2022-01-13 Nr. AB-1127-4-45-3-00390-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1061-1062/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00390-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) B. H. prisistančiam užsieniečiui, jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič – Babičevičienei,

vertėjaujant Tadui Tvarijonui ir Azad Shilani,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) B. H. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) B. H. prisistačiusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių Registracijos Centras, Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) B. H. prisistatančio asmens (toliau – ir Užsienietis), sulaikymo termino pratęsimo 3 mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis, (duomenys neskelbtini) B. H. prisistatantis asmuo neteisėtai 2021 m. birželio 3 d. kirtęs Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną atvyko į Lietuvos Respubliką devyniolikos asmenų grupėje, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturi. Centras taip pat nurodė, kad Užsienietis po to, kai buvo sulaikytas, pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Centrui 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė savo asmens dokumento nuotraukas, kurios oficialiai nepatvirtintos. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos nesuteikimo Užsieniečiui, kurį jis apskundė teismui; šio Užsieniečio skundo teisme dar nėra išnagrinėtas. Užsieniečio asmenybė nenustatyta, jis nėra pateikęs jokio asmens tapatybės originalaus dokumento; apie kelionės dokumentus Užsienietis teikė miglotus paaiškinimus, jis nebendradarbiauja su pareigūnais, į pažeidžiamų asmenų sąrašą nėra įtrauktas, asmeninių lėšų pragyvenimui Lietuvoje pakankamai neturi, taip pat neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamojo ploto, jokių šeimyninių, socialinių ryšių, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga užsieniečiui taikytina priemonė siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą, kad nepasišalintų iš Užsieniečių registracijos centro. Centro teigimu, pirma nurodytos aplinkybės pagrindžia prielaidą, kad Užsienietis vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos Užsienietis gali pasislėpti, arba nelaukdamas galutinio sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies. Teismas nusprendė palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą dėl asmens, prisistatančio (duomenys neskelbtini) B. H. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre ir pratęsė jo sulaikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 23 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) B. H. prisistatantis asmuo kartu su kitais asmenimis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 3 d. neteisėtai kirtęs Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną. Jis su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2021 m. rugsėjo 3 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 21S10572 dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos nesuteikimo Lietuvos Respublikoje bei išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) šį sprendimą Užsienietis apskundė. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-896, kuriuo užsieniečio skundą atmetė. Šį sprendimą Užsienietis apskundė teismui, todėl užsienietis šiuo metu laikomas prieglobsčio prašytoju.

5. Teismas 2021 m. gruodžio 3 d. atsižvelgęs į tai, kad egzistavusios aplinkybės dėl Užsieniečio nepakito po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 7 d. priimto sprendimo (Administracinė byla Nr. A-3978-624/2021), kuriuo buvo paliktas galioti ankstesnis pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl B. H. sulaikymo pratęsimo, todėl nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę. Tačiau pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime sprendė, kad sulaikymo terminas pratęsiamas ne trims mėnesiams, kaip prašė Užsieniečių registracijos centras, o 20 dienų, t. y. iki 2021 m. gruodžio 23 d.

6. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo skirti užsieniečiui alternatyvios sulaikymo priemonės. Teismas, pacitavęs Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, pagal kurią Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti, sprendė, kad būtina pratęsti užsieniečiui sulaikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 23 d.

III. 7. B. H. 2021 m. gruodžio 17 d. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti apeliantą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad šiuo metu Apeliantas bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nes nedaro jokių pažeidimų.

9. Centras pateikė atsiliepimą į B. H. apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinės instancijos teismo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A20 - 1757-617/2021.

10. Centras pabrėžė, kad nors užsienietis yra pateikęs savo asmens dokumentų kopijas, tačiau jos nėra išverstos į valstybinę kalbą, nepatvirtintos. Todėl tokia oficialiai nepatvirtinta kopija nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, kadangi kompetentingos institucijos privalo atlikti veiksmus, susijusius su dokumento autentiškumo, tikrumo tyrimu. Pateiktas dokumentas nėra nei asmens tapatybę, nei pilietybę identifikuojantis dokumentas ar pasas. Asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas pagal teismų praktiką traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

11. Centras taip pat nurodė, kad teigia, kad jo paaiškinimai apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis yra nenuoseklūs, ką akcentavo ir Migracijos departamentas savo sprendime. Toks užsieniečio elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas, bei nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra tikslingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. gruodžio 23 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino Centro teikimą pratęsti sulaikymo terminą Užsieniečiui iki 2021 m. gruodžio 23 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

14. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad sulaikymas yra per griežta ir neproporcinga priemonė, nes Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su institucijomis prieglobsčio prašymo byloje, nedaro pažeidimų.

15. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jau yra įsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos nesuteikimo, laikotarpis, kuriam Užsienietis buvo sulaikytas, yra pasibaigęs. Tačiau tai nėra pagrindas nevertinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, siekiant nustatyti, ar sulaikymas buvo pagrįstas. Nustačius, kad Užsienietis buvo sulaikytas nepagrįstai, tai gali turėti reikšmės dėl Užsieniečio teisių gynimo ateityje.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, Užsienietis turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, Užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai, atsižvelgiant į individualias su pateiktu prieglobsčio prašymu susijusias aplinkybes, jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

20. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

22. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktų įrodymų visumą matyti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre. Kaip jau minėta, Užsienietis nei jo sulaikymo metu, nei vėliau jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikė jo asmens tapatybę, pilietybę oficialiai patvirtinančių dokumentų, todėl negalima teigti, kad Užsieniečio tapatybė ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta (patvirtinta). Tai, kad Užsienietis Centrui pateikė savo asmens dokumento nuotraukas, kurios oficialiai nepatvirtintos ir dėl to kompetentingos institucijos privalėjo atlikti papildomus veiksmus, susijusius su dokumento autentiškumo, tikrumo tyrimu, vertintina kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

23. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad negalima daryti išvados, jog yra žinomi tikslūs Užsieniečio asmens duomenys, nes kyla abejonių dėl jo nurodomų asmens duomenų teisingumo, todėl yra pagrindas Užsieniečiui taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

24. Vertinant Užsieniečio argumentą, kad jis bendradarbiauja su atsakingomis valstybės institucijomis ir nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, pažymėtina, kad Užsienietis, neteisėtai kirsdamas valstybės sieną, nepateikė tapatybę patvirtinančio dokumento, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis vėliau būtų teikęs informaciją kompetentingoms institucijoms, siekiant nustatyti jo tapatybę ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad tol, kol Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta ir patvirtinta, jo veiksmų negalima vertinti kaip bendradarbiavimo su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais. Ypač atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę apie Lietuvos Respublikoje šiuo metu susiklosčiusią situaciją, susijusią su masine migracija iš trečiųjų šalių. Pabrėžtina, jog valstybės institucijos nagrinėjamu atveju turi atlikti veiksmus Užsieniečio tapatybei nustatyti, be kita ko, siekdamos išsiaiškinti, ar Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės institucijos turi užtikrinti šalies saugumą, piliečių gerovę ir pagrindines teises ir laisves, kartu prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3537-1062/2021, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3766-1062/2021). Todėl nurodytos faktinės aplinkybės ir valstybės institucijų pateiktos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto sulaikymo pagrindo taikymo pagrįstumą, esant 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytai aplinkybei (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais).

25. Apibendrinant konstatuotina, kad aptartos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, t. y. siekis nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę bei išsiaiškinti tikruosius motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį. Centro pareigūnams Užsieniečio pasakojimas apie jo motyvus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nebuvo nuoseklus. Iš Užsieniečio bylos Registracijos centre matyti, kad H. B. teigė, jog atvykdami su broliu į Lietuvą tokios šalies kaip Lietuvos Respublika nežinojo, apie kelionės maršrutą, datas tikslių duomenų nepateikė (b. l. 18–19).

26. Įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistavo objektyvi būtinybė Užsieniečiui taikyti judėjimo laisvės ribojimą, t. y. jį iki 2021 m. gruodžio 23 d. sulaikyti Centre.

27. Pasisakant dėl Užsieniečio apeliacinio skundo argumento, kad yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, akcentuotina, kad Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, kad aplinkybių, kuriomis remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3540-525/2021).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes, kaip konstatuota šios Nutarties 13–15 punktuose, yra pagrindas manyti, jog Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – nustatyti ir (ar) patikrinti jo tapatybę ir (ar) pilietybę bei išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

29. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio, prisistatančio (duomenys neskelbtini) H. B., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius