2021-06-16 Nr. AB-13128-3-61-3-01257-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-375-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01257-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Autotentas“ (toliau – ir UAB „Autotentas“, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. sausio 7 d. patikrinimo aktą Nr. KKL-R-2021-001 (toliau – ir Patikrinimo aktas); 2) įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį iš naujo atlikti neplaninį patikrinimą; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti taikyti Administracijos Patikrinimo akte nurodytas poveikio priemones (licencijų sustabdymą ir (ar) panaikinimą) arba (ir) iki šioje administracinėje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Administracijos Patikrinimo akto galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Autotentas“ skundą kaip nenagrinėtiną teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs ABTĮ nuostatas (5 str. 1 d.), aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434 (redakcija aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – Taisyklės) nuostatas (19 p., 21–22 p., 24–25 p.), konstatavo, kad Patikrinimo akte įforminti neplaninio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai bei nustatytas terminas jiems pašalinti bei priemonių planui pateikti, išaiškintos galimos pažeidimo nepašalinimo pasekmės, tačiau galutinis sprendimas dėl nustatytų pažeidimų pasekmių, t. y. nei dėl pakartotinio neplaninio patikrinimo, nei dėl licencijos (jos kopijos) stabdymo ar panaikinimo, nėra priimtas. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių nuostatas, licencijos (jos kopijos) stabdymas ar panaikinimas įforminami priimant savarankiškus sprendimus.

Teismas padarė išvadą, kad Patikrinimo aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir negali būti savarankišku administracinio ginčo dalyku. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo akte nurodytų duomenų teisingumu, kaip teigia skunde, ir negalėdamas pašalinti nustatytų pažeidimų, nes pareiškėjo teigimu, tokių nepadarė, apie tai per nustatytą pažeidimų pašalinimo terminą turėtų pranešti Patikrinimo aktą priėmusiai institucijai ir pateikti tai patvirtinančius duomenis.

Pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją atlikti pakartotinai neplaninį patikrinimą, teismas nurodė, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo.

Teismas nurodė, kad, atsisakius priimti pareiškėjo skundą, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas nesprendžiamas.

III. Pareiškėjas UAB „Autotentas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad Patikrinimo akte būtent buvo nustatyti pažeidimai, taip pat atsakovo pateikti duomenys neatitiko tikrovės, todėl dėl to, kad nebuvo taikytos poveikio priemonės, negalima atimti iš pareiškėjo teisės ginti savo teisės į teisingą ir pagrįstą Patikrinimo aktą.

Pareiškėjas skundė nepagrįstą pažeidimo nustatymą, motyvuojant teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrįsta manyti, kad pažeidimą nustatantis aktas negalėtų būti skundžiamas ir nepažeidė pareiškėjo teisių, nes pažeidimo nustatymas jam sukėlė pareigą jį šalinti. Vien tai, kad po Patikrinimo akto atsakovas turi teisę taikyti poveikio priemones, negali suponuoti išvados, kad Patikrinimo aktas nesukuria teisinių pasekmių, nes pažeidimas yra nustatomas būtent patikrinimo aktu, o ne taikomomis poveikio priemonėmis.

Pareiškėjas ginčijo atsakovo priimtą aktą, kuris pažeidė jo teisėtus lūkesčius, kad patikrinimas bus atliktas objektyviai ir teisingai, taip pat skunde buvo nurodyti konkretūs teisiniai argumentai, kuriais remiantis toks aktas negalėtų būti laikomas teisėtu.

Vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, ar skundžiamas aktas pareiškėjams sukelia teisines pasekmes, turi būti analizuojama administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Pareiškėjo nuomone, Patikrinimo aktas, kuriame aiškiai nurodytas pažeidimas ir jį pagrindžiantys duomenys, yra laikytinas aktu, kuris sukelia tiesiogines pasekmes ir nustato pareigas, t. y. nustatytas pažeidimas, kuris privalo būti pašalintas, tačiau nesuteikus pareiškėjui teisės jį apskųsti būtų pažeistos jo teisės į objektyvų pažeidimo nustatymą ir apribota teisė gintis nuo neteisėtų ar nepagrįstų institucijos veiksmų.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo atsisakymas nagrinėti reikalavimą dėl Patikrinimo akto pažeidžia ne tik bendrąjį principą, kuris nustato, kad skundo priėmimo stadijoje teismas negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, bet ir pareiškėjo teisę į teisminę gynybą apskritai. Be to, teismas nukrypo nuo savo paties praktikos analogiškose bylose, o tai yra nesuderinama ne tik su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintais lygiateisiškumo bei teisinio tikrumo principais.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas visiškai neįsigilino į pareiškėjo skundo esmę ir padarė klaidingas išvadas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Patikrinimo aktas sukuria teisines pasekmes, t. y. nustatyti pažeidimai, nustatytas terminas jiems šalinti, vien tai, kad tuo pačiu aktu nėra taikomos poveikio priemonės negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundo dėl pažeidimų teisėtumo vertinimo. Patikrinimo aktas tiesiogiai pareiškėjui sukuria akivaizdžias neigiamas pasekmes ir suvaržo jo teises.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo skundžiamo sprendimo atžvilgiu, taip pat yra pažeisti jo interesai – nustatyti nepagrįsti pažeidimai, nurodant klaidingus duomenis. Patikrinimo aktas taip pat pareiškėjui sukelia itin reikšmingas ir tiesiogines neigiamas ekonomines ir teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Autotentas“ skundą kaip nenagrinėtiną teisme ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas prašė panaikinti Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, taip pat nurodyta, jog iki 2021 m. balandžio 1 d. per Ūkio subjektų, susijusių su kelių transportu, stebėsenos ir informavimo sistemą „Vektra“ (toliau – ir IS „Vektra“) pareiškėjas privalo pateikti priemonių planą nustatytiems pažeidimams pašalinti, kad ateityje veikla būtų vykdoma nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Taip pat Patikrinimo akte nurodyta, jog pareiškėjas iki 2021 m. balandžio 15 d. per IS „Vektra“ privalo informuoti apie nustatytų pažeidimų pašalinimą. Be to, Patikrinimo akte nurodyta, kad, jei per nustatytą terminą nebus pašalinti pažeidimai, susiję su profesine krovinių vežimo ar keleivių gabenimo kelių transportu veikla, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse nustatytais pagrindais be pakartotinio pareiškėjo patikrinimo bus sustabdytas ir (ar) panaikintas licencijos ar jos kopijų galiojimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš nurodytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad Patikrinimo aktas nėra galutinis institucijos sprendimas, kuris sukelia pareiškėjui teises ir pareigas. Šią poziciją patvirtina ir teisinis reguliavimas (Taisyklių 19 p., 21 p., 22 p., 24 p., 25 p., Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 81 str.), iš kurių matyti, kad sankcijos skiriamos atskirais institucijos sprendimais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galutinis sprendimas dėl nustatytų pažeidimų pasekmių, t. y. nei dėl pakartotinio neplaninio patikrinimo, nei dėl licencijos (jos kopijos) stabdymo ar panaikinimo, nėra priimtas.

Atsisakęs priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Patikrinimo aktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo išvestinių reikalavimų pagrįstumo.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsniu ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė