2273bb07-0e14-4e6a-ac6e-bd6bfe50cd65 · Klaipėdos apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-87-255/2021 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01347-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.7.; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. kovo 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina BertaÅ¡ienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020, ir n u s t a t ė :

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu V. P. administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 2 dalį 700 (septynių šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus specialistai 2019 m. gegužės 7 d. paėmę filtrato iš geotekstilinių konteinerių išleidime (išleidėjas Nr.

3) į KurÅ¡ių marias mėginius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), ir atlikę laboratorinius tyrimus (2019 m. gegužės 15 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-005-2019-171/1) nustatė, kad iÅ¡ užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės į gamtinę aplinkÄ per iÅ¡leidėjÄ Nr. 3 iÅ¡leidžiamame filtrate buvo rasta prioritetinė pavojinga medžiaga – gyvsidabris, kurio koncentracija sudarė 0,011 ųg/1. Ä®monė neturėjo leidimo Å¡ios medžiagos iÅ¡leidimui į gamtinę aplinkÄ .

TarÅ¡os leidimas reikalingas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259 patvirtintų TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 6 punkte – veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vienÄ ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimÄ . Å ių Taisyklių 1 priede nurodyta 1.4. p. p. – iÅ¡leidžiamos į gamtinę aplinkÄ nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d.

įsakymu Nr. Dl-236, 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinkÄ â€œ nurodytÄ vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo iÅ¡leidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio). Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236, 1 priedu iÅ¡leistose nuotekose nustatytas Hg priskiriamas prie pavojingų prioritetinių medžiagų. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė veiklÄ , naudojo objektÄ , neturint tarÅ¡os leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d.

įsakymo Nr. Dl-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 15 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. Dl-259 „Dėl tarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto reikalavimus. 2020 m. sausio 3 d. AgentÅ«ra raÅ¡tu Nr. (30.5)-A4-45 priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti (duomenys neskelbtini) TarÅ¡os leidimÄ Nr. TL-KL. 1-79/2019 UžterÅ¡to grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikÅ¡telei, adresu (duomenys neskelbtini), kuris parengtas pagal 2019 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu Nr. (30.5)-A4-6962 priimtÄ paraiÅ¡kÄ leidimui gauti.

LeidimÄ sudaro specialioji dalis – Nuotekų tvarkymas ir iÅ¡leidimas. Pagal 2013 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-162 patvirtintas Akvatorijos priežiÅ«ros ir aplinkosaugos skyriaus aplinkos specialisto pareigybines nuostatas, dėl padaryto pažeidimo atsakinga V. P.. Šį nutarimÄ V. P. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2021 m. vasario 3 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundÄ patenkino ir panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 bei nutraukė administracinio nusižengimo bylÄ . Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, jog Å¡iuo konkrečiu atveju turėjo bÅ«ti taikomas Aplinkos įstatymo, galiojusio mėginių paėmimo metu (t. y. 2019 m. gegužės 15 d.), 55 bei 47 straipsnis, kuris numato, kad „Nustačius Å¡io įstatymo 55, 57, 76, 93, 94, 107, 109, 112 straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raÅ¡tu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti, kuris negali bÅ«ti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų.

Teismo nuomone, Å¡iuo atveju visų pirma (duomenys neskelbtini) turėjo bÅ«ti paskirtas raÅ¡ytinis įspėjimas bei nurodytas terminas nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti ir tik jeigu per nustatytÄ terminÄ atsakingas asmuo, t. y. V. P., nesiimtų tinkamų veiksmų paÅ¡alinti nurodytiems pažeidimas, tik tada bÅ«tų galima spręsti dėl jos, kaip atsakingo asmens atsakomybės pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas nurodė, jog iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad mėginių ėmimo metu, t. y. 2019 m. gegužės 7 d., ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir pati Institucija nežinojo, ar įmonei reikia leidimo užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės tvarkymui.

Nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) 2018 m. buvo iÅ¡duoti reikalingi leidimai, suderinti projektai aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), veiklai vykdyti, tačiau dėl tarÅ¡os leidimo ji jokios informacijos negavo, o apie reikalingÄ leidimÄ Institucija (duomenys neskelbtini) informavo tik 2019 m. spalio mėnesį. Be to, teismas pažymėjo, jog įmonė, gavusi informacija, kad yra bÅ«tinas leidimas, nedelsdama kreipėsi dėl minėto leidimo iÅ¡davimo ir 2020 m. sausio 3 d. jai buvo iÅ¡duotas tarÅ¡os leidimas Nr. TL-KL.1-79/2019.

Taip pat pirmosios instancijos teismo manymu, (duomenys neskelbtini) iÅ¡leidžia ne nuotekas, o filtratÄ , kuris negali bÅ«ti prilyginamas nuotekoms, o filtratas ir nuotekos yra visiÅ¡kai skirtingi terminai. Teismo nuomone, Institucija turėjo surinkti pakankamai įrodymų, kurie galėtų pagrįsti V. P. kaltę ir paneigti V. P. taikytinÄ nekaltumo prezumpcijÄ . Teismas nutarime pažymėjo, jog aikÅ¡telės įrengimo ir eksploatavimo metu atsakingos institucijos laikėsi pozicijos, jog (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai nereikia tarÅ¡os leidimo, t. y. veiklos vykdymui pakako IÅ¡vados, Leidimų, Projekto (kurio pagrindu iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas) bei monitoringo programų, o reikalavimas ar pareiga (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui gauti kokius nors papildomus leidimus, įskaitant tarÅ¡os leidimÄ , nebuvo numatytas.

Teismas nutarime pažymėjo, jog 2019 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ su praÅ¡ymu pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , ar (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai yra reikalingas tarÅ¡os leidimas, o 2019 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) papildomai raÅ¡tu Nr. UD-10.1.16-2027 kreipėsi į Aplinkos ministerijÄ su praÅ¡ymu organizuoti pasitarimÄ dėl susidariusios situacijos ir Å¡is pasitarimas įvyko 2019 m. rugsėjo 12 d., o jo metu buvo nuspręsta, kad AgentÅ«ra turi paimti papildomus vandens mėginius iÅ¡ gręžinių ir nusėsdinimo baseinų, tačiau nebuvo priimtas sprendimas dėl tarÅ¡os leidimo bÅ«tinumo ir tolimesnių veiksmų.

Teismas pažymėjo, jog tik 2019 m. spalio 25 d. (t. y. po beveik 4 mėnesių nuo (duomenys neskelbtini) pirminio kreipimosi) AgentÅ«ra pateikė atsakymÄ Nr. (30)-A4(e)-5338 dėl tarÅ¡os leidimo reikalingumo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuomone, akivaizdu, jog nesant tikslios atsakingų institucijų pozicijos dėl tarÅ¡os leidimo reikalingumo (duomenys neskelbtini) priklausančios aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), veiklai ir kad tai, jog tarÅ¡os leidimas vis dėl to yra reikalingas buvo nuspręsta tik po to, kai buvo atliktas mėginių paėmimas ir apie tai (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ paimant mėginius nebuvo informuota.

Teismo vertinimu, V. P. negali bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį, nes tyrimų paėmimo metu, t. y. 2019 m. gegužės 7 d., tokio reikalavimo Institucija nebuvo pateikusi (duomenys neskelbtini). Teismas nutarime atkreipė dėmesį į tai, kad tik gavus informacijÄ , jog tarÅ¡os leidimas yra reikalingas, (duomenys neskelbtini) ėmėsi veiksmų jo gavimui ir 2020 m. sausio 3 d. tarÅ¡os leidimas buvo iÅ¡duotas.

3. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. vasario 3 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ , kuriuo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. spalio 12 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. AM-AAD-ANR N- 2869-2020 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistÄ . 3.1.

Apeliantė skunde nurodo, jog (duomenys neskelbtini) kaip juridinis asmuo buvo patraukta atsakomybėn ir jai skirta ekonominė sankcija už padarytÄ pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje (akto galiojusi redakcija nuo 2018-07-01 iki 2020-02-07), t. y. už Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymÄ , objektų naudojimÄ neturint tarÅ¡os leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, o nutarimas dėl ekonominės sankcijos apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams.

Apeliaciniame skunde Institucija pažymi, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies dispozicijoje rašytinis įspėjimas nėra nurodytas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka, įmonei rašytinis įspėjimas nebuvo skirtas. Apeliaciniame skunde pažymima, jog ANK nenumato juridinių asmenų atsakomybės, o Aplinkos apsaugos įstatymas nenumato fizinių asmenų atsakomybės. Todėl, Institucijos nuomone, tai, kad juridiniam asmeniui skiriama ekonominė sankcija, nešalina V.

P., kaip atsakingo asmens ANK 246 straipsnio 2 dalies prasme, atsakomybės. Institucijos nuomone tai, kad skundas dėl (duomenys neskelbtini) kaip juridiniam asmeniui paskirtos ekonominės sankcijos, nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«muose, įrodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog Departamentas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas įmonei, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. 3.2. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog nustačius, kad 2019-05-07 įmonė neturėjo leidimo iÅ¡leidžiamoms į gamtinę aplinkÄ nuotekoms, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų, 2019-06-27 Departamentas raÅ¡tu Nr. (13.1J-AD-11609 „Dėl terÅ¡alų iÅ¡leidimo į aplinkÄ â€œ nurodė, jog yra padarytas administracinis nusižengimas pagal AN K 246 straipsnio 2 dalį, todėl ketina suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ atsakingam už pažeidimÄ asmeniui, o pati įmonė 2019-07-09 prašė atidėti administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymÄ dėl to, jog kreipėsi Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ dėl leidimo reikalingumo nustatymo.

Apeliantė pabrėžia, jog Departamentui nekilo jokių abejonių dėl tarÅ¡os leidimo reikalingumo. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) paraiÅ¡kÄ Aplinkos apsaugos agentÅ«ra 2020-01-03 iÅ¡davė tarÅ¡os leidimÄ Nr. TL-KL. 1-79/2019, Å¡io tarÅ¡os leidimo Nr. TL-KL. 1-79/2019 (duomenys neskelbtini) neginčijo, o tai, Institucijos nuomone, įrodo, jog (duomenys neskelbtini) suvokė tokio leidimo reikalingumÄ ir bÅ«tinumÄ . 3.3. Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog teikti teisingus duomenis, tyrimų rezultatus, vykdyti tinkamÄ aplinkos bÅ«klės stebėsenÄ Å«kio subjektÄ Ä¯pareigoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-16 įsakymu Nr. D1-546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 21 punktas, pagal kurį Å«kio subjektai privalo stebėjimus, tyrimus ir matavimus atlikti pagal teisės aktuose nustatytus metodus.

Nurodo, jog nei Aplinkos apsaugos agentÅ«ra, nei Aplinkos apsaugos departamentas negalėjo žinoti ir nežino visų įmonėje vykdomų procesų, todėl įmonė turi pareigÄ elgtis atsakingai ir rÅ«pestingai, jÄ tai daryti įpareigoja teisės aktai. Skunde pažymima, jog prievolė laikytis teisės aktų reikalavimų ir laiku įvertinti savo vykdomos veiklos atitiktį tam tikriems kriterijams, pagal kuriuos įmonė gali vykdyti veiklÄ (pvz., tik gavus leidimÄ tam tikrai veiklai arba parengus reikiamus planus, programas), tenka bÅ«tent Å«kio subjektui, Å¡iuo atveju (duomenys neskelbtini).

Apeliantės manymu, (duomenys neskelbtini), pateikdama paraiÅ¡kÄ dėl tarÅ¡os leidimo, iÅ¡ esmės patvirtino, jog įmonės veikloje iÅ¡leidžiamos nuotekos. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Aplinkos apsaugos agentÅ«ros specialistai mėginius paėmė ir tyrimus atliko kaip atestuota ir įgaliota valstybinė laboratorija, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais (mėginių paėmimo ir tyrimo protokolais) nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, apeliantė pažymi, jog Departamentui nėra priskirta kompetencija kitų institucijų (AAA) priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas ir sprendimų, susijusių su kitų institucijų kompetencija, priėmimas. 3.4.

Institucijos nuomone, įmonė, prieÅ¡ pradėdama eksploatuoti Å«kinės veiklos objektÄ , t. y. užterÅ¡to grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikÅ¡telę, ir vykdyti joje Å«kinę veiklÄ privalėjo gauti tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ , tarÅ¡os leidimÄ ar kitÄ leidimÄ (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis), įmonė privalėjo vykdyti teisės aktuose jai įtvirtintas prievoles, laikytis teisės aktuose įteisintų reikalavimų turėti tarÅ¡os leidimÄ dėl pavojingų prioritetinių medžiagų iÅ¡leidimo į aplinkÄ , tačiau tiek įmonė, tiek atsakingi asmenys Å¡ių pareigų tinkamai nevykdė.

Apeliantės manymu, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tina nustatyti, kad sÄ moningai buvo siekiama iÅ¡leisti į aplinkÄ nuotekas be leidimo, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, t. y. nustatyti, kad asmuo tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad pažeidimo bÅ«tų iÅ¡vengta. Nurodo, jog administracinė nuobauda V. P. buvo paskirta už tai, kad bÅ«dama (duomenys neskelbtini) Akvatorijos priežiÅ«ros ir aplinkosaugos skyriaus Aplinkos specialiste netinkamai (nerÅ«pestingai) vykdė pareigas ir neužtikrino, jog bÅ«tų laikomasi aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl be leidimo, kai toks leidimas pagal teisės aktus reikalingas, į gamtinę aplinkÄ buvo iÅ¡leistos nuotekos užterÅ¡tos gyvsidabriu.

Institucijos nuomone, įvertinus teisinę reglamentacijÄ ir atsižvelgus į visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus V. P. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

4. Atsiliepimu į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundÄ V. P. atstovas advokatas A. B. nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais, praÅ¡o jų netenkinti ir apeliacinį Institucijos skundÄ atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. vasario 3 d. priimtÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog V. P. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teisenÄ teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamame nutarime iÅ¡dėstė aiÅ¡kius, konkrečius ir iÅ¡samius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo V. P. veikoje, todėl Apygardos teismas jų iÅ¡ naujo nekartoja.

8. Pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ aplinkÄ be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal teisės aktus Å¡is leidimas yra reikalingas, nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ drenažo sistemas. Papildomai pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas) 6 punktu, prieÅ¡ iÅ¡leidžiant į gamtinę aplinkÄ , nuotekos turi bÅ«ti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai iÅ¡leisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės pavirÅ¡iaus, iÅ¡skyrus kituose teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis.

9. ANK 5 straipsnis nustato, kad vienas iÅ¡ administracinio nusižengimo požymių yra pavojingumas, todėl vertinant kiekvienÄ ANK numatytÄ pažeidimÄ bÅ«tina įvertinti ir konkrečios atliktos veikos pavojingumÄ , o ne tik jos formaliÄ atitiktį ANK nuostatoms. Todėl skundÄ nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas yra pavojingas ir už jį turėtų bÅ«ti taikoma atsakingam asmeniui atsakomybė, bÅ«tina vertinti ne tik formalias nustatyto pažeidimo sÄ lygas, bet ir tai, ar padarytas pažeidimas savo pavojingumu sukelia teisės ginamiems objektams realiÄ Å¾alÄ ir nuostolius.

10. Pažymėtina, jog iÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog V. P. Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu buvo nubausta pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį 700 (septynių Å¡imtų) eurų dydžio bauda už tai, kad pagal 2013 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-162 patvirtintas Akvatorijos priežiÅ«ros ir aplinkosaugos skyriaus aplinkos specialisto pareigybines nuostatas buvo atsakinga už tarÅ¡os leidimų užtikrinimÄ (duomenys neskelbtini), kuri laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė veiklÄ , naudojo objektÄ , neturint tarÅ¡os leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d.

įsakymo Nr. Dl-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 15 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. Dl-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus specialistai 2019 m. gegužės 7 d. paėmę filtrato iš geotekstilinių konteinerių išleidime (išleidėjas Nr.

3) į KurÅ¡ių marias mėginius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), ir atlikę laboratorinius tyrimus (2019 m. gegužės 15 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-005-2019-171/1) nustatė, kad iÅ¡ užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės į gamtinę aplinkÄ per iÅ¡leidėjÄ Nr. 3 iÅ¡leidžiamame filtrate buvo rasta prioritetinė pavojinga medžiaga – gyvsidabris, kurio koncentracija sudarė 0,011 ųg/1, o įmonė neturėjo leidimo Å¡ios medžiagos iÅ¡leidimui į gamtinę aplinkÄ .

Be to, iÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog 2020 m. sausio 3 d. AgentÅ«ra raÅ¡tu Nr. (30.5)-A4-45 priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti (duomenys neskelbtini) TarÅ¡os leidimÄ Nr. TL-KL. 1-79/2019 UžterÅ¡to grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikÅ¡telei, adresu (duomenys neskelbtini), kuris parengtas pagal 2019 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu Nr. (30.5)-A4-6962 priimtÄ paraiÅ¡kÄ leidimui gauti.

11. Nagrinėjamu atveju pagrindinis Institucijos apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apylinkės teismas, vertindamas nuotekų iÅ¡leidimÄ Ä¯ aplinkÄ be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal teisės aktus Å¡is leidimas yra reikalingas, kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, neteisingai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, jog nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. P. kaltę. Tačiau Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo nutartį, Institucijos apeliacinį skundÄ ir V. P. atstovo atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai9 nusprendė, jog nesurinkta pakankamai V. P. kaltės pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį įrodymų, todėl pagrįstai panaikino Institucijos priimtÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė.

12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog šiuo konkrečiu atveju turėjo būti taikomas Aplinkos įstatymo, galiojusio mėginių paėmimo metu (t. y. 2019 m. gegužės 15 d.), 55 bei 47 straipsnis, kuris numato, kad „Nustačius šio įstatymo 55, 57, 76, 93, 94, 107, 109, 112 straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų.

Apygardos teismas pritaria Apylinkės teismo nuomonei, jog Å¡iuo atveju visų pirma (duomenys neskelbtini) turėjo bÅ«ti paskirtas raÅ¡ytinis įspėjimas bei nurodytas terminas nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti ir tik jeigu per nustatytÄ terminÄ atsakingas asmuo, t. y. V. P., nebÅ«tų ėmusis tinkamų veiksmų paÅ¡alinti nurodytiems pažeidimas, tik tada bÅ«tų galima spręsti dėl jos, kaip atsakingo asmens atsakomybės pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį. Be to, Apygardos teismas neabejotinai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog mėginių ėmimo metu, t. y. 2019 m. gegužės 7 d., tiek (duomenys neskelbtini), tiek pati Institucija nežinojo, ar įmonei reikia leidimo užterÅ¡to grunto saugojimo aikÅ¡telės tvarkymui, kadangi apie reikalingÄ leidimÄ Institucija (duomenys neskelbtini) informavo tik 2019 m. spalio mėnesį.

Pažymėtina, jog įmonė, gavusi informacija, kad yra būtinas toks leidimas, nedelsdama kreipėsi dėl minėto leidimo išdavimo ir 2020 m. sausio 3 d. jai buvo išduotas taršos leidimas Nr. TL-KL.1-79/2019.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria Apylinkės teismo nuomonei, jog aikÅ¡telės įrengimo ir eksploatavimo metu atsakingos institucijos laikėsi pozicijos, jog (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai nereikia tarÅ¡os leidimo, t. y. veiklos vykdymui pakako IÅ¡vados, Leidimų, Projekto (kurio pagrindu iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas) bei monitoringo programų, o reikalavimas ar pareiga (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui gauti kokius nors papildomus leidimus, įskaitant tarÅ¡os leidimÄ , nebuvo numatytas.

Pažymėtina, jog 2019 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ su praÅ¡ymu pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , ar (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai yra reikalingas tarÅ¡os leidimas, o 2019 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) papildomai raÅ¡tu Nr. UD-10.1.16-2027 kreipėsi į Aplinkos ministerijÄ su praÅ¡ymu organizuoti pasitarimÄ dėl susidariusios situacijos ir Å¡is pasitarimas įvyko 2019 m. rugsėjo 12 d., o jo metu buvo nuspręsta, kad AgentÅ«ra turi paimti papildomus vandens mėginius iÅ¡ gręžinių ir nusėsdinimo baseinų, tačiau nebuvo priimtas sprendimas dėl tarÅ¡os leidimo bÅ«tinumo ir tolimesnių veiksmų, ir tik 2019 m. spalio 25 d. (t. y. po beveik 4 mėnesių nuo (duomenys neskelbtini) pirminio kreipimosi) AgentÅ«ra pateikė atsakymÄ Nr. (30)-A4(e)-5338 dėl tarÅ¡os leidimo reikalingumo.

Todėl Apygardos teismas sutinka su Apylinkės teismo nuomone, jog nesant tikslios atsakingų institucijų pozicijos dėl taršos leidimo reikalingumo (duomenys neskelbtini) priklausančios aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), veiklai ir kad tai, jog taršos leidimas vis dėl to yra reikalingas buvo nuspręsta tik po to, kai buvo atliktas mėginių paėmimas ir apie tai (duomenys neskelbtini) prieš paimant mėginius nebuvo informuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patiems valstybinių įstaigų pareigūnams nežinant tikslaus leidimo būtinumo teisinio reglamentavimo, V.

P. kaip atsakingai už leidimų užtikrinimÄ (duomenys neskelbtini) darbuotojai, negali bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį, nes tyrimų paėmimo metu, t. y. 2019 m. gegužės 7 d., tokio reikalavimo Institucija nebuvo pateikusi (duomenys neskelbtini).

14. Apeliantė skunde nurodo, jog (duomenys neskelbtini) kaip juridinis asmuo buvo patraukta atsakomybėn ir jai skirta ekonominė sankcija už padarytÄ pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje (akto galiojusi redakcija nuo 2018-07-01 iki 2020-02-07), t. y. už Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymÄ , objektų naudojimÄ neturint tarÅ¡os leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, o nutarimas dėl ekonominės sankcijos apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams.

Institucijos nuomone tai, kad skundas dėl (duomenys neskelbtini) kaip juridiniam asmeniui paskirtos ekonominės sankcijos, nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«muose, įrodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog Departamentas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas įmonei, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Pažymėtina, jog iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenų matyti, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mai 2021 m. kovo 16 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI3-1345-342/2021 pagal pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Sprendime nurodoma, jog negalima tokia vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiÅ¡kumo Å¡io teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo tinkamai taikyti pažeidimo padarymo metu galiojusias Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas. Vadovaudamasi iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus ir VAÄ® 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo virÅ¡enybės principu, teisėjų kolegija sprendžia, jog priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nes atsakovas, priimdamas ginčijamÄ nutarimÄ , nesivadovavo aktualiomis teisės aktų nuostatomis, kurios įtvirtina raÅ¡ytinio įspėjimo skyrimÄ už nustatytÄ pareiÅ¡kėjos nusižengimÄ .

Nurodyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys tiek pareiÅ¡kėjos teises į teisminę gynybÄ , tiek ginčui persikėlus į teismÄ , atima galimybę pareiÅ¡kėjai suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ . Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės priimtas ginčijamas nutarimas neatitinka VAÄ® 3 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinu.

IÅ¡ minimo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų 2021 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1345-342/2021 matyti, jog pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) skundas buvo patenkintas ir panaikintas atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-08-28 nutarimas „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-6”.

15. Apygardos teismas, patikrinęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų atliktÄ byloje surinktų įrodymų vertinimÄ ir teisės taikymÄ , sutinka su Å¡io teismo iÅ¡vadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų V. P. kaltei pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį pagrįsti, o tai yra teisinis pagrindas nutraukti jai administracinio nusižengimo teisenÄ , nesant Å¡io administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su Apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimÄ vadovaujantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, taigi jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė.

Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

16. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai.

17. Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog V. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo byla nutraukta pagrįstai.

Darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. vasario 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Ä®vertinus visÄ administracinio nusižengimo byloje esančiÄ medžiagÄ , skundžiamÄ nutarimÄ ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundÄ , daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai panaikino Institucijos priimtÄ nutarimÄ ir V.

P. administracinę teisenÄ nutraukė. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundÄ nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. vasario 3 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė