2021-07-19 Nr. AB-14667-4-45-3-00177-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3543-556/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00177-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečio F. S. (F. S.) atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Julijai Brovko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio F. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) 2021 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre kartu su jo nepilnamečiais vaikais K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant F. S. teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 23 d. apie 16.00 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnas sulaikė F. S. ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis 2021 m. gegužės 22 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos Augustavo miesto apylinkėse, nes vykdamas per vidinę Lietuvos–Lenkijos sieną kartu su dviem savo nepilnamečiais vaikais su savimi neturėjo teisėto buvimo Šengeno teritorijoje patvirtinančių dokumentų. 2021 m. gegužės 23 d. Lietuvai buvo perduoti šie trys (duomenys neskelbtini) piliečiai. Pirmą kartą užsienietis kartu su savo nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. sausio 4 d., buvo sulaikytas, nes neturėjo su savimi asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.

Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu prašymą priėmė nagrinėti iš esmės, apgyvendino užsienietį Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamento 2021 m. vasario 24 d. sprendimu užsienietis kartu su vaikais buvo apgyvendintas Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centre. 2021 m. vasario 22 d. užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. 2021 m. gegužės 22 d. užsienietis kartu su savo nepilnamečiais vaikais išvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikyti, paaiškino, kad ketino vykti į (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei asmens paaiškinimus, pareiškėjas sprendė, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra šio prieglobsčio prašytojo tikslas. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), sprendė, kad užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš apgyvendinimo vietos tvarkos, ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

3. Atsižvelgęs į tai, kad užsienietis pirmą kartą pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, dėl to gailisi, jo tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis yra pažeidžiamas asmuo, vienišas tėvas, auginantis du nepilnamečius vaikus, pareiškėjas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

4. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad nežinojo, jog jam negalima išvykti iš Lietuvos Respublikos, su teikimu sutiko.

5. Užsieniečio atstovas, atsižvelgęs į tai, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, pažeidžiamas asmuo, jo asmenybė nustatyta, jis bendradarbiauja su institucijomis, nekelia grėsmės valstybės saugumui, prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu teikimą patenkino iš dalies ir paskyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre kartu su jo nepilnamečiais vaikais, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminas nustatytas iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje.

7. Teismas nustatė, kad pirmą kartą užsienietis kartu su savo nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. sausio 4 d. ir buvo sulaikytas, nes neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu prašymą priėmė nagrinėti iš esmės, apgyvendino užsienietį Užsieniečių registracijos centre. 2021 m. vasario 22 d. užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamu asmenų sąrašą. Migracijos departamento 2021 m. vasario 24 d. sprendimu užsienietis kartu su vaikais buvo apgyvendintas Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centre. 2021 m. gegužės 22 d. užsienietis kartu su savo nepilnamečiais vaikais išvyko iš Lietuvos Respublikos. Jie buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje ir 2021 m. gegužės 23 d. perduoti Lietuvos Respublikos VSAT pareigūnams.

8. Teismas nurodė, kad užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas. Teismas pažymėjo, kad VSAT apgyvendintiems užsieniečiams draudžiama būti pasienio ruože ir išvykti iš Lietuvos Respublikos jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo metu. Iš užsieniečio asmens bylos duomenų teismas nustatė, kad F. S. su šia tvarka buvo supažindintas, bet tyčia ją pažeidė, ketindamas nuvykti į (duomenys neskelbtini).

9. Teismas pripažino, jog esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas užsienietį sulaikyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas vadovavosi Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas pripažino, kad šiuo atveju užsieniečio tapatybė nustatyta, duomenų, jog jis būtų trukdęs nustatyti jo teisinę padėtį, jo grėsmė valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nenustatyta. Teismas pažymėjo, jog užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, turi psichologinių problemų, turi nepilnamečių vaikų, kurie negali būti sulaikomi, nepilnamečių vaikų atskyrimas nuo tėvo prieštarautų vaikų geriausiems interesams, esant tokioms aplinkybėms teismas nusprendė pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą.

11. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nenustatytas nė vienas iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas. Nesant pagrindo sulaikyti apeliantą, nėra ir poreikio bei teisinio pagrindo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

12. Užsienietis vadovaujasi Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi ir pažymi, jog patenka į abi grupes asmenų, kuriems taikoma padidinta apsauga dėl jų pažeidžiamumo: yra vienišas nepilnamečių vaikų tėvas, pats yra pažeidžiamas asmuo, turi psichologinių problemų. Apeliaciniame skunde vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-3747-822/2016, pateiktais išaiškinimais.

13. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad užsienietis nepakankamai bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų, nevykdė valstybės institucijų priimtų sprendimų. Neteisėtai išvykdamas iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares prieglobsčio procedūrai dar nepasibaigus, nevykdė Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiui, nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.13.1 punkto nuostatų, pagal kurias, užsieniečiams, turintiems laisvo judėjimo galimybę, buvo nustatytas išėjimo iš Užsieniečių registracijos centro laikotarpis – ne ilgiau nei 2 valandos per parą, taip sutrukdė Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo bei jį įvykdyti.

15. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantas, supažindintas su išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro bei draudimo išvykti iš Lietuvos Respublikos tvarka, tyčia ją pažeidė, ketindamas nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur jam yra draudžiama atvykti iki 2021 m. spalio 17 d. Tai, pareiškėjo vertinimu, yra pagrindas užsieniečiui taikyti sulaikymą pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, bei atsižvelgus į tai, kad jis yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu dėl turimų psichologinių problemų bei auginamų nepilnamečių vaikų, jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Toks teismo sprendimas nepablogino apelianto sveikatos būklės, nesuvaržė jo judėjimo laisvės, nepakenkė nei jo paties, nei jo vaikų gerovei ar teisėtiems interesams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Apeliaciniu skundu prašoma patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre kartu su jo nepilnamečiais vaikais, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, teisėtumą bei pagrįstumą.

17. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas dviem aspektais: nenustatytas nė vienas iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, todėl nėra teisinio pagrindo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę; užsieniečiui taikoma padidinta apsauga dėl jo pažeidžiamumo: jis yra vienišas nepilnamečių vaikų tėvas, pats yra pažeidžiamas asmuo, turi psichologinių problemų.

18. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, ir jų sulaikymo klausimus, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

19. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

21. Apeliaciniu skundu ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad yra pagrindas užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-552/2020).

23. Taip pat apeliantas neginčija ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad 2021 m. gegužės 22 d. užsienietis kartu su savo nepilnamečiais vaikais išvyko iš Lietuvos Respublikos. Jie buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje ir 2021 m. gegužės 23 d. perduoti Lietuvos Respublikos VSAT pareigūnams.

24. Įvertinusi šios nutarties 18–21 punktuose išdėstytą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką bei nutarties 22–23 punktuose nurodytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, jog nebuvo teisinio pagrindo užsienietį sulaikyti. Nustačius, kad užsienietį buvo galima sulaikyti, įvertinus Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nenustačius aplinkybių, kurioms esant alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimas negalėtų būti svarstomas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo užsieniečiui.

25. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl to, jog užsienietis patenka į dvi Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatytas grupes asmenų, kuriems taikoma padidinta apsauga dėl jų pažeidžiamumo: yra vienišas nepilnamečių vaikų tėvas, pats yra pažeidžiamas asmuo, turi psichologinių problemų.

26. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad tokių prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018).

27. Vertindama nurodytą apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 114 straipsnis reglamentuoja užsieniečių sulaikymo klausimus. Nagrinėjamu atveju, užsienietis ginčijamu teismo sprendimu nebuvo sulaikytas, tačiau įvertinus jo pažeidžiamumą bei tai, kad jis yra vienišas nepilnamečių vaikų tėvas, skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra optimali tiek šia priemone siekiamų tikslų, tiek ir pažeidžiamų asmenų teisių užtikrinimo aspektu.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, net ir esant pakankamai didelei rizikai, jog užsieniečiai vėl bandys nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, įvertinus tai, kad tinkamas vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, yra optimali bei pakankama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4050-822/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-482/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5115-520/2019).

29. Vadovaujantis administracinės bylos bei užsieniečio ir jo nepilnamečių vaikų asmens bylos duomenimis, užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko su dviem nepilnamečiais vaikais. Tiek užsienietis, tiek ir jo nepilnamečiai vaikai buvo sulaikyti Lenkijos Respublikos teritorijoje, vykstantys į (duomenys neskelbtini)ir grąžinti Lietuvai. Vadovaujantis užsieniečio ir jo nepilnamečių vaikų asmens bylos duomenimis, perdavus juos Lietuvos Respublikos pareigūnams, jie visi trys buvo sulaikyti ir perduoti Užsieniečių registracijos centrui (2021 m. gegužės 23 d. sulaikytų asmenų perdavimo aktas, asmens bylos 46 lapas).

30. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto teikimo turinio matyti, kad teismo buvo prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre kartu su nepilnamečiais vaikais, nustatant užsieniečiui teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, užsieniečiui, bet ne jo nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę ir nustačius užsieniečiui teisę judėti tik centro teritorijoje, toks ribojimas jo nepilnamečiams vaikams nebūtų taikomas, jie turėtų teisę išeiti iš centro teritorijos. Iš apeliaciniu skundu skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio taip pat matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo teikimo ribose – t. y. vertino alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo užsieniečiui, bet ne jo nepilnamečiams vaikams, klausimą.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apribojus užsieniečio judėjimo laisvę, turi būti priimtas sprendimas ir dėl jo nepilnamečių vaikų. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Popov prieš Prancūziją priimtame sprendime pripažino, kad nepilnamečiai vaikai, kurių tėvai sulaikyti ir apgyvendinti sulaikymo centre negali atsidurti teisiniame vakuume, jei nėra priimamas sprendimas dėl jų administracinio sulaikymo, kurio teisėtumas galėtų būti patikrintas teismo. Teismas iš esmės konstatavo, kad situacija, kai nepilnamečiai vaikai buvo apgyvendinti su sulaikytais tėvais nepriėmus sprendimo dėl nepilnamečių vaikų sulaikymo, jiems nebuvo užtikrinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatyta apsauga (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo 124 punktas).

32. Įvertinusi Įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, kurių būtina laikytis siekiant užsienietį sulaikyti ilgesniam negu 48 valandų laikotarpiui, tarp kurių ir būtinas užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje svarstant be kita ko ir alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą, bei teikimu prašytos skirti alternatyvios sulaikymui priemonės pobūdį, teikimo formuluotę, pareiškėjos atstovės pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo plečiamai aiškinti pareiškėjo šioje byloje pateikto teikimo – kaip sudarančio teismui prielaidas spręsti klausimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo ir užsieniečio nepilnamečiams vaikams, todėl nėra pagrindo tvirtinimui, kad buvo pasisakyta dėl nepilnamečių vaikų teisių bei pareigų.

33. Atsižvelgusi į nutarties 30–32 punktuose išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu teismo sprendimu alternatyvi sulaikymui priemonė buvo skirta tik užsieniečiui, o ne jo nepilnamečiams vaikams.

34. Pažymėtina, kad nors pagal pareiškėjo teismui pateiktą teikimą byloje neturėjo būti ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo užsieniečio nepilnamečiams vaikams, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima tokia situacija, kai užsienietis, kuriam skirta alternatyvi sulaikymui priemonės būtų apgyvendintas atskirai nuo savo nepilnamečių vaikų (kai kartu nėra kito vaikų tėvo) ar su nepilnamečiais vaikais, tačiau dėl jų nepriėmus teisės aktuose nustatyto sprendimo.

35. Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 (2017 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1V-376 redakcija) patvirtintame Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta, kad Užsieniečių registracijos centre užsieniečiai apgyvendinami: teismo sprendimu (sulaikyti užsieniečiai, neteisėtai atvykę į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai esantys Lietuvos Respublikoje; sulaikyti prieglobsčio prašytojai; prieglobsčio prašytojai, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų), Migracijos departamento sprendimu – prieglobsčio prašytojai, kurie nėra sulaikyti arba jiems nėra skirta alternatyvi sulaikymui priemonė bei Užsieniečių registracijos centro viršininko sprendimu – užsieniečiai, atvykę patys ir pateikę centrui prašymus suteikti prieglobstį, iki bus priimtas teismo arba Migracijos departamento sprendimas dėl jų apgyvendinimo centre (Aprašo 2 p.).

36. Atsižvelgus į nutarties 35 punkte išdėstytų normų turinį, darytina išvada, kad Užsieniečių registracijos centre užsieniečiai, taip pat ir prieglobsčio prašytojai, apgyvendinami Migracijos departamento sprendimu arba teismo sprendimu, jei užsienietis yra sulaikomas ar jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Patikrinusi administracinės bylos bei pareiškėjo pateiktos užsieniečio asmens bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė, kad dėl užsieniečio nepilnamečių vaikų apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą.

37. Aprašo 4 punkte nustatyta apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre tvarka: sulaikyti užsieniečiai apgyvendinami atskirai nuo sulaikytų prieglobsčio prašytojų; prieglobsčio prašytojai apgyvendinami atskirai nuo sulaikytų užsieniečių ir sulaikytų prieglobsčio prašytojų; vyrai apgyvendinami atskirai nuo moterų, užtikrinant atitinkamą privatumą vienos šeimos nariai apgyvendinami kartu atskiroje gyvenamojoje patalpoje arba greta esančiose, viena nuo kitos neizoliuotose gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, kai vienas iš šeimos narių prieštarauja tokiam apgyvendinimui ir tam yra objektyvios priežastys; užsieniečiai gali būti apgyvendinami suskirstant į grupes (pagal kilmės valstybę, išpažįstamą religiją, pavojingumą savo ir aplinkinių sveikatai ir kitais pagrindais).

38. Atsižvelgus į nutarties 38 punkte pateiktas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad užsienietis, kuriam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, gali būti apgyvendinamas kartu su savo nepilnamečiais vaikais, kuriems nėra taikoma tokia pat alternatyvi sulaikymui priemonė. Tačiau, vadovaujantis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi, dėl jų turi būti priimtas Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo užsieniečio nepilnamečiams vaikams, o sprendimą dėl jų apgyvendinimo priima Migracijos departamentas, taip pat įvertinusi tai, kad vadovaujantis Aprašu užsienietis, kuriam taikoma šioje byloje skirta alternatyvi sulaikymui priemonė bei jo vaikai, kuriems jokia alternatyvi sulaikymui priemonė nėra skirta, gali gyventi kartu, taip pat siekiant išvengti neaiškumo dėl užsieniečio nepilnamečių vaikų teisinio statuso, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti atitinkamai koreguojama – nurodant, kad įgyvendinant užsieniečiui skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, jam turi būti užtikrinta galimybė gyventi su savo nepilnamečiais vaikais. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pataisius pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį bus užtikrintos užsieniečio nepilnamečių vaikų teisės.

40. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus surinktus įrodymus, tinkamai pritaikius aktualių teisės aktų nuostatas. Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė parinkta tinkamai, įvertinus pažeidžiamų asmenų interesus. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas atmetamas, tačiau, įvertinus nutarties 39 punkte padarytas išvadas, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai koreguojamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktais, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio F. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti, patikslinant jo rezoliucinę dalį taip: „skirti (duomenys neskelbtini)piliečiui F. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užtikrinant nepilnamečių vaikų: K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenimą kartu.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Rasa Ragulskytė-Markovienė Arūnas Sutkevičius