kampaniją. NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 1 d. organizuotame susirinkime buvo aptarti klausimai dėl Bendrijos metalinių garažų, esančių valstybinėje žemėje, nukėlimo darbų ir nutarta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija parengs pranešimus dėl reikalavimo nukelti visus Bendrijos metalinius garažus nuo valstybinės žemės (nuo žemės sklypo, kuris išnuomotas, ir nuo kitos valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai). Savivaldybė pateikė 2020 m. spalio 2 d. Reikalavimą Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“, o Savivaldybės interneto tinklalapyje 2020 m. spalio 5 d. buvo pateikta informacija: „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“. Savivaldybė 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. S-4101 nurodė, kad įvertinus tai, kad garažai stovi visame sklype, nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bus perskaičiuotas visam garažais užstatytam plotui (4,0912 ha) ir prašė iki 2020 m. spalio 25 d. pateikti naują valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją, nurodant visą Bendrijos naudojamą valstybinės žemės sklypo plotą. Bendrija 2020 m. spalio 29 d. atsiliepime į minėtą reikalavimą nurodė, kad iki 2021 m. sausio 1 d. Bendrija ir jos nariai neturi jokių galimybių nusikelti visus metalinius garažus, nurodė priežastis, prašė garažų nukėlimo terminą pratęsti iki 2022 m. sausio 1 d.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Savivaldybė 2020 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ nurodė, jog NŽT yra valstybinės žemės patikėtinis, todėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos sandorius sudaro minėta institucija, o ne savivaldybė. Bendrija 2020 m. gruodžio 8 d. pakartotiniame kreipimesi prašė pateikti atsakymus į 2020 m. spalio 29 d. Bendrijos rašte išdėstytas aplinkybes, prašymus; nurodyti kokiais teisės aktais vadovaudamasi Savivaldybė daro išvadą, kad Bendrijos garažais ir kitais įrenginiais teritorija yra užimta be teisinio pagrindo; informavo, kad 2020 m. lapkričio 10 d. mokėjimo pavedimu sumokėtas perskaičiuotas žemės nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei sumokėtas 4 ha žemės nuomos mokestis už 2020 metus. Savivaldybės 2020 m. gruodžio 8 d. pateikė informaciją „Metalinių garažų savininkams laiko lieka vis mažiau“, o 2021 m. sausio 12 d. rašte Nr. SG-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“ toliau reikalavo atlaisvinti garažais užimtą teritoriją. Savivaldybės 2020 m. sausio 19 d. rašte Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodoma, kad visa informacija, susijusi su žemės sklypo atlaisvinimu ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimu jau buvo pateikta bendrijos pirmininkui Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. SG-1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ ir 2020 m. sausio 12 d. raštu Nr. S-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“.

5. Bendrija nurodė, kad NŽT 2021 m. sausio 28 d. rašte Nr. 31SD-615 „Dėl 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ paaiškino, kad 1,6711 ha sklypo ((duomenys neskelbtini)) suformuotas iki 1940 m. buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės vietoje ir yra skirtas grąžinimui natūra, metaliniai garažai yra neregistruoti kilnojamieji daiktai, todėl Bendrijos garažų savininkai negali turėti teisėto lūkesčio įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės. Bendrija dėl tokių Savivaldybės ir NŽT sprendimų LAGK Šiaulių apygardos skyriui pateikė skundą. Bendrija 2021 m. vasario 15 d. rašte Savivaldybei ir NŽT nurodė, jog pagal minėtus raštus suprato, kad reikalaujama atlaisvinti 1,6711 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), o ne visą Bendrijos 4,0912 ha sklypą ir prašė patvirtinti, kad atlaisvinus šį 1,6711 ha sklypą likusiai daliai (2,4201 ha) ir toliau būtų taikomos Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklės. Savivaldybė 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. SG-130 atsisakė nagrinėti Bendrijos 2020 m. gruodžio 28 d. skundą, nes visos skunde nurodytos aplinkybės bus nagrinėjamos 2021 m. kovo 16 d. LAGK Šiaulių apygardos skyriuje. Bendrija LAGK Šiaulių apygardos skyriui pateikė 2021 m. kovo 1 d. skundą „Dėl Savivaldybės administracijos netinkamo Bendrijos 2020-12-28 Skundo „Dėl savivaldybės 2020-10-02 reikalavimo dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo ir 2020-12-01 Nr. 1207 rašte nurodyto planavimo nuo valstybinės žemės šalinti metalinius garažus“ nagrinėjimo ir informacijos nepateikimo“. LAGK Šiaulių apygardos skyrius priėmė 2021 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 21R3-22(AG3-25/25-2021) atsisakė priimti skundą nagrinėti, nes LAGK jau yra nagrinėjamas iš esmės analogiškas administracinis ginčas.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad NŽT 2021 m. kovo 8 d. rašte Nr. 31SD-1306 nurodė, jog Administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A-1611 patvirtino natūra grąžintino 1,6711 ha žemės sklypo (projektinis Nr. 31, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), planą ir kadastro duomenis, kuris turi būti grąžinamas natūra piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į P. T. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią Šiaulių valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklype Nr. 31; dėl sklypo priskyrimo grąžintinai natūra sprendžia Savivaldybė, o Bendrijai nenusikėlus garažų – tai bus atliekama teisminiu keliu. Savivaldybė 2021 m. kovo 9 d. rašte Nr. S-896 pakartotinai reikalavo nusikelti garažus ir įrenginius iki 2021 m. sausio 1 d. ir sutvarkyti naudojamą teritoriją. Bendrija 2021 m. kovo 10 d. rašte LAGK Šiaulių apygardos skyriaus komisijos nariui L. D. nurodė, kad Bendrija norėtų žinoti, ar teisingai supranta, jog 2021 m. kovo 8 d. sprendimo nuostatos reiškia, kad nagrinėjant ginčą pagal Bendrijos 2021 m. vasario 15 d. skundą bus nagrinėjami ir 2021 m. kovo 1 d. skunde keliami klausimai ir prašė LAGK narį tai patvirtinti. NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. rašte 31SD-1417 „Dėl valstybinės žemės ploto, nuo kurio reikalaujama nukelti metalinius garažus“ nurodoma, kad NŽT Šiaulių skyrius niekada neaiškino, kad Savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 2 d. raštas Nr. S-7026, kuriame buvo pareikštas reikalavimas iki 2021 m. sausio 1 d. nusikelti Bendrijos garažus, esančius ant valstybinės žemės, gali būti suprantamas ar aiškinamas kaip nors kitaip, nei minėtame Savivaldybės administracijos rašte nurodyta. LAGK Šiaulių apygardos skyrius 2021 m. kovo 19 d. priėmė Sprendimą Nr. 21R3-27(AG3-16/24-2021) bylą dalyje pagal pareiškėjos 3-iosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą dėl dalies institucijų administracinių aktų dalių panaikinimo nutraukti, o kitą skundo dalį atmesti.

7. Pareiškėjo vertinimu, susiklostę santykiai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir tai, kad už kitą dalį nustatyta tvarka taip pat buvo mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis, patvirtina, kad atkuriant nuosavybę natūra galbūt grąžintinam 1,6711 ha žemės sklypui Nr. 31 teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnį nėra. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) numatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę grąžintino žemės sklypo planas ir kadastriniai duomenys tvirtinami tik įsitikinus, jog šio sklypo žemė yra laisva (neužstatyta). Garažo esminė ypatybė ir vertė yra ta, kad jis pagal jo paskirtį yra garažas, jei jis stovi ant žemės, o per servitutinę teritoriją į jį gali įvažiuoti automobilis. Jei jis nukeliamas nežinia kur (be žemės), be galimybės jį naudoti pagal paskirtį, tai jo vertė sumažėja iki nulio. Todėl tokiu atveju jis nėra kilnojamasis daiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.2 straipsnio 3 dalies prasme. Bendrijos narių metaliniai garažai stovi jau per 40 metų, todėl loginiu požiūriu toks statinys negali būti laikomas ir laikinu statiniu. Metalinių garažų kaip kilnojamųjų daiktų naudojimo, laikymo valstybinėje žemėje bei eksploatavimo ir šalinimo klausimais nėra tinkamo teisinio reglamentavimo. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria iš esmės nuspręsta, kad metaliniais garažais užimta žemė negali būti laikoma savavališkai užimta, jų savininkų nuosavybės teisė negali būti paneigta.

8. Bendrija nesutinka su LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 19 d. sprendime Nr. 21R3-27 (AG3-16/24-2021) pateiktu vertinimu, kad Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimui Nr. S-3798; 2020 m. spalio 5 d. informacijos; 2020 m. gruodžio 1 d. raštui Nr. 1207; 2021 m. sausio 12 d. raštui Nr. SG-127; NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. raštui Nr. 31SD-7026 ginčyti yra praleistas terminas skundui paduoti. LAGK neatsižvelgė į aplinkybes, kurios lėmė Bendrijos skundus Savivaldybei ir LAGK. Pareiškėjas teigė, kad atkuriant nuosavybę natūra galbūt grąžintinam 1,6711 ha žemės sklypui Nr. 31 teisinio pagrindo taikyti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nėra. Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos narių garažų statuso pagal teisės aktus neapibrėžtumas (laikinas statinys pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 3 d. ar kilnojamasis daiktas pagal CK 4.2 str., kuris laikomas valstybinėje žemėje) neapibrėžtumas negatyviai veikia Bendrijos galimybes ginti jos narių teisėtus interesus naudoti valstybinę žemę. Bendrija ir jos nariai taip pat negali naudotis valstybine žeme dėl Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 ir 28 dalies nuostatų prieštaringumo dėl skirtingo metalinių garažų statuso. LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. 21R3-27 (AG3-16/24-2021) bylos dalį pagal pareiškėjo skundą dėl dalies institucijų administracinių aktų dalių panaikinimo nutraukti, o kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą, visiškai nemotyvuotas, klaidingai argumentuotas.

9. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Administracija nurodė, kad LAGK 2021 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 21R3-22(AG-25/25-2021) panaikinti nėra pagrindo, nes pareiškėjo skundą atsisakoma priimti nagrinėti, jeigu ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoje ar teisme arba byla dėl šio ginčo yra nutraukta. Pareiškėjas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, dėl kurių minėtas sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.

Pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, kad LAGK jau nagrinėjo analogišką skundą ir, kad jį išnagrinėjus būtų išspręsti visi pareiškėjo reikalavimai. Administracija dėl LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 21R3-27(AG3-16/24-2021) pažymėjo, kad ginčas administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas ne dėl LAGK sprendimo, o dėl konkrečių administracinių aktų ar viešojo administravimo institucijų veiksmų (neveikimo), dėl kurių buvo nagrinėjamas ginčas LAGK ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas neneigia, kad yra gavęs Administracijos reikalavimą nusikelti Bendrijos nariams priklausančius visus žemės sklype esančius metalinius garažus, nuo reikalavimo įteikimo momento iki skundo padavimo dienos (2021 m. vasario 15 d.) yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo, todėl pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminus, todėl vien šiuo pagrindu reikalavimas panaikinti Administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ atmestinas.

Administracija pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą turi teisę spręsti dėl valstybinės žemės naudojimų būdų, o dėl garažų nukėlimų buvo organizuojami susitikimai su pareiškėjo ir NŽT atstovais. Vadovaujantis Statybos įstatymu metalinių garažų, kaip daiktų, teisinis statusas yra laikini statiniai, kurie Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Kadangi teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra savivaldybių kompetencija, atitinkamai ir savivaldybės kompetencija ir prerogatyva yra reikalauti nugriauti pastatytą statinį, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas (Statybos įstatymo 27 str. 2 d., 40 str. 3 p., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 20 p.).

Kadangi daiktų, esančių ant valstybinės žemės buvimas, pažeidžia tiek valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) teisę naudotis bei disponuoti valstybine žeme ir vykdyti jai priskirtas funkcijas, tiek ir Administracijos teisę tinkamai atlikti jai pavestas savarankiškąsias (Konstitucijos ir įstatymų nustatytas (priskirtas) savivaldybių funkcijas, Administracijos reikalavimas, kad pareiškėjas savo lėšomis nukeltų (demontuotų) nurodytus metalinius garažus bei po jais žemėje esančius rūsius, apžvalgos duobes, pamatus nuo ginčo žemės, yra pagrįstas ir teisėtas.

11. Administracija rėmėsi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis ir pažymėjo, kad pagal tuomečius Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimus, laikinus metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje buvo leista statyti ir eksploatuoti laikinai 3 metus (kai kuriais atvejais 5 metus), su tuo iš esmės sutinka ir pareiškėjas savo skunde nurodydamas, kad mokėjo nuomos mokestį už valstybinės žemės nuomą tik tam tikrą laikotarpį – kol galiojo valstybinės žemės nuomos sutartys. Pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimui (nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) mokestis pareiškėjui buvo apskaičiuojamas tik kaip valstybinės žemės naudotojui, pagal duomenis, gaunamus kasmet iš bendrijos pirmininko pateiktų valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijų. Visų Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto funkcijų vykdymą iš esmės perėmė savivaldybių tarybos. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybių, kad valstybinė žemė galėtų būti formuojama, parduodama ar išnuomojama metalinių garažų eksploatacijai. Kadangi pareiškėjo ir valstybinės žemės patikėtinio NŽT nesieja jokie žemės nuomos teisiniai santykiai, nes nėra žemės nuomos sutarties objekto (žemės sklypo), taip pat nėra jokio bendrijai perduoto kokio nors konkretaus žemės sklypo nei pagal žemės sklypo planą nei pagal schemą, nėra sudarytos jokios valstybinės žemės nuomos sutarties, mokesčio mokėjimo faktas už laikiną valstybinės žemės naudojimą negali būti teisiniu pagrindu tenkinti pareiškėjo reikalavimus. Reikšti reikalavimą nukelti laikiną statinį, kuriam statyti buvo suteiktas leidimas, taip pat spręsti dėl automobilių laikymo vietų ir būdo (atvirose aikštelėse, metaliniuose garažuose ar kt.) Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje yra Administracijos kompetencija ir prerogatyva.

12. Administracija nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti Savivaldybės interneto tinklalapyje paskelbtą informaciją atmestini, nes informacija savaime nesukelia pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, ji negali būti laikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Pareiškėjo reikalavimai panaikinti Administracijos raštus taip pat netenkintinas, nes šiais raštais pareiškėjas tik informuojamas apie tam tikras aplinkybes, joks galutinis bei teisines pasekmes sukeliantis sprendimas jo atžvilgiu raštais ar jų dalimis nėra priimamas ar sukuriamas. Skundžiamų Administracijos raštų dalys (ir patys raštai: 2020 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. 1207, 2021 m. sausio 12 d. raštas Nr. SG-127; 2021 m. sausio 19 d. raštas Nr. SG-28) yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais nėra priimamas joks viešojo administravimo subjekto valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas, todėl jie negali būti ginčo LAGK ar administraciniame teisme objektu. Administracijos nuomone, pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs ne su siekiu apginti savo pažeistas teises (nes jos nebuvo pažeistos), o su interesu pakeisti viešojo administravimo subjektų nuomonę ar poziciją dėl ateityje galbūt priimamų sprendimų, susijusių su patikėtos valstybinės žemės sklypų valdymu, naudojimu ir disponavimu. Administracija taip pat nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. SG-130 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, nes Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas.

13. Atsakovas NŽT Šiaulių skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. NŽT Šiaulių skyriaus vertinimu, LAGK sprendimai pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. NŽT paaiškino, kad keletą kartų kreipėsi į pareiškėją raštu, prašė informuoti Bendrijos narius apie NŽT reikalavimą nusikelti metalinius garažus nuo 1,6711 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), o esant pareikštam Administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimui Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo bei garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“, reikalavo nukelti visus Bendrijos narių garažus nuo valstybinės žemės. NŽT nurodė, kokius veiksmus ir kokiais terminais reikalauja atlikti, kokia administracinė atsakomybė kyla neteisėtai užėmus ir naudojant valstybinę žemę, bei informavo, kad neatlikus šių veiksmų, NŽT kreipsis į teismą.

Raštai, kuriuose pranešama apie veiksmus, kurie bus atliekami prieš kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, pareikštu kiekvienam metalinio garažo savininkui, laikančiam metalinį garažą ant valstybinės žemės, negali būti naikinami, nes tokiu atveju NŽT negalėtų išnaudoti galimybės administracine tvarka išspręsti problemą, t. y. paprašyti geranoriškai nusikelti metalinius garažus. Administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A-1611 „Dėl grąžinamo natūra žemės sklypo plano ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ patvirtino natūra grąžintino 1,6711 ha žemės sklypo projektinis Nr. 31, (duomenys neskelbtini), planą ir kadastro duomenis, todėl šis Žemės sklypas turi būti grąžinamas natūra piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko P. T. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią Šiaulių valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklype Nr.

31. Pretendentai pageidavo gauti metaliniais garažais neužstatytą ir sutvarkytą Žemės sklypą. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu metaliniais garažais užstatyta žemė yra nepriskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl gali būti grąžinama natūra. Bendrijos narių veiksmai pažeidžia pretendentų, kuriems turi būti grąžinama žemė natūra nedelsiant, teises. Žemės nuomos teisiniai santykiai dėl valstybinės žemės dalies, kurioje yra Žemės sklypas, su pareiškėju yra pasibaigę 2009 m., o dėl kitos valstybinės žemės (2,0039 ha) – pasibaigę 2011 m. kovo 1 d.

NŽT raštu ragino Bendriją atlaisvinti valstybinę žemę. NŽT nuomone, pareiškėjas nepagrįstai reikalauja panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 31SD-7026-(14.31.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo ir informacijos apie metalinių garažų savininkus pateikimo“, nes tokio informacinio rašto panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeltų. Bendrijos tvora ir užkardas pastatyti ant tos vietos, kur reikia įrengti (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl NŽT turi teisę reikalauti pašalinti kliūtį.

NŽT Šiaulių skyriaus raštai, kuriuos skundžia pareiškėjas, laikytini pranešimais, kuriuose išreiškiamas valstybinės žemės patikėtinio reikalavimas ir pateikiama kita informacija. NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615-(14.31.137E.) dalis taip pat yra informacinio pobūdžio. Taisyklės nenumato galimybės be aukciono parduoti ar nuomoti valstybinės žemės sklypų eksploatuoti statiniams ar įrenginiams, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Metaliniai garažai yra neregistruoti kilnojamieji daiktai, todėl nei metalinių garažų eksploatavimo bendrija, nei pavieniai metalinių garažų savininkai negali turėti teisėto lūkesčio įsigyti ar išsinuomoti ne aukciono būdu valstybinės žemės. Metaliniais garažais užstatyta žemė pagrįstai nepriskiriama valstybės išperkamai žemei ir tokia žemė gali būti grąžinama natūra.

Metaliniams garažams laikyti bendrijos valstybinę žemę gali išnuomoti ar pirkti tik aukciono būdu. Pareikšti reikalavimą nukelti laikiną statinį, kuriam statyti buvo suteiktas leidimas, taip pat spręsti dėl automobilių laikymo vietų ir būdo (atvirose aikštelėse, metaliniuose garažuose ar kt.) Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje yra Administracijos kompetencija. Kadangi savivaldybė turi teisę spręsti dėl laikinųjų statinių statybos, ji turi teisę reikalauti nugriauti pastatytą statinį, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas, taip pat turi teisę apie savo reikalavimus skelbti viešai internete ar spaudoje ir raštu, taip pat informuodama Bendriją raštu.

15. Tretieji suinteresuoti asmenys R. B., A. T. ir A. I. nepateikė atsiliepimų į skundą.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo Bendrijos skundą atmetė.

17. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ dalies, Savivaldybės interneto tinklalapyje 2020 m. spalio 5 d. paskelbtos informacijos „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ dalies, NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 31SD-7026 dalies, Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ dalies, Savivaldybės 2021 m. sausio 12 d. rašto Nr. SG-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“ dalies, Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalies, NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 „Dėl 3-iosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalies, Savivaldybės 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. SG-130 dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 21R3-27(AG3-16/24-2021) ir 2021 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 21R3-22(AG3-25/25-2021).

18. Teismas nustatė, kad LAGK Šiaulių apygardos skyrius 2021 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21R3- 27 (AG3-16/24-2021) bylos dalį pagal pareiškėjo skundą dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 31SD-7026, dėl Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“, dėl Savivaldybės interneto tinklalapyje 2020 m. spalio 5 d. paskelbtos informacijos „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“, dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 31SD-7026, dėl Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“, dėl Savivaldybės 2021 m. sausio 12 d. rašto Nr. SG-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“ nutraukti, kitą skundo dalį dėl Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 „Dėl 3-iosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

19. Teismas, aptaręs ABTĮ nuostatas bei Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl skundo padavimo LAGK terminų ir tvarkos, pažymėjo, kad LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendime nurodoma, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, nenurodė termino praleidimo priežasčių ir nepateikė praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų, todėl LAGK nesprendė skundo padavimo termino atnaujinimo klausimo. Pareiškėjo skundas LAGK buvo gautas 2021 m. vasario 17 d. Pareiškėjo 2020 m. gruodžio 28 d. skunde Savivaldybei nurodoma, kad Bendrija gavo Šiaulių miesto savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo (duomenys neskelbtini) ir Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 1207 „Del žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“. Taip pat iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas, rengdamas skundą, buvo susipažinęs su Savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. spalio 5 d. pranešime paskelbta informacija „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“. Taigi jau 2020 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui buvo žinomas Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ ir Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ turinys, šiais aktais pareiškėjui sukeliamos pasekmės, taip pat ir Savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. spalio 5 d. pranešime paskelbta informacija „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“.

20. Teismas nurodė, kad NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. 31SD-7026(14.31.104.), adresuotas Bendrijos pirmininkui, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nei nagrinėjant bylą LAGK, nei administraciniame teisme, nenurodė, kad minėtas raštas nebūtų buvęs įteiktas pareiškėjui, jog jo pavėluotas įteikimas būtų lėmęs pareiškėjo skundo padavimą dėl reikalavimo panaikinti šį aktą (dalyje) administracinių ginčų komisijai praleidus vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

21. Teismas nustatė, kad Administracijos 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. SG-28, kuriuo atsakoma į 2020 m. sausio 18 d. skundą ir 2020 m. gruodžio 28 d. skundą, nurodoma, jog visa informacija, susijusi su žemės sklypo atlaisvinimu ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimu, o taip pat ir pareiškėjo prašoma informacija jau buvo pateikta Bendrijos pirmininkui Administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. SG-1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ ir 2021 m. sausio 12 d. raštu Nr. S-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“. Teismas sprendė, kad Savivaldybės 2021 m. sausio 12 d. rašto Nr. SG-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“ turinys pareiškėjui buvo žinomas ne vėliau nei 2021 m. sausio 18 d. Pareiškėjas nei nagrinėjant bylą administracinių ginčų komisijoje, nei administraciniame teisme, nenurodė, kad 2021 m. sausio 12 d. rašto pavėluotas įteikimas būtų lėmęs pareiškėjo skundo padavimą dėl reikalavimo panaikinti šį aktą (dalyje) administracinių ginčų komisijai praleidus vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

22. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog dėl aktų, dėl kurių buvo nutraukta byla, į administracinių ginčų komisiją kreipėsi nesilaikydamas vieno mėnesio termino. Pareiškėjas nepagrįstai ginčija Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnyje numatytą pareigą įvertinti kiekvieną skundo reikalavimą ir tuo aspektu, ar skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduotas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos.

23. Teismas konstatavo, kad LAGK tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo nutraukė bylos dalį dėl nurodytų skundžiamų aktų, nes praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti.

24. Teismas nustatė, kad Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“, adresuotame M. Z., Savivaldybės atsisakymas suteikti prašomą informaciją grindžiamas Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 17 punktu, numatančiu, kad atstovaujamo asmens vardu į instituciją kreipdamasis asmens atstovas prašyme ar skunde turi nurodyti vardą ir pavardę, adresą arba kitus duomenis ryšiui palaikyti, pagal kuriuos asmens atstovas pageidauja gauti atsakymą, taip pat atstovaujamo asmens vardą ir pavardę (jeigu kreipiamasi fizinio asmens vardu) arba pavadinimą (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu) ir pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją.

Taip pat nurodoma ir tai, jog visa informacija, susijusi su žemės sklypo atlaisvinimu ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimu buvo pateikta bendrijos pirmininkui savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. SG-1207 „Dėl žemės sklypų atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ ir 2020 m. sausio 12 d. raštu Nr. S-123 „Dėl pakartotinio kreipimosi“. Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. rašte pareiškėjui iš tikrųjų buvo pateikiama nuoroda į internete skelbiamą informaciją, skirtą garažų bendrijoms. 2021 m. sausio 12 d. rašte Nr. S-127 yra akcentuojama, kad Bendrijai Savivaldybė yra pateikusi reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo, kuriame Administracija nurodė, kuo vadovaujantis yra laikoma, kad pareiškėjo garažais ir kitais įrenginiais teritorija yra užimta be teisinio pagrindo.

Pastarajame rašte taip pat nurodoma, kad minėtame reikalavime buvo nurodyti aiškūs reikalavimai Bendrijos nariams iki 2021 m. sausio 1 d. atlaisvinti užimtą teritoriją. Taip pat Savivaldybė papildomai informuoja, kad yra pateiktas prašymas NŽT Šiaulių skyriui iki 2021 m. sausio 31 d. taikyti vieno mėnesio reikalavimų neįvykdymo tolerancijos laikotarpį, nepradedant administracinio persekiojimo procedūrų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnį 3-osios ir 4-osios garažų eksploatavimo bendrijų nariams, laiku neįvykdžiusiems Administracijos reikalavimo nusikelti žemės sklypuose esančius garažus ir įrenginius bei sutvarkyti naudojamą teritoriją.

Rašte akcentuojama, kad reikalavimas atlaisvinti be teisinio pagrindo užimtą teritoriją lieka galiojantis ir turi būti įgyvendintas.

25. Teismas sutiko su Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašte išsakyta pozicija ir dėl to, jog pareiškėjo vardu kreipėsi atstovė, nepateikusi atstovavimą patvirtinančio dokumento ir jog prašoma informacija buvo pateikta pareiškėjui 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. sausio 12 d. raštais. Teismas konstatavo, kad LAGK pagrįstai ir teisėtai nusprendė atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo dalį dėl Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalies, kurioje nurodoma, jog visa informacija, susijusi su žemės sklypo atlaisvinimu ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimu, buvo pateikta bendrijos pirmininkui savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. SG-1207 „Dėl žemės sklypų atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ ir 2020 m. sausio 12 d. raštu Nr.S-123 „Dėl pakartotinio kreipimosi“, panaikinimo.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į LAGK su skundu kreipėsi prašydamas panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 „Dėl 3-iosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalį, kurioje nurodoma, kad „atlikus patikrinimus vietoje bei, kad yra užimta valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra perduota naudotis, bus pradėta teisena dėl žemės naudojimo pažeidimo, nustatyto ANK 110 straipsnyje (savavališkas žemės užėmimas); NŽT Šiaulių skyrius keletą kartų 2018–2019 metais raštais kreipėsi į Bendriją (2018 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 31 SD-6652-(14.31.104.) „Dėl žemės atlaisvinimo“, 2019 m. vasario 26 d. Nr. 31SD-1517-(14.31.104.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“, 2019 m. birželio 11 d. Nr. 31SD-4171-(14.31.104.) „Dėl pakartotinio reikalavimo atlaisvinti valstybinės žemės sklypą“, 2019 m. rugsėjo 5 d. Nr. 31SD-6064-(14.31.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo ir informacijos apie metalinių garažų savininkus pateikimo“) ir prašė atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas grąžinimui natūra pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tačiau bendrijos nariai šio reikalavimo neįvykdė; 1,6711 ha ploto valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) yra suformuotas iki 1940 m. buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės vietoje ir yra skirtas grąžinimui natūra; kitoje Šiaulių miesto dalyje žemės sklypas grąžinimui natūra negalėjo būti formuojamas; žemės nuomos teisiniai santykiai Bendrijos ir valstybinės žemės patikėtinio nesieja, nėra Bendrijai perduoto kokio nors konkretaus žemės sklypo pagal žemės sklypo planą ar pagal schemą; Metalinių garažų savininkai nėra asmenys, kurie valstybinę žemės naudoja iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo“.

27. Teismas sutiko su LAGK išvada, kad šiuo NŽT raštu (ginčijama jo dalimi) pareiškėjui nėra nustatyta pareigų ar suteikta teisių, nėra imperatyviai suformuluotų reikalavimų ar privalomų elgesio taisyklių, todėl šio rašto negalima laikyti administraciniu sprendimu VAĮ 10 straipsnio prasme, nes tai yra informacinio pobūdžio dokumentas. LAGK teisėtai ir pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą skundo dalį dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 „Dėl 3-iosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalies panaikinimo.

28. Teismas nurodė, kad LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 21R3-(AG3-25/25-2021) nuspręsta atsisakyti priimti nagrinėti 2021 m. kovo 2 d. gautą pareiškėjo įgaliotos atstovės M. Z. skundą. Minėtame LAGK sprendime nurodoma, kad pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai LAGK – įpareigoti savivaldybės administraciją nurodyti pareiškėjui reikalavimo, kurį pareiškėja laiko neteisėtu ir nepagrįstu, teisinį pagrindą ir įpareigoti savivaldybės administraciją garažų nukėlimo klausimu priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą – neabejotinai yra tiesiogiai susiję su Administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ teisėtumo / neteisėtumo klausimo išsprendimu, kuris jau yra nagrinėjamas LAGK pagal pareiškėjo pirmąjį skundą kitoje administracinėje byloje Nr. AG-16/24-2021. LAGK vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti laikomas savarankišku reikalavimu naujoje byloje, kadangi jis yra išvestinis ir tiesiogiai susijęs su pareiškėjo reikalavimais jau nagrinėjamoje byloje ir yra nurodytas pirmajame skunde, kuriuo prašoma panaikinti reikalavimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigoti Administraciją priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą.

29. Teismas konstatavo, kad LAGK pagrįstai ir teisėtai 2021 m. kovo 8 d. sprendime, remdamasi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė nagrinėti 2021 m. kovo 2 d. LAGK gautą pareiškėjo įgaliotos atstovės M. Z. skundą.

30. Teismas nustatė, Administracijos 2021 m. vasario 25 d. rašte „Dėl pakartotinio skundo nagrinėjimo“ nurodoma, jog LAGK Šiaulių apygardos skyriuje 2021 m. vasario 19 d. priimtas nagrinėti Bendrijos skundas „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos reikalavimų atlaisvinti 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos žemės sklypą ir nukelti garažus bei kitus įrenginius ir Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus reikalavimą atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas grąžinimui natūra pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą“, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Administracijos aktus ir įpareigoti atlikti veiksmus. Pareiškėjas šiuo raštu informuotas, kad Administracija pakartotinai nenagrinės pareiškėjo 2020 m. gruodžio 28 d. skundo, nes visos skunde nurodytos aplinkybės bus nagrinėjamos LAGK posėdyje, vyksiančiame 2021 m. kovo 16 d., 10:00 val., LAGK Šiaulių apygardos skyriuje (Dvaro g. 81, Šiauliai).

31. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 28 d. skunde pareiškėjas skundžia „Šiaulių miesto savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo (duomenys neskelbtini) ir 2020-12-01 Nr. 1207 rašte nurodytą planavimą nuo valstybinės žemės šalinti metalinius garažus, reikalauja juos panaikinti bei vadovaujantis 7 straipsnio 1 dalimi ir 10 straipsnio 4 dalimi priimti administracinį sprendimą dėl šio Bendrijos skundo.“

32. Teismas sutiko su Savivaldybės išvada, kad pareiškėjo 2020 m. gruodžio 28 d. skunde buvo prašoma panaikinti tuos pačius aktus, dėl kurių pareiškėjas jau buvo padavęs skundą administracinių ginčų komisijai, todėl Savivaldybė teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 28 d. skundą VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu.

33. Teismas konstatavo, kad atsakovai, veikdami savo kompetencijos ribose tinkamai tyrė pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes ir objektyviai vertino nustatytus faktus, vadovavosi ginčui aktualiomis teisės normomis. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. vasario 17 d. gautą skundą, pagrįstai nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti atsakovų sprendimų (skundžiamose dalyse), jog dėl dalies skundžiamų aktų pareiškėjas kreipėsi praleidęs terminą ir neprašė jo atnaujinti. LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendime išdėstytas aktualus teisinis reguliavimas, pateiktas jo vertinimas, taip pat įvertinta situacija teisės aktų kontekste.

34. Teismas sprendė, kad LAGK sprendimų pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

35. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašo:

1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. A-1611 ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 65 pripažinti neteisėtais pagal priėmimo tvarką ir negaliojančiais; įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių ir Administraciją pateikti pareiškėjui jo paklausimuose prašomą informaciją, pagrindžiančią neišvengiamą būtinumą pašalinti garažus iš viso Bendrijos sklypo (ne tik iš natūra grąžintino 1,6711 ha sklypo Nr. 31); pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys (Taisyklių 2 ir 28 dalys, STR 1.05.01:2017 VIII skirsnis) atitinka įstatymus (Žemės, Statybos); panaikinti LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 19 d.

Sprendimą Nr. 21R3-27 ir 2021 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 21R3-22; panaikinti Savivaldybės ir NŽT individualius administracinius aktus (reikalavimus, raštus, pranešimus) dalyse, kurių nuostatos skundžiamos: Savivaldybės: 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą Nr. S-3798 dalyje, 2020 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 1207 dalyje, 2021 m. sausio 12 d. raštą Nr. SG-127, 2021 m. sausio 19 d. raštą Nr. SG-28 dalyje, 2021 m. vasario 26 d. raštą Nr. SG-130 dalyje, 2021 m. kovo 9 d. raštą Nr. S-896 dalyje; NŽT Šiaulių skyriaus: 2020 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 31SD-7026 dalyje, 2021 m. sausio 28 d. raštą Nr. 31SD-615, 2021 m. kovo 15 d. raštą 31SD-1417 dalyje; panaikinti Savivaldybės 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. S-3109 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“; panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“; panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-1 „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“; imtis priemonių reikalavimui užtikrinti – kol nėra nepalankaus Bendrijai įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje šiuo klausimu uždrausti Savivaldybės ir NŽT Šiaulių skyriaus reikalavimus nukelti Bendrijos narių garažus nuo Bendrijos sklypo bei su tuo susijusius veiksmus; pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę pagal ABTĮ 51 straipsnį baigti bylą taikos sutartimi; arba 2) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat ir sprendžiant klausimus dėl pareiškėjo reikalavimų:

Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. A-1611 ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 65 pripažinti neteisėtais pagal priėmimo tvarką ir negaliojančiais; įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių ir Administraciją pateikti pareiškėjui jo paklausimuose prašomą informaciją, pagrindžiančią neišvengiamą būtinumą pašalinti garažus iš viso Bendrijos sklypo (ne tik iš natūra grąžintino 1,6711 ha sklypo Nr. 31; panaikinti LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 21R3-27 ir 2021 m. kovo 8 d.

Sprendimą Nr. 21R3-22; panaikinti Savivaldybės ir NŽT individualius administracinius aktus (reikalavimus, raštus, pranešimus) dalyse, kurių nuostatos skundžiamos: Savivaldybės: 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą Nr. S-3798 dalyje, 2020 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 1207 dalyje, 2021 m. sausio 12 d. raštą Nr. SG-127, 2021 m. sausio 19 d. raštą Nr. SG-28 dalyje, 2021 m. vasario 26 d. raštą Nr. SG-130 dalyje, 2021 m. kovo 9 d. raštą Nr. S-896 dalyje; NŽT Šiaulių skyriaus: 2020 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 31SD-7026 dalyje, 2021 m. sausio 28 d. raštą Nr. 31SD-615, 2021 m. kovo 15 d. raštą 31SD-1417 dalyje; panaikinti Savivaldybės 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. S-3109 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“; panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“; panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-1 „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“; imtis priemonių reikalavimui užtikrinti – kol nėra nepalankaus Bendrijai įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje šiuo klausimu uždrausti Savivaldybės ir NŽT Šiaulių skyriaus reikalavimus nukelti Bendrijos narių garažus nuo Bendrijos sklypo bei su tuo susijusius veiksmus; pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę pagal ABTĮ 51 straipsnį baigti bylą taikos sutartimi;

3) lieka galioti pareiškėjo prašymas teismui pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę ir baigti bylą taikos sutartimi: atlaisvinus 1,6711 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) iš 4,0912 ha sklypo (duomenys neskelbtini) po atlaisvinimo likusiai daliai 2,4201 ha ir toliau būtų taikomos Savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T- 372 patvirtintos taisyklės ir (kaip tai nurodoma Savivaldybės 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. S-4101); Bendrija mokėtų 2,4201 ha nuomos mokestį pagal pateiktas deklaracijas.

36. Pareiškėjas nurodo faktines aplinkybes, susijusias su kilusiu ginču, jo chronologiją, taip pat nurodo naujus LAGK sprendimus, priimtus po pareiškėjo skundo priėmimo šioje byloje bei teisminius ginčus dėl jų. Pareiškėjas taip pat cituoja naujus Administracijos ir NŽT Šiaulių skyriaus sprendimus, kitų institucijų raštus, priimtus po pareiškėjo skundo priėmimo šioje byloje bei paskelbtą informaciją.

37. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino jo pateiktus įrodymus bei aplinkybes dėl 2020 m. gruodžio 28 d. skundo padavimo LAGK termino tariamo praleidimo. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrijos nariams buvo duotas terminas nusikelti savo turtą iki 2021 m. sausio 1 d. Pareiškėjas dėl Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 kreipėsi su skundu į patį viešojo administravimo subjektą. Pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktą skundas viešojo administravimo subjekto sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 apskundimui 6 mėnesių terminas suėjo 2021 m. balandžio 2 d., taigi minėtiems reikalavimams ginčyti 6 mėnesių terminas 2020 m. gruodžio 28 d. skundui paduoti nėra praleistas. Savivaldybės 2021 m. sausio 12 d. rašte Nr. SG-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“, Savivaldybės 2020 m. sausio 19 d. rašte Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“, NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašte Nr. 31SD-615 nesprendžiami 2020 m. gruodžio 28 d. skunde keliami klausimai, nėra atsakymų į pateiktus klausimus, jie neatitinka VAĮ 7 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje administraciniam sprendimui nustatytų reikalavimų. Tarpusavyję susiję administraciniai aktai – Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimas Nr. S-3798; 2020 m. spalio 5 d. informacija; 2020 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. 1207; 2021 m. sausio 12 d. raštas Nr. SG-127; NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. 31SD-7026 – laikytini susijusiais ir tęstiniais Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 atžvilgiu, o 2021 m. vasario 15 d. skundas LAGK Šiaulių apygardos skyriui – tęstiniu 2020 m. gruodžio 28 d. skundo atžvilgiu ir jiems ginčyti nėra praleistas terminas skundui paduoti. Todėl pareiškėjui kartu su skundu nereikėjo pateikti prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, o LAGK sprendimas šioje dalyje nutraukti bylą nepagrįstas. Teismas ignoravo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, lėmusias Bendrijos skundus Savivaldybei, LAGK ir teismui, nevertino pareiškėjo argumentų, jų pagrįstumo, t. y. nesivadovavo ginčui aktualiomis teisės normomis ir pažeidė ABTĮ 80 straipsnį.

38. Pareiškėjas teigia, kad Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. SG-1207, 2021 m. sausio 12 d. rašte Nr. S-127, 2020 m. sausio 19 d. rašte Nr. SG-28 jo prašoma informacija nepateikta. Pareiškėjui lieka neaiškūs Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 įgyvendinimo tikslai, nes Savivaldybė nenurodo, kam žemės sklypas, kuriame stovi Bendrijos nariams priklausantys garažai (kilnojamieji daiktai) bus reikalingas savivaldybei, kokiems jos teritorijų planavimo ir kituose (kokiuose) dokumentuose nurodytiems, bei kokiems vietos savivaldos tikslams įgyvendinti. Reikalavime deklaruojama, jog vyko žemės reforma, kurios metu galutinai išsisprendė valstybinės žemės poreikis Šiaulių miesto reikmėms. Nėra atsakymo ir į klausimą, kokiomis žiniomis Bendrijos garažais teritorija yra užimta be teisinio pagrindo, kai teisinis pagrindas yra – tai Savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372 patvirtintos Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklės. Taigi teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nevertino jo argumentų ir nesivadovavo ginčui aktualiomis teisės normomis.

39. Pareiškėjas nesutinka, kad NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. raštas Nr. 31SD-615 „Dėl 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ yra informacinio pobūdžio ir nesukelia jam pareigų, nes tokias pareigas sukelia, jame kalbama apie garažų nukėlimą. LAGK vertinimas, kad minėtas raštas yra informacinio pobūdžio neatima iš pareiškėjo teisės manyti, kad jis pažeidžia jos narių teises ir jį skųsti LAGK, o LAGK neatleidžia jo nuo įstatyme įtvirtintos prievolės Bendrijos skundą nagrinėti. Be to, minėtas NŽT raštas neatitinka VAĮ reikalavimų, nes pagal pareiškėjo 2021 m. vasario 18 d. skundą NŽT privalėjo priimti sprendimą VAĮ 10 straipsnio prasme, o ne informacinio pobūdžio dokumentą. LAGK neteisėtai ir nepagrįstai atmetė skundo dalį dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 dalies panaikinimo, o teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą šiuo aspektu. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teiginiu, kad kitoje Šiaulių miesto dalyje žemės sklypas grąžinimui natūra negalėjo būti formuojamas, nes tai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi Šiaulių mieste yra apie 600 ha laisvos žemės plotų.

40. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo argumentais dėl LAGK 2021 m. kovo 8 d. sprendimo pagrįstumo.

41. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė jo skunde keltų klausimų dėl: Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. A-1611 ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 65-(14.31.110.) pripažinimo neteisėtais pagal priėmimo tvarką ir negaliojančiais; įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių ir savivaldybės administraciją pateikti pareiškėjui jo paklausimuose prašomą informaciją, pagrindžiančią neišvengiamą būtinumą pašalinti garažus iš viso Bendrijos sklypo (ne tik iš natūra grąžintino 1,6711 ha sklypo); pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys (Taisyklių 2 ir 28 punktai (ypač Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 699 pakeitus Taisyklių nuostatas (2.2 p. (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymių turinčius garažus), STR 1.05.01:2017 VIII skirsnis) atitinka įstatymus (Žemės, Statybos); panaikinti Savivaldybės ir NŽT individualius administracinius aktus (reikalavimus, raštus, pranešimus) dalyse, kurių nuostatos skundžiamos: Savivaldybės 2021 m. kovo 9 d. raštą Nr. S-896 dalyje; NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. raštą 31SD-1417 dalyje; imtis priemonių reikalavimui užtikrinti – uždrausti Savivaldybės ir NŽT reikalavimus nukelti Bendrijos narių garažus nuo Bendrijos sklypo, pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę pagal ABTĮ 51, 67 straipsnius baigti bylą taikos sutartimi.

42. Pareiškėjas pakartoja aplinkybes bei teisės aktus, nurodytus skunde, kurių pagrindu Bendrija gavo žemės sklypą, akcentuoja, kad nustatyta tvarka moka valstybinės žemės nuomos mokestį.

43. Pareiškėjas teigia, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. A-1611 „Dėl grąžinamo natūra žemės sklypo plano ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ nėra Bendrijos nariams privalomų reikalavimų, nustatytų įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais, nesuformuluotos bendrijos nariams nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nenurodyta įsakymo apskundimo tvarka, Bendrijai raštu nepranešta apie įsakymo pasirašymą kartu pridedant jo kopiją. Nuosavybės teisės pretendentams gali būti atkuriamos tik į laisvą (neužstatytą) žemę. Minėtas įsakymas neteisėtas, atitinkamai neteisėtas ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 31 SK-65 „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 31, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės sklypo suformavimo“. Minėti dokumentai Bendrijai neįteikti, todėl jų apskundimo terminas nėra praleistas.

44. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nieko neužsimenama apie taikos sutarties sudarymo galimybę, kurią teismas turi pasiūlyti šalims. Tokiu būdu pažeistas ABTĮ 67 straipsnis.

45. Pareiškėjas pažymi, kad lieka galioti jo prašymai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, nes papildomas sprendimas dėl to nebuvo priimtas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-382-556/2021 norminių administracinių aktų teisėtumo klausimu nepasisakyta.

46. Pareiškėjo vertinimu, byloje yra būtinybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jos netaikytos nepagrįstai.

47. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesilaikė esminių ABTĮ nuostatų: 10 straipsnio, kad teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (savo iniciatyva), tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje surinktų įrodymų. Teismas šališkai palaikė visus LAGK sprendimus ir atsakovų argumentus, ir neigiamai vertino ir atmetė visus pareiškėjo argumentus ir įrodymus. Teismas paviršutiniškai, LAGK sprendimų pagrindu vertino dalį pareiškėjo skundo motyvų, o didžiąją dalį (nepaisydamas ABTĮ 80 straipsnio imperatyvo) ignoravo, kazuistiškai deklaruodamas, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas. Neįmanoma daryti argumentais, dėl kurių nepasisakyta, pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas.

48. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

49. Administracija nurodo, kad tiek LAGK, tiek ir teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nes pareiškėjas dėl dalies reikalavimų praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti. Teismas pagrįstai sprendė, kad LAGK sprendime padaryta išvada, jog skundžiamu NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 „Dėl 3-iosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ (ginčijama jo dalimi) pareiškėjui nėra nustatyta pareigų ar suteikta teisių, nėra imperatyviai suformuluotų reikalavimų ar privalomų elgesio taisyklių, todėl šio rašto negalima laikyti administraciniu sprendimu VAĮ 10 straipsnio prasme, nes tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, o LAGK pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl minėto rašto panaikinimo.

Teismas pagrįstai sprendė, kad LAGK, 2021 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 21R3-(AG3-25/25-2021) nustačiusi, kad kitoje administracinėje byloje yra nagrinėjami analogiški reikalavimai, remdamasi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai nusprendė atsisakyti nagrinėti 2021 m. kovo 2 d. LAGK gautą pareiškėjo skundą. Administracijos nuomone, teismas pakankamai plačiai ir argumentuotai pasisakė, kad Administracija savo kompetencijos ribose, atsakinėdama į pareiškėjo teikiamus skundus / paklausimus dėl numatomų priemonių (duomenys neskelbtini) pašalinti metalinius garažus, tinkamai tyrė pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes ir objektyviai vertino nustatytus faktus bei vadovavosi ginčui aktualiomis teisės normomis, todėl papildomai dėl to plačiau nepasisako.

Administracija pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. 13-8298-289/2021 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00672-2021-6) išaiškino ir atkreipė dėmesį, kad pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai administravimo subjektai, išaiškino, kad pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla, Regionų apygardos administraciniam teismui galėtų būti teikiamas tik dėl ginčui aktualaus norminio akto, priimto teritorinio, o ne centrinio administravimo subjekto, ištyrimo.

Be to, pareiškėjo skundžiami raštai, atsakymai, pranešimai yra išimtinai informacinio – aiškinamojo pobūdžio, nesukeliantys jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl jo argumentai, jog teismas sprendime neužsiminė apie tokį tyrimą, yra nepagrįsti. Administracija pažymi, kad niekada nesutiko sudaryti taikos sutartį, nes atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nebuvo jokio pagrindo sudaryti Bendrijos siūlomą taikos sutartį. Todėl bet kokie pareiškėjo argumentai dėl taikos sutarties sudarymo laikytini visiškai nepagrįstais.

50. Atsakovas NŽT Šiaulių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

51. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas, įvertino visus Bendrijos reikalavimus, vadovavosi formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, pagrįstai vertino, kad Bendrijos skundas dėl teisinių pasekmių Bendrijai nesukuriančių atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir NŽT informacinio pobūdžio raštų, net ir skundo tenkinimo atveju Bendrijos teisių ir pareigų turinio nepakeistų.

Bendrija nepagrįstai apeliaciniame skunde pareiškė naujus reikalavimus, kurie negali būti apeliacinio skundo dalyku. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. I3-8298-289/2021 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00672-2021-6) išaiškino ir atkreipė dėmesį, kad pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai administravimo subjektai, išaiškino, kad pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla, Regionų apygardos administraciniam teismui galėtų būti teikiamas tik dėl ginčui aktualaus norminio akto, priimto teritorinio, o ne centrinio administravimo subjekto ištyrimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad LAGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo. Bendrija apeliaciniu skundu nepagrįstai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepagrįstai nesutinka su LAGK priimtais sprendimais, ir nepagrįstai tokiu būdu siekia apriboti NŽT teisę rašyti pranešimus, raštus apie ketinamus atlikti veiksmus, ar teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti nuomonę, raginti kiekvieno metalinio garažo savininką geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę, susirasti kitą vietą metalinio garažo laikymui ar suteikti Bendrijai jos prašomą informaciją.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl NŽT raštų turinio teisėtumo ir tai, kad šie raštai yra informacinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas buvo pasiūlęs šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę, tačiau NŽT Šiaulių skyrius taikos sutarties sudaryti nesutiko, nes atsižvelgus į ginčo pobūdį, jos sudaryti Bendrijos siūlomomis sąlygomis nebuvo pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 52. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos aktų (2020 m. spalio 2 d. reikalavimo, 2020 m. spalio 5 d. informacijos, 2020 m. gruodžio 1 d. rašto, 2021 m. sausio 12 d. rašto, 2021 m. sausio 19 d., 2021 m. vasario 26 d. rašto) dalies, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus raštų (2020 m. lapkričio 23 d. rašto, 2021 m. sausio 28 d. rašto) dalies bei išvestinių pareiškėjo reikalavimų įpareigoti pateikti prašomą informaciją teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimais (2021 m. kovo 8 d. ir 2021 m. kovo 19 d.).

53. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

54. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad susipažinus su byloje esančiais įrodymais ir pareiškėjo procesiniais dokumentais, matyti, kad pareiškėjas inicijavo ginčą teisme dėl atsakovų aktų, kurie nėra priimti tais klausimais, kurių išsprendimo siekia pareiškėjas. Manytina, kad pareiškėjas siekia įgyti teisę laikyti metalinius garažus valstybinėje žemėje, tačiau jo šioje byloje skundžiami tiek Savivaldybės administracijos aktai, tiek NŽT aktai šių klausimų nesprendžia. Pažymėtina, kad LAGK savo 2021 m. kovo 19 d. sprendime Nr. 21R3-27(AG3-16/24-2021) pareiškėjui pasiūlė, kuriuos aktus reikia skųsti tam, kad būtų išspręsti pareiškėjui rūpimi klausimai (LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendimo 6 puslapis). Pareiškėjas juos skundė teismui, tačiau pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti šiuos reikalavimus dėl praleisto termino, nutarties atsisakyti priimti jo reikalavimus pareiškėjas neskundė ir ji įsiteisėjo, nustatydama ginčo ribas šioje administracinėje byloje, kuriomis vadovaujasi ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

55. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

56. Pareiškėjo apeliaciniame skunde (be pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi priimtų reikalavimų) keliami nauji, kurie arba nebuvo keliami skunde (panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. S-3109; NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52, 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-1), arba pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti (panaikinti 2017 m. lapkričio 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įsakymą Nr. A-1611; 2021 m. kovo 9 d. rašto Nr. S-896 dalį; NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 65; 2021 m. kovo 15 d. rašto Nr. 31SD-1417 dalį). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi daro išvadą, kad reikalavimai, kurie nebuvo priimti ir nagrinėti pirmosios instancijos teismo, negali būti nagrinėjami apeliacinio proceso tvarka. Atitinkamai nevertinami ir su jais susiję argumentai (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra neteisėtumo, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. A-1611 ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 65-(14.31.110.) pripažinimo neteisėtais pagal priėmimo tvarką ir negaliojančiais, dėl Savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 9 d. rašto Nr. S-896 ir NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. rašto dalies panaikinimo ir t.t.). Taigi toliau teisėjų kolegija pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi priimtų pareiškėjo reikalavimų.

57. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina.

58. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 24 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui raštus su priedais ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. prieštaravimus atsiliepimams, kurie yra vertinami kaip nauji įrodymai.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ar nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos dėl to, kad nebūtų pažeistas viešasis interesas (ABTĮ 140 str.). Viena iš ribotos apeliacijos administraciniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.). Pažymėtina ir tai, kad ši nuostata užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2019).

60. Draudimas priimti naujus įrodymus nėra absoliutus, tačiau sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, aiškinamasi, ar šiuos įrodymus proceso šalis galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, dėl kokių priežasčių šie įrodymai teikiami po to, byla iš esmės buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo teise.

61. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus, nes dalis naujų įrodymų yra nesusiję su reikalavimais, kuriuos priėmė ir nagrinėjo pirmosios instancijos teismas (2022 m. gegužės 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. S-1741 ir kt.) šioje byloje, kitos dalies naujų įrodymų (iš esmės pareiškėjo pozicija, išdėstyta raštu) atžvilgiu teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui ar su apeliaciniu skundu.

62. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes LAGK sprendimai buvo teisėti, pagrįsti teisės normomis ir ginčui aktualiomis aplinkybėmis, atsakovai veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi aktualiomis teisės normomis ir tinkamai vertino ginčo faktines aplinkybes.

63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, netinkamai vertino įrodymus ir ginčo aplinkybes, nepasisakė dėl visų pareiškėjo reikalavimų, nemotyvavo savo sprendimo, buvo šališkas, netinkamai netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių, nesprendė pareiškėjo prašymo kelti norminę bylą, nesiėmė priemonių šalims sutaikyti. Be to, pareiškėjas mano, kad termino skųsti atsakovų aktus nepraleido, nes aktai yra tęstinių santykių pobūdžio, atsakovai nepateikė pareiškėjui informacijos, aktai sukelia jam teisines pasekmes.

64. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

65. Teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo:

65.1. Konkrečiai dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo, 2020 m. spalio 5 d. informacijos, 2020 m. gruodžio 1 d. rašto, 2021 m. sausio 12 d. rašto, NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. rašto dalis:

65.1.1. LAGK savo 2021 m. kovo 19 d. sprendime Nr. 21R3-27(AG3-16/24-2021) dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo, 2020 m. spalio 5 d. informacijos, 2020 m. gruodžio 1 d. rašto, 2021 m. sausio 12 d. rašto, NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. rašto dalis, bylą nutraukė, nes minėtiems aktams ginčyti pareiškėjas praleido terminą, jo atnaujinti neprašė.

65.1.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas LAGK gautas 2021 m. vasario 17 d., taigi vieno mėnesio terminas praleistas, iš pareiškėjo raštų Administracijai matyti, kad skundžiamus aktus pareiškėjas buvo gavęs, susipažinęs, nėra duomenų, kad jie jam neįteikti. Pareiškėjo argumentus, jog aktai tęstiniai vienas kito atžvilgiu, teismas atmetė, nurodė, kad pareiškėjas neginčijo to, kad terminą praleido, o Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pareigų LAGK laikėsi.

65.1.3. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog jis nepraleido vieno mėnesio termino skųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo, 2020 m. spalio 5 d. informacijos, 2020 m. gruodžio 1 d. rašto, 2021 m. sausio 12 d. rašto, NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. rašto dalis. Pareiškėjo argumentai dėl aktų sąsajumo (apeliaciniame skunde vadinama „tęstinumas“) nepaneigia jų apskundimo terminų ir jų nepratęsia. Pareiškėjui tenka atsakomybė už savo pasirinktą elgesio modelį sužinojus apie priimtus skundžiamus aktus ir nesikreipus laiku dėl jų apskundimo.

65.2. Konkrečiai dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 19 d. rašto dalį:

65.2.1. LAGK savo 2021 m. kovo 19 d. sprendime Nr. 21R3-27(AG3-16/24-2021) pareiškėjo reikalavimą panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 19 d. rašto dalį atmetė, nes raštas adresuotas ne pareiškėjui, o M. Z..

65.2.2. Pirmosios instancijos teismas LAGK sprendimą šiuo aspektu pripažino teisėtu, papildomai nurodė, kad Administracija pagrįstai vadovavosi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 17 punktu.

65.3. Konkrečiai dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 26 d. rašto dalį:

65.3.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. SG-130 „Dėl pakartotinio skundo nagrinėjimo“ dalį: „Savivaldybės administracija pakartotinai nenagrinės jūsų pateikto 2020-12-28 skundo, nes visos skunde nurodytos aplinkybės bus nagrinėjamos Komisijos posėdyje, vyksiančiame 2021 m. kovo 16 d. 10 val. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriuje (Dvaro g. 81, Šiauliai)“ (cituojama pareiškėjo nurodyta skundžiamo sprendimo dalis).

65.3.2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2021 m. vasario 26 d. rašto dalį netenkino, nes Administracija, teismo nuomone, pagrįstai konstatavo prašymus panaikinti tuos pačius aktus, dėl kurių pareiškėjas jau buvo padavęs skundą administracinių ginčų komisijai.

65.4. Konkrečiai dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto dalį:

65.4.1. LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendime Nr. 21R3-27(AG3-16/24-2021) pareiškėjo reikalavimą panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto dalį atmetė, nes minėtas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui jokių teisių ir pareigų nesukuria.

65.4.2. Pirmosios instancijos teismas pritarė šiai LAGK išvadai; nurodė, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

65.4.3. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto dalis sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Išanalizavusi NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto dalis, kurias pareiškėjas skundžia (informacija apie būsimus NŽT veiksmus, galimą atsakomybę pagal ANK, faktines aplinkybes apie kreipimusis į Bendriją dėl garažų nukėlimo, informaciją apie suformuotą natūra grąžintiną žemės sklypą, teisės aktų nuostatas, informaciją apie tai, kad nėra sudarytos žemės nuomos sutarties tarp NŽT ir pareiškėjo), įvertinusi rašto tikslą (rašte nurodoma, kad teikiama informacija pareiškėjui), turinį ir pasekmes (pareiškėjui nėra nustatyta pareigų ar suteikta teisių, nėra imperatyviai suformuluotų reikalavimų ar privalomų elgesio taisyklių), teisėjų kolegija daro išvadą, kad LAGK ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamo rašto negalima laikyti administraciniu sprendimu VAĮ 10 straipsnio prasme, nes tai yra informacinio pobūdžio dokumentas. Apeliaciniame skunde nėra tai paneigiančių argumentų. Pareiškėjo nurodomos pasekmės – garažų nukėlimas – kyla ne iš NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto.

65.5. Konkrečiai dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 21R3-22(AG3-25/25-2021) dalį:

65.5.1. Remiantis į bylą išreikalautais LAGK Šiaulių apygardos skyriaus pateiktais dokumentais, byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 2 d. pareiškėjas kreipėsi į LAGK su skundu, kuriame nurodė, kad Bendrija kreipėsi į Savivaldybės administraciją, tačiau Savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. rašte, 2021 m. sausio 12 d. rašte, 2020 m. sausio 19 d. rašte, 2021 m. vasario 26 d. rašte nėra pateikta Bendrijos prašoma informacija, susijusi su Savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimu.

65.5.2. Pareiškėjas prašė LAGK įpareigoti Savivaldybės administraciją pateikti pareiškėjui prašomą informaciją, atsakymus ir paaiškinimus bei „administracinius sprendimus dėl galimų reikalavimų šalinti garažus priimti ir įteikti (skelbti) vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio ir 11 straipsnio nuostatomis dėl administracinio sprendimo formos ir turinio bei jo įteikimo (paskelbimo)“ (cituojama pagal 2021 m. kovo 2 d. pareiškėjo skundą LAGK).

65.5.3. LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 21R3-22(AG3-25/25-2021) atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nagrinėti, nes įvertinus skundo LAGK turinį iš esmės, LAGK konstatavo, kad jis identiškas pareiškėjo 2021 m. vasario 17 d. skundui ir argumentai tie patys kaip ir jau LAGK pradėtoje ir nagrinėjamoje byloje Nr. AG3-16/24-2021.

65.5.4. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, pritarė LAGK pozicijai.

65.6. Konkrečiai dėl pareiškėjo reikalavimų įpareigoti atsakovus NŽT Šiaulių skyrių ir Savivaldybės administraciją „pateikti pareiškėjo paklausimuose prašomą informaciją, pagrindžiančią neišvengiamą būtinumą pašalinti garažus iš viso 3 bendrijos sklypo (ne tik iš natūra grąžintino 1,6711 ha sklypo Nr. 31), parengtą vadovaujantis VAĮ 3 straipsnyje nurodytu (13) išsamumo principu bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nurodytais vietos savivaldos principais ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktu“ (cituojama iš priimto patikslinto skundo). Apeliaciniame skunde pareiškėjas šį reikalavimą formuluoja taip: „įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių ir Savivaldybės administraciją pateikti pareiškėjui jo paklausimuose prašomą informaciją, pagrindžiančią neišvengiamą būtinumą pašalinti garažus iš viso 3 bendrijos sklypo (ne tik iš natūra grąžintino 1,6711 ha sklypo Nr. 31)“ (cituojama pagal apeliacinį skundą):

65.6.1. LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendime Nr. 21R3-27(AG3-16/24-2021) pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atmetė, nes nutraukus bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti atsakovų aktus, o kitą bylos reikalavimų dalį atmetus kaip nepagrįstą, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus atlikti prašomus veiksmus.

65.6.2. Pirmosios instancijos teismas apibendrintai atmetė pareiškėjo reikalavimą, pritarė LAGK išvadai, nurodytai 65.6.1 papunktyje, be to, nurodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo skundas, į kurį, kaip teigia pareiškėjas neatsakyta išsamiai, rodo, kad pareiškėjas skundė Šiaulių miesto savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 1 d. Nr. 1207 rašte nurodytą planavimą nuo valstybinės žemės šalinti metalinius garažus, reikalauja juos panaikinti bei vadovaujantis 7 straipsnio 1 dalimi ir 10 straipsnio 4 dalimi priimti administracinį sprendimą dėl šio Bendrijos skundo. Teismas konstatavo, kad ginčas iš esmės tapatus, Savivaldybės atsakymai teisėti ir pagrįsti.

65.7. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus ir argumentų apie tai, kad atsakovai nepateikė jam informacijos, kurios jis prašė. Šis pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti aktų dalis. Kadangi pagrindinis pareiškėjo reikalavimas atmestas, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.

66. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei aplinkybes.

67. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

68. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

69. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

70. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, netinkamai taikytos teisės normos. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.

71. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė jo skunde pateikto prašymo imtis priemonių reikalavimui užtikrinti – uždrausti Savivaldybės ir NŽT reikalavimus nukelti Bendrijos narių garažus nuo Bendrijos sklypo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, šiuos argumentus atmeta, nes 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – jį atmetė, nurodė, kad ši nutarties dalis skundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėjas atskirojo skundo nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, šis prašymas išspręstas (prašymas netenkintas) 2022 m. vasario 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuri yra neskundžiama.

72. Pareiškėjas prašo inicijuoti tyrimą, „ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 ir 28 dalys, STR 1.05.01:2017 VIII skirsnis) atitinka įstatymus (Žemės, Statybos)“ (cituojama kaip nurodyta apeliaciniame skunde).

73. ABTĮ 113 straipsnis nustato, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (2 dalis).

74. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl norminės bylos inicijavimo, nes šiai bylai teisingai išnagrinėti minėtas tyrimas nėra reikalingas (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir teismui nekyla abejonių dėl nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pareiškėjas praleido terminą skųsti atsakovų aktus, ar jie jam sukelia teisines pasekmes ir kt., o ne dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos, metalinių garažų pripažinimo turtu, kuriam užėmus valstybinę žemę, ji tampa užimta, o ne laisva ir t.t.. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka.

75. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą. Teisėjų kolegija kritiškai vertina tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime apibendrintai atmetamas pareiškėjo prašymas inicijuoti norminę bylą, neišskiriant konkrečiai šio reikalavimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas kelti norminę bylą neaktualus pagal šios bylos ginčo ribas, teisėjų kolegija nelaiko šio trūkumo esminiu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

76. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl jo prašymo imtis priemonių šalims sutaikyti.

77. ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė sudaryti taikos sutartį.

78. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė pageidavimą sudaryti taikos sutartį ir prašė teismo imtis priemonių šalims sutaikyti. Analogišką prašymą pateikė apeliacinės instancijos teismui, kaip apeliacinio skundo argumentus nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjo prašymą, nesiėmė priemonių ginčą spręsti taikiai.

79. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2021 m. rugpjūčio 10 d. priimdamas skundą, išsiuntė jį atsakovams Savivaldybės administracijai ir NŽT Šiaulių skyriui ir įpareigojo pateikti atsiliepimus bei visą medžiagą, susijusią su priimtais nagrinėti teisme pareiškėjo reikalavimais. 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateiktame atsiliepime NŽT Šiaulių skyrius nurodė, kad nesutinka su skundu ir taikos sutarties sudaryti nėra galimybės. 2021 m. rugpjūčio 30 d. Savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, nemato galimybių sudaryti taikos sutartį šioje byloje. Analogiškas pozicijas atsakovai teikė atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo prašymą imtis priemonių šalims sutaikyti nagrinėjamoje byloje nėra įstatyme reikalingų prielaidų (šalių sutikimo pradėti derybas). ABTĮ 51 straipsnio nuostatų pirmosios instancijos teismas nepažeidė, nes taikos sutarties sudarymo galimybę atmetė atsakovai.

80. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, palaikė LAGK.

81. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, neigiamą nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu negrindžia ABTĮ 44 straipsnyje numatytais teisėjo nušalinimo pagrindais. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

82. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl likusių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pažymi, jog jie, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

83. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo 3-iosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė