2267e16b-e313-4333-9526-9d1bb12b5212 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-7697-1084/2020 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00107-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3; 3.4.1.11.4.3.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS GALUTINIS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 16 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė, sekretoriaujant Editai Juršienei, Almai Kazlauskienei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės miškų tarnybos atstovams Ž. Ž. ir G.

B., atsakovui A. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos ieÅ¡kinį atsakovui A. Å . dėl neteisėtu miÅ¡ko kirtimu bei miÅ¡ko paklotės sunaikinimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kinio reikalavimai ir argumentai, preliminarus sprendimas 1. IeÅ¡kovė Valstybinė miÅ¡kų tarnyba kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å . 1 134,00 Eur už neteisėtu miÅ¡ko kirtimu bei miÅ¡ko paklotės sunaikinimu aplinkai padarytÄ Å¾alÄ , įpareigojant atsakovÄ priteistÄ Å¾alÄ pervesti į Valstybinės miÅ¡kų tarnybos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Luminor banke.

IeÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. 1.1. IeÅ¡kovė teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 12 d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pareigÅ«nai, dalyvaujant atsakovui A. Å ., atlikę patikrinimÄ valstybinėje miÅ¡ko žemėje, patenkančioje į Kauno miesto miÅ¡kų 21 miÅ¡ko kvartalo 5 taksacinį miÅ¡ko žemės sklypÄ , kuris priskirtas II miÅ¡kų grupei, esančioje Å¡alia privataus žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), nustatė, kad 2019 m. pavasarį (tikslesnė data nenustatyta) savavaliÅ¡kai, neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ , iÅ¡kirstas žalias klevas, kurio medienos tÅ«ris 0,8 kub. m.

Taip pat nustatyta, kad minėtoje valstybinėje miÅ¡ko žemėje neteisėtai, nesuderinus su miÅ¡ko valdytoju Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, mechanizuotai (traktoriumi) ir rankiniu bÅ«du (grėbliu ir kauptuku) buvo iÅ¡lygintas žemės pavirÅ¡ius, tuo mechaniÅ¡kai suardant ir sunaikinant miÅ¡ko paklotę 223 kv. m plote. Visus Å¡iuos darbus organizavo ir vykdė A. Å .. Å ia neteisėta veika atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas, Lankymosi miÅ¡ke taisyklių 15.2 punkto reikalavimus bei padarė 1 134,00 Eur žalÄ aplinkai.

Už Å¡iÄ neteisėtÄ veikÄ atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam 2019 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta administracinė nuobauda – bauda, kuriÄ atsakovas sumokėjo, nutarimo neskundė. 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu atsakovui pateikta pretenzija atlyginti savavaliÅ¡ku miÅ¡ko kirtimu bei miÅ¡ko paklotės sunaikinimu padarytÄ Å¾alÄ aplinkai, tačiau atsakovas aplinkai padarytos žalos neatlygino, praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti aplinkai padarytos žalos mokėjimÄ dalimis nepateikė.

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5210-1084/2020 ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 134,00 Eur žalos atlyginimÄ , įpareigojant atsakovÄ sumokėti priteistÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Luminor Bank, AB, taip pat priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo 13,00 Eur žyminį mokestį. II. PrieÅ¡taravimai dėl ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo, atsiliepimai į juos 3.

Atsakovas pateikė teismui prieÅ¡taravimus dėl minėto preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nesutikdamas su preliminariu sprendimu, nurodydamas, kad medžio nukirtimo priežastys ir miÅ¡ko paklotės sunaikinimo aplinkybės, nurodytos ieÅ¡kovės, neatitinka realios situacijos, praÅ¡o priimti galutinį sprendimÄ panaikinant 2020 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. 3.1. Atsakovas A. Å ., pasisakydamas dėl medžio iÅ¡kirtimo, nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d.

Kaune siautė smarki audra, iÅ¡krito didelis kiekis kritulių. Medis, dėl kurio nukirtimo atsakovas prieÅ¡tarauja, augo apie 8 m nuo atsakovo sugyventinei E. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡laite. Minėtas namas taip pat yra Å¡alia Å¡laito. Atsakovo teigimu, grįžęs po darbo jis rado nuvirtusį medį, kurio dalis buvo atsirėmusi į namo sienÄ ir stogÄ , juos nežymiai apgadino, o kita medžio dalis buvo nuvirtusi kieme toje vietoje, kur yra statomas automobilis.

Minėtas medis buvo dvikamienis, todėl kita kamieno dalis ir toliau liko augti, tačiau buvo su didele, atvira medžio lūžio žaizda, pasvirusi į namo ir kiemo pusę. TÄ dienÄ dėl audros buvo iÅ¡verstas dar vienas medis – sena slyva, augusi apie 2 m nuo namo, kuri virsdama apgadino stogÄ . Nuostolių dėl iÅ¡virtusio medžio turėjo ir Å¡alia ((duomenys neskelbtini)) gyvenantys kaimynai, nes virstantis medis užvirto ant malkinės. Minėti vyresnio amžiaus asmenys skambino įvairioms tarnyboms norėdami sužinoti, kÄ reikia daryti su po audros iÅ¡virtusiais medžiais, o gavus atsakymÄ , kad iÅ¡vartas gyventojai turi susitvarkyti patys, atsakovas ėmėsi Å¡alinti audros padarinius.

Atsakovas ant žemės nuvirtusius medžius sutvarkė savo jėgomis, o likusios augti medžio dalies nepjovė, kadangi jÄ pjaunant apačioje, medžio dalis bÅ«tų virtusi tiesiai į namÄ . 2019 m. kovo mėnesį Å¡iam darbui atlikti pasamdė specialiÄ Ä¯rangÄ turintį medžio pjovėjÄ , kuris likusiÄ medžio dalį pjovė iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ , taip apsaugodamas namÄ . Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad medis buvo paÅ¡alintas kaip keliantis grėsmę, dėl kurios atsakovas privalėjo imtis neatidėliotinų veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡vengta dar daugiau žalos, o vadovaujantis CK 6.253 straipsnio nuostatomis, civilinė atsakomybė netaikoma, asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl bÅ«tinojo reikalingumo. 3.2.

Nurodydamas aplinkybes dėl miÅ¡ko paklotės atsakovas nurodė, kad namas yra naujai pastatytas (statytas 2010–2011 metais), 2014 metais atsakovas ir jo sugyventinė namÄ Ä¯sigijo neįrengtÄ , todėl tik jį įrengus, 2019 m. gegužės pabaigoje atsakovas vykdė aplinkos tvarkymo darbus. Tam pasamdė įmonę, turinčiÄ technikÄ (mini traktorius), kad galėtų iÅ¡vežti 5–6 didelius akmenis, likusius kasant pamatus bei buvusius Å¡alia namo. Namas yra pastatytas ant pačios ribos su valstybine žeme, todėl neįmanoma tