226efe7c-bc9a-4e86-9fa7-2d027dc5f656 · Molėtų rajono apylinkės teismas

                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2-11-335/20122-30-3-00091-2011-2Proces. sprend. kateg.: 75.4.3; 75.8.; 77.4.2.; 74.4.3.;78.2.1.; 108.;113.1; 113.9.;116.1. (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 19 d.Molėtai Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė, sekretoriaujant Astai Kanapienienei,  dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Jolantai Dranseikienei,  atsakovui R.

Č., atsakovo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,  institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vitai Dirmienei, uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. Č. ieÅ¡kinį atsakovui R. Č. ir R. Č. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė J.

Č. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nutraukti 1996-11-20 Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotÄ santuokÄ su R. Č. dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ M. Č., gim. (duomenys neskelbtini)-su ja, motina, J. Č., o M. Č., gim. (duomenys neskelbtini)- su tėvu R. Č., priteisti iÅ¡ jos ir atsakovo iÅ¡laikymÄ vaikams-po 300 Lt kas mėnesį iki pilnametystės. Be to, prašė nustatyti atsakovui bendravimo tvarkÄ : bendrauti su sÅ«numi M.

Č. tik dalyvaujant ieÅ¡kovei, du kartus per mėnesį atsakovo pasirinktomis iÅ¡eiginėmis dienomis, įpareigojant atsakovÄ bÅ«ti blaiviam ir nesmurtauti, padalinti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ Å¡alims po ½ dalį 12,1300 ha ploto žemės sklypo, esančio Dundulių k., Molėtų r. sav. ir estakadÄ , esančiÄ Å irvintų r. sav., atsakovui priteisti keturis automobilius bei UAB „Metalo prieglauda“, priteisti iÅ¡ atsakovo jai tėvų padovanotus 11000 Lt.

Reikalavimo dėl santuokoje patirtos moralinės žalos 10000 Lt sumoje priteisimo jos atstovė atsisakė.              Teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad pagrindinė skyrybų priežastis yra atsakovo naudotas smurtas prieš ieškovę netgi vaikų akivaizdoje, tai, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu. Palaikydama ieškinio reikalavimus teigė, kad mažametis sūnus M. Č. turi gyventi su mama Klaipėdos rajone, kur jau ir gyvena nuo 2011m., nes jis serga epilepsija, yra jautrus, bijo likti be mamos ir be jos vienas susitikti su tėčiu.

Todėl ieÅ¡kovės ir jos atstovės manymu tėvo bendravimas su jaunesniuoju vaiku turėtų vykti tik dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui kaip kad yra teismo nustatyta pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones. Sutiko, kad vyresnis sÅ«nus M. Č. gyventų su tėvu Molėtų m. Dėl to, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė gyvena Klaipėdoje, prašė žemės sklypÄ , estakadÄ ir keturis automobilius, kurie yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, natÅ«ra palikti atsakovui, o ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti kompensacijÄ pinigais.             Atsakovas atsiliepimu nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo tvirtino, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės J.

Č. kaltės, todėl prašė abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ vaikams po 300 Lt kiekvienam, nustatyti ieÅ¡kovei bendravimo su vaikais tvarkÄ , padalinti bendrai įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovei priteisiant turto už 11733 Lt, o atsakovui už 10733 Lt (b.l. 67, 91-94, t. 1).             Teismo posėdyje atsakovas paaiÅ¡kino, kad santuokoje su sutuoktine iÅ¡gyveno trylika metų, bet sutuoktinė niekur nedirbo, buvo jo iÅ¡laikoma, girtavo, skirtingai nei jis, nors tuo yra esÄ nepagrįstai kaltinamas, nesirÅ«pino vaikais ir jaunesnis sÅ«nus M. jai tebuvo ir yra pragyvenimo Å¡altinis.

Taip pat teigė, kad jo indėlis į Å¡eimos gerbÅ«vį yra ženkliai didesnis, jis turi geresnes sÄ lygas, pakankamas lėšas auginti abu vaikus, tad jais geriau pasirÅ«pintų jis, taip pat prašė priteisti iÅ¡ J. Č. iÅ¡laikymÄ vaikams po 425 Lt kiekvienam kas mėnesį. Jeigu teismas vis dėlto sÅ«naus M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatytų kartu su motina, prašė nustatyti bendravimo tvarkÄ su juo, iÅ¡dėstytÄ atskiru dokumentu (b.l.169-170, t.2).             T. M. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai pateiktose iÅ¡vadose dėl su vaikais susijusio ginčo nurodė, kad M.

Č. gyvenamoji vieta nustatytina tėvo R. Č. gyvenamojoje vietoje, o M. Č.-motinos J. Č. gyvenamojoje vietoje.         IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ dalies.              Dėl santuokos nutraukimo              IÅ¡ pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Å¡alių santuoka buvo sudaryta 1996 m. lapkričio 20 d. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus M. Č., o (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus M.

Č. (b.l. 8-10, t.1). Sutuoktiniai prašė nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės – LR Civilinio kodekso 3.60 str. pagrindu.             Vadovaujantis LR CK 3.53 str. ir 3.61 str. nuostatomis preziumuojama, kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai yra iÅ¡irusi ir jos iÅ¡saugoti negalima. Nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės kartu gyventi. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus teisme, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus pripažįsta, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir vadovaujantis LR CK 3.61 str. 3 d. santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.              Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, o J.

Č. ir R. Č. neįrodė, kad yra LR Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, kurios neginčijamai patvirtintų, jog tik vienas iÅ¡ sutuoktinių iÅ¡ esmės pažeidė sutuoktinio pareigas ir kad tik dėl jo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas arba kad kuris vienas iÅ¡ jų buvo neiÅ¡tikimas ir pan.              PrieÅ¡ingai, ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis 2009-05-29 J. Č., bÅ«dama neblaivi, griuvinėjo ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 136-139, I t.) O 2010-10-20 R.

Č. prieÅ¡ sutuoktinę naudojo fizinį smurtÄ dėl daugybinio kÅ«no sumuÅ¡imo, galvos smegenų sukrėtimo jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji kelias dienas buvo gydoma ligoninėje (b.l. 22, t.1). Tai vyko vaikų akivaizdoje, jie abiejų tėvų veiksmais buvo psichologiÅ¡kai traumuojami, o dėl smurto, kaip nustatyta, J. Č. laikinai buvo išėjusi iÅ¡ namų ir po kurio laiko sugrįžusios R. Č. jos nepriėmė ir teismo posėdyje be pagrindo įvardijo kaip jos brovimusi į namus, taigi, tuomet brutaliai varė jÄ iÅ¡ namų nepaisydamas jos turimų rimtų sveikatos sutrikimų (b.l. 121, t. 1, l. 4, t.

2) ir to, kokius jausmus tai sukėlė abiem sÅ«nums. Tai rodo, kad jų Å¡eimoje vyravo didelė nesantaika, žeminimas ir nepagarba vienas kitam (jÄ nuolat J. Č. atžvilgiu atsakovas reiÅ¡kė net teismo posėdžio metu), tęsėsi vaikų psichologinis traumavimas ir abu jie nesilaikė visuotinai pripažintų Å¡eimos gyvenimo normų, nors tuo atsakovas kaltino vien tik sutuoktinę.             Pavyzdžiui, ieÅ¡kovės nurodytus argumentus dėl sutuoktinio girtavimo ir kitokio nepriimtino elgesio Å¡eimoje patvirtina konkretÅ«s faktai, nurodyti Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje (b.l. 76-78, t. 1).             O teismo posėdyje apklaustas liudytojas J.

P., gyvenantis Čeledinų kaimynystėje, patvirtino, kad girtaudavo ir J. Č., kuri bÅ«dama neblaivi, keldavo bute triukÅ¡mÄ . Tai teigė ir liudytoja D. E. Č., bet jos, gyvenančios nuomininkės teisėmis R. Č. sodyboje, parodymai, tame tarpe ir apie J. Č. bendravimÄ su neįvardintu vyriÅ¡kiu, buvo aiÅ¡kiai tendencingi, nekonkretÅ«s, todėl teismas jų nelaiko teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais ir atmeta R. Č. teiginius apie ieÅ¡kovės santuokinę neiÅ¡tikimybę kaip neįrodytus.O J. Č. teiginius, kad atsakovas nesirÅ«pina vaikais, teismas irgi atmeta, nes kaip nustatyta, R.

Č. gyvendamas santuokoje dirbo, iÅ¡laikė Å¡eimÄ ir visgi pakankamai rÅ«pinosi abiem vaikais, nors daugiau jų fiziologiniais poreikiais nei auklėjimu ar lavinimu.              Tačiau kaip minėta, sutuoktinių nuolatiniai barniai, kivirčai ir netgi muÅ¡tynės vykdavo matant vaikams ir tai žalojo augančių nepilnamečių vaikų psichikÄ . Teismas tai laiko netoleruotinu abiejų tėvų elgesiu su vaikais, nes jų tarpusavio ginčuose vaikai nebuvo apsaugoti nuo aiÅ¡kiai neigiamos įtakos jų raidai bei vystymuisi.

Jiems be kita ko, buvo siekiama įteigti netinkamÄ tėvo ar motinos vertinimÄ bei patraukti juos į savo pusę žeminant kitÄ iÅ¡ tėvų.             LR CK CK 3.60 str. komentare yra nurodyta, kad santuokinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės yra jų nevykdymas, t.y. visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas vaikais, visiÅ¡kas neprisidėjimas prie materialiųjų Å¡eimos poreikių tenkinimo ir pan. Todėl Å¡iuo atveju vieno kurio sutuoktinio iÅ¡imtinės kaltės nėra, nes dėl santuokos iÅ¡irimo kaltais pripažintini jie abu, bÅ«tent dėl emocijų proveržių (kuo ypač teismo posėdžiuose iÅ¡siskyrė atsakovas), nepagarbos vienas kitam, moralės normų nesilaikymo, abiejų tėvų neigiamo elgesio vaikų atžvilgiu ir pan.

Todėl santuoka nutrauktina LR CK 3.61str. 2d. pagrindu.              Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo              Tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (LR CK 3.165 str. 1 d.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (LR CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kaip kad Å¡ioje byloje.

LR CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, kad tokį ginÄÄ teismas iÅ¡sprendžia iÅ¡imtinai vadovaudamasis vaiko interesais, dažniausiai atsižvelgdamas į jo norÄ , į kÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (LR CK 3.174 str. 2 d.).              IÅ¡ Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados (b.l. 76-78, t.

1) matyti, kad tėvo R. Č. ryÅ¡ys su vyresniuoju sÅ«numi M., gim. (duomenys neskelbtini), yra stipresnis, nei vaiko ryÅ¡ys su motina, be to, J. Č. ir pati siÅ«lė nustatyti jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu. Teismas, remdamasis Å¡ia iÅ¡vada, sprendžia, kad iÅ¡ esmės ginčo tarp Å¡alių dėl vyresniojo sÅ«naus nėra, nes ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, kad sÅ«nus gyventų su tėvu. Todėl M. Č. gyvenamoji vieta nustatytina tėvo gyvenamojoje vietoje, o siekiant užtikrinti paauglio bendravimÄ su atskirai gyvenančia motina, nustatytina jo interesus atitinkanti bendravimo tvarkÄ .

             Tačiau pagrindinis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl jaunesniojo sūnaus M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė ieškovės siekiui, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes tai atitinka mažamečio vaiko interesus, kuriam būtina motinos priežiūra ir rūpinimasis. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat pritarė tam, kad M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (b.l. 97, t.2).

IÅ¡vadoje nurodė, kad J. Č. kartu su nepilnamečiu sÅ«numi M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), jos tėvams M. ir M. Å . nuosavybės teise priklausančiame name, kur vaikui yra sudarytos saugios ir tinkamos gyvenimui bei ugdymui sÄ lygos. Mama esÄ turi galimybes užtikrinti M. mokymosi, poilsio ir laisvalaikio poreikius, tarp jos ir sÅ«naus M. yra nuoÅ¡irdus, Å¡iltas bendravimas, o vaiko stabilumui turi įtakos ir seneliai, kurie nuolat bÅ«na Å¡alia bei kuria pasitikėjimu grįstÄ namų atmosferÄ .

IÅ¡ psichologo konsultacijos matyti, kad jautrumu pasižyminčiam M. nepatariama iÅ¡vykti ilgesniam laikui ar keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , jam bÅ«tina tausojanti aplinka (b.l. 104, t.2).             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad teismas nustatydamas, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikui gyventi bus geriau, atsižvelgia į tai, su kuriuo gyvenant bus tenkinami vaiko socialiniai – ekonominiai, dvasiniai – psichologiniai interesai, kad svarbiausia yra jų saugumas.

             Nustačius, kad ieÅ¡kovė, kuri su Å¡iuo vaiku iÅ¡ Molėtų miesto yra grįžusi gyventi pas savo tėvus į Klaipėdos rajonÄ , jį iÅ¡laiko ir tinkamai prižiÅ«ri, atlieka visas pareigas vaiko atžvilgiu, pripažintina, kad Å¡i padėtis labiau atitinka rimtų sveikatos problemų ir raidos sutrikimų turinčio (b.l. 98-99, 115-117, t.1, l. 3, 107, 111-112, 173-174, t.2) neįgalaus mažamečio vaiko interesus ir todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, t.y. ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.174 str. 2 d.).

Kadangi vaikas tėra 6 metų amžiaus, jautrus ir ligotas, teismas sprendė, jog netikslinga jį trikdyti ir klausinėti, su kuo labiau jis norėtų gyventi, nes ir be to visiÅ¡kai pakanka argumentų, kad jo interesus labiau atitinka gyvenimas su motina.             LR CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

PareikÅ¡dama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ M. Č. po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės.             Tuo tarpu iÅ¡laikymÄ kitam savo nepilnamečiam sÅ«nui-M. privalo teikti ir pati ieÅ¡kovė. Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama ne tik į turimÄ turtÄ , gaunamas pajamas, bet ir darbingumÄ bei objektyvias galimybes pagerinti savo materialinę padėtį. Pabrėžtina, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikÅ¡mės iÅ¡laikymo dydžiui, tačiau negali bÅ«ti pagrindas atleisti nuo pareigos iÅ¡laikyti vaikus.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės kas mėnesį gaunamos pajamos yra apie 1000 Lt, atsakovo pajamos didesnės. Vis dėlto darytina iÅ¡vada, kad abu tėvai turi teikti vienodÄ iÅ¡laikymÄ atskirai gyvenantiems vaikams- po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.                           Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir dalyvavimo jų auklėjime              LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d., LR Civilinio kodekso 3.161 str. 3 d., 3.170 str. 2 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 str. garantuoja vaikui teisę bendrauti su motina ar tėvu, negyvenančiu kartu su juo, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus, kai tai gali pakenkti vaiko interesams.

Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime yra bÅ«tinas, kad vaikui bÅ«tų formuojamas adekvatus vyriÅ¡ko ir moteriÅ¡ko elgesio modelis, taigi, neabejotina, kad vaikui reikalingas bendravimas su abiem tėvais. Apriboti vaiko bendravimÄ su vienu iÅ¡ tėvų galima tik tuomet, kai tai daro žalÄ vaiko interesams. LR CK 3.170 str. numatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Teismas, remdamasis 2012 11 09 iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų, nustatė, jog M. Č. jaučia nuoskaudÄ dėl to, jog per dvejus metus vos trejetÄ kartų matėsi su savo motina (b.l. 171-172, t.2).Todėl atsakovas įpareigotinas sudaryti galimybę bei netrukdyti paaugliui sÅ«nui Mo. bendrauti su savo motina J. Č. tiek betarpiÅ¡kai, tiek ir telekomunikacijų pagalba ir netgi sÅ«naus interesais skatinti jų bendravimÄ . Teismas mano, kad kai vyks tėvo R. Č. susitikimai su mažuoju sÅ«numi, kartu turėtų bÅ«ti vežamas ir M.

Č. pasimatyti ir pabendrauti su motina bei tuo pačiu kartu ir su jaunesniuoju broliu, nes LR CK 3.172 str. numatyta tėvų pareiga sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ir abiem vaikams neprarasti ryÅ¡io vienas su kitu. Å ios aplinkybės yra svarbios, kadangi brolių atskyrimas pažeistų jų interesus. Byloje nėra jokių duomenų, kad bendravimas su vyresniuoju broliu M., mažamečiui M. Č. galėtų turėti neigiamos įtakos.

Tuo tarpu dėl bendravimo su jaunesniuoju sūnumi M. tarp tėvų yra susiklosčiusi itin gili konfliktinė situacija dar nuo 2010m., kai jie dėl savo asmenybės ypatumų, ambicingumo, galimai keršto jausmo vienas kitam akivaizdžiai nesugeba civilizuotai spręsti su vaiku susijusių problemų ir jų ginčus. Buvus J. Č. trukdymui atsakovui bendrauti su sūnumi, įvairiais aspektais tėvų nesutarimus nuolat sprendžia įvairios institucijos-VTAS, ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuratūra, teismai (b.l.108-110, 177-178, t.2).

Tad esant tokiai sudėtingai situacijai, kai tėvai nesugeba civilizuotai bendrauti vaikų akivaizdoje, pavyzdžiui, R. Č. nuvažiavus į Klaipėdos miesto vaikų ligoninę aplankyti sÅ«naus M., tarp tėvų kilo didžiulis triukÅ¡mas, buvo nepagrįstai kviečiama policija ir taip sergantis vaikas dar patyrė ir stresÄ (b.l. 113-115, 152, 157-161, t.2). Esant tokioms aplinkybėms, nustatytina ir kitokia nei įprasta bendravimo su Å¡iuo vaiku tvarka. Teismo įsitikinimu tėvo susitikimai su sÅ«numi M., dalyvaujant ir M.

Č., paprastai turi vykti nedalyvaujant vaiko motinai, bet privalomai dalyvaujant vaiko gyvenamosios vietovės-dabartiniu metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistui, kas užtikrins jo interesus ir saugumÄ . Tai yra bÅ«tina ir kartu pakankama priemonė, užtikrinanti mažamečio interesus, kam iÅ¡ esmės pritarė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos VTAS (b.l. 116, 175, t.2). Be to, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymas vien tik dalyvaujant motinai, reikÅ¡tų maksimalų skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo vaiko gyvenime ribojimÄ , kuris Å¡iuo atveju nebÅ«tų pagrįstas.             Tokia bendravimo tvarka, iÅ¡ esmės jau buvo nustatyta 2011 05 19 teismo nutartimi (b.l. 106-107, t. 1 ) ir yra susiklosčiusi bent minimali tokio bendravimo praktika.

Tačiau įvertinus vaiko mažametystę, jo raidos ypatumus, tokia praktika tęstina kol jam sukaks deÅ¡imt metų (2016-11-05) ir jis paÅ«gės bei sustiprės, pagaliau, manytina, pasikeis ir Å¡alių tarpusavio santykiai bei tarp jų neliks prieÅ¡iÅ¡kumo.Dėl iÅ¡dėstytų motyvų, iÅ¡ dalies tenkinant atsakovo pateiktÄ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ Å¡iuo klausimu (b.l. 169-170, t.2), nustatytina konkreti bendravimo su M. Č. tvarka. Pažymėtina, kad dar 2010-12-17 buvo sudarytas susitarimas dėl bendravimo su Å¡iuo vaiku tvarkos ir tuomet abu tėvai įsipareigojo užtikrinti sÅ«nui teisę bendrauti su kiekvienu iÅ¡ tėvų, laikytis teisės ir moralės normų bei susitarimo, elgtis humaniÅ¡kai (b.l. 65, t.1) ir Å¡io įsipareigojimo privalo laikytis ateityje.Sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos iki 2016-11-05 nustatymo, vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283str. 1d. 4p.).

             Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo              Pagal LR CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Laikytina, kad toks santuokos metu įgyto turto padalijimas atitinka Å¡alių interesus bei nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso (LR CK 3.61 str. 3 d., 3.53 str. 3 d., 4 d.). Teismas, dalindamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ sprendžia, kad ieÅ¡kovei priteistina ½ dalis estakados ir du iÅ¡ keturių automobiliai:

VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir FREIGHTLINER HIGH COE, valst Nr. (duomenys neskelbtini), viso turto už 11733 Lt, o atsakovui priteistina ½ dalis estakados ir automobiliai: VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAZ 5433, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20, t.1) bei UAB „ Metalo prieglauda“- viso turto už 10733 Lt.             Byloje neginčijamai nustačius, kad ieškovės prašomas padalinti žemės sklypas Dundulių k., Molėtų r. sav., atsakovo 2006 09 27 yra įsigytas už asmenines lėšas, 2006 08 03 padovanotas jo motinos V.

Č.-20 tÅ«kstančių litų (b.l. 29-31, t. 1, 118-122, t. 2), todėl jis laikomas jo asmenine nuosavybe ir nedalijamas. Tačiau kaip matyti iÅ¡ žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties už jį R. Č. pardavėjams A.A. M. ir V. M. sumokėjo 10 tÅ«kstančių litų (b.l. 118-120, t. 2), vadinasi jam dar liko 10 tÅ«kst. dovanotų pinigų, o ieÅ¡kovei tėvai dovanojo 11 tÅ«kst. (b.l. 52-53, t. 1). Å ios lėšos laikytinos jų asmeninėmis ir nedalintinomis, be to, ieÅ¡kovė neįrodė, kad jai dovanoti pinigai buvo atsakovo panaudoti atsiskaitymui už superkamÄ metalÄ , todėl jos reikalavimas priteisti jai 11 tÅ«kst. netenkinamas.

             Dėl kitų reikalavimų              LR CPK 376 str. 3 d. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas Å¡eimos bylas, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, tarp jų priimti sprendimus dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.              IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. Č. ne tik trukdoma bendrauti su jaunesniuoju sÅ«numi, bet net ir aplankyti jį ligoninėje, be to, jam iÅ¡ gydymo įstaigų jo teigimu neteikiama informacija apie vaiko sveikatÄ , dėl ko yra parašęs kelis raÅ¡ytinius nusiskundimus (b.l. 146-147, 155, 157).

Todėl nustačius, kad dėl sveikatos sutrikimų vaikas gana dažnai yra gydomas tiek ambulatoriškai, tiek ir stacionariai ligoninėse, atsakovo pagrįstu prašymu (b.l. 117, t.

