2022-06-15 Nr. AB-16220-3-61-3-00613-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-437-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00613-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) 2021 m. sausio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10IS3-5 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) J. R. sužalojimo tarnyboje“ (toliau – ir Išvada), ta apimtimi, kad pareiškėjos patirtas sužalojimas neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų.

2. Pareiškėja skunde nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėja dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigose. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 6 d., 21.02 val., atliekant tarnybines pareigas pagal gautą pranešimą (ROIK 0120000680004), (duomenys neskelbtini), privačiame kieme buvo sužalota, ją užpuolus Kaukazo aviganių veislės šuniui. Dėl sužalojimo pareiškėja buvo laikinai nedarbinga iki 2021 m. sausio 7 d.

2.2. Vilniaus AVPK, atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl sužalojimų, kuriuos pareiškėja patyrė 2020 m. gruodžio 6 d., vykdydama tarnybines pareigas, 2021 m. sausio 26 d. parengė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS3-5 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) J. R. sužalojimo tarnyboje“, kurioje konstatuota, kad pareiškėjos patirti sužalojimai susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau neatitinka Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, t. y. trauma patirta nesant didesnio pavojaus ar didesnės rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei. Tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino Vilniaus AVPK viršininkas.

2.3. Pareiškėjos vertinimu, sprendimas nemokėti jai kompensacijos, esant sveikatos sutrikdymui, kai sužalojimai susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, yra nepagrįstas.

2.4. Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą.

2.5. Remiantis teismų praktika, siekiant nustatyti, ar pareigūnas veikė pavojingomis sąlygomis, reikia išsiaiškinti, ar veikla nepriskiriama įprastoms, normalioms, būdingoms ne tik policijos pareigūno funkcijų vykdymui, sąlygoms.

2.6. Pareiškėja nurodė, kad į įvykį vyko pagal „B“ lygio iškvietimą, šiuo pagrindu pateko į privačią, tvora aptvertą, teritoriją (privačią valdą), kurioje laikomi pavojingos veislės šunys, iš kurių vienas jos gyvybei ir sveikatai sukėlė tokį didelį pavojų, kad kitas policijos pareigūnas turėjo nedelsiant panaudoti šaunamąjį ginklą ir nušauti tą šunį. Šuns savininkė, pranešėja A. D., pripažinta kalta, jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

2.7. Įprastomis aplinkybėmis laikytinos situacijos, kai pareigūnas, kaip ir bet kuris kitas asmuo, užkliūna už laiptų ar paslysta ant šaligatvio, nugriūna ir patiria traumą, sportuoja ir susižaloja. Tuo tarpu ji buvo sužalota ne viešoje vietoje. Į privačią teritoriją, aptvertą tvora, gali patekti tik tam tikri asmenys, kurie gali nuspręsti, ar užeiti į teritoriją, kurioje laikomi pavojingi gyvūnai, ar ne, tuo tarpu tokios diskrecijos pareiškėja neturėjo – ji privalėjo vykdyti savo pareigas, rizikuodama savo sveikata ir gyvybe. Pareiškėja šiuo konkrečiu atveju veikė siekdama jos tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo – vyko pas asmenį, kuris laiko pavojingos veislės netinkamai prižiūrimus šunis, ir kuris ne kartą bandęs žudytis, gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje (apie tai pasakė sutuoktinė). Pareiškėja veikė tokiomis aplinkybėmis, kai susidarė išoriniai, nuo jos valios nepriklausantys, veiksniai. Atlikus tarnybinį patikrinimą dėl šaunamojo ginklo panaudojimo, nustatyta, kad pareigūnas M. B. šaunamąjį ginklą panaudojo teisėtai, ir tai taip pat liudija apie pareiškėjai iškilusį didelį pavojų. Aiškinant priešingai, susidarytų tokia situacija, kai ugniagesys, gesindamas ugnį, patiria nudegimus, tačiau jam nebūtų kompensuojama, kadangi bet kuris kitas asmuo irgi gali apdegti gaisre.

2.8. Apie padidintą pavojų sveikatai ir gyvybei liudija ir faktas, kad pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Bl-5 patvirtintą Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą, ją užpuolęs ir sukandžiojęs šuo (Kaukazo aviganis) priskiriamas pavojingai šunų veislei.

2.9. Pareiškėjos vertinimu, jos sužalojimo aplinkybės atitinka Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies sąlygas kompensacijai už sveikatos sutrikdymą išmokėti, nes sužalojimai susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, o šių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidintu pavojumi bei rizika sveikatai. Atsisakymas kompensuoti jos patirtus sužalojimus paneigia Vidaus tarnybos statute nustatytą kompensavimo principą, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Vidaus tarnybos statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. 6 p.). Remdamasi Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 59 straipsnio 3 dalimi, pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad jos patirti sužalojimai, dėl kurių buvo nedarbinga daugiau nei mėnesį, ir su tuo susiję fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai bus atitinkamai kompensuoti.

3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pagal formuojamą teismų praktiką, įstatymų leidėjas Vidaus tarnybos statuto 59 straipsniu turėjo tikslą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog šioje įstatymo normoje numatytos kompensacijos būtų mokamos tik tais atvejais, kai statutinis valstybės tarnautojas atlieka tarnybą realiai didesnio pavojaus ar didesnės rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, kurių buvimas ar nebuvimas kiekvieno konkretaus įvykio atveju turi būti nustatomas tyrimo metu.

3.2. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 6 d. sužalojimą patyrė, kai gavusi pranešimą dėl asmens ketinimo nusižudyti, atvyko nurodytu adresu, užėjo kartu su pranešėja (namo šeimininke) į namo vidų, pabendravo su neblaiviu asmeniu, kuris neva turėjo suicidinių minčių, išsiaiškino visas įvykio aplinkybes, nesant neįprastų ar pavojingų pačios situacijos aplinkybių, ir pareiškėjai išėjus iš namo, kiemo teritorijoje ją užpuolė pranešėjai priklausantis šuo (galimai Kaukazo aviganių veislės), kuris įkando pareiškėjai į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ją sužalodamas. Šiuo atveju pati situacija, konkrečios su ja susijusios aplinkybės (tuo metu vykdyta tarnybinė funkcija) jokio padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūnės sveikatos ar gyvybės atžvilgiu nekėlė. Pareigūnės sveikata buvo sužalota dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybių – netinkamai laikomo pavojingo šuns atitrūkimo nuo grandinės, ir tai visiškai nesusiję su pačios situacijos bei tuo metu vykdytų funkcijų pavojingumu.

3.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėja didesnį pavojų ar riziką sieja su šuns užpuolimu, o Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies sąlygų, numatytų kompensacijai išmokėti, aspektu, pareiškėjos veiksmai, kuomet ji patyrė sužalojimą (ėjimas kiemo teritorijoje, išsiaiškinus iškvietimo aplinkybes) rizikos patirti sveikatos sutrikdymą prasme niekuo nesiskyrė nuo situacijos, jei šuns užpuolimą patirtų ne (duomenys neskelbtini) funkcijas atliekantis pareigūnas, o bet kuris kitas tuo metu tokį patį (identišką) veiksmą (eitų kiemo teritorija) atlikęs asmuo, tokiais asmenimis galėjo būti ir kieme buvę medikai. Aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjos patirto šuns įkandimo priežastis buvo jos tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jos gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad pareigūnė buvo šuns užpulta (užsiundyta) dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso, nėra, todėl sveikatos sutrikdymo aplinkybės nesiejamos su kompensacijos mokėjimo sąlygomis, numatytomis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje.

3.4. Atsakovas teigė, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl reagavimo į “B” kategorijos įvykį ir būtinybę patekti į kiemą yra atmestini, kadangi incidentas įvyko pasibaigus poreikiui reaguoti į pranešimą, paliekant teritoriją ir dalyvaujant šuns savininkei, bei buvo nulemtas ne pareigūnės ėjimo teritorija, o nutrūkusios ar atsikabinusios šuns grandinės. Tarnybinių pareigų atlikimui, kuris susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis nulemtas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei (pvz. nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas ir pan.).

3.5. Pagal formuojamą teismų praktiką, vien fakto jog objektas (automobilis, ginklas ar šuo) priskiriamas padidinto pavojaus šaltiniams, neužtenka pripažinti, jog pareigūno sužalojimas šiais objektais yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė:

5.1. Pareiškėja dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigose.

5.2. Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo gauta informacija dėl 2020 m. gruodžio 6 d. įvykio, kurio metu Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) J. R. patyrė sužalojimą, ir dėl šios informacijos Vilniaus AVPK buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas.

5.3. 2020 m. gruodžio 31 d. buvo surašyta Nelaimingo atsitikimo tyrimo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) J. R. sužalojimo tarnyboje išvada Nr. 10-IS3-95, kurioje buvo siūloma pripažinti 2020 m. gruodžio 6 d. įvykį, kurio metu pareiškėja patyrė sužalojimą, nelaimingu atsitikimu tarnyboje, bei atitinkamai buvo siūloma pradėti tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar pareiškėjos patirta trauma susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

5.4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja I. T. 2021 m. sausio 26 d. surašė skundžiamą Išvadą, kurios 2 punkte pasiūlė pripažinti, kad 2020 m. gruodžio 6 d. Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) J. R. sužalojimą patyrė atlikdama tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūnės gyvybei ar sveikatai. Tarnybinio patikrinimo išvadą 2021 m. sausio 26 d. patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas.

5.5. Skundžiamoje Išvadoje, apibendrinant tarnybinio patikrinimo metu nustatytus faktinius duomenis, nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 6 d., 21.02 val., dirbdama kartu su (duomenys neskelbtini) M. B., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus asmuo grasina nusižudyti. Susisiekus su pranešėja (šio asmens sutuoktine) paaiškėjo, kad jie kartu negyvena, ir sutuoktinis grasina, jog pasikars, jeigu sutuoktinė pas jį neatvyks. Pranešėja paprašė pareigūnų palaukti, kol ji atvažiuos, ir kartu su ja užeiti į kiemo teritoriją, kadangi kieme gali būti nepririštų šunų. Pareigūnai palaukė pranešėjos ir kartu su ja atvyko minėtu adresu į jų kiemą. Atvykus į kiemą, einant link namo, pareiškėja girdėjo keleto šunų lojimą, tačiau jų šalia nesimatė. Įvykio vietoje buvo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Pabendravus su pranešėjos sutuoktiniu namo viduje, medikams jį apžiūrėjus, įsitikinus, kad jis neturi suicidinių minčių, nuspręsta jo nevežti į stacionarą. Išėjus iš namo ir einant kiemu (privataus kiemo teritorijoje), pirmoji ėjo (duomenys neskelbtini) J. R., šalia jos pranešėja. Staiga tamsoje kieme pasirodė šuo (Kaukazo aviganių veislės), kuris artėjo link policijos pareigūnės. J. R. lėtai, atbulomis traukėsi nuo šuns, stengdamasi išeiti iš kiemo teritorijos. Pranešėja sugriebusi bandė laikyti savo šunį už kailio, tačiau pastarasis iš rankų ištrūko ir pasileido bėgti link policijos pareigūnės, šokdamas ant jos, parvertė ją ant žemės ir pradėjo kandžioti. (duomenys neskelbtini) M. B., įspėjęs apie ginklo panaudojimą, liepė šuns šeimininkei pasitraukti nuo šuns ir nedelsiant panaudojo tarnybinį ginklą, iššaudamas, po to šuo atsitraukė ir nugaišo. J. R. GMP automobiliu dėl (duomenys neskelbtini) pristatyta į VšĮ Trakų ligoninę, kur apžiūrėta, paskiepyta nuo stabligės, jai išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje. Nustatyta, kad po įvykio pareiškėja buvo laikinai nedarbinga iki 2021 m. sausio 7 d.

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis, kurio metu pareiškėja patyrė sužalojimą, įvyko tarnybos metu, pareiškėjai atliekant tarnybines pareigas, pareiškėjos sužalojimo aplinkybės taip pat nekelia abejonių.

7. Teismas, įvertinęs Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatavo, kad ši norma nustato alternatyvius galimus kompensacijos išmokėjimo atvejus: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Pirmoms dviem sąlygoms įstatyme nustatytas papildomas kriterijus – didesnis pavojus ar didesnės rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas, todėl kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, ir ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai.

8. Teismas nurodė, kad tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei.

9. Teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes, nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos antrosios ir trečiosios alternatyvos, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja patyrė traumą dėl prieš tai jos atliktų tarnybinių pareigų arba kad ji buvo sužalota tik dėl turimo policijos pareigūno statuso, šiuo atveju laikas, kuomet pareiškėja patyrė sužalojimą, laikytinas tarnybinių pareigų atlikimo laiku, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjos tiesioginių pareigų vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos sužalojimo aplinkybes, konstatavo, kad šioje situacijoje nebuvo būdingų padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktorių Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies prasme. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 6 d. sužalojimą patyrė, kai gavus pranešimą dėl asmens ketinimo nusižudyti, atvyko nurodytu adresu, užėjo kartu su pranešėja (namo šeimininke) į namo vidų, pabendravo su neblaiviu asmeniu, kuris neva turėjo suicidinių minčių, išsiaiškino visas įvykio aplinkybes, nesant neįprastų ar pavojingų pačios situacijos aplinkybių, išėjus iš namo, kiemo teritorijoje užpuolė pranešėjai priklausantis šuo (Kaukazo aviganių veislės), kuris įkando pareiškėjai į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ją sužalodamas. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pati situacija, konkrečios su ja susijusios aplinkybės (tuo metu vykdyta tarnybinė funkcija), jokio padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūnės sveikatos ar gyvybės atžvilgiu nekėlė, o pareigūnės sveikata buvo sužalota dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybių – netinkamai laikomo pavojingo šuns atitrūkimo nuo grandinės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, prieš vykstant į įvykį, kurio metu neblaivus asmuo grasinosi nusižudyti, pranešėjos buvo įspėta apie tai, kad namo teritorijoje gali būti palaidų šunų ir paprašyta, kad be jos į vietą nebūtų einama. Pati pareiškėja nurodė, kad užeinant į namą girdėjo lojančius šunis. Žinodama šias aplinkybes, kad kieme gali būti palaidų šunų, pareiškėja išeiti į kiemą galėjo tik įsitikinusi, kad gyvūnas nekels grėsmės aplinkiniams, taip pat ir pačiai pareiškėjai. Tai, kad pareiškėją sužalojo padidinto pavojaus objektas (šuo), nereiškia, kad tai įvyko esant padidintam pavojui ar didesnei rizikai pareigūno gyvybei ar sveikatai.

III. 11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

12. Pareiškėjos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, nurodytomis skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymint:

12.1. Pareiškėja, įvertinusi Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytas kompensacijos mokėjimo sąlygas, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aptariamoms pareiškėjos patirtų sužalojimų aplinkybėms taikytina pirmoji sąlyga, t. y. kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, tačiau pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jos sužalojimas buvo patirtas nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktorių.

12.2. Pareiškėja pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas jos sužalojimo aplinkybes, t. y. kad vyko į „B“ lygio iškvietimą teritorijoje, kurioje laikomi pavojingi šunys, ji negalėjo atsisakyti vykdyti savo pareigų, todėl susidarė išoriniai, nuo pareiškėjos valios nepriklausantys, veiksniai, dėl kurių pareiškėja buvo sužalota. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo argumentai, iš kurių galima suprasti, jog pareiškėja elgėsi neapdairiai, nepagrįsti, kadangi šis įvykis buvo sąlygotas ne atsitiktinio pobūdžio aplinkybių, o aplaidaus šuns savininkės elgesio, t. y. įvykio aplinkybės tiesiogiai priklausė nuo kito asmens valios.

12.3. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-4032-602/2008, kurios aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos, buvo konstatuota, kad pareigūno patirtas sužalojimas dėl šuns įkandimo buvo pripažintas patirtu esant padidinto pavojaus sąlygomis, todėl šia praktika turėtų būti vadovaujamasi ir nagrinėjamu atveju.

12.4. Atsisakymas kompensuoti sužalojimus, patirtus ne asmeninio pobūdžio aplinkybėmis, bet atliekant tiesiogines policijos pareigūno pareigas, paneigia Vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Vidaus tarnybos statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. 6 p.).

12.5. Pareiškėja teigia, kad jos sužalojimo aplinkybės atitinka Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies sąlygas kompensacijai už sveikatos sutrikdymą išmokėti, nes sužalojimai susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, o šių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidintu pavojumi bei rizika sveikatai. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu neįvykdė teisingumo ir paneigė pareiškėjos lūkesčius, kad patirti sužalojimai ir išgyvenimai bus atitinkamai kompensuoti.

13. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame pašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai nurodydamas:

14.1. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas pareiškėjos sužalojimo aplinkybes ir jų vertinimą, bei akcentuoja, kad pareiškėja didesnį pavojų ar riziką sieja su šunimi bei pastarojo užpuolimu asmens kieme, tačiau Statuto 59 straipsnio 3 dalies sąlygų, numatytų kompensacijai išmokėti, aspektu, J. R. veiksmai, kuomet ji patyrė sužalojimą, niekuo nesiskyrė nuo situacijos, jei šuns užpuolimą patirtų kitas asmuo, t. y. nėra nustatyta aplinkybių, kad tai susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika jos gyvybei ar sveikatai arba leidžiančių teigti, kad pareigūnė buvo šuns užpulta (užsiundyta) dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso.

14.2. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujasi sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4032-602/2008, kadangi minimoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl traumų, įtrauktų į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą, o ne dėl kompensacijos mokėjimo, t. y. bylų aplinkybės yra visiškai skirtingos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK 2021 m. sausio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10IS3-5 dalies, kuria konstatuota, jog pareiškėjos patirtas sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos vykdytas tarnybines funkcijas tuo metu, kai ji buvo sužalota, konstatavo, kad šioje situacijoje nebuvo būdingų padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktorių Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies prasme, todėl atmetė pareiškėjos skundą.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog jos (pareiškėjos) sužalojimas buvo patirtas atliekant tarnybines pareigas, susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą <...>.

19. Aptariamoje teisės normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

20. Iš pareiškėjos šioje byloje nurodomų aplinkybių, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai, ir suformuluotų reikalavimų matyti, jog pareiškėja siekia, kad jos sužalojimas (sveikatos sutrikdymas) būtų priskirtas vienam iš Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, bei akcentuoja, jog ji buvo sužalota atlikdama tarnybines pareigas, kurių atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą (iki 2016 m. sausio 1 d. analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas Statuto 40 str. 3 d., iki 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 50 str. 3 d.), ne kartą konstatavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-501-552/2017; kt.). Dėl antrosios sąlygos – ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, ne kartą konstatuota ir tai, kad aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1074-442/2021; kt.).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010; 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010; kt.) yra nurodęs, kad aptariamos nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja jos nurodomus padidėjusio pavojaus ar rizikos faktorius sieja su tiesioginiu pareigų vykdymu, teigdamas, kad ji vyko išsiaiškinti situacijos pagal „B“ lygio iškvietimą, pateko į privačią valdą, aptvertą tvora, kurioje laikomi pavojingos veislės šunys, į kurią jau buvo atvykusi medikų brigada ir pranešėja (namo šeimininkė), užėjo kartu su pareiškėja į namo vidų, pabendravo su neblaiviu asmeniu, kuris neva turėjo suicidinių minčių, išsiaiškino visas įvykio aplinkybes. Nesant neįprastų ar pavojingų pačios situacijos aplinkybių, išėjus iš namo pareiškėją kiemo teritorijoje užpuolė pranešėjai priklausantis šuo (Kaukazo aviganių veislės), kuris įkando pareiškėjai į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos įsitikinimu, ši situacija buvo labai pavojinga, šunį teko nušauti, todėl šis įvykis nepagrįstai pripažintas nesusijusiu su didesniu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

24. Taigi, šiuo atveju Statuto 59 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos kontekste, būtina įvertinti, ar pareiškėjos funkcijų atlikimas (atvykimas pagal iškvietimą į teritoriją, kurioje laikomi šunys, ir kurioje buvo teritorijos šeimininkė, kiti asmenys), laikytinas tarnybinių pareigų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika jos, kaip pareigūnės gyvybei ar sveikatai, atlikimu. Kitaip tariant, būtina nustatyti, ar ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjos sveikata (pareiškėja sužalota), laikytina įprasta atliekant jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ar vis dėlto tai buvo išskirtinė, trumpalaikio pobūdžio situacija, į kurią pateko pareiškėja, vykdydama jai priskirtas funkcijas.

25. Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytas padidėjęs pavojus ir rizika pareigūno gyvybei ir sveikatai nėra siejamas su CK 6.270 straipsnio nuostatomis dėl padidinto pavojaus šaltinio padarytos žalos, o yra siejami su tarnybinėmis pareigomis ir atsitikusio įvykio aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar pareigūno susižalojimas tarnyboje yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, ar yra nelaimingas atsitikimas darbe, nesusijęs su minėtomis sąlygomis, yra nurodęs, kad pareigūno susižalojimas tarnyboje nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, kai nėra situacijos, kurioje pareigūnas turėtų padėti kitam asmeniui, persekioti galimą teisės pažeidėją ar pats gintis nuo užpuolimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1987/2008, 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2332/2012).

26. Įvertinus pareiškėjai priskirtas vykdyti funkcijas, aplinkybes, susijusias su pareiškėjos patirtu sužalojimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjos sveikata (ji buvo sužalota), buvo neįprasta, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio, kadangi pareiškėja jau buvo apklaususi asmenį, išsiaiškinusi iškvietimo aplinkybes, kurios pačios savaime nebuvo pavojingos ir išskirtinės, ir išėjusi į kiemą buvo užpulta šuns, kuris atitrūko nuo grandinės. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad įvykį nulėmė ne pareiškėjos veiksmai vykdant tarnybines pareigas, susiję su padidinta rizika (pareiškėja nevykdė užduoties, susijusios su šunų tramdymu, gaudymu, ateinant į teritoriją šunys buvo pririšti), tačiau atsitiktinės aplinkybės (nuo grandinės nutrūkęs šuo), dėl kurių galėjo nukentėti bet kuris tuo metu teritorijoje buvęs asmuo (pvz., medikai, kitas pareigūnas ir kt.).

27. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

28. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl skundžiamo akto teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Apibendrinant šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja Išvadoje bei pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja buvo sužalota (užpulta šuns) dėl jos vykdytų tarnybinių pareigų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika jos gyvybei ar sveikatai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Jūratė Varanauskaitė