22763e03-e4ad-4abc-9ea1-c71edc543e5f · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                          Civilinė byla Nr. 2S-871-730/2017                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04326-2017-6                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; (S)                              3.3.2.3.; 3.3.2.4 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 8 d.

  Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės M. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei D. R., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl faktinių Å¡eiminių teisinių santykių nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir siekdama paveldėti velionio J. B. (J. B.) turtÄ prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad tarp J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir M. M. buvo susiklostę faktiniai Å¡eiminiai teisiniai santykiai. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiu Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014-09-22 valstybei iÅ¡duotÄ palikimo perėmimo valstybei liudijimÄ , kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ginčo turtÄ , t. y. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir 4030 vnt.

AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-28 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei D. R., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl faktinių Å¡eiminių teisinių santykių nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir kartu su priedais grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad tarp jos ir mirusio asmens susiklostė faktiniai Å¡eiminiai teisiniai santykiai, turėdama tikslÄ paveldėti. PraÅ¡omas nustatyti faktas nesukurs ieÅ¡kovei teisinių padarinių, nes sugyventinis, prieÅ¡ingai nei sutuoktinis, neturi paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ , todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika, toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o pripažinti negaliojančiu Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės D.

R. 2014-09-22 valstybei iÅ¡duotÄ palikimo perėmimo valstybei liudijimÄ , kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ginčo turtÄ . Ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui, gali tik asmuo, pretenduojantis į palikimÄ (CK 5.8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad negali bÅ«ti nustatytas ieÅ¡kovės praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nes net ir nustatytas toks faktas nesukels teisinių padarinių ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma pretenduojančia į palikimÄ , todėl neturi teisinio pagrindo ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ .

Be to, ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ galima per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).Atskirajame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirajame skunde nurodyti Å¡ie argumentai: Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas nesukels ieÅ¡kovei teisinių padarinių, kadangi nustačius Å¡eimos faktinius santykius, ieÅ¡kovė bÅ«tų laikoma faktine sutuoktine, o J.

B. faktiniu ieÅ¡kovės sutuoktiniu ir tuo pagrindu ieÅ¡kovė įgytų teisę paveldėti turtÄ .Mirus sugyventiniui, ieÅ¡kovė savo teises gali apginti tik nustačius Å¡eiminius teisinius faktinius santykius arba egzistavusius sutuoktinių teisinius faktinius santykius. Tokio pobÅ«džio santykių nustatymÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje                                      Nr. e3K-3-543-695/2016. Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad tarp J.

B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir M. M. buvo susiklostę faktiniai Å¡eiminiai teisiniai santykiai, siekdama paveldėti velionio J. B. turtÄ ; pripažinti negaliojančiu Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014-09-22 valstybei iÅ¡duotÄ palikimo perėmimo valstybei liudijimÄ , kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ginčo turtÄ , t. y. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir 4030 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, motyvuodamas tuo, kad praÅ¡omas nustatyti faktas nesukurs ieÅ¡kovei teisinių padarinių, nes sugyventinis, prieÅ¡ingai nei sutuoktinis, neturi paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ , todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika, toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Be to, ieÅ¡kovė neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį CK 5.8 straipsnio pagrindu.   CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-388/2010).

Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikÅ¡mę, ar neturi, reikia iÅ¡aiÅ¡kinti, kodėl faktas turi bÅ«ti nustatytas.IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ nustatyti juridinį faktÄ , jog tarp ieÅ¡kovės bei J. B. buvo susiklostę faktiniai Å¡eiminiai santykiai, grindžia tuo, jog su minėtu asmeniu ieÅ¡kovė gyveno nuo 1993-07-13 iki 2013-05-23, vedė bendrÄ Å«kį, todėl susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, todėl vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 3, 9 punktais, dėl turto paveldėjimo nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas.

Atskirajame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad praÅ¡ant nustatyti juridinį faktÄ siekiama nustatyti Å¡eimos faktinius arba santuokinius faktinius santykius, o Å¡iuos faktus nustačius ieÅ¡kovė bÅ«tų laikoma faktine sutuoktine, o J. B. faktiniu sutuoktiniu ir tuo pagrindu ieÅ¡kovė įgytų paveldėjimo teisę į mirusiojo turtÄ . Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės bÅ«klės aktų.

To paties straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ nustatomas ne pats gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties ar kito civilinės bÅ«klės akto faktas, bet jo įregistravimo faktas. Fakto įregistravimÄ patvirtina įraÅ¡o pagrindu iÅ¡duotas liudijimas. Jeigu praÅ¡omas nustatyti faktas nebuvo įregistruotas, jis negali bÅ«ti nustatytas, nes neturės juridinės reikÅ¡mės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d.

Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , apžvalga Nr.

56. Teismų praktika. 2005, 24). Iš ieškovės ieškinio turinio matyti, jog ginčo dėl to, kad ieškovė ir J. B. nebuvo sudarę santuokos, nėra, todėl vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, juridinę reikšmę turintis faktas, jog šalys buvo sutuoktiniai negali būti nustatytas. Ieškovė taip pat nurodo, kad asmenis siejo faktiniai šeiminiai teisiniai santykiai (partnerystė). Bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) teisinius santykius ir jų pasekmes bendrai įgytam turtui reglamentuoja CK trečiosios knygos XV skyriaus normos.

CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ , įsigaliojimo momento. Å is įstatymas dar nėra priimtas. Tik įsigaliojus minėtoms normoms, ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti faktas gali bÅ«ti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497.

Teismų praktika. 2004, 23). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai, laikotarpiu nuo 1993-07-13 iki 2001-07-01 (iki 2000 m. CK įsigaliojimo) Å¡ie santykiai apskritai negalėjo sukurti teisinių padarinių, nes įstatymai jiems nesuteikė juridinės reikÅ¡mės. Po CK įsigaliojimo iki ieÅ¡kovės nurodytos datos – 2013-05-23 – praėjo daugiau nei vieneri metai, kurie pagal CK 3.229 straipsnį gali turėti atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę, tačiau tokio fakto vis tiek negalima nustatyti, kol nepriimtas įstatymas, reglamentuojantis partnerystės įregistravimo tvarkÄ .  Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti faktas jai nesukels nurodomų teisinių padarinių, todėl neturi juridinės reikÅ¡mės. Dėl Å¡ios priežasties, nesant visų bÅ«tinų sÄ lygų juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti, vadovaujantis anksčiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.   Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad nesant įsigaliojusio partnerystės įregistravimo tvarkÄ reglamentuojančio įstatymo, mirus sugyventiniui, ieÅ¡kovė savo teises gali apginti tik nustačius Å¡eiminius teisinius faktinius santykius arba egzistavusius sutuoktinių teisinius faktinius santykius.

Tokio pobÅ«džio santykių nustatymÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016.Apeliantės nurodytoje nutartyje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nesusituokusių asmenų, Å¡iems gyvenant ir kartu tvarkant Å«kį abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, sukurto bendro turto pripažinimÄ bendrÄ ja daline nuosavybe, o ne dėl juridinio fakto, jog asmenis siejo Å¡eiminiai santykiai nustatymo, siekiant įgyti teisę priimti palikimÄ , todėl minėtos nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimais nėra pagrindo vadovautis.

Be to, pažymėtina, jog ieÅ¡kovė jau buvo pateikusi teismui ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus ir akcijas jungtinės veiklos sutarties pagrindu (atsakovės teigimu) pripažinimo bei Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014-09-22 valstybei iÅ¡duoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-30 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-22 nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.  Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme motyvuodamas dar ir tuo, jog, vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, ieÅ¡kovė neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu 2014-09-22 palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ .

IeÅ¡kinio priėmimo ir bylos iÅ¡kėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindai, taip pat bylos iÅ¡kėlimo ir atsisakymo priimti ieÅ¡kinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Vienas jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad Å¡iuo pagrindu atsisakoma priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ), jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ .

Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ : teisę kreiptis į teismÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Å iÄ aplinkybę savo nutartyse ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-244/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje                                           Nr. 3K-3-380/2008). Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ).

Nustatęs, kad nėra bent vienos iÅ¡ CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, teismas patikrina, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma bei turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad reikalavimas, reiÅ¡kiamas CK 5.8 straipsnio pagrindu, apskritai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. IÅ¡spręsti klausimų, kuriais pasisakoma dėl bylos esmės, iki teismo sprendimo priėmimo teismas negali, todėl ir iÅ¡vadÄ , ar ieÅ¡kovė yra subjektas, turintis teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ CK 5.8 straipsnio pagrindu, teismas gali padaryti tik priimdamas teismo sprendimÄ .

Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu, gali bÅ«ti pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, bet nėra pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, tačiau netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindus, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina iÅ¡ dalies, tai yra, panaikinama nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir Å¡io reikalavimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, kita nutarties dalis dėl atsisakymo priimti reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad tarp J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir M. M. buvo susiklostę faktiniai Å¡eiminiai teisiniai santykiai, paliekama galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei D. R., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir Å¡io reikalavimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.KitÄ nutarties dalį palikti galioti.

Teisėja                                                                                                                Erinija Kazlauskienė