2275d21f-c490-4d90-8a2a-2332facd3d82 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo teisėja                                                  Civilinė byla Nr. 2A-249-544/2015Loreta Kukelkienė                               Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00610-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2;78.2.1; 99.5; 114.4; 114.11; 121.18; 121.21;125.1; (S)    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 23 d.

Panevėžys                Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V. A. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieÅ¡kovo A.

A. ieÅ¡kinį atsakovei V. A., institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje - RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo dalyje ir n u s t a t ė:     ieÅ¡kovas A. A. prašė pakeisti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos jo ir atsakovės V. A. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1,2,4 punktus: sÅ«naus U.

A. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo; priteisti iÅ¡ V. A. iÅ¡laikymÄ sÅ«nui U. A. kas mėnesį po 200 Lt nuo 2014 m. birželio l d. iki vaiko pilnametystės; nustatyti, kad motina V. A. bendrauja su sÅ«numi U. A. ir jį auklėja, nepažeisdama vaiko interesų. Nurodė, kad sÅ«nus U. A. nuo 2012 m. gruodžio mėnesio gyvena su juo, jis juo rÅ«pinasi ir iÅ¡laiko. Atsakovė nuo 2013 m. vasaros gyvena Anglijoje, vaiko iÅ¡laikymui geruoju mokėjo po 200 Lt. Tačiau 2014 m. liepos mėn. pradžioje atsakovė pasiėmė vaikÄ iÅ¡ jo ir norėjo iÅ¡sivežti jį į užsienį visam laikui, mano, jos su tikslu gauti didesnes iÅ¡mokas užsienyje.

Teigia, kad atsakovė neprognozuojama, todėl bijo, kad, nepakeitus vaiko gyvenamosios vietos ir jos nenustačius su juo, vaiko interesai iÅ¡ esmės bus pažeisti. Atsakovė, nors Å¡iuo metu nori vaikÄ iÅ¡vežti į užsienį, bet jau kelis metus juo nesirÅ«pina, nedalyvauja jį auklėjant, vaiko akivaizdoje draugų kompanijoje vartoja alkoholinius gėrimus, užsiima prieÅ¡inga teisei veikla, rÅ«ko, vaikas dažnai paliekamas likimo valiai. IÅ¡ atsakovės pateiktos nuomos sutarties akivaizdu, kad ji nėra vienintelė namo Anglijoje nuomininkė, kadangi namas nuomojamas kartu su ponu M.

H.. Be to, atsakovei leidus iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį, bus pažeista vaiko teisė į identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ , jam bus ribojama galimybė palaikyti ryÅ¡ius su likusiu Lietuvoje tėvu ir kitais giminaičiais. Pastaruosius dvejus - trejus metus atsakovė nedėjo jokių pastangų tam, kad ugdytų vaikÄ , rÅ«pintųsi juo bei jį prižiÅ«rėtų. PrieÅ¡ingai, vaikas, turėdamas bÅ«ti atsakovės žinioje, bÅ«davo perduodamas tretiesiems asmenims jokia apimtimi neužtikrinant jo saugumo.

      Nepilnametis sÅ«nus Ugnius tik su keliomis trumpomis pertraukomis nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2014 m. liepos mėn. gyvena bei nuolatinį stiprų ryšį palaiko su ieÅ¡kovu bei jo sužadėtine A. G., jam užtikrinamos saugios gyvenimo sÄ lygos, Å¡vari aplinka, netoli yra ugdymo įstaigos, vaikui duodama visa, kas yra reikalinga tam, kad jis augtų intelektualia ir dora asmenybe. Vaiko ryÅ¡ys su ieÅ¡kovu yra daug stipresnis nei su jo motina. Artimiausi vaiko giminaičiai (seneliai, dėdės, tetos, pusbroliai) gyvena 5 km. atstumu, todėl vaikui yra užtikrinamas nuolatinis bendravimas ir su jais. Planuoja prie savo jau turimos ½ dalies gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡ valstybės įsigyti kitÄ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini)) dalį, todėl nepilnamečiam vaikui bus užtikrintos geresnės gyvenimo sÄ lygos gyvenant apie 100 kv. m. name.

Siekiant maksimaliai užtikrinti vaiko gyvenimo sÄ lygas, nebeplanuoja važiuoti uždarbiauti į užsienį.           RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pakeitė RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos A. A. ir V. A. 2010 m. birželio 21 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1,2 ir 4 punktus ir šalių sÅ«naus U.

A., gim. 2008 m. lapkričio l d., gyvenamÄ jÄ vieta nustatė su tėvu A. A., jam pavedė vaiko globÄ ir uzufrukto teise tvarkyti vaiko turtÄ iki jo pilnametystės, nustatė, kad V. A. bendrauja su sÅ«numi ir jį auklėja nepažeisdama vaiko interesų, o A. A. nekliudo V. A. bendrauti su sÅ«numi ir jį auklėti, taip pat nustatė, kad Viktorija teikia iÅ¡laikymÄ sÅ«nui U. A., gim. 2008 m. lapkričio l d., mokėdama jam kas mėnesį po 200 Lt nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

           Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovas buvo registruotas darbo biržoje, epizodiškai vykdavo uždarbiauti į užsienį, o nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. yra sudaręs darbo sutartį su V. V. individualios įmonės savininku dirbti įmonėje (0,5 etato), taip pat jis gauna pajamų iš automobilių remonto. Iš užsienyje uždirbtų pinigų ieškovas su drauge pragyveno, periodiškai po 200 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui pervesdavo atsakovė.

IeÅ¡kovui priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo su dviem tvartais ir kiemo statiniais, 0,3541 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), iÅ¡ valstybės ieÅ¡kovas nori įsigyti ir kitÄ namo dalį. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo draugė A. G. su ieÅ¡kovo sÅ«numi sutaria, jį myli, prižiÅ«ri ir juo rÅ«pinasi, nori, kad Ugnius gyventų kartu su jais. Atsakovė, iki grįžo į LietuvÄ , Anglijoje turėjo nuolatinį darbÄ pagal 2014 m. vasario 10 d. pasiraÅ¡ytÄ darbo sutartį ir pagal 2014 m. gegužės 14 d. gyvenamojo namo nuomos sutartį kartu su M.

H. buvo iÅ¡sinuomavę apstatytÄ keturių kambarių gyvenamÄ jį namÄ . Tačiau darbo sutartis nutrÅ«ko, o patalpų nuomos terminas baigėsi 2014 m. lapkričio 22 d. UAB „Maksima LT“ atsakovė dirbo salės darbuotoja iki 2014 m. rugsėjo 15 d., o po to ėmėsi vykdyti individualios nekilnojamojo turto agentÅ«ros veiklÄ , tačiau pajamų iÅ¡ Å¡ios veiklos negauna. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė Å¡iuo metu Lietuvoje neturi nuolatinių pajamų, jos gaunamomis pajamomis gali tapti tik socialinė paÅ¡alpa, kitų asmenų parama nepagrįsta įrodymais, padarė iÅ¡vadÄ , jog sÅ«nų atsakovė gali iÅ¡vežti į užsienį ir taip pažeisti jo teisę į individualybę ir jos iÅ¡saugojimÄ , nes jam palaikyti ryÅ¡ius su tėvu ir kitais giminaičiais bÅ«tų itin sudėtinga.Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, jog atsakovė 2013 m. vasarÄ iÅ¡vyko į užsienį, o sÅ«nų paliko draugei, kuri jį paliko savo draugo motinai Juodupės miestelyje, RokiÅ¡kio rajone, ir, pasak ieÅ¡kovo močiutės, berniukas buvo neprižiÅ«rėtas.

Tuo tarpu vaikui gyvenant su tėčiu nebuvo nustatyta faktų, jog jis bÅ«tų paliktas svetimiems asmenims ar neprižiÅ«rimas. Nors vaikas ir buvo su suaugusiais iÅ¡vykęs į Å vedijÄ , tačiau nėra duomenų, kad jis namuose bÅ«tų paliktas vienas be priežiÅ«ros. Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ vaiko teisių apsaugos institucijoms, kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas ir galimybes sudaryti tinkamas vaiko gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas, jo prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų ir kitų giminaičių, tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , vystymÄ si, dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nepilnamečio U.

A. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo tėvu A. A. geriau atitinka nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.                      Nustatė, kad nepilnamečio vaiko bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į jo amžių, reikalinga ne mažesnė kaip 400 Lt suma kas mėnesį ir jÄ turėtų dengti abu tėvai vienodai. Todėl teismas sprendė, jog atsakovės teikiamo iÅ¡laikymo dydžio po 200 Lt per mėnesį nustatymas nepilnamečiui sÅ«nui atitinka įstatyme įtvirtintÄ proporcingumo principÄ (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡laikymÄ teikti nuo 2014 m. birželio 1 d., tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė grįžusi į LietuvÄ sÅ«nų pasiėmė gyventi kartu su ja, teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡laikymÄ priteisė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliaciniu skundu atsakovė V. A. praÅ¡o panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka, kadangi jis yra neteisėtas bei nepagrįstas, visiÅ¡kai neatitinka jos ir nepilnamečio vaiko interesų, buvo pažeistas materialinės teisės normų taikymas bei jos buvo netinkamai aiÅ¡kintos, buvo nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos analogiÅ¡kose byloje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė vykdavo į užsienį užsidirbti pragyvenimui ir dėl to turėdavo nepilnametį vaikÄ palikti kitiems asmenims, tačiau visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas pats vyksta sezoniniam darbui į Å vedijÄ ir vykdamas į užsienį gali iÅ¡sivežti sÅ«nų arba jį palikti kitiems asmenims.

Atkreipė dėmesį, kad vaiko ir motinos ryÅ¡ys yra ypač svarbus, nes pati svarbiausia bendravimo su vaiku prielaida yra artimas vaiko emocinis ryÅ¡ys su mama. SÅ«nus mažametis (Å¡eÅ¡erių metų amžiaus), jam labai reikia priežiÅ«ros, supratimo, motiniÅ¡kos Å¡ilumos ir rÅ«pesčio, kurį tik motina gali pilnai suteikti ateityje. SÅ«nui augant su ja tiek dabar, tiek ateityje bus visiÅ¡kai užtikrintos jo gyvenimo, auklėjimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sÄ lygos. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad ji turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butÄ , kuris yra suremontuotas ir tinkamas gyventi.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A.

A. praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė Å¡iuos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus:

1) kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ , įgyvendinimÄ ;

2) kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t.y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų;

3) vaiko norus ir pažiÅ«ras. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jo turtinę padėtį, vaiko gyvenimo su juo trukmę, santykius su jo drauge ir jos santykius su vaiku, į jo vaikui užtikrintas saugias gyvenimo sÄ lygas ir aplinkÄ . Tuo tarpu atsakovė, nors į bylÄ ir pateikė 2014 m. rugsėjo 23 d. jungtinės veiklos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pajamų iÅ¡ Å¡ios veiklos teigė negaunanti. Ji registruota darbo biržoje, santaupų neturi, gaunamomis pajamos - tik socialinė paÅ¡alpa, kita parama neįrodyta.

Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė gali vaikÄ iÅ¡vežti į užsienį, jos draugas užsienietis, mokosi lietuvių kalbos, su sÅ«numi bando suprasti vienas kitÄ . Tačiau vertinant Å¡alių partnerius, vaiko prisiriÅ¡imo laipsnis prie A. G. yra ženkliai didesnis, nei kad prie atsakovės draugo. Nurodo, kad ateityje nebeketina vykti į Å vedijÄ sezoniniams darbams. Be to, apklausti liudytojai patvirtino, kad, nors ir Ugnius kartu su tėčiu ir jo drauge Agne bei seneliais buvo iÅ¡vykę į Å vedijÄ , kur suaugusieji dirbo sezoninį darbÄ , tačiau Ugnius namuose vienas niekada nebuvo paliktas, kartu su vaiku likdavo vienas iÅ¡ suaugusiųjų, ruoÅ¡davo valgyti, bendraudavo, žaisdavo.

Nepilnametis jų sÅ«nus, nors buvo patikėtas motinos žiniai, bÅ«davo perduodamas kitiems asmenims neužtikrinant jo saugumo, kÄ patvirtino byloje apklausti liudytojai. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė vyksta į NorvegijÄ , kur vežioja kontrabandÄ (alkoholį, cigaretes), nes tai patvirtino iÅ¡ oficialių Å¡altinių gauti įrodymai. Pas atsakovę vaikui sukuriama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, nors pagal teisės aktus ir aktualiÄ praktikÄ vaikÄ tėvai ir kiti asmenys privalo apsaugoti nuo neigiamos socialinės aplinkos.

Pažymėjo, kad ženklios įrodomosios svarbos yra Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, nes, nors vaikas vienareikšmiškai nepasako savo nuomonės, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, iš minėtų dokumentų viseto tampa akivaizdu, kad vaikas yra labiau prisirišęs prie savo tėvo.Apeliacinis skundas atmestinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK176–185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, ir, patenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str.), kurį keisti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Bylos medžiaga nustatyta, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta pareiÅ¡kėjų A.

A. ir V. A. 2010 m. birželio 21 d. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 1-2 ir 4 punktus jie susitarė, jog sÅ«naus U. A. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. A., o tėvas A. A. teiks iÅ¡laikymÄ sÅ«nui U. A. mokėdamas jam kas mėnesį po 200 litų (1 t. b. l. 3-5, civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.37-39).Skundžiamuoju sprendimu pirmosios instancijos teismas nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su tėvu bei priteisė jam iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovės (vaiko motinos).

Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, kad keisti vaiko gyvenamosios vietos nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo, nes vaikui visiÅ¡kai užtikrino ir užtikrins gyvenimo, auklėjimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitas sÄ lygas.Byloje surinkti įrodymai, tame tarpe – ir 2014 m. birželio 27 d. iÅ¡vada Nr.17.14-42, patvirtina, jog nuo 2012 m. gruodžio mėn. nepilnametis Å¡alių sÅ«nus U. A. faktiÅ¡kai nuolatos gyveno su tėvu A. A., palaikė giminiÅ¡kus ryÅ¡ius seneliais (ieÅ¡kovo tėvais), sutaria su tėvo partnere, kuri juo rÅ«pinasi, prižiÅ«ri ir auklėja.

Pagal bylos duomenis, vaiko seneliai iš motinos pusės vaiku nesidomi. Nors pagal pateiktas išvadas nepilnametis dar per mažas išreikšti savo nuomonę, tačiau iš jų turinio labiau tikėtina, jog vaikas labiau nori gyventi su tėvu, o su motina tik nori susitikti, pasivaikščioti ir vėl grįžti namo (1 t. b. l. 92-93). Pažymų duomenys patvirtina, kad U. A. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) bei kad nuo 2012 metais iki 2014 m. birželio mėnesio jis lankė (duomenys neskelbtini), kad tuo, kaip jam sekasi, rūpindavosi tėvas arba jo draugė, kurie visada gražiai bendraudavo su vaiku, pasirūpindavo jo poreikiais, savalaikiu pasiėmimu iš darželio, mokesčių sumokėjimu ir pan. (1 t,., b. l. 9, 10, 30).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme į LietuvÄ grįžusi atsakovė 2014 m. birželio 13 d. savo ir sÅ«naus Ugniaus gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo jai nuosavybės teisėmis priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49-51). LopÅ¡elio – darželio „Pumpurėlis“ 2014 m. rugpjūčio 27 d. pažyma Nr. 10 patvirtina, kad U. A. nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. lankė RokiÅ¡kio lopÅ¡elį-darželį „Pumpurėlis“ (1 t., b. l.103).

RokiÅ¡kio senamiesčio progimnazijos 2014 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. SD-99 patvirtina, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. jis lanko RokiÅ¡kio Senamiesčio progimnazijos prieÅ¡mokyklinę grupę (1 t., b. l. 104). VšĮ RokiÅ¡kio jaunimo centro pažyma Nr. S-25 apie užsiėmimų lankymÄ patvirtina, kad U. A. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. VÅ Ä® RokiÅ¡kio jaunimo centre mokosi dailės pradinio ugdymo grupėje (1 t., b. l. 139). RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡vados Nr. 17.14-49 papildyme nurodė, kad nepilnametis su mama gyvena nuo 2014 m. liepos 7 d., kad butas yra su visais patogumais dviejų kambarių, vienas kambarys yra remontuojamas ir buitinės sÄ lygos normalios, tačiau kartais nepilnametis vaikas paliekamas kitų asmenų priežiÅ«rai (mamos draugei ar kaime gyvenančiai močiutei), be to, vaikas pasakoja mažiau, nei pirmÄ kartÄ bendraujant, kai jis gyveno pas tėvÄ , tapo liÅ«dnesnis, uždaresnis, tvirtino, kad su abiem tėvais sutaria gerai ir daug ko neprisimena.

Pasak vaiko, jis norėtų, kad kartu gyventų močiutė, senelis, tėtis ir mama. Todėl buvo pateikta išvada, kad dėl savo mažo amžiaus vaikas negalėjo tiksliai išreikšti (1 t., b. l. 109-110). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. 17.14-64 patvirtina, kad po papildomo bendravimo su vaiku dalyvaujant psichologui buvo konstatuota, jog, atsižvelgiant į vaiko amžiaus kognityvinės raidos ypatumus, Ugnius dar nepajėgus spręsti, pas kurį iš tėvų jam geriausi būtų gyventi.

Berniuko motyvai nenuoseklÅ«s, neįsisÄ moninti, įvardinami tik kaip norai. Å iuo laikotarpiu Ugniaus vystymuisi labai svarbi mikro (Å¡eimos) aplinka ir jos sukuriamos aplinkybės vaiko poreikiams tenkinti (2 t., b. l.9-11).Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas neatitinka jos ir nepilnamečio vaiko interesų, kad buvo netinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos materialinės teisės normos bei kad buvo nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos analogiÅ¡kose byloje. CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų.

CK 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.ReikÅ¡mingos ginčui byloje iÅ¡spręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ ir tik tada daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl teismo vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų pakeitimo, antrasis iÅ¡ tėvų turi įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, arba vaikas buvo atiduotas auginti ir gyveno kartu su kitais asmenimis.

Sprendžiant ginÄÄ , visada reikia aiÅ¡kintis, ar paduodantysis ieÅ¡kinį gali užtikrinti vaikui kitokias, geresnes auklėjimo ir auginimo sÄ lygas nei tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko interesus.Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, vaiko norus ir pažiÅ«ras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-09nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).

AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertindamas tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginÄÄ dėl to, su kuriuo iÅ¡ jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad Å¡alių sÅ«nus nuo 2012 m. gruodžio pabaigos iki 2014 m. birželio mėnesio gyveno su ieÅ¡kovu (tėvu) ir jo partnere Agne, kurie nuolat rÅ«pinosi vaiku, jį augino ir prižiÅ«rėjo.

Be to, svarbi aplinkybė yra ta, kad nepilnametis Å¡alių sÅ«nus, privalėdamas bÅ«ti atsakovės žinioje, buvo perduotas kitiems asmenims neužtikrinant jo saugumo, t.y. 2013 m. vasaros metu atsakovei iÅ¡vykus į užsienį, vaikas buvo paliktas motinos draugei, kuri jį paliko savo draugo motinai Juodupės miestelyje, RokiÅ¡kio rajone. JÄ , vaikščiojančiÄ kartu su vaiku, sutiko ieÅ¡kovo močiutė, kuri iÅ¡siaiÅ¡kino, kad moteris skundėsi nežinanti kur vaikÄ padėti, vaikas buvo purvinais drabužiais, murzinas.

Å ių aplinkybių tiek atsiliepime į apeliacinį skundÄ , tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neneigė ir pati atsakovė. Be to, ji pripažino, kad vaikas nuo 2013 m. sausio buvo pas ieÅ¡kovÄ , nes ji planavo iÅ¡vykti į užsienį, bet iÅ¡vykimas užtruko. Gegužės mėnesį vaikÄ ieÅ¡kovas jai atvežė ir nurodė, kad jam reikia iÅ¡vykti į užsienį. Todėl ji, norėdama iÅ¡vykti į užsienį birželio mėnesį ir neturėdama kam vaiko palikti, susitarė su drauge D.

M., kad šį vaikÄ prižiÅ«rės. Tik iÅ¡ ieÅ¡kovo sužinojo, jog sÅ«nus purvinas ir nevalgęs vaikÅ¡to po Juodupę, paskambinusi draugei leido ieÅ¡kovui pasiimti paliktus daiktus. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis U. A. nuo 2014 m. spalio 6 d. buvo gydomas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio rajono ligoninėje iki 2014 m. spalio 10 d., tačiau atsakovė atsisakė stacionarinio gydymo, pareiÅ¡kusi, kad toliau gydymÄ tęs ambulatoriÅ¡kai. 2014 m. spalio 17 d. vaikui vėl buvo skirtas antibiotikų kursas, kadangi konstatuotas plaučių uždegimas (2 t., b. l. 9-10,12-13). 2014 m. spalio 20 d. vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai nei sergančio vaiko, nei atsakovės namuose nerado, o atsakovė nurodė, kad ji tvarko reikalus savivaldybėje kartu su sÅ«numi (2 t., b. l. 9).

Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys vaiko atžvilgiu ir toks požiÅ«ris į vaiko sveikatÄ yra neatsakingas ir neatitinka vaiko interesų, neužtikrina vaikui sveikų ir saugių gyvenimo sÄ lygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikui pakankamai ilgÄ laikÄ gyvenant su tėvu nebuvo nustatyta faktų, jog jis bÅ«tų paliktas svetimiems asmenims, ko neneigė ir atsakovė. Be to, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovė, nors ir pasiimdavo sÅ«nų pas save į namus savaitgalį, tačiau jį palikdavo draugėms, dažnai ir iÅ¡ darželio vaikÄ pasiimdavo svetimi žmonės, o vaikui pabuvus su atsakove dvi ar tris savaites ji skambindavo ieÅ¡kovui tvirtindama, jog neturi pinigų vaikui iÅ¡laikyti.

Liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jų turinys sutampa su raÅ¡ytinių įrodymų turiniu, o ir pati atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad vaikas augo pas tėvÄ , nes jai sunku buvo vaikÄ iÅ¡laikyti. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , įvertino ne tik tai, kad atsakovė vykdavo į užsienį užsidirbti pragyvenimui ir dėl to turėdavo nepilnametį vaikÄ palikti kitiems asmenims, tačiau įrodymų visumÄ , tame tarpe – ir liudytojų parodymus apie ieÅ¡kovo iÅ¡vykimo į užsienį aplinkybes ir poveikį vaiko teisėms, todėl apeliantė be pagrindo tvirtina prieÅ¡ingai.

Pagal pateiktus oficialius duomenis, bÅ«tent atsakovė užsienyje užsiėmė neteisėta ir nusikalstama veika ir už tai jai buvo taikyta atitinkama atsakomybė, kas taip pat neprisideda prie tinkamų vaikui augti ir vystytis sÄ lygų sudarymo. IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, prieÅ¡ priimdamas procesinį sprendimÄ , įvertino nepilnamečio vaiko U. A. amžių, jo norus, pareikÅ¡tus vaiko teisių apsaugos specialistėms, kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tėvų galimybę sudaryti tinkamas vaikų gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas, vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų (kitų giminaičių), tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ ir vystymÄ si, tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, tėvo sugyventinės požiÅ«rį į vaikÄ .

Todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, atsižvelgiant į tai, jog vaikas su tėvu iki ginčo atsiradimo faktiÅ¡kai gyveno daugiau kaip pusantrų metų, Å¡iuo metu nepilnamečio U. A. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo tėvu A. A. geriau atitinka nepilnamečio teisėtus interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus apie iÅ¡ Å¡alių gyvenamosios aplinkos sÄ lygas, kuriomis mažamečiam vaikui tektų gyventi, sprendžia, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su juo labiau atitinka vaiko interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina, todėl teismo iÅ¡vados yra pagrįstos ir teisėtos ir su jomis nesutikti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.Atsakovė, anksčiau vaiko iÅ¡laikymui mokėjusi po 200 Lt per mėnesį, apeliaciniu skundu neginčija teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ jos sÅ«naus iÅ¡laikymui priteistas tokio pat dydžio iÅ¡laikymas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų Å¡alių turtinę padėtį, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių, augančius jo poreikius, todėl pagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 200 Lt iÅ¡laikymo sumÄ . Atsakovė, kaip vaiko motina, turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir Å¡ios asmeninės pareigos negali atsisakyti ir visÄ vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ perkelti tik ieÅ¡kovui (CK 3.156 str.) Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ atsakovės priteista 200 Lt iÅ¡laikymo suma atitinka atsakovės turtinę padėtį ir galimybę jÄ mokėti.           Pagal CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. nuostatas, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai ieÅ¡kovui už tinkamÄ atsiliepimo į skundÄ suraÅ¡ymÄ priteisiama 440 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 71-72). IÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 p. numatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 str.) ir yra proporcingos atsižvelgiant į Å¡ios bylos apimtį ir aplinkybes.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ atsakovės V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 440 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija:

                                                         Ramunė Čeknienė                           Margarita Dzelzienė                          Nijolė Danguolė Smetonienė