2) jam suteiktina teisė vaikÄ jose netrukdomai lankyti ir įstatymų nustatyta tvarka gauti ne tik iÅ¡ visų gydymo įstaigų iÅ¡samiÄ informacijÄ apie vaiko ligas, gydymÄ , jo sveikatos bÅ«klę, bet ir visapusiÅ¡ka informacija apie vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigų-vaikų darželio, mokyklos, kitų įstaigų, kuriose M. Č. bus ugdomas, lavinamas ir mokomas, nes tai neabejotinai atitiks vaiko interesus.             IeÅ¡kovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti pavardę, turėtÄ iki santuokos su atsakovu sudarymo, jai paliktina Å¡i pavardė – Å . (LR CK 3.69 str. 1 d.).

Nei ieškovei, nei atsakovui nereikalaujant išlaikymo iš antrojo sutuoktinio, jis nepriteistinas.              Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo              Vadovaujantis LR CPK 80, 88, 93 str. šalims neatlyginamos jų turėtos išlaidos advokato pagalbai atlyginti, kadangi ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies, o santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.             Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-04 sprendimas Nr. (1.7.)-APS-9-11 ir 2012-03-16 sprendimas Nr. (1.7.)- ST-68-12).

             Todėl iÅ¡ Å¡alių lygiomis dalimis priteistinos tik procesinių dokumentų įteikimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos valstybei – po 10,56 Lt, iÅ¡ viso 21,11 Lt (b.l. 1, t.1) ir iÅ¡ R. Č. žyminis mokestis už turto padalijimÄ ir iÅ¡laikymo priteisimÄ pagal bendrÄ iÅ¡mokų už vienerius metus sumÄ , t.y. 3% nuo 3600Lt ir nuo 10733Lt sumos-atitinkamai 108Lt ir 322Lt, taigi, 430Lt (LR CPK 80str. 1d. 3p., 85str. 1d.3p., 96str. 1d.).         Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 259 str., 270 str., 282 str., 375- 379 str., teismas                                                                  n u s p r e n d ž i a:                                                           IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.           SantuokÄ , sudarytÄ 1996 m. lapkričio 20 d.

Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o numeris 178) tarp R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.            Nutraukus santuokÄ , palikti J. Č. ikisantuokinę pavardę – Å ..           Nustatyti nepilnamečio sÅ«naus M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ vaiko motinos J. Č. (Å .) gyvenamojoje vietoje.             Nustatyti nepilnamečio sÅ«naus M.

Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ vaiko tėvo R. Č. gyvenamojoje vietoje.            Priteisti iÅ¡ J. Č. (Å .), a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (tris Å¡imtus litų) periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, jas pervedant į R. Č. sÄ skaitÄ banke, pradedant nuo 2012 m. gruodžio 19 d. iki sÅ«naus pilnametystės.             Priteisti iÅ¡ R.

Č., a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Lt (tris Å¡imtus litų) periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, jas pervedant į J. Č. (Å .) sÄ skaitÄ banke, pradedant nuo 2012 m. gruodžio 19 d. iki sÅ«naus pilnametystės.Nustatyti R. Č. bendravimo su sÅ«numi M. Č. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkÄ , o bÅ«tent:kas antrÄ penktadienį, nuo 13 val. iki 15 val. įskaitytinai, J. Č. įpareigotina savo sÄ skaita nuvežti sÅ«nų M.

į susitikimo su tėvu R. Č. vietÄ Vaiko teisių apsaugos skyriuje, iÅ¡skyrus atvejus jei vaikas sirgtų. O nuo 2016 m. lapkričio 5 d. nustatytina, kad R. Č. su sÅ«numi M. Č. turi teisę betarpiÅ¡kai pasirinktoje vietoje bendrauti kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val. įskaitytinai. Tuomet R. Č. suteiktina teisė savo sÄ skaita pasiimti sÅ«nų jo sutikimu iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, iÅ¡skyrus atvejus jei vaikas sirgtų ir pareiga laiku grÄ Å¾inti jį į namus; nustatyti, kad R.

Č. nuo 2016-11-05 praleidžia su sÅ«numi savo kasmetines atostogas, ne ilgiau kaip vienÄ mėnesį, jei jos sutaps su M. Č. atostogomis, konkretų laikÄ suderinęs su vaiko motina ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų; nustatyti R. Č. teisę nuo 2016-11-05 Å¡v. Kalėdų ir Velykų Å¡venčių dienomis bendrauti su sÅ«numi M. poriniais kalendoriniais metais pirmÄ jÄ Å¡ių Å¡venčių dienÄ , o neporiniais kalendoriniais metais-antrÄ Å¡venčių dienÄ ir Å¡ventei baigiantis ne vėliau kaip iki 19 val. parvežti vaikÄ Ä¯ jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;nustatyti R.

Č. teisę nuo 2016-11-05 praleisti su sÅ«numi M. Tėvo dienÄ -kiekvienų metų pirmÄ jį birželio sekmadienį, įpareigojant ne vėliau kaip iki 19 val. parvežti vaikÄ Ä¯ namus;nustatyti R. Č. teisę nuo 2016-11-05 praleisti su sÅ«numi M. jo ir brolio M. Č. gimtadienius, įpareigojant ne vėliau kaip iki 19 val. parvežti vaikÄ Ä¯ namus;kitu nei nustatytu laiku norėdamas bendrauti su vaiku nuo 2016-11-05, atsižvelgiant į vaiko nuomonę R. Č. privalo suderinti su vaiko motina ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas.

             Nustatyti tiek R. Č., tiek J. Č. (Å .) teisę telekomunikacijų pagalba nuolat palaikyti ryšį su atskirai gyvenančiais savo sÅ«numis M. ir M. ir/ar kitokiu nuotoliniu bÅ«du dalyvauti jų auklėjime.              Nustatyti J. Č. (Å .) teisę ir pareigÄ betarpiÅ¡kai bendrauti su sÅ«numi M. Č., įpareigojant jÄ konkretų laikÄ ir trukmę suderinti su vaiku ir su jo tėvu ne vėliau kaip prieÅ¡ tris kalendorines dienas.Ä®pareigoti J.

Č. (Å .) netrukdyti nustatytam R. Č. bendravimui su sÅ«numi M., o R. Č. įpareigoti netrukdyti J. Č. (Å .) bendravimui su sÅ«numi M. ir sudaryti galimybę sÅ«nui matytis su motina.              Konstatuoti R. Č. teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti iÅ¡ visų gydymo įstaigų iÅ¡samiÄ informacijÄ apie M. Č. ligas, gydymÄ , jo sveikatos bÅ«klę bei visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigų-vaikų darželio, mokyklos, kitų įstaigų, kuriose M.

Č. bus ugdomas, lavinamas ir mokomas.           Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisti:              1) J. Č. (Å .) nuosavybėn – ½ estakados 838,84 kv. m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 9233 Lt vertės, automobilius: VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500Lt vertės ir FREIGHTLINER HIGH COE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000Lt vertės-iÅ¡ viso turto už 11 733 Lt;              2) R.

Č. nuosavybėn – ½ estakados 838,84 kv. m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 9233 Lt vertės, UAB „Metalo prieglauda“, taip pat automobilius: VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės bei MAZ 5433, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, viso priteisti turto už 10 733 Lt.            Priteisti iÅ¡ R. Č. 430 Lt žyminio mokesčio ir iÅ¡ J. Č. (Å .) bei R. Č. po 10,56 Lt (deÅ¡imt litų 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo (paÅ¡to iÅ¡laidų) valstybei į VMI sÄ skaitÄ Nr.LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.             SprendimÄ dalyje dėl vaikų iÅ¡laikymo ir bendravimo tvarkos iki 2016-11-05 nustatymo vykdyti skubiai.             Likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.           Panaikinti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, nustatytÄ 2011 02 23 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi.             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                       Roma Rimkienė