2013-04-04 Nr. AB-1105-3-61-3-00323-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A822-807/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00323-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo Ugdymo plėtotės centro atstovams Sauliui Samulevičiui, Tadui Tamošiūnui ir advokatui Deividui Soloveičikui, atsakovo atstovei Laurai Kasinskienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros atstovams Rokui Didžiapetriui ir Gintarui Maželiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ugdymo plėtotės centro skundą atsakovui Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai ir UAB „Jostra“, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ugdymo plėtotės centras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. T-244 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2010 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. T-77 „Dėl finansavimo skyrimo projektui pagal ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V „Elektroninio mokymosi paslaugos“ pakeitimo“.

Skunde (I t., b. l. 1–16) nurodė, kad vykdo projektą „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ (projekto kodas Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001) (toliau – ir Projektas). Projektas įgyvendinamas ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Pagal 2010 m. liepos 26 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir IVPK), VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centro, pareiškėjui buvo skirta iki 13 362 699,00 litų paramos lėšų Projekto išlaidoms finansuoti.

Projekto administravimo paslaugas pareiškėjui teikia UAB „Jostra“ vadovaujantis 2010 m. birželio 7 d. paslaugų sutartimi Nr.4.28-F2-P009. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-536 Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras buvo reorganizuotas prijungiant jį prie Ugdymo plėtotės centro (toliau – ir UPC). Po reorganizacijos visos Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centro teisės ir pareigos, pagal Sutartį, perėjo UPC. Įgyvendindamas Projektą, pareiškėjas įvykdė „Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimą“ Nr. 92782 atviro konkurso būdu (toliau – ir Konkursas), kuris paskelbtas 2010 m. rugpjūčio 6 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 58 ir Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje (TED Tender Electronic Daily, 2010/S 149-230456).

Pirkimas įvykdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – ir VPĮ) ir Konkurso sąlygomis (toliau – ir Konkurso sąlygos). Konkursą laimėjo ir preliminariąją sutartį bei pagrindinę pirkimo sutartį su pareiškėju sudarė jungtinės veiklos pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė: UAB „BULL Baltija“, UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ ir UAB „Elitnet“ (toliau – ir Pardavėjas). Pardavėjas pirkimo sutartį įvykdė laiku ir tinkamai, pristatė pareiškėjui kokybišką techninę įrangą, o pareiškėjas ją priėmė.

CPVA, atlikusi pirkimo dokumentų patikrą, nustatė tariamus VPĮ pažeidimus ir raštu Nr. 2011/2 „Dėl pažeidimo projekte Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001 „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ bei patikslintu 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 2011/2-12886 „Dėl pažeidimo projekte Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001 „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ informavo IVPK. Pareiškėjas su CPVA įtariamais VPĮ pažeidimais nesutiko, aktyviai dalyvavo tariamų pažeidimų tyrime ir teikė paaiškinimus CPVA ir IVPK, pateikė nepriklausomų ekspertų 2011 m. spalio 11 d. išvadą dėl Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimo techninių reikalavimų įvertinimo.

Tariamų pažeidimų tyrimo metu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir Tarnyba, VPT) dėl išvados pateikimo, kuri pateikė dvi išvadas, antroje išvadoje po pareiškėjo paaiškinimų, Tarnyba didžiąją daugumą CPVA įtariamų VPĮ pažeidimų atmetė kaip nepagrįstus, išskyrus vieno kvalifikacinio reikalavimo neatitikimą proporcingumo principui. Nepaisant pareiškėjo paaiškinimų, nepriklausomų ekspertų išvados dėl techninės specifikacijos bei Tarnybos išvados dėl kvalifikacinių reikalavimų, IVPK įsakymu skyrė 25 proc. finansinę korekciją ir sumažino Projektui skirtą finansavimo lėšų sumą 756 250 Lt.

Mano, kad pritaikyta finansinė korekcija yra nepagrįsta ir neteisėta, o Įsakymas neatitinka Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Ginčijamame įsakyme yra formaliai išvardinti teisės aktai, kuriais vadovaujantis jis priimtas, tačiau nenurodyta, kokiais objektyviais duomenimis (faktais) buvo remiamasi priimant sprendimą, o paskirta sankcija ir jos dydis nemotyvuotas. Formalus teisės aktų nurodymas negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 3 straipsnio 1 ir 3 punktų bei 8 straipsnio nuostatas ir nėra pakankamas pagrindas priimti teisėtą ir pagrįstą viešojo administravimo subjekto aktą.

Įsakyme nurodyta, kad finansinės korekcijos taikymas yra siejamas su VPĮ pažeidimais, tačiau nėra detalizuota, kokius konkrečius VPĮ pažeidimus pareiškėjas yra padaręs, nepateikiama pažeidimų esmė (faktinės aplinkybės), už kuriuos pareiškėjui pritaikyta 756 250 Lt dydžio sankcija. Taip pat Įsakyme nenurodytas teisės aktas, kuriame nustatyta pareiškėjui taikoma sankcija ir jos dydis, o paskirta sankcija (25 proc. finansinė korekcija) neindividualizuota. IVPK nepasisakė dėl pažeidimo kvalifikavimo, pažeidimo pasekmių ir kitų svarbių aplinkybių skiriant finansinę sankciją.

Dėl šių priežasčių IVPK Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualaus administracinio akto turiniui ir yra naikintinas. Tokią poziciją pareiškėjas grindžia LVAT praktika administracinėse bylose Nr. A17-174/2007, Nr. A5-990/2007, Nr. A5-964/2007. Pažymi, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas (2010 m. kovo 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-253/2010).

Įsakyme pateikiama tik nuoroda į CPVA 2011 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 2011/2-12886, kuriuo CPVA informavo IVPK apie tariamus VPĮ reikalavimų pažeidimus bei pasiūlė sumažinti projekto finansavimą. CPVA raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu ir nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, o konkretūs pažeidimai, už kuriuos skiriama sankcija, privalėjo būti nurodyti IVPK įsakyme. IVPK praktika priimant individualius administracinius aktus yra nesuderinama su VAĮ 8 straipsnio reikalavimais, VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principais ir Vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Taip pat nurodo, kad nesutinka su Įsakyme nurodytais tariamais VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų, 25 straipsnio 2 ir 8 dalyse bei 32 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimais, nes vykdydamas Konkursą rinkos dalyvių konkurencijos neapribojo, o Techninėje specifikacijoje nurodyta įranga nebuvo pritaikyta vienam gamintojui, kaip teigia CPVA. Prieš skelbiant Pirkimą CPVA nevykdė įgyvendinančiajai institucijai pavestų funkcijų ir neatliko išankstinės Pirkimo dokumentų patikros kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu patvirtintų Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 184.1, 184.3 punktuose bei Sutarties 11.1.2 punkte, o pažeidimo tyrimo metu CPVA netinkamai interpretavo VPĮ normas ir dėl to nustatė tariamus VPĮ pažeidimus.

Pareiškėjas pasirinko skaidriausią pirkimo būdą – tarptautinį atvirą konkursą, visi Pirkimo dokumentai buvo viešai prieinami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje visiems suinteresuotiems tiekėjams. Vykdydamas Konkursą, pareiškėjas negavo tiekėjų pretenzijų dėl konkurencijos ribojimo ar diskriminacijos, iš Konkurso nebuvo pašalinti tiekėjai, o CPVA nurodyti tariami VPĮ pažeidimai nustatyti CPVA formaliai vertinant Pirkimo dokumentus. Priimdama sprendimą dėl tariamų VPĮ pažeidimų, IVPK neatsižvelgė į LAT formuojamą praktiką dėl turiningojo perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmų vertinimo viešuosiuose pirkimuose.

LAT yra nurodęs, kad tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (2011 m. birželio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-293/2011). Taip pat nurodo, kad Konkurso sąlygų 5.2. punkto 2 lentelės 18 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas (toliau – ir Kvalifikacinis reikalavimas) yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas pirkimo objektui. Konkurso sąlygose pareiškėjas reikalavo, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) būtų įvykdęs arba vykdytų bent vieną telekomunikacinių sistemų aptarnavimo sutartį, pagal kurią teikiamos aptarnavimo paslaugos nuotoliniu būdu, kritinių gedimų atveju yra numatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos laikas ir problemos sprendimas numatytas ne ilgesnis nei 4 valandos.

Šio kvalifikacinio reikalavimo būtinumą ir proporcingumą pirkimo objektui pareiškėjas išsamiai ir argumentuotai yra paaiškinęs CPVA ir IVPK, tačiau priimdamas sprendimą IVPK nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus. Minėto kvalifikacinio reikalavimo įtraukimas tarp minimalių kvalifikacijos reikalavimų yra grindžiamas tuo, kad įgyvendinant Projektą pareiškėjo kuriama informacinė sistema priskirta trečiai valstybės informacinės sistemos kategorijai. Kategorija informacinei sistemai yra suteikiama vadovaujantis Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. liepos 11 d.

įsakymu Nr. 1V-247. Reikalavimai informacinių sistemų duomenų integralumui ir konfidencialumui pagal informacinės sistemos kategoriją yra nustatyti Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techniniuose saugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1V-384. Atitinkami reikalavimai keliami trečios kategorijos valstybės informacinių sistemų prieinamumui ir veiklos tęstinumui. Atsižvelgiant į nustatytą informacinės sistemos 90 proc. prieinamumo reikalavimą, yra tikslinga sistemos veiklą atstatyti kaip įmanoma greičiau.

Informacinės sistemos veiklos atstatymo laikas susideda iš:

1) reagavimo į veiklos sutrikimą ar saugumo incidentą laiko, 2) problemos identifikavimo ir sprendimo laiko, 3) informacinės sistemos paleidimo laiko, kuris gali trukti iki 4 ar net 6 valandų. Šiuo atveju būtina atsižvelgti, kad pareiškėjo kuriama informacinė sistema yra didelių pajėgumų ir sudaryta iš kelių posistemių, programinės ir techninės įrangos priežiūra atliks skirtingi paslaugų teikėjai. Saugos dokumentų turinio gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. IV-172, yra apibrėžti reikalavimai veiklos tęstinumo planui.

Esant kritiniam informacinės sistemos gedimui, siekiant atstatyti informacinės sistemos veiklą, dažniausiai turi būti atliekamos visos apibrėžtos darbo grupės funkcijos. Pirkimo dokumentuose numatytas 15 min. reakcijos ir 4 val. problemos sprendimo laikas yra būtinas vadovaujantis minėtų teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimu perkama kompiuterinė, techninė ir programinė įranga, kuri bus naudojama trečios kategorijos informacinės sistemos kūrimui, Kvalifikacinis reikalavimas yra susijęs su Pirkimo objektu ir būtinas projekto tikslams pasiekti.

Perkančiosios organizacijos nuomone, pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į viso Projekto tikslus, kurie aprašyti techninėje specifikacijoje. Remiantis techninėje specifikacijoje pateiktu Projekto uždavinių ir pirkimo objekto aprašymu suinteresuoti tiekėjai, būdami profesionalūs IT srities specialistai, galėjo numatyti, kad šiuo pirkimu siekiama įsigyti kompiuterinę, techninę ir programinę įrangą, kuri bus naudojama kuriant trečios kategorijos informacinę sistemą.

Atsižvelgiant į tai, Kvalifikacinis reikalavimas nepagrįstai vertinamas kaip perteklinis ir neproporcingas pirkimo objektui. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas Konkurso sąlygose nustatė reikalavimus projekto vadovui (20.1) ir specialistams (20.2, 20.3, 20.4, 20.5, 20.6). CPVA vertinimu, ne mažesnės kaip 5 metų patirties reikalavimas ir ne mažesnės kaip 3 metų patirties reikalavimas galėjo dirbtinai apriboti tiekėjų konkurenciją. Nesutinka su CPVA vertinimu, kad specialistai neturėtų būti vertinami pagal išdirbtų metų skaičių, nes toks kriterijus neparodo specialisto kompetencijos, tačiau nepagrįstai apriboja mažiau laiko rinkoje veikiančių ūkio subjektų galimybes varžytis dėl sutarties sudarymo.

Nustatant projekto vadovui ir specialistams kvalifikacinius reikalavimus buvo vadovaujamasi VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktais ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 19.2. punktu, kuriame rekomenduodama nustatyti minimalų vadovaujančių ir atsakingų darbuotojų skaičių, išsilavinimą ir profesinės kvalifikacijos lygį. Rekomendacijos nustato, kad perkančioji organizacija turi tiksliai ir aiškiai nurodyti, kokią kvalifikaciją turi turėti tiekėjo vadovaujantys ir atsakingi asmenys.

Atsižvelgiant į pirkimo objekto kompleksiškumą (įsigyti suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugyklos sprendimą (sistemą)), tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui esminę reikšmę turi tiekėjo žmogiškieji ištekliai. Pareiškėjas neturėjo sutarties vykdymui reikiamo kvalifikuoto personalo, todėl pirkimo dokumentuose reikalavo, kad tiekėjas pasiūlytų sutarties įvykdymui būtiną kvalifikuotą personalą bei nustatė reikalavimus tiekėjo siūlomiems už sutarties įvykdymą atsakingiems asmenims. Pareiškėjui buvo ypač svarbi tiekėjo specialistų kvalifikacija, nes per trumpą laiką reikėjo įgyvendinti didelės apimties sudėtingą projektą.

Taip pat siekiant objektyviai įvertinti projekto vadovo ir specialistų kvalifikaciją, būtina atsižvelgti į darbo stažą ir dalyvavimą įgyvendinant panašios apimties projektus. Specialisto darbo stažas parodo specialisto žinias tam tikroje srityje, o dalyvavimas panašios apimties projektuose parodo specialisto sugebėjimą įgyvendinti (valdyti) panašios apimties projektus. Vien įvykdytų projektų skaičius yra nepakankamas rodiklis specialisto kvalifikacijai įvertinti. Perkankančioji organizacija neturi patikimų priemonių patikrinti, ar tiekėjo siūlomo specialisto dalyvavimas projekte nėra deklaratyvus, ar buvo reikšmingas ir sėkmingas specialisto vaidmuo įgyvendinant projektą.

Vertinant specialisto dalyvavimą projekte, perkančioji organizacija iš esmės rėmėsi tiekėjo pateikta informacija. Pažymėjo, kad Konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo, kad specialistas būtų įgijęs patirtį dirbdamas būtent pas tiekėją, todėl nebuvo diskriminuojami nauji rinkos dalyviai. Be to, tiekėjams, neturintiems visų Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančių specialistų, buvo sudarytos galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Pareiškėjas domėjosi rinkos dalyvių pajėgumais įvykdyti pirkimo sutartį ir įsitikino, kad bent trys rinkos dalyviai (UAB „Bull Baltija“, UAB „ATEA“, UAB „Proact Lietuva“) atitinka kvalifikacinius reikalavimus ir galėjo pateikti pasiūlymus pareiškėjui.

Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skelbė tarptautinį atvirą konkursą. Skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (TED Tender Electronic Daily), todėl pirkime turėjo galimybę dalyvauti užsienio kompanijos, kurios neabejotinai yra įvykdžiusios panašios apimties projektų, atitinkančios pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir galinčios pateikti pasiūlymus. Vykdydamas pirkimą, pareiškėjas laikėsi visų VPĮ nustatytų priemonių tiekėjų konkurencijai užtikrinti.

Mano, kad vien ta aplinkybė, kad konkurse dalyvavo ir pasiūlymą pateikė vienas tiekėjas, negali būti traktuojamas kaip VPĮ nustatytų principų pažeidimas ir tiekėjų konkurencijos ribojimas ir kvalifikuojama kaip VPĮ pažeidimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, Konkurso sąlygų 5.2. punkto 2 lentelės 20.1 papunktyje nustatyti reikalavimai projekto vadovui ir 20.2, 20.3, 20.4, 20.5, 20.6 papunkčiuose nustatyti reikalavimai specialistams nepagrįstai vertinami kaip dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurenciją.

Pareiškėjas nesutinka su CPVA ir IVPK sprendimu, kad apibūdindamas pirkimo objektą techninėje specifikacijoje, neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo gamintojus ir jų tiekėjus. Pažymi, kad kreipėsi į informacinių technologijų ekspertus dėl pirkimo objekto aprašymo techninėje specifikacijoje ir gavo ekspertų išvadą. Ekspertai nustatė, kad techninėje specifikacijoje nurodytus įrangos parametrus atitinka daugiau nei vieno gamintojo įranga, o nustatyti įrangos techniniai parametrai (formatai) yra būtini pagal pareiškėjo numatomą įrangos naudojimo paskirtį.

Techninėje specifikacijoje nurodytas tarnybines stotis gamina ir gali pasiūlyti daugiau nei vienas gamintojas, todėl nesutinka su CPVA nuomone, kad techninėje specifikacijoje aprašyta techninė įranga yra palankesnė vieno gamintojo (Bull) techninei įrangai. Ekspertų išvadoje nurodyti konkretūs gamintojai, kurių gaminamos tarnybinės stotys ir kita įranga atitinka techninėje specifikacijoje nurodytas charakteristikas. Atsižvelgiant į ekspertų išvados pateiktus duomenis, techninėje specifikacijoje nurodyti įrangos parametrai nebuvo diskriminaciniai gamintojų atžvilgiu.

Pareiškėjas įsitikino, kad techninėje specifikacijoje aprašytą įrangą gali pateikti ir kiti Lietuvoje veikiantys tiekėjai. Pareiškėjas kreipėsi į dvi Lietuvos rinkoje veikiančias įmones, prašydamas įvertinti galimybes pateikti pasiūlymus. Abi įmonės raštiškai patvirtino, kad būtų galėjusios pateikti pasiūlymą, t. y. pasiūlyti visą techninėje specifikacijoje nurodytą įrangą ir suteikti visas paslaugas (UAB „ATEA“ ir UAB „Proact Lietuva“ raštai). Atsižvelgdama į tai, kad daugiau nei vienas rinkos dalyvis galėjo pateikti pasiūlymus dėl techninėje specifikacijoje nurodyto pirkimo objekto, tiekėjų konkurencija nebuvo apribota.

Techninės specifikacijos 2.8 punkto lentelės 7 eilutėje numatytas reikalavimas komutatoriui palaikyti prievadų loginio apjungimo technologiją. CPVA padarė nepagrįstą išvadą, kad prievadų apjungimo technologija pritaikyta „Cisco Systems“ gamintojui. EtherChannel technologija nuo 2000 m. IEEE (angl. Institute of Electrical and Electronics Engineers) yra patvirtinta atviru standartu IEEE 802.3ad Link Aggregation Control Protocol (LACP) for wired Ethernet. Ši technologija priklausė CISCO Systems nuo 1994 iki 2000 metų. Prievadų loginio apjungimo technologiją, atitinkančią IEEE 802.3ad standartą, palaiko daugelis tinklo įrangos gamintojų, pvz.

HP 5800 serijos komutatoriai, juniper EX2500 ar aukštesnės serijos komutatoriai. Funkciniu požiūriu, nepriklausomai nuo realizacijos ar įrangos gamintojo, šios technologijos tikslas yra didinti komponento pralaidumą apjungiant kelis fizinius prievadus į vieną loginį. Technologijos realizacija nedaro jokios įtakos bendram techninės infrastruktūros veikimui. Tiekėjas, būdamas profesionalus rinkos dalyvis ir išmanydamas tinklo technologijas, galėjo pasiūlyti LACP protokolą palaikantį komutatorių, o vadovaujantis VPĮ 25 str. 8 d. pareiškėjas negalėtų atmesti tiekėjo pasiūlymo nepaisant to, kad techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyta žodžių „arba lygiavertis“.

Techninės specifikacijos 2.19 punkte „Grotuvas“ nustatyti techniniai reikalavimai grotuvui, o techninės specifikacijos 2.20 punkte „HDV rašiklis“ nustatyti techniniai reikalavimai HDV rašikliui nenurodant žodžių „arba lygiavertis“, kadangi pareiškėjas nurodė visus įmanomus jam priimtinus grotuvo ir rašiklio formatus. Lygiaverčiai formatai neegzistuoja, o analogiški formatai būtų netinkami pareiškėjo numatomai skaitmenizuoti medžiagai. Pareiškėjas numatė įsigyti techninėje specifikacijoje nurodytų formatų grotuvus ir rašiklius atsižvelgdamas į numatytos skenuoti video medžiagos formatus bei Lietuvoje naudojamas televizinės ir žurnalistinės produkcijos technologijas.

Pareiškėjas negalėjo pirkti kitų formatų rašiklių ir grotuvų, nes jie negalėtų būti naudojami mokomosios medžiagos skaitmenizavimui pagal pareiškėjo poreikius. Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Išsamiai nurodydamas visus galimus grotuvo ir rašiklio formatus pareiškėjas siekė įsigyti prekes, kurios reikalingos pagal pareiškėjo poreikius, ir siekė išvengti rizikos, kad nupirktos prekės negalės būti naudojamos pagal numatytą paskirtį.

Techninės specifikacijos 3.1.2. punkte „Sisteminė programinė įranga“ yra nurodytas operacinės sistemos tipas „Komercinė UNIX tipo operacinė sistema“ nenurodant „arba analogiška“. Techninės specifikacijos 3.1.2. punkte buvo apibūdinta trijų rūšių licencinė programinė įranga. Apibūdinant dvi iš trijų licencinės programinės įrangos rūšių buvo nurodyta „arba analogiška“ (Microsoft Windows 2008 Server 64 bit arba analogiška. Oracle Standart Edition One arba analogiška). Apibūdindamas vieną iš operacinių sistemų („Komercinė UNIX tipo operacinė sistema“) pareiškėjas nenurodė „arba analogiška“, tačiau atsižvelgiant į kitas techninės specifikacijos sąlygas, viena techninės specifikacijos sąlyga negali būti aiškinama kaip diskriminacinė ir ribojanti tiekėjų konkurenciją.

Pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju, ypač esant teisiniam ginčui, perkančioji organizacija ir tiekėjai turėtų pirkimo dokumentų nuostatas aiškinti sistemiškai, įvertinti tikruosius perkančiosios organizacijos ketinimus ir jos valią, rengiant šiuos dokumentus. Tiekėjai galėjo siūlyti licencinei programinei įrangai „Komercinė UNIX tipo operacinė sistema“ analogiškas licencines programines įrangas. Tiekėjas, būdamas profesionalus rinkos dalyvis, turėjo teisę pasiūlyti analogiškų funkcinių savybių licencinę programinę įrangą, o pareiškėjas, vadovaujantis VPĮ 25 straipsnio 8 dalimi, privalėtų priimti tiekėjo pasiūlytą analogišką operacinę sistemą, nepaisant to, kad techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyta žodžių „arba analogiška“.

Dėl nepagrįsto sankcijos taikymo pagal COCOF gairių 1 lentelės 7 punktą nurodo, kad nesutinka su CPVA siūlymu ir IVPK sprendimu taikyti 25 proc. finansinę korekciją vadovaujantis Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. patvirtinta galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) (toliau – ir COCOF gairės) 1 lentelės 7 punktu, nes faktinė situacija neatitinka minėtame COCOF gairių punkte nurodyto pažeidimo. Ši COCOF gairių nuostata ir sankcija taikytina tais atvejais, kai dėl pirkimo dokumentuose nustatytų diskriminacinių kvalifikacijos reikalavimų tam tikrai grupei ar net konkretiems tiekėjams ribojama galimybė dalyvauti pirkime.

Šiuo atveju, tiekėjų diskriminacijos atvejų nebuvo nustatyta. Tarnyba, įvertinusi Konkurso sąlygų 5.2. punkto 2 lentelės 18 papunkčio nuostatą, pasisakė, kad toks reikalavimas galėtų būti vertinamas kaip pagrįstas tik tuo atveju, jei jis būtų tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu ir sutarties vykdymu. Tarnybos nuomone, panašaus turinio reikalavimai turėtų būti nustatomi kaip priemonės tikslui pasiekti. Tarnyba 2011 m. spalio 24 d. rašte Nr. 4S-3950 pateikė nuomonę, kad reikalavimas neužtikrina proporcingumo principo laikymosi.

Taigi Tarnyba, du kartus įvertinusi nustatytą reikalavimą pasisakė, kad toks reikalavimas pagal savo esmę yra galimas. Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 196 p. numato galimybę ištaisyti finansinių pasekmių (dėl to nepatirta ES biudžeto nuostolių darant nepagrįstas išlaidas) neturinčius pažeidimus. Pažymėjo, kad Tarnybos nurodytas neatitikimas proporcingumo principui bus ištaisytas pradėjus veikti informacinei sistemai: vadovaujantis Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. liepos 11 d.

įsakymu Nr. 1V-247, pareiškėjo kuriama informacinė sistema priskiriama trečios kategorijos informacinei sistemai. Šiose gairėse aiškiai nurodoma, kad trečios kategorijos IS turi būti aptarnaujamos laikantis Konkurso sąlygų 5.2. punkto 2 lentelės 18 papunktyje nurodytų sąlygų; pareiškėjas su tiekėju pasirašys techninės priežiūros reglamentą, numatantį analogiškus tiekėjo įsipareigojimus garantinio laikotarpio metu reaguojant į gedimus ir juos šalinant, kaip buvo reikalaujama Konkurso sąlygų 5.2. punkto 2 lentelės 18 papunktyje.

Taigi, išsamiai įvertinusi visus Konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, Tarnyba nepateikė vertinimo, jog vertinamo Pirkimo atveju bent vienas Konkurso sąlygose įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas yra diskriminacinis ir apribojo galimybę tam tikriems, t. y. apibrėžtai subjektų grupei, tiekėjams dalyvauti pirkime. Pažymėjo, kad Tarnybos raštuose pateikta Tarnybos nuomonė, tačiau ne konkrečios pastabos Pirkimo atžvilgiu, t. y. nekalbama, kad konkretus reikalavimas buvo nepagrįstai aukštas diskriminaciniu aspektu ir apribojo tiekėjų konkurenciją.

Vertinant, ar vykdant Pirkimą buvo padaryta pažeidimų, kurie atitinka COCOF rekomendacijų 1 lentelės 7 punktą, yra būtina atriboti proporcingumo ir diskriminacijos principų tarpusavio reikšmes, atsižvelgiant į jų prigimtį, turinį bei konkretaus pirkimo kontekstą. Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas – šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas. Proporcingumo principo turinys siejamas su trijų pakopų testu: taikoma priemonė turi būti:

1) tinkama tikslui pasiekti;

2) būtina tikslui pasiekti, tai reiškia, kad negalima jokia kita priemonė, kuri mažiau ribotų tam tikrą laisvę;

3) proporcinga siekiamam tikslui (proporcingumas stricto sensu) (ETT byla C-11/70, Internationale Handelsgessellschaft prieš Einfuhr-und Vorratsstelle Getreide; ETT byla C-8/77, Sagulo, Brenca and Bakhouche; ETT byla C-186/98, Nuneš and de Matos). Jeigu pasirinkta priemonė neatitinka bent vieno iš nurodytų kriterijų, ji gali būti laikoma neatitinkančia proporcingumo principo, tačiau neproporcingumo apimtis kiekvienu atveju gali skirtis bei lemti skirtingas pasekmes, t. y. net pripažinus, kad priemonė yra tam tikra apimtimi neproporcinga numatytam tikslui pasiekti, šis neproporcingumas nebūtinai reikš, kad priemonė yra diskriminacinė.

Tokią poziciją pagrindžia ir teismų praktika. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad viešojo pirkimo sąlyga, nustatanti atrankos kriterijų, kurį gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, nėra pakankama, kad būtų galima pripažinti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Concordia Bus Finland, C-513/99). Nediskriminavimo principo turinys teismų praktikoje aiškinamas jį siejant su lygiateisiškumo principu. Lygiateisiškumo principas ES teisės doktrinoje ir ETT praktikoje dažniausiai tapatinamas su nediskriminavimo principu.

Lygiateisiškumas reiškia, jog tapačios arba panašios aplinkybės negali būti vertinamos skirtingai ir skirtingos aplinkybės negali būti vertinamos tapačiai (visiems tiekėjams turi būti sudaromos vienodos sąlygos dalyvauti pirkime ir visiems turi būti taikomi vienodi vertinimo kriterijai). ETT konstatavo, kad lygiateisiškumo principas reiškia būtinumą kiekvieno galimo viešojo pirkimo dalyvio (tiekėjo) labui užtikrinti pakankamą viešumo laipsnį, leidžiantį atverti paslaugų rinką konkursui ir kontroliuoti viešųjų pirkimų tvarkos nešališkumą (ETT byla C-324/98 Telaustria;

ETT byla C-458/03 Parking Brixen; ETT byla C-231/03 Consorzio Aziende Metano (Coname) prieš Comune di Cingia de' Botti, 1-7287). Lygiateisiškumas bus pažeidžiamas tais atvejais, kai suteikiama išimtinė teisė teikti paslaugas, parduoti prekes arba atlikti darbus netaikant imperatyvių viešųjų pirkimų teisės normų ir privalomų taisyklių (ETT byla C-360/89 Komisija prieš Italiją). Taigi, vertinant pareiškėjo įvykdyto Pirkimo teisėtumą, būtina atsižvelgti, kad: pirkime galėjo dalyvauti ir pateikti pasiūlymus visi pakankamą patirtį turintys subjektai; rinkoje, įskaitant Lietuvoje, yra pakankamai platus ratas subjektų, atitinkančių Konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir galinčių pasiūlyti pareiškėjui techninėje specifikacijoje nurodytą įrangą; pirkime galėjo dalyvauti bet kokios užsienio šalies ūkio subjektai, kuriems nebuvo keliami jokie dirbtiniai apribojimai.

Vertindamas COCOF gairių taikymo pagrindus ir tikslus pareiškėjas pažymėjo, kad jų taikymo tikslas yra atstatyti teisingumą dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, kurie lemia, kad įsigyjamos prekės, paslaugos ar darbai didesne kaina, ypač, kai nepagrįstai apribojama tiekėjų konkurencija. Šiuo atveju tokio priežastinio ryšio nėra, nes nebuvo apribota galimybė kvalifikuotiems tiekėjams dalyvauti Pirkime ir vien dėl reikalavimo numatymo nebuvo išleistos didesnės sumos, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti žalos bei didesnių išlaidų projekto finansavimo prasme.

Taigi, Konkurso sąlygose įtvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai neturėjo neigiamos įtakos ar žalos pirkimo rezultatams, todėl nėra pagrindo situaciją kvalifikuoti pagal COCOF gairių 1 lentelės 7 punktą. Taip pat nurodo, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl finansinės korekcijos taikymo turėtų būti sprendžiamas teisme iš esmės. Įsakymo panaikinimas dėl neatitikimo VAĮ 8 straipsnyje nustatytiems reikalavimams individualiam administraciniam aktui būtų pagrindas IVPK iš naujo spręsti klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo, tačiau teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes ir remdamasis ginčo sprendimo operatyvumo principu, turi teisę iš esmės išspręsti ginčą.

Mano, kad grąžinti IVPK iš naujo spręsti klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo netikslinga.

Atsakovas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (II t., b. l. 179–187) nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1443 198.2 ir 198.3 punktais; Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 26 ir 28 punktais; 2010 m. liepos 26 d. Projekto „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“, bendrųjų sąlygų 9.1 punktu.

Taip pat vadovavosi VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 2011/2-12886 pateiktu pasiūlymu sumažinti Projekto finansavimą; IVPK Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2011 m. gruodžio 28 d. posėdžio protokole Nr. PSK-29 pateikta išvada. CPVA 2011 m. birželio 10 d. rašte Nr. 2011/2-6617 nurodoma, kad atliekant Projekto vykdytojo su mokėjimo prašymu Nr. 4 pateiktų dokumentų patikrą, 2011 m. balandžio 8 d. CPVA užregistravo įtariamą pažeidimą dėl viešojo pirkimo „Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) įvykdymo bei pradėjo tyrimą.

Tyrimo metu nustatyta, kad atliekant Pirkimą atviro konkurso būdu, Projekto vykdytojas:

1) nustatydamas pirkimo objektui užaukštintus, nepagrįstus ir neproporcingus pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus ir 32 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, 2) apibūdindamas pirkimo objektą, nurodydamas konkrečius įrangos, operacinės sistemos formatų tipus, prievadų apjungimo technologiją neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo kitus gamintojus ir jų tiekėjus, todėl pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Administravimo ir finansavimo taisyklės) 197.2 punktu, remiantis Europos Komisijos parengtose Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. patvirtinta galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) bei Gairių taikymo metodikos, patvirtintos CPVA 2011 m. balandžio 26 d. Taikomos praktikos sprendimu Nr. 29, nuostatomis (Gairių 7-o neatitikimo rekomenduojama korekcija), tinkamomis išlaidomis CPVA nepripažino 25 proc. nuo sudarytos pirkimo sutarties 2010-12-15 Nr. F5-342 (9.28) vertės (3 025 000 Lt), tai yra 756 250 Lt, ir atitinkamai pasiūlė sumažinti projekto finansavimą 756 250 Lt, iš kurių 642 812,50 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos, 113 437,50 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.

Pagal galiojančius teisės aktus yra sukurta struktūrinių fondų administravimo sistema, kurią sudaro keliolika valstybės institucijų ir įstaigų. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės paskirstymo taisyklės) nustatyta Komitetui ir CPVA pavestų nurodytų įgaliojimų įgyvendinimo tvarka.

Laikydamasi šios tvarkos CPVA atliko pažeidimo tyrimą ir pateikė siūlymą Komitetui, o Komitetas priėmė sprendimą sumažinti projekto finansavimą. Tiek Atsakomybės paskirstymo taisyklės, tiek Administravimo ir finansavimo taisyklės labai aiškiai atskiria Komiteto ir CPVA funkcijas, o taip pat ir atsakomybes. Vykdyti pažeidimo tyrimą ir po to pateikti tam tikrą siūlymą, vadovaujantis Administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktu, gali tik CPVA; tuo tarpu Komitetas nėra įgaliotas tirti galimus pažeidimus, tačiau turi teisę priimti Administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nurodytus sprendimus, remdamasis CPVA siūlymu.

Vadinasi, savarankiškas pažeidimo tyrimas būtų Komitetui suteiktų įgaliojimų viršijimas, tokiu būdu Komitetas būtų pažeidęs VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą. Pagal teismų praktiką, sprendimą priimančios institucijos valia neprivalo būti išdėstyta viename teisės taikymo rašytiniame akte, taip pat priimant sprendimą gali būti remiamasi ne tik jos pačios parengtais dokumentais, tokia situacija nedaro administracinio akto negaliojančiu. IVPK direktoriaus sudaryta Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisija veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus, t. y. nagrinėjo CPVA pateiktą pasiūlymą, bei parengė pasiūlymą IVPK direktoriui dėl siūlomo IVPK sprendimo dėl pažeidimo.

Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisija kreipėsi dėl išvados į Viešųjų pirkimų tarnybą. Tai patvirtina, kad minima komisija, o tuo pačiu ir IVPK, priimdami Sprendimą veikė ne formaliai, o jį grindė faktinėmis aplinkybėmis. Aplinkybę, kad IVPK įsigilino į Sprendimo faktines aplinkybes, patvirtina tai, kad IVPK sudaryta Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisija, vertindama CVPA 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 2011/2-12886 pateiktą pasiūlymą, nepriėmė sprendimą iš karto, o paprašė CPVA įvertinti, ar minėtame rašte nėra naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos ir tik gavusi atsakymą priėmė galutinį sprendimą.

Nei CPVA pateiktuose raštuose, nei pareiškėjo teiktoje informacijoje, nei pagal kitą IVPK disponuojamą informaciją nebuvo aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nustatyti pažeidimai atsirado ne dėl projekto vykdytojo ir partnerių kaltės ir aplaidumo. Todėl šios aplinkybės ir nebuvo nurodytos Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisijos sprendime. Taigi, įsakymas pagrįstas konkrečiais duomenimis (faktais) (CPVA pažeidimo tyrimo rezultate pateiktas pasiūlymas IVPK) ir atitinka VAĮ 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.

Dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų, 25 straipsnio 2 ir 8 dalyse bei 32 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimo nurodo, kad IVPK sprendimą dėl finansavimo sumažinimo pareiškėjo įgyvendinamam projektui priėmė po to, kai gavo ir įvertino CPVA pateiktą pasiūlymą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti pareiškėjo padaryti pažeidimai. Dėl nustatytų užaukštintų, nepagrįstų ir neproporcingų pirkimo objektui kvalifikacinių reikalavimų nurodo, kad CPVA atliekant pažeidimo tyrimą buvo nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 5 skyriaus „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5.2 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 18 punkte nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas būtų įvykdęs arba vykdytų bent vieną telekomunikacinių sistemų aptarnavimo sutartį, pagal kurią teikiamos aptarnavimo paslaugos nuotoliniu būdu, kritinių gedimų atveju yra numatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos ir problemos sprendimas numatytas ne ilgesnis nei 4 valandos yra perteklinis ir nepagrįstas, nes nesusijęs su Pirkimo objektu.

Tokią išvadą patvirtino ir VPT nurodydama, kad šis kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas sutarties vykdymo sąlygoms, atsižvelgiant į tai, kad šio reikalavimo įgyvendinimo užtikrinimas sutarties vykdymo metu nėra įtvirtintas, t. y. reakcijos į problemą ir problemos sprendimo laikai nebuvo nurodyti Pirkimo sąlygose ir nebuvo įtraukti į sudarytą sutartį. Tuo perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą. Taip pat VPT pripažino, kad Pirkimo sąlygų 5 skyriaus „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5.2 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 20.1, 20.2, 20.3, 20.4, 20.5, 20.6 punktuose specialistams nustatyti ne mažesnės kaip 5 ir 3 metų patirties reikalavimai galėjo dirbtinai riboti konkurenciją.

Tai neužtikrina VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi. Atsižvelgiant į esamą teismų praktiką bei išdėstytas aplinkybes mano, kad buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą. Dėl pirkimo objekto apibūdinimo, nurodant konkrečius įrangos, operacinės sistemos formatų tipus, prievadų apjungimo technologiją nurodo, kad CPVA 2011 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 2011/2-12886 nurodomi konkretūs pirkimo sąlygų reikalavimai, kurie sąlygojo, kad buvo galima siūlyti tik tam tikrus produktus, o tam tikrų kitų produktų siūlyti galimybės nebuvo.

CPVA rašte teisingai pažymima, kad atsižvelgiant į numatomos skenuoti video medžiagos formatus bei Lietuvoje naudojamas televizinės ir žurnalistinės produkcijos technologijas Pirkimo sąlygose reikalaujamas formatų tipas gali būti pagrįstas, tačiau Pirkimas nebuvo skaidytas į dalis. Atsižvelgiant į tai, taip pat į 2.19–2.21 punktų įrangos specifiką (gamina tik tam tikras gamintojas) bei į tai, kad reikalavimai pritaikyti konkretiems modeliams, Perkančioji organizacija šią įrangą įtraukdama į vieną bendrą pirkimo objektą (neišskyrusi į atskirą pirkimo dalį) apribojo kitų tiekėjų, galinčių parduoti 2.19–2.21punktuose nurodytą įrangą, dalyvavimą konkurse, nes šią įrangą galėjo parduoti tik tiekėjas galintis pasiūlyti kituose šio pirkimo objekto punktuose nurodytą įrangą.

Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kuriose perkančioji organizacija turėtų neribotą diskreciją. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais.

Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Be to, Techninės specifikacijos 2.19–2.21 punktų įrangos lentelių eilutėse Nr. 2 nurodyti tam tikriems gamintojams priklausantys formatai, bet neįrašyti žodžiai „arba lygiavertis“, Techninės specifikacijos 2.8 punkte „LAN komutatoriai L2 lygio 24 portų“ lentelės eilutėje Nr. 7 nurodytas reikalavimas EtherChannel technologijai, nenurodant žodžių „arba lygiavertis“, Techninės specifikacijos 3 .1.2 punkte „Sisteminė programinė įranga“ nurodoma trijų rūšių programinė įranga.

Lentelės eilutėje Nr. 2 yra nurodytas operacinės sistemos tipas: „komercinė Unix tipo operacinė sistema“, bet neįrašyti žodžiai „arba lygiavertis“. Tai akivaizdžiai pažeidžia VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatas. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka tik kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Dėl nepagristo sankcijos taikymo pagal COCOF gairių 1 lentelės 7 punktą nurodo, kad Administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 ir 198.3 punktai numato, kokių veiksmų gali imtis IVPK, gavęs įgyvendinančios institucijos, nagrinėjamo skundo atveju, CPVA pasiūlymą.

Tuo tarpu Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktas numato, kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal VPĮ, taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės. Pažymėjo, kad priimant sprendimą sumažinti finansavimą pareiškėjo įgyvendinamam projektui, buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos.

Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Tai, kad pareiškėjas pažeidė minėtą VPĮ reikalavimą konstatavo ne tik CPVA ir IVPK, bet ir VPT. Taip pat CPVA 2011 m. birželio 10 d. rašte Nr. 2011/2-6617 labai aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad apibūdindamas pirkimo objektą, nurodydamas konkrečius įrangos, operacinės sistemos formatų tipus, prievadų apjungimo technologiją pareiškėjas neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo kitus gamintojus ir jų tiekėjus, todėl pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus.

Taigi, medžiagoje, kuria remiantis buvo priimtas IVPK sprendimas aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo konstatuotas kitų tiekėjų diskriminavimo faktas. Atsakovas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei nustatytas pažeidimas nepatektų į Gairių priede pateiktų pažeidimų sąrašą, Gairėse nurodyta, kad priede pateiktoje lentelėje nurodyti atvejai yra nustatomi dažniausiai. Kitiems lentelėje nenurodytiems atvejams taikomi tie patys principai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (II t., b. l. 139–149) nurodo, kad CPVA sukurta ir veikia integruota vadybos sistema, sertifikuota pagal ISO 9001:2008 ir ISO 14001:2004 standartus. Pareiškėjas konstatuodamas faktines skundo aplinkybes, nepagrįstai ir klaidinančiai teigia, jog VPT atmetė CPVA nustatytus VPĮ pažeidimus. VPT įvertinusi pareiškėjo pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, pateikė savo išvadas 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 4S-3449 ir 2011 m. spalio 24 d. raštu Nr. 4S-3950, kuriose nepateikė priešingo nei CPVA įvertinimo dėl tų kvalifikacijos reikalavimų, kuriuos CPVA išvadoje nustatė kaip pažeidžiančius VPĮ nuostatas.

Viešųjų pirkimų tarnyba vykdydama VPĮ jai priskirtas funkcijas ir naudodamasi suteiktomis teisėmis, nėra įgaliota vertinti CPVA ar Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos, vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, priimtų sprendimų, CPVA pirkimų priežiūrą vykdo savarankiškai ir VPT ji tik informuoja apie nustatytus pažeidimus. Dėl pareiškėjo skunde pateiktų nesutikimų (prieštaravimų), jog buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 ir 8 dalyse bei 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai nurodo, kad skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.

Projekto finansavimo ir administravimo sutartis sudaryta 2010 m. liepos 26 d. Projekto vykdytojas Pirkimą paskelbė 2010 m. rugpjūčio 6 d., o Projekto pirkimų planą elektroniniu paštu derinimui pateikė 2010 m. rugpjūčio 16 d. ir 2010 m. rugsėjo 21 d., t. y. po Pirkimo paskelbimo. Pateiktame Projekto pirkimų plane buvo nurodyta, kad pirkimas yra paskelbtas ir vykdomas. Pats Projekto vykdytojas nesilaikė Pirkimų priežiūros aprašo 6 punkte nustatytos tvarkos per 10 d. d. pateikti derinti Projekto pirkimo planą. Vadovaujantis Pirkimų priežiūros aprašo 17 punktu, pirkimams, pradėtiems iki pirkimų plano įvertinimo, išankstinė pirkimų priežiūra nevykdoma.

Taigi, šiuo atveju, CPVA vykdė jau pradėto Pirkimo paskesniąją priežiūrą, kaip tą ir numato Administravimo ir finansavimo taisyklių 184.1 punktas. Projekto vykdytojas žinojo, kad CPVA nevykdys Pirkimo išankstinės priežiūros. Dėl Pirkimo konkurso sąlygų 5.2 punkto 2 lentelės 18 papunktyje nustatyto kvalifikacinio reikalavimo nurodo, kad jius yra neproporcingas sutarties vykdymo sąlygoms, perteklinis ir nepagrįstas. VPT 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 4S-3449 pateiktoje išvadoje sutinka su tokiu CPVA įvertinimu. Projekto vykdytojas paaiškino, kodėl toks reikalavimas nustatytas. tačiau Pirkimo konkurso sąlygose įrangai reikalaujama tik užtikrinti ne mažesnį kaip 3 metų (tam tikrais atvejais 2 arba 1 metų) garantinės priežiūros laikotarpį, o reakcijos į problemą ir problemos sprendimo laikai nėra nurodyti ir jokių įsipareigojimų iš tiekėjo dėl reakcijos ir problemų sprendimo laiko nereikalaujama.

Sudarytoje pirkimo sutartyje Nr. F5-342 (9.28) atitinkami tiekėjo įsipareigojimai taip pat nėra numatyti. Pirkimo konkurso sąlygose taip pat nenurodoma, kurios kategorijos informacinė sistema bus kuriama. Pareiškėjas grįsdamas minėto kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumą remiasi informacija, kuri nebuvo nurodyta Pirkimo konkurso sąlygose, o tai neatitinka VPĮ 24 straipsnio 7 dalies reikalavimo, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia, taip pat neatitinka principo, kad kvalifikaciniai reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo sutarties įvykdymo sudėtingumui, t. y. negali būti didesni, nei reikalauja pirkimo objektas.

CPVA papildomai išnagrinėjo trečios kategorijos informacinėms sistemoms taikomus reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1V-384. Vadovaujantis šio įsakymo 3.8 punktu, trečios kategorijos informacinė sistema turi užtikrinti informacinės sistemos veiklos atkūrimą per 8 valandas. Todėl Projekto vykdytojo teiginys, kad Pirkimo dokumentų 2 lentelės 18 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas taip pat yra nepagrįstas. Projekto vykdytojas iš tiekėjo reikalavo tokios kvalifikacijos, kuria neketino naudotis įgyvendinant pirkimo sutartį, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp kvalifikacinio reikalavimo ir pirkimo objekto, todėl Pirkimo konkurso sąlygų 5.2 p. 2 lentelės 18 punkto kvalifikacinis reikalavimas yra nepagrįstas ir neproporcingas pirkimo objektui.

Pažymėjo, kad pats pareiškėjas 2010 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 21P2-014(21.2) tiekėjui pateikė pagrindinės sutarties projektą, kurios 7.3 punkte įtraukė reikalavimą, kad tiekėjas įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas sureaguoti į Užsakovo raštišką pranešimą apie garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius Prekių ir/arba Paslaugų trūkumus ir/ar defektus. Garantinius laikotarpiu paaiškėjusių Prekių ir/arba Paslaugų trūkumų ir/ar defektų pašalinimo terminas nustatomas šalių susitarimu.

Toks reikalavimas savo esme pažeidžia trečios kategorijos informacinėms sistemoms taikomus reikalavimus ir neužtikrina informacinės sistemos veiklos atkūrimo per trečios kategorijos informacinėse sistemose nustatytus terminus, t. y. per 8 valandas. Sudarytoje pirkimo sutartyje Nr. F5-342 (9.28) 7.3 punkte tiekėjas įsipareigojęs 3 darbo dienų reakcijos laikui po raštiško Užsakovo pranešimo gavimo, o atstatymo laikas nustatomas šalių susitarimu. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad nustatytas kvalifikacinis reikalavimas buvo proporcingas pirkimo objektui, pagrįstas ir teisėtas yra neteisingi ir klaidinantys.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo Pirkimo konkurso sąlygų 5.2 punkto 2 lentelės 18 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas sutarties vykdymo sąlygoms, atsižvelgiant į tai, kad šio reikalavimo įgyvendinimo užtikrinimas sutarties vykdymo metu nėra įtvirtintas, t. y. reakcijos į problemą ir problemos sprendimo laikai nebuvo nurodyti Pirkimo konkurso sąlygose ir nebuvo įtraukti į sudarytą sutartį. Taip pat nesutinka, jog pareišėkjas Pirkimo konkurso sąlygų 5 skyriaus „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5.2 p. 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 20.1, 20.2, 20.3, 20.4, 20.5, 20.6 punktuose projekto vadovui ir specialistams nustatęs ne mažesnės kaip 5 ir 3 metų patirties reikalavimus dirbtinai neapribojo tiekėjų konkurencijos.

Pirkimo objektas nebuvo skaidytas į dalis ir pasiūlymai turėjo būti teikiami visam prekių ir paslaugų kiekiui. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymą Pirkime pateikė vienas dalyvis, kuris siekdamas atitikti Pirkimo konkurso sąlygas, turėjo sudaryti jungtinės veiklos sutartį su kitais dalyviais, taip pat į tai, kad Pirkimo objektas yra kompiuterinė, programinė įranga bei su jos instaliavimu susijusios paslaugos, o Pirkimo objektas nėra informacinės sistemos projektavimo, kūrimo ir programavimo paslaugos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad su tiekėju sudarytos pirkimo sutarties įvykdymo trukmė yra 4 mėnesiai, kas yra neproporcingai trumpa lyginant su reikalaujama specialistų kvalifikacijos trukme bei į tai, kad Pirkimo konkurso sąlygų 5 skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ tiekėjui ir specialistams numatyti kiti kelių projektų patirties bei tam tikrų projektų verčių kvalifikaciniai reikalavimai, daro išvadą, kad Pirkimo konkurso sąlygose projekto vadovui ir specialistams nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai nėra minimalūs, pakankamai pagrįsti ir galėjo dirbtinai riboti konkurenciją.

Pažymėjo, kad galimą pažeidimą pripažino ir VPT (2011 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. 4S-3449 ir 2011 m. spalio 24 d. raštas Nr. 4S-3950). Teigia, kad pirkimo konkurso sąlygų 5.6 punkte 6 papunktyje nurodytas reikalavimas negali būti taikomas visiems ūkio subjektų grupės nariams atskirai. Toks reikalavimas neproporcingas jungtinės veiklos sutarties esmei, apibrėžtai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnyje. Perkančioji organizacija turėtų siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami. Dėl Pirkimo objekto apibūdinimo techninėje specifikacijoje nurodo, kad kaip nustatyta CPVA išvadoje, pateiktoje IVPK 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 2011/2-12886, techninės specifikacijos 2.2–2.5 punktuose aprašyta techninė įranga yra suspecifikuota labai išsamiai, detaliai ir yra išskirtinai palanki tik technologiškai tarpusavyje susijusių – Bull ir IBM gamintojo serverinei įrangai.

Konstatuota, kad šiuo atveju konkurencija galima tik tarp šių dviejų gamintojų. Kitų gamintojų modeliai neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Pagal Pirkimo konkurso sąlygų 5.2 punkto 2 lentelės 16 punktą reikalaujama, kad tiekėjas turi būti siūlomos įrangos gamintojų įgaliotas atstovas, autorizuotas parduoti, diegti, aptarnauti ir prižiūrėti siūlomą įrangą, todėl teisę prekiauti siūloma įranga turi ribotas tiekėjų skaičius. Pareiškėjas skunde nepasisako, kad CPVA konstatavo, jog techninės specifikacijos 2.6 punkto „Diskinė duomenų saugykla“ lentelės techninių reikalavimų visuma yra pritaikyta EMC gamintojui ir jo modeliui Celerra NS120.

Pasiūlyme šį modelį pateikė Bull, vadovaudamasis partnerytės sutartimi su EMC gamintoju, nurodomas EMC vardas ir prekinis ženklas. Projekto vykdytojas nepateikė informacijos, pagrindžiančios, kad Pirkimo konkurso sąlygose diskinei duomenų saugyklai nustatytų techninių reikalavimų visuma dirbtinai neribojo konkurencijos, nediskriminavo tiekėjų, nėra pritaikyta vienintelio gamintojo įrangai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pažeidė VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas. Įvertinus minėtas aplinkybes, techninės specifikacijos 2.1–2.6 punktuose nustatyta įrangos specifikacija yra palanki Bull gamintojui.

CPVA, atsižvelgdama į IVPK 2011 m. liepos 19 d. rašte Nr. (4)S-740 pateiktą prašymą, išnagrinėjo UAB „ATEA“ ir UAB „Proact Lietuva“ raštus, informuojančius, kad Pirkimo konkurso sąlygos neapribojo jų galimybės dalyvauti Pirkime. Minėtos įmonės nenurodė patikimų ir pagrįstų argumentų, kas kelia pagrįstų abejonių dėl pateikiamos informacijos patikimumo. CPVA papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad Pirkime nedalyvavusios įmonės raštus parašė 2011 m. liepos 5 d., o pareiškėjas juos pateikė IVPK po to, kai CPVA 2011 m. gegužės 27 d. nustatė pažeidimą ir 2011 m. birželio 20 d. raštu Nr. 2011/2-6617 pasiūlė atsakovui sumažinti Projekto finansavimą.

Taip pat nurodo, kad CPVA pažeidimo tyrimo metu nustatė, kad techninės specifikacijos 2.8 punkte „LAN komutatoriai L2 lygio 24 portų“ lentelės eilutėje Nr. 7 nurodytas reikalavimas EtherChannel technologijai, nenurodant žodžių „arba lygiavertis“, kuri priklauso „Cisco Systems“ gamintojui ir naudojama jo gaminamuose komutatoriuose kaip prievadų apjungimo technologija, todėl šio punkto specifikacija yra pritaikyta „Cisco Systems“ gamintojo įrangai. Tai neužtikrina VPĮ 25 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies nuostatų laikymosi.

Nesutinka, kad „EtherChannel“ technologijos reikalavimas nėra diskriminuojantis ar nėra technologiškai priklausomas. Pažeidimo tyrimo metu CPVA išnagrinėjo nepriklausomoje ekspertinėje išvadoje pateiktus argumentus ir nustatė, kad „Cisco Systems“ gamintojui priklauso „EtherChannel“ technologija, o jos pagrindu buvo sukurta atviro standarto technologija, aprašoma standartu IEEE 802.3ad. Šiuo metu lygiagrečiai egzistuoja abi technologijos: „EtherChannel“ ir „IEEE 802.3ad“. Komutatoriuose HP 5800, Juniper EX2500 yra naudojama atviro standarto technologija IEEE 802.3ad, tuo tarpu komutatoriuje „Cisco Catalyst 2960“ naudojama „EtherChannel“ technologija, kuri pažymėta registruotu prekiniu ženklu ®.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, rengdamas Techninės specifikacijos 2.8 punkto reikalavimus galėjo nurodyti reikalavimą IEEE 802.3ad su žodžiais „arba lygiavertis“, tačiau pasirinko „EtherChannel“, priklausančią „Cisco Systems“, taip sudarydamas palankesnes sąlygas šio gamintojo įrangai. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepasisako dėl techninės specifikacijos punkto „DVCPRO HD grotuvas“ techninių reikalavimų dėl kurių taip pat konstatuotas pažeidimas. VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimas konstatuotas, nes techninės specifikacijos 2.19–2.21 punktų įrangos lentelių eilutėse Nr. 2 yra nurodyti ne tik tam tikriems gamintojams priklausantys formatai, neįrašant žodžių „arba lygiavertis“, bet ir techninės specifikacijos 2.19–2.21 punktuose nustatyti techniniai reikalavimai pritaikyti ir tiesiogiai atitinkantys konkrečius modelius: 2.19 punkte Sony J-30SDI, 2.20 punkte Sony HVR-1500A ir 2.21 punkte Panasonic AJ-HD1400AE.

Pareiškėjo paaiškinimuose pateikti kiti alternatyvūs to paties gamintojo modeliai neatitinka techninių reikalavimų. Atsižvelgiant į techninės specifikacijos 2.19–2.21 punktų įrangos specifiką (gamina tik tam tikras gamintojas) bei į tai, kad reikalavimai pritaikyti konkretiems modeliams, Projekto vykdytojas šią įrangą įtraukdamas į vieną bendrą pirkimo objektą (neišskyręs į atskirą pirkimo dalį) apribojo kitų tiekėjų, galinčių parduoti techninės specifikacijos 2.19–2.21 nurodytą įrangą, dalyvavimą konkurse, nes šią įrangą galėjo parduoti tik tiekėjas, galintis pasiūlyti kituose šio Pirkimo objekto punktuose nurodytą įrangą.

Be to, techninės specifikacijos 2.19–2.21 punktų įrangos lentelių eilutėse Nr. 2 nurodyti tam tikriems gamintojams priklausantys formatai, bet neįrašyti žodžiai „arba lygiavertis“. Tai pažeidžia VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatas. Taip pat nurodo, kad Techninės specifikacijos 3.1.2 punkte „Sisteminė programinė įranga“ nurodoma trijų rūšių programinė įranga. Lentelės eilutėje Nr. 2 yra nurodytas operacinės sistemos tipas: „komercinė Unix tipo operacinė sistema“, bet neįrašyti žodžiai „arba lygiavertis“.

Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylos Nr. C-359/93 išvadomis, toks operacinės sistemos reikalavimas techninėje specifikacijoje be žodžių „arba lygiavertis“ yra neleistinas. Taip pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad apibūdinant kitą pagal 3.1.2 punktą įsigyjamą programinę įrangą (eilutės Nr. 1 ir Nr. 3), Projekto vykdytojas nurodė žodžius „arba lygiavertis“. Pareiškėjas pirkimo objektą turėjo apibūdinti taip, kad būtų išvengta tiesioginės nuorodos į konkretų modelį, prekės ženklą, patentą, kilmę ir pan.

Nagrinėjamame Pirkime pasiūlymą pateikė vienas jungtinės veiklos dalyvis, techninės specifikacijos 2.1–2.5 punktuose pasiūlęs Bull, 2.6 punkte – Bull EMC, 2.19 ir 2.20 punktuose – Sony, 2.21 punkte – Panasonic, 2.8 punkte – Cisco Systems techninę įrangą ir 3.1.2 punkte – AIX (Unix tipo operacinė sistema) sisteminę programinę įrangą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus CPVA daro išvadą, kad Projekto vykdytojas, apibūdindamas pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje (pagal parametrų visumą) aprašydamas konkrečius įrangos modelius, formatų tipus, operacinės sistemos tipus, prievadų apjungimo technologiją, neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo kitus gamintojus ir jų tiekėjus, todėl pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus bei 25 straipsnio 2 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl jam pritaikytos 25 procentų nuo pirkimo sutarties vertės finansinės korekcijos pagal Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad VPT įvertinusi Pirkimo konkurso sąlygų 5.2 p. 2 lentelės 18 punkto nuostatą, pasisakė, kad toks reikalavimas yra galimas bei, kad jo padaryti pažeidimai gali būti ištaisomi su prekių tiekėju pasirašant susitarimą dėl reagavimo į gedimus ir jų šalinimo.

Nesutinka ir su pareiškėjo teiginiu, kad VPT įvertinusi Pirkimo konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus nepateikė įvertinimo, jog bent vienas kvalifikacinis reikalavimas yra diskriminacinis ir apribojo galimybe tiekėjams dalyvauti konkurse. Pažymėjo, kad VPT pateikė nuomonę dėl kvalifikacinių reikalavimų pagrįstumo, kurioje motyvuotai pasisakė, jog šiame skunde aptariami kvalifikaciniai reikalavimai nebuvo tikslingi bei galimai apribojo tiekėjų lygiateisiškumą. Vadovaujantis šiame skunde nurodytais teisės aktais, pareiškėjo padarytus VPĮ pažeidimus pagal kompetenciją tiria ir nustato CPVA, o VPT teikdama savo nuomone, tokios funkcijos nevykdė.

CPVA taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog pagal Gairių tikslus, jo padarytas pažeidimas neturi finansinio poveikio, nėra priežastinio ryšio tarp padarytų pažeidimų ir jų pasekmių, todėl finansinė korekcija pritaikyta nepagrįstai. Gairėse yra nustatyta, jog finansinių korekcijų tikslas yra atstatyti situaciją, kurioje visos deklaruotos išlaidos atitiktų taikomus nacionalinius ir Europos Bendrijos teisės aktus. Taigi, pažeidimų tyrimo metu CPVA, vykdydama jai priskirtas funkcijas, nustato tinkamų finansuoti išlaidų dydį.

CPVA nustatė, jog Projekto vykdytojas padarė pažeidimą, neužtikrindamas konkurencijos ir diskriminuodamas kitus gamintojus ir jų tiekėjus, pažeisdamas VPĮ reikalavimus ir vadovaudamasi Gairėse numatytomis finansinėmis korekcijomis (pataisomis) nustatė tinkamų finansuoti išlaidų dydį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jostra“ su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepime (II t., b. l. 188–191) nurodo, kad administruoja pareiškėjo įgyvendinamą Projektą pagal 2010 m. birželio 7 d. pasirašytą paslaugų sutartį Nr. 4.28-F2-009. Pareiškėja 2011 m. birželio 29 d. iš CPVA gavo raštą, adresuotą IVPK, kuriame teigiama, kad pareiškėjas vykdydamas Pirkimą pažeidė tam tikras VPĮ nuostatas. Šiuo raštu buvo siūloma 25 proc. finansinė korekcija sėkmingai įvykdytam pirkimui, kurio metu buvo įsigyta ir sumontuota visa reikalinga projektui techninė įranga. Kadangi pareiškėjas su CPVA įtariamais VPĮ pažeidimais nesutiko, tariamų pažeidimų tyrimo metu buvo kreiptasi į VPT dėl išvados pateikimo, kuri pateikė dvi išvadas, kuriose didžiąją dalį CPVA įtariamų VPĮ pažeidimų atmetė kaip nepagrįstus, išskyrus vieną – kvalifikacinį reikalavimą – bei pateikė vieną rekomendacinio pobūdžio pastabą dėl reikalavimų, keliamų projekte dalyvavusiems ekspertams.

Po VPT išaiškinimo CPVA pozicija dėl tariamų pareiškėjo VPĮ pažeidimų bei siūlomų sankcijų nepasikeitė. Po VPT išreikštos pozicijos išliko vienas kaltinimas ir viena rekomendacinio pobūdžio pastaba pareiškėjui. Pareiškėjas ir toliau aktyviai dalyvavo tariamų pažeidimų tyrime ir teikė paaiškinimus CPVA, pateikė nepriklausomų ekspertų išvadą dėl Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimo techninių reikalavimų įvertinimo, pateikė papildomą argumentaciją dėl išlikusių po VPT išaiškinimo pastabų.

Taip pat buvo organizuojami susitikimai su CPVA, kurių metu buvo aiškinamasi dėl susiklosčiusios situacijos ir galimų jos sprendimo būdų. Atsižvelgiant į tai, kad kuriama trečios kategorijos IS, kuriai reikalavimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. 1V-384, todėl reikalavimai konkurso dalyviams, koreliuojantys su įsakymo Nr. 1V-384 reikalavimais, yra esminiai. Jie leidžia pasiekti, kad konkurse dalyvautų įrangos tiekėjai turintys bent minimalią patirtį, įdiegiant įrangą trečios kategorijos IS.

Šis reikalavimas dar aktualesnis atsižvelgiant į tai, kad įdiegiama kompleksinė, įvairių skirtingų gamintojų, įvairias skirtingas funkcijas atliekanti šiuolaikinė įranga. Pareiškėjui bendradarbiaujant su nepatyrusiais tiekėjais kiltų pavojus dėl įrangos efektyvaus veikimo bei garantinio aptarnavimo kokybės. Šie faktoriai sukeltų pavojų kokybiškam paslaugų teikimui. Pažymėjo, kad Konkursinė dokumentacija yra neatskiriama su tiekėju pasirašomos sutarties dalis, todėl šis reikalavimas tiekėjui tokiu būdu atspindimas ir pareiškėjo sutartyje su Konkursą laimėjusiu įrangos tiekėju.

Pažymėjo, kad CPVA prašymu diskusijų metu buvo pateikta informacija ir apie kituose pirkimuose nurodomus reikalavimus specialistų patirčiai, kuri patvirtino, jog pareiškėjo įvykdyto konkurso Pirkimo sąlygose numatyti reikalavimai specialistų patirčiai atitinka vyraujančią praktiką ir nėra diskriminaciniai (realiai tiekėjų konkurencijos neapribojo). Be to VPT išvadoje tik išreiškė nuomonę, bet VPĮ pažeidimo nekonstatavo. Prašo atsižvelgti į svarbią aplinkybę, jog paskyrus nepagrįstas finansines korekcijas pareiškėjui, kils grėsmė projekto įgyvendinimui, projekto tikslų bei rezultatų pasiekimui.

Nepagrįstų finansinių korekcijų taikymas pažeidžia ne tik pareiškėjo teises, bet ir viešąjį interesą, t. y. piliečių interesą kelti kvalifikaciją, lengviau konkuruoti darbo rinkoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir įvertinęs tai, jog IVPK direktoriaus 2011 m gruodžio 29 d. įsakyme Nr. T-244 nurodyta, kad jis yra priimamas atsižvelgiant į CPVA 2011 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 2011/2-12886 pasiūlymą, pateiktą nustačius pažeidimus, bei IVPK Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2011 m. gruodžio 28 d. posėdžio protokole Nr. PSK-29 pateiktą išvadą, tuo tarpu minėtame 2011 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 2011/2-12886 yra nurodytos konkrečios viešojo pirkimo konkurso sąlygos bei motyvai, dėl kurių, CPVA teigimu, pirkimo sąlygos prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms; taip pat tai, kad šiame rašte minimas CPVA 2011 m. birželio 20 d. raštas Nr. 2011/2-6617, kurio turinys pareiškėjui buvo žinomas ir kuriame yra pasisakoma dėl prašomos taikyti poveikio priemonės, t. y. finansinės korekcijos, dydžio, konstatavo, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijamas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

Tačiau teismas sutiko su pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Jostra“ teiginiais, kad IVPK ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi CPVA pateikta išvada, nepagrįstai taikė finansinę korekciją.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 25–28 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198–198.4 punktais, Europos Komisijos parengtų Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) priedo 1 dalimi, konstatavo, kad atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas ginčijamu įsakymu galėjo pritaikyti 25 proc. sutarties sumos finansinę korekciją tuo atveju, jei projekte „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“, vykdant viešąjį pirkimą, būtų nustatytas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą pažeidimas (ar pažeidimai), susijęs su neteisėtų atrankos ir (arba) sutarties pasirašymo kriterijų nustatymu įgyvendinant kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą ir apimantis atvejus, kai tam tikri subjektai negali dalyvauti konkurse dėl neteisėtų apribojimų, nustatytų kvietime teikti pasiūlymus arba atitinkamose konkurso sąlygose.

Dėl Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų 5 skyriaus 5.2 p. 2 lentelės 18 p. nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) būtų įvykdęs arba vykdytų bent vieną telekomunikacinių sistemų aptarnavimo sutartį, pagal kurią teikiamos aptarnavimo paslaugos nuotoliniu būdu, kritinių gedimų atveju yra numatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos laikas ir problemos sprendimas numatytas ne ilgesnis nei 4 valandos, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, Projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V „Elektroninio mokymosi paslaugos“, finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto IVPK direktoriaus 2009-04-30 įsakymu Nr. T-38, 10 ir 46 punktais, Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. liepos 11 d.

įsakymu Nr. 1V-247, reglamentuojančių valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų (toliau – ir informacinė sistema) klasifikavimą pagal informacinėse sistemose tvarkomos elektroninės informacijos svarbą, 3.3–3.3.5 punktais, Neformaliojo švietimo programų ir objektų virtualios mokymosi aplinkos informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Ugdymo plėtotės centro direktoriaus 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. VK-96, 18 punktu, Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techninius saugos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-384, 3.8 ir 3.9.9 punktais, sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog CPVA ir IVPK iš esmės neteigia ir nepateikė įrodymų, kad reikalavimas informacinėms sistemos aptarnavimo sutarčiai, kurioje kritinių gedimų atvejais nustatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos laikas, o problemos sprendimas – ne ilgesnis nei 4 valandos, yra neadekvatus (perteklinis) siekiant užtikrinti trečiosios kategorijos informacinės sistemos tinkamą funkcionavimą pagal minėtus teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo vykdyto viešojo pirkimo tikslas ir buvo įsigyti prekes ir paslaugas informacinės sistemos, klasifikuojamos kaip trečios kategorijos informacinė sistema, sukūrimui ir tinkamam funkcionavimui, nustatydamas tiekėjų kvalifikacinį reikalavimą per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) būti įvykdžiusiam arba vykdyti bent vieną telekomunikacinių sistemų aptarnavimo sutartį, pagal kurią teikiamos aptarnavimo paslaugos nuotoliniu būdu, kritinių gedimų atveju yra numatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos laikas ir problemos sprendimas numatytas ne ilgesnis nei 4 valandos, jis nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų ir 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Aplinkybė, kad reakcijos į problemą ir jos sprendimo laikai nėra aptarti su konkurso laimėtoju sudarytoje pirkimo sutartyje, savaime nepatvirtina šio pažeidimo, nes kaip teigia pareiškėjas, tai bus padaryta pakeičiant sutartį, kas yra galima atsižvelgiant į jos preambulės E dalies ir 12.2 punkto nuostatas.

Dėl Ugdymo plėtotės centras viešojo pirkimo sąlygų 5 skyriaus 5.2 p. 2 lentelės 20.1, 20.2, 20.3, 20.4, 20.5, 20.6 punktuose specialistams nustatytų ne mažesnių kaip 5 ir 3 metų patirties reikalavimų, teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad CPVA ir IVPK, kaip ir Viešųjų pirkimų tarnyba, nevertino viešojo pirkimo dalyko ypatumų, t. y. jo sudėtingumo, bylos nagrinėjimo metu nėra pateikta įrodymų, kad pirkimo dalykas nėra sudėtingas, nėra pagrindo teigti, jog Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų kvalifikaciniai reikalavimai, nustatyti projektą turinčio įgyvendinti tiekėjo personalui, yra neproporcingi, atitinkamai – diskriminacinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad pakankamai trumpas tokio pobūdžio ir apimties projekto įvykdymo terminas, priešingai nei iš esmės teigiama Viešųjų pirkimų tarnybos rašte, leidžia projektą apibūdinti kaip dar sudėtingesnį, atitinkami – pagrindžia ne minimalių, o aukštesnių kvalifikacinių reikalavimų jį turinčiam įgyvendinti personalui nustatymą.

Teismas taip pat konstatavo, kad nors CPVA teigia, kad Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų priedo Nr. l Techninė specifikacija 2.1–2.6 punktuose nustatyta įrangos specifikacija yra palanki Bull gamintojui, iš esmės nėra teigiama, kad tokia specifikacija iš karto eliminuoja galimybę siūlyti kitų gamintojų techninės specifikacijos 2.2–2.5 punktuose numatytą analogišką įrangą, o 2.6 punkto reikalavimus, kaip teigiama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu pateiktoje IT eksperto konsultacijoje, galėjo atitikti ne tik EMC Celerra NS120, bet ir jos pagrindu kitų gamintojų pagaminti ir toliau vystomi produktai – Fujitsu Celerra NS120, Bull Celerra NS120, Dell Celerra NS120.

Teismo vertinimu, nors Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 Techninė specifikacija 2.19–2.21 punktuose nustatyti reikalavimai įrangai palaikyti tam tikrus formatus, kurie priklauso konkretiems gamintojams – Sony, Panasonic – nenurodant, kad gali būti pateikiami lygiaverčiai produktai, tai šiuo atveju neturėtų būti pripažįstama VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kad net ir panašūs formatai nėra suderinami, nuoroda techninėje specifikacijoje, kad gali būti pateikiami lygiaverčiai produktai, būtų ydinga ir klaidinanti. Aplinkybė, kad pirkimas nebuvo suskaidytas, kas CPVA teigimu būtų sudarę galimybę tiekėjams, kurie gali pateikti tik techninės specifikacijos 2.19–2.21 punktuose numatytus reikalavimus atitinkančią įrangą, nėra pagrindas pripažinti perkančiąją organizaciją pažeidusia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nes kaip matyti iš pateiktų įrodymų visumos, viešuoju pirkimu buvo siekiama per trumpą laiką įsigyti pakankamai sudėtingą produktą, kurį sudaro visas kompleksas priemonių ir techninių sprendimų, turinčių užtikrinti tinkamą elektroninio mokymosi sistemos veikimą, tiekėjas turėjo užtikrinti šios sistemos palaikymą, todėl perkančioji organizacija galėjo neskaidyti pirkimo.

Dėl Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų priedo Nr. l Techninė specifikacija 2.8 punkto, kuriame nustatyti reikalavimai LAN komutatoriams L2 lygio 24 portų, lentelės eilutėje Nr. 7 nurodytas reikalavimas EtherChannel technologijai, nenurodant žodžių „arba lygiavertis“, teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 4 dalis numato, kad kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus, taip pat į Ugdymo plėtotės centro teiginius, kad nebūtų atmetęs tiekėjo pasiūlymo dėl analogiško produkto, nėra pagrindo teigti esant nustatyta, kad dėl Techninės specifikacijos 2.8 punkte nustatytų reikalavimų tam tikri subjektai realiai negalėjo dalyvauti pirkime, t. y. nėra prielaidos taikyti finansinę korekciją dėl COCOF 07/ 0037/03-ES priedo 1 dalies pažeidimo Nr. 7. Be to, technologijos pavadinimas – EtherChannel – susijęs ne tik su konkrečiu prekės ženklu, bet tam tikru bendro pobūdžio kriterijumi: kaip iš esmės teigia pareiškėja bei pažymėta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu pateiktoje IT eksperto konsultacijoje, IEEE 802.3ad standartu apibūdinama technologija kompiuterių tinklų inžinerijos srityje dažnai vis dar tebevadinama EtherChannel vardu, todėl galima teigti potencialiam tiekėjui, kuriuo šiuo atveju galėjo būti tik patyręs IT srities profesionalas, toks reikalavimo technologijai apibūdinimas nebūtų kliūtis dalyvauti pirkime.

Dėl Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų priedo Nr. l Techninė specifikacija 3.1.2 punkte Sisteminė programinė įranga lentelės eilutėje Nr. 2 nurodyto operacinės sistemos tipo – komercinė Unix tipo operacinė sistema, neįrašant žodžių „arba lygiavertis“, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apibūdinimas „komercinė Unix tipo operacinė sistema“, kaip teigiama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu pateiktoje IT eksperto konsultacijoje bei ko neginčija CPVA ir IVPK, neapibrėžia konkretaus produkto, o tik nurodo to produkto pobūdį / tipą – operacinių sistemų grupę, siekdami įgyvendinti šį reikalavimą tiekėjai galėjo pateikti daugiau nei 10 skirtingų gamintojų produktus, taip pat kad prielaida taikyti finansinę korekciją dėl COCOF 07/ 0037/03-ES priedo 1 dalies pažeidimo Nr. 7 yra tik tuo atveju, jei tam tikri subjektai realiai negalėjo dalyvauti pirkime, pripažino, kad toks reikalavimų apibūdinimas negali būti laikomas VPĮ pažeidimu, sudarančiu prielaidas taikyti finansines korekcijas.

Teismas pažymėjo, kad tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, suformuota bylose dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų ginčijimo, nagrinėjamoje administracinėje byloje gali būti taikoma tik atsižvelgiant į ginčo specifiškumą: šiuo atveju perkančiosios organizacijos veiksmai vertinami viešojo pirkimo procedūros metu suinteresuotiems asmenims nepareiškus prašymų dėl ginčui reikšmingų perkančiosios organizacijos nustatytų pirkimo sąlygų paaiškinimų arba pretenzijų dėl netinkamų (vienareikšmiškai neteisėtų dėl prieštaravimo viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslams ar tiesiog netinkamų dėl neaiškumo, netikslumo) atrankos arba sutarties pasirašymo kriterijų nustatymo, kas perkančiajai organizacijai eliminuoja galimybę ištaisyti trūkumus procedūros metu – teikiant paaiškinimus, neatsisakant priimti lygiaverčius produktus ir pan., dėl ko vėliau iš esmės nekiltų abejonių dėl teikėjų teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, finansinė korekcija dėl Europos Komisijos parengtų Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) priedo 1 dalies, kurioje numatytos sutarčių, kurioms taikomos Bendrijos viešojo pirkimo direktyvos, pažeidimai, numatyto pažeidimo Nr. 7, kaip matyti iš jo apibūdinimo (apimantis atvejus, kai tam tikri subjektai negali dalyvauti konkurse dėl neteisėtų apribojimų, nustatytų kvietime teikti pasiūlymus arba atitinkamose konkurso sąlygose) ir pateikiamų pavyzdžių (privaloma sąlyga jau turėti būstinę arba atstovybę šalyje ar regione, taip pat nustatyti per daug specifiniai, vienam subjektui palankūs techniniai standartai arba patirtis, įgyta regione), gali būti taikoma iš esmės nesant abejonių, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją nebuvo laikomasi pagrindinių pirkimų principų, kas iškreipė sąžiningą konkurenciją šios procedūros metu ir nesudarė sąlygų racionaliam lėšų panaudojimui, ko šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra galima konstatuoti.

Kadangi ginčijamas įsakymas panaikintas kaip neteisėtas nustačius, kad nėra pagrindo taikyti finansines korekcijas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 2 d. 2 p.), skundo argumentai, susiję su ginčijamu įsakymu taikytos finansinės korekcijos dydžio proporcingumu padarytam pažeidimui teismo nenagrinėti kaip nereikšmingi.

Pareiškėjui iš atsakovo priteisiamas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis. Klausimas dėl kitų pareiškėjo turėtų išlaidų nebuvo sprendžiamas, konstatavus, kad dėl jų nepateikta įrodymų.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra apeliaciniu skundu (VI t., b. l. 73–78) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Įsakymą Nr T-77 palikti galioti, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, vertindamas įrodymus, nesuprato paties viešojo pirkimo esmės. Šiuo viešuoju pirkimu buvo perkama techninė, programinė įranga ir paslaugos, būtinos elektroninio mokymosi sistemos veikimui, bet ne pačios informacinės sistemos sukūrimo paslaugos, t. y. Pirkimo konkurso sąlygų reikalavimai niekaip nebuvo susieti su teisės aktų reikalavimais. Techninė ir programinė įranga pagal kategorijas nėra klasifikuojama, todėl minėtų Vidaus reikalų ministro įsakymų Nr. 1V-247 ir 1V-384 reikalavimai netaikomi.

Teismas neįsigilino į kvalifikacijos reikalavimo turinį ir sprendime rėmėsi žinomai neteisingais IT specialistų konsultacijos teiginiais, kurių klaidingumą pripažino ir patys specialistai teismo posėdžio metu. CVPA nuomone, IT specialistai negali vertinti reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai pagrįstumo, nes tai nėra tas pats kaip vertinti techninės specifikacijos reikalavimus. Iki Neformaliojo švietimo programų ir objektų virtualios mokymosi aplinkos informacinės sistemos (toliau – ir Pareiškėjo informacinė sistema) nuostatų patvirtinimo (pareiškėjo direktoriaus 2012 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. VK-96) viešojo pirkimo metu suinteresuoti tiekėjai ir dalyviai negalėjo žinoti, kad perkamos prekės ir paslaugos trečios kategorijos informacinės sistemos sukūrimui ir tinkamam funkcionavimui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendime pagrįstai nemotyvavo, kad Pirkimo konkurso sąlygų 5.2. punkto 2 lentelės 18 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra proporcingas pirkimo objektui.

Taip pat teismas neteisingai įvertino viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę (remdamasis sutarties preambulės E dalies 12.2 punkto nuostata). CVPA vertinimu, toks pakeitimas nėra galimas. Teismo siūlomu sutarties pakeitimu būtų pakeistos esminės pasiūlyme nustatytos pirkimo sutarties sąlygos – keičiant sutartį, keistųsi tiekėjo įsipareigojimų apimtis – dėl ko galėtų būti pažeistas lygiateisiškumo principas. Pareiškėjo veiksmai prieštarauja jo teiginiui dėl trečios kategorijos informacinės sistemos – pagrindinės sutarties projekto 7.3 punkto reikalavimas neužtikrina IS veiklos atkūrimo per trečios kategorijos informacinėse sistemose nustatytus terminus. Pareiškėjo ir teismo prielaidos apie galimą sutarties sąlygų keitimą pažeistų VPĮ 3 straipsnyje nustatytus principus bei tikslus, taip pat tokiam keitimui turėtų būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

2. Sprendime pasisakydamas dėl kvalifikacijos reikalavimų projekto vadovui ir specialistams (Pirkimo konkurso sąlygų 5.2 punkto 2 lentelės 20.1–20.6 papunkčiai), teismas nepagrįstai rėmėsi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008. Su nagrinėjama byla labiau sietinos LVAT 2012 m. liepos 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2310/2012 nagrinėtos aplinkybės.

Teismas remiasi klaidingomis IT specialistų išvadomis, kad Pirkimo objektą galima traktuoti kaip darbus. Įvertinus, kad perkama techninė programinė įranga ir paslaugos apimančios įrangos diegimą, konfigūravimą, apmokymus, bet ne pačios IS sukūrimo paslaugos, nėra pagrindo teigti, kad 4 mėnesių įvykdymo terminas yra išskirtinis ar ypatingai trumpas, leidžiantis nustatyti aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus.

Teismas nepasisakė dėl reikalavimų ūkio subjektų grupei (Pirkimo konkurso sąlygų 5.6 punktas). 5.2 punkto 1 lentelės 6 papunktyje nustatytas reikalavimas negali būti taikomas visiems subjektų grupės nariams atskirai, yra neproporcingas jungtinės veiklos sutarties esmei.

3. Sprendime teikdamas argumentus dėl techninės ir programinės įrangos, teismas remiasi IT specialistų konsultacija, kurioje yra netikslumų ir klaidų, o pateikiama išvada dažniausiai remiasi tik subjektyvia specialistų nuomone, grindžiama spėlionėmis ir prielaidomis. IT specialistai nepagrindė savo kvalifikacijos dėl nagrinėjamo objekto atitinkamais sertifikatais. Pareiškėjo atstovai nepagrįstai abejojo CPVA specialistų kvalifikacija.

Vertindamas viešojo pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 2.2–2.5 punktų techninės specifikacijos reikalavimus, teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad 2.2 ir 2.3 punktų reikalavimus atitinkantys Bull ir IBM modeliai yra tas pats produktas, kurio gamintojas yra IBM. Pirkime nedalyvaujant IBM produktų tiekėjui, lieka vienintelis gamintojas Bull. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad 2.6 punkto techninė specifikacija yra išskirtinai pritaikyta tik EMC produkcijai. Pirkimo objekto 2.1–2.6 punktų techninių reikalavimų visumą atitinka vienintelio gamintojo Bull produkcija. Neįvertinta ta aplinkybė, kad Bull sudaromos lengvesnės sąlygos pateikti pasiūlymą, nes būdamas gamintoju Bull pats kaip tiekėjas dalyvauja pirkime. Tuo tarpu ne Bull produktų tiekėjai papildomai turi sudaryti jungtinės veiklos sutartį su kitais tiekėjais, siekdami pateikti visą įrangą pagal 2.1–2.6 punktus.

Teismas vertindamas, kad pareiškėjas galėjo neskaidyti pirkimo, neįvertino aplinkybės, kad 2.19–2.21 punktų techninės specifikacijos reikalavimus atitinka tik vienintelio gamintojo konkretūs modeliai. Teismas neatsižvelgė, kad galimybė pateikti pasiūlymą ūkio subjektų grupei yra tiekėjų teisė, bet ne pareiga, todėl jie neturėtų būti verčiami sudaryti tokią sutartį vien dėl to, kad perkančioji organizacija nepaliko jiems kitos galimybės.

Teismas neįvertino, kad techninės specifikacijos 2.8 punkto techninių reikalavimų visuma yra pritaikyta „Cisco Systems“ gamintojo įrangai ir jos modeliui Catalyst 2960G, o išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus neva lygiaverčius HP 5800, Juniper EX2500 modelius, nėra pagrindo teigti, kad jie atitinka techninės specifikacijos reikalavimus. Pareiškėjo teiginys, kad jis nereikalavo automatinio prievadų loginio apjungimo galimybės, kuri yra sudėtine EtherChannel funkcionalumo dalis, todėl būtų priėmusi visus kitus tinklo įrenginius, suponuoja situaciją, kad techninėje specifikacijoje nustatytas EtherChannel reikalavimas nebuvo pagrįstas pareiškėjo realiu poreikiu.

Pasisakydamas dėl techninės specifikacijos 3.1.2 punkte nustatytų reikalavimų, teismas neatsižvelgė į IT specialisto teiginio klaidingumą. IT specialistas, teigdamas, kad reikalavimą įgyvendinti gali daugiau nei 10 skirtingų gamintojų, neįvertino, kad techninės specifikacijos 3.1.2 punkto lentelės eilutėje Nr. 2 buvo nustatytas papildomas suderinamumo reikalavimas, kuriuo nustatytas Unix operacinės sistemos sertifikavimo su techninės specifikacijos 2.3 punkto tarnybinėmis stotimis reikalavimas. Įvertinus šią aplinkybę, techninėje specifikacijos nustatytus reikalavimus atitinka tik vienintelio gamintojo AIX operacinė sistema.

Pareiškėjas Ugdymo plėtotės centras atsiliepime į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 82–95) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu panaikintas IVPK 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. T-244, o Įsakymas Nr. T-77 nebuvo ginčo objektas nagrinėjamoje byloje, todėl CPVA apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo palikti galioti minėtą Įsakymą, kurio teisėtumo klausimas byloje ginčijamas nebuvo.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas ir IVPK neįrodė pareiškėjui inkriminuojamų VPĮ pažeidimų, todėl teismas pagrįstai panaikino įsakymą, kuriuo pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija. Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas ir IVPK rėmėsi darbuotojų paaiškinimais, kurių kvalifikacija ir kompetencija IT srityje neįrodyta. Pareiškėjas yra pateikęs teismui įrodymus, paneigiančius teiginius dėl padarytų VPĮ pažeidimų. Apeliaciniame skunde dėstomų teiginių dėl netinkamos IT specialistų, kurių išvadomis rėmėsi teismas, kompetencijos, apeliantas nepagrindė įrodymais.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad konkurso sąlygų reikalavimai yra nesusiję su teisės aktuose nustatytais reikalavimais trečios kategorijos informacinės sistemos funkcionavimui. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo kuriamos IS priskyrimo trečiai kategorijai. Pareiškėjo atsikirtimai grindžiami Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad viešojo pirkimo tikslas yra patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius geriausiomis sąlygomis, todėl būtent pareiškėjas nusprendžia ir nustato, kokios sąlygos yra geriausios viešojo pirkimo tikslui pasiekti.

Apeliantas klaidingai interpretuoja sutarties pakeitimo būtinumą – techninės priežiūros reglamento sudarymas, kuriame bus detalizuoti reakcijos į gedimą laikai ir gedimų pašalinimo terminai, buvo numatytas Pirkimo sutartyje ir galės būti sudaromas nekeičiant pirkimo sutarties sąlygų.

2. Apelianto nuomonė, kad nustatyti reikalavimai projekto vadovui ir specialistams galėjo apriboti konkurenciją, nepagrįsta įrodymais, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimą. Vien tai, kad pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai formaliai neatitinka Rekomendacijose pateiktų tiekėjų kvalifikacijos vertinimo pavyzdinių kriterijų, nėra pagrindas VPĮ pažeidimui kvalifikuoti, nes Rekomendacijos privalomos galios neturi.

Apelianto teiginiai, kad pirkimo dokumentuose įtvirtintos sąlygos ribojo teisę remtis ūkio subjektų grupės pajėgumais nepagrįsti – minėtos sąlygos atitinka VPĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą (32 str. 3 d.) ir įprastą praktiką viešuosiuose pirkimuose.

3. Pareiškėjas neginčija, kad techninėje specifikacijoje padarė formalių klaidų, apibūdindamas pirkimo objektą, tačiau minėtos klaidos nesuponuoja VPĮ pažeidimų, už kuriuos galėtų būti pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl formalaus pažeidimo vertinimo.

Tai, kad skirtingos ir tarpusavyje konkuruojančios kompanijos EMC technologijos pagrindu kuria skirtingus produktus, kurie atitinka techninės specifikacijos 2.6 punkto reikalavimus (IT specialistų išvada), paneigia apelianto teiginius, jog minėtus reikalavimus atitinka tik vienas modelis.

Techninės specifikacijos 2.19–2.21 punktuose nustatytus reikalavimus pareiškėjas grindžia numatomos skaitmenizuoti medžiagos formatais, kurie yra labiausiai paplitę ir taikomi Lietuvoje. Techniniai argumentai dėl jų nurodyti IT specialistų išvadoje. Formali pareiškėjo klaida, techninėje specifikacijoje neįrašant žodžių „arba lygiavertis“, negali būti vertinama kaip VPĮ 25 straipsnio pažeidimas.

Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiais dėl techninės specifikacijos 2.8 punkto sąlygos, nurodant tariamai diskriminacinio pobūdžio EtherChannel technologiją, nes Cisco Systems gamintojo įranga yra plačiai paplitusi, platinama daugelio atstovų pasaulyje ir Lietuvoje, todėl bet kuris tiekėjas galėjo ją pateikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jostra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 96–108) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pareiškėjo poziciją ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus.

Atsakovas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 122–126) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Įsakymą palikti galioti. Atsakovas palaiko apeliaciniame skunde ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, remdamasis juose nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. T-244 teisėtumo, kuriuo, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 198.2 ir 198.3 punktais, Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173, 26 ir 28 punktais ir atsižvelgiant į 2010 m. liepos 26 d.

Projekto „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“, projekto kodas VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001 bendrųjų sąlygų 9.1 punktą, viešosios įstaigos CPVA 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 2011/2-12886 pateiktu pasiūlymu bei tuo, kad CPVA projekte „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ nustatytas Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimas – Ugdymo plėtotės centras pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, 25 straipsnio 2 ir 8 dalyse bei 32 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir į IVPK Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2011 m. gruodžio 28 d. posėdžio protokole Nr. PSK-29 pateiktą išvadą, 1 p. nusprendė Ugdymo plėtotės centro projektui „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ (projekto kodas Nr. VP2-3.1-IVPK-07-V-01-001) (toliau – ir Projektas) pritaikyti 25 procentų finansinę korekciją nuo netinkamai atlikto Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimo (pirkimo Nr. 92782), vykdyto atviro konkurso būdu, 2010-12-15 sudarytos Projekto „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“ pirkimo dalies „Techninės, programinės įrangos bei paslaugų, būtinų elektroninio mokymosi sistemos veikimui, įsigijimo ir diegimo paslaugų pirkimo“ paslaugų pirkimo sutarties Nr. F5-342(9.28) sumos ir sumažino Projektui skirtą finansavimo lėšų sumą 756 250.00 Lt, 2 p. – atitinkamai pakeitė IVPK 2010 m. gegužės 21 d.

įsakymą Nr. T-77 dėl Ugdymo plėtotės centro Projektui skirto finansavimo, 3 p. – pavedė CPVA iš Ugdymo plėtotės centro pateikiamų mokėjimo prašymų išskaičiuoti sumą, kuria sumažintas projekto finansavimas (III tomas, b. l. 10-11).

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, nustatančių tvarką, kuria turi vadovautis įgyvendinančiosios institucijos, visuotinių dotacijų valdytojai, vadovaujančioji institucija, kaip nustatyta Techninės paramos administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 780, tirdamos, nustatydamos ir ištaisydamos projekto vykdytojo padarytus pažeidimus, ir ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, priimdamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 198 punkte nurodytus sprendimus, 26 p. nustatyta, kad Rekomendacijų III skyriuje nustatyta tvarka atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, institucija ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai teikia informaciją apie nustatytą pažeidimą ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punkte nurodytus pasiūlymus; 27 p. numatyta, kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (2007-11-29 galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES).

Europos Komisijos parengtų Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (2007-11-29 galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES), kurių tikslas – parengti rekomendacijas, skirtas nustatyti finansines pataisas, taikytinas pažeidimams, nustatytiems taikant Bendrijos teisės aktus dėl viešojo pirkimo sutarčių, bendrai finansuojamų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo 2000–2006 ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais, sudarymo tvarkos, priedo 1 dalies, kurioje numatytos sutarčių, kurioms taikomos Bendrijos viešojo pirkimo direktyvos, pažeidimai, pažeidimas Nr. 7, kuris: apibūdinamas kaip neteisėti atrankos ir (arba) sutarties pasirašymo kriterijai, nustatyti įgyvendinant kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą; apimantis atvejus, kai tam tikri subjektai negali dalyvauti konkurse dėl neteisėtų apribojimų, nustatytų kvietime teikti pasiūlymus arba atitinkamose konkurso sąlygose (pavyzdžiui, privaloma sąlyga jau turėti būstinę arba atstovybę šalyje ar regione, taip pat nustatyti per daug specifiniai, vienam subjektui palankūs techniniai standartai arba patirtis, įgyta regione, ir t.t.); už tokio pobūdžio pažeidimą rekomenduojama pataisa sudaro 25 % sutarties sumos (100 % sutarties sumos finansinė pataisa gali būti taikoma sunkiausiais atvejais, kai sąmoningai yra siekiama tam tikrus konkurso dalyvius pašalinti iš konkurso).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas ginčijamu įsakymu galėjo pritaikyti 25 % sutarties sumos finansinę korekciją tuo atveju, jei projekte „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“, vykdant viešąjį pirkimą, būtų nustatytas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą pažeidimas (ar pažeidimai), susijęs su neteisėtų atrankos ir (arba) sutarties pasirašymo kriterijų nustatymu įgyvendinant kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą ir apimantis atvejus, kai tam tikri subjektai negali dalyvauti konkurse dėl neteisėtų apribojimų, nustatytų kvietime teikti pasiūlymus arba atitinkamose konkurso sąlygose, atitinkamai – tokiu aspektu ir turi būti vertinamas CPVA 2011-12-07 rašte Nr. 2011/2-12886 nurodytas faktinis ir teisinis ginčijamo administracinio akto pagrindimas (II tomas, b. l. 61-64), t. y. ar Ugdymo plėtotės centras viešojo pirkimo objektui nustatė užaukštintus, nepagrįstus ir neproporcingus pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, tuo pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus ir 32 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, o apibūdindamas pirkimo objektą, nurodydamas konkrečius įrangos, operacinės sistemos formatų tipus, prievadų apjungimo technologiją, neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo kitus gamintojus ir jų tiekėjus, tuo pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus, o taip pat ar dėl nustatytų apribojimų, kurie neatitinka VPĮ nuostatų, tam tikri subjektai negalėjo dalyvauti konkurse.

Dėl Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų 5 skyriaus, nustatantys tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, 5.2 p. 2 lentelės, nustatančios ekonominės ir finansinės būklės ir profesinio pajėgumo reikalavimus, 18 p. nustatyto reikalavimo, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) yra įvykdęs arba vykdo bent vieną telekomunikacinių sistemų aptarnavimo sutartį, pagal kurią teikiamos aptarnavimo paslaugos nuotoliniu būdu, kritinių gedimų atveju yra numatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos laikas ir problemos sprendimas numatytas ne ilgesnis nei 4 valandos (I tomas, b. l. 77).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CPVA ir IVPK iš esmės neteigia ir nepateikė įrodymų, kad reikalavimas informacinėms sistemos aptarnavimo sutarčiai, kurioje kritinių gedimų atvejais nustatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos laikas, o problemos sprendimas – ne ilgesnis nei 4 valandos, yra neadekvatus (perteklinis) siekiant užtikrinti trečiosios kategorijos informacinės sistemos tinkamą funkcionavimą pagal minėtus teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo vykdyto viešojo pirkimo tikslas ir buvo įsigyti prekes ir paslaugas informacinės sistemos, klasifikuojamos kaip trečios kategorijos informacinė sistema, sukūrimui ir tinkamam funkcionavimui, nusprendė, kad nustatytas tiekėjų kvalifikacinis reikalavimas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) būti įvykdžiusiam arba vykdyti bent vieną telekomunikacinių sistemų aptarnavimo sutartį, pagal kurią teikiamos aptarnavimo paslaugos nuotoliniu būdu, kritinių gedimų atveju yra numatytas ne didesnis nei 15 minučių reakcijos laikas ir problemos sprendimas numatytas ne ilgesnis nei 4 valandos nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų ir 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nemotyvavo, kad Pirkimo konkurso sąlygų 5.2. punkto 2 lentelės 18 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra proporcingas pirkimo objektui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į viešojo pirkimo tikslus aptariamas Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų 5 skyriaus 5.2 p. 2 lentelės 18 p. nustatytas reikalavimas negali būti laikomas neproporcingu. Nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų dėl to, kad aptariamas reikalavimas yra neproporcingas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad viešojo pirkimo metu suinteresuoti tiekėjai ir dalyviai negalėjo žinoti, kad perkamos prekės ir paslaugos trečios kategorijos informacinės sistemos sukūrimui ir tinkamam funkcionavimui, nepaneigia tos aplinkybės, kad viešojo pirkimo tikslas buvo įsigyti prekes ir paslaugas informacinės sistemos, klasifikuojamos kaip trečios kategorijos informacinė sistema, sukūrimui ir tinkamam funkcionavimui. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ta aplinkybė, kad reakcijos į problemą ir jos sprendimo laikai nėra aptarti su konkurso laimėtoju sudarytoje pirkimo sutartyje (II tomas, b. l. 1-12), savaime nepatvirtina šio pažeidimo.

Dėl viešojo pirkimo sąlygų 5 skyriaus, kuriame nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, 5.2 p. 2 lentelės, numatančios ekonominės ir finansinės būklės ir profesinio pajėgumo reikalavimus, 20.1, 20.2, 20.3, 20.4, 20.5, 20.6 p. specialistams nustatytų ne mažesnės kaip 5 ir 3 metų patirties reikalavimų, kurie galėjo dirbtinai riboti konkurenciją ir, anot pareiškėjo neužtikrina VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CPVA ir IVPK, pasisakydami dėl šio kvalifikacinio reikalavimo, nevertino viešojo pirkimo dalyko ypatumų, t. y. jo sudėtingumo, bylos nagrinėjimo metu nėra pateikta įrodymų, kad pirkimo dalykas nėra sudėtingas, pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų kvalifikaciniai reikalavimai, nustatyti projektą turinčio įgyvendinti tiekėjo personalui, yra neproporcingi, atitinkamai – diskriminacinio pobūdžio. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad aptariamas reikalavimas galėjo dirbtinai riboti konkurenciją, tačiau nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų ir duomenų dėl to, kad aptariamas reikalavimas galėjo dirbtinai riboti konkurenciją. Aptariami reikalavimai yra tikslūs ir aiškūs, atsižvelgiant į viešojo pirkimo dalyką, be papildomų duomenų ar argumentų nėra pagrindo teigti, kad jie neproporcingi. Ta aplinkybė, kad minėti reikalavimai nėra minimalūs, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip galinti riboti konkurenciją. Nėra aišku, kiek rinkos dalyvių, norinčių dalyvauti viešame pirkime, objektyviai negalėjo atitikti šio reikalavimo. Byloje pateikti įrodymai, kad keletas rinkos dalyviui keliamos viešojo pirkimo sąlygos nesudarė kliūties jame dalyvauti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad sprendime teikdamas argumentus dėl techninės ir programinės įrangos, pirmosios instancijos teismas remiasi IT specialistų konsultacija, kurioje yra netikslumų ir klaidų, o pateikiama išvada dažniausiai remiasi tik subjektyvia specialistų nuomone, grindžiama spėlionėmis ir prielaidomis; IT specialistai nepagrindė savo kvalifikacijos dėl nagrinėjamo objekto atitinkamais sertifikatais.

Dėl Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų priedo Nr. l Techninė specifikacija 2.1-2.6 p. nustatytos įrangos specifikacijos, kuri, anot pareiškėjo, atitinka tik Bull ir IBM gamintojų modelius ir eliminuoja galimybę kitų gamintojų modelių dalyvavimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu pateiktoje IT eksperto konsultacija (V tomas, b. l. 62-69), kuri iš esmės paneigė minėtus teiginius.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, kad pirkimas nebuvo suskaidytas, kas CPVA teigimu būtų sudaręs galimybę tiekėjams, kurie gali pateikti tik techninės specifikacijos 2.19-2.21 p. numatytus reikalavimus atitinkančią įrangą, nėra pagrindas pripažinti perkančiąją organizaciją pažeidus VPĮ nuostatas, kadangi, kaip matyti iš pateiktų įrodymų visumos, viešuoju pirkimu buvo siekiama per trumpą laiką įsigyti pakankamai sudėtingą produktą, kurį sudaro visas kompleksas priemonių ir techninių sprendimų, turinčių užtikrinti tinkamą elektroninio mokymosi sistemos veikimą, tiekėjas turėjo užtikrinti šios sistemos palaikymą, todėl perkančioji organizacija, teismo vertinimu, galėjo neskaidyti pirkimo.

Dėl viešojo pirkimo sąlygų priedo Nr. l Techninė specifikacija 2.8 punkto, kuriame nustatyti reikalavimai LAN komutatoriams L2 lygio 24 portų, lentelės eilutėje Nr. 7 nurodytas reikalavimas EtherChannel technologijai (nenurodant žodžių „arba lygiavertis“), kuri priklauso Cisco Systems gamintojui ir naudojama jo gaminamuose komutatoriuose kaip prievadų apjungimo technologija. Šio punkto specifikacija yra pritaikyta Cisco Systems gamintojo įrangai, taip neužtikrinama VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, ir VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatų, kad techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos.

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu pateiktoje IT eksperto konsultacijoje (V tomas, b. l. 62-69), vertinant minėtą reikalavimą LAN komutatoriams L2 lygio 24 portų, nurodoma, kad EtherChannel technologija priklauso „Cisco sistem“ gamintojui, o IEEE 802.3ad yra standartas, kuris apibrėžia / standartizuoja technologijų veikimo principus (šiuo atveju – prievadų apjungimo technologijų veikimo principus), kurie vėliau yra realizuojami konkrečiomis technologijomis, į kurias nuosavybės teises turi kompanija, kuri sukūrė technologiją, todėl mano, kad Techninės specifikacijos 2.8 p. buvo nurodyta konkreti prievadų apjungimo technologija, kas, neįrašant, kad gali būti pateikiamas lygiavertis produktas, galėjo sudaryti palankesnes sąlygas „Cisco sistem“ gamintojui.

Technologijos pavadinimas – EtherChannel – susijęs ne tik su konkrečiu prekės ženklu, bet tam tikru bendro pobūdžio kriterijumi: kaip iš esmės teigia pareiškėjas bei kas pažymėta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu pateiktoje IT eksperto konsultacijoje (V tomas, b. l. 62-69), IEEE 802.3ad standartu apibūdinama technologija kompiuterių tinklų inžinerijos srityje dažnai vis dar tebevadinama EtherChannel vardu, todėl galima teigti, kad potencialiam tiekėjui, kuriuo šiuo atveju galėjo būti tik patyręs IT srities profesionalas, toks reikalavimo technologijai apibūdinimas nebūtų kliūtis dalyvauti pirkime.

Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad aptariamas reikalavimas nesudaro Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą pažeidimo, kuris užkirto kelią tam tikriems subjektams dalyvauti konkurse.

Dėl Ugdymo plėtotės centro viešojo pirkimo sąlygų priedo Nr. l Techninė specifikacija 3.1.2 p. Sisteminė programinė įranga lentelės eilutėje Nr. 2 yra nurodytas operacinės sistemos tipas – komercinė Unix tipo operacinė sistema, tačiau neįrašyti žodžiai „arba lygiavertis“, kas CPVA ir IVPK teigimu, vadovaujantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo bylos Nr. C-359/93 išvadomis, kad toks operacinės sistemos reikalavimas techninėje specifikacijoje be žodžių „arba lygiavertis“ yra neleistinas, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 8 dalies nuostatas. Tačiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apibūdinimas „komercinė Unix tipo operacinė sistema“, kaip teigiama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu pateiktoje IT eksperto konsultacijoje (V tomas, b. l. 62-69) bei ko neginčija CPVA ir IVPK, neapibrėžia konkretaus produkto, o tik nurodo to produkto pobūdį / tipą – operacinių sistemų grupę, siekdami įgyvendinti šį reikalavimą tiekėjai galėjo pateikti daugiau nei 10 skirtingų gamintojų produktus, taip pat kad prielaida taikyti finansinę korekciją dėl COCOF 07/ 0037/03-ES priedo 1 dalies pažeidimo Nr. 7 yra tik tuo atveju, jei tam tikri subjektai realiai negalėjo dalyvauti pirkime, teisėjų kolegijos vertinimu, toks reikalavimų apibūdinimas negali būti laikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimu, sudarančiu prielaidas taikyti finansines korekcijas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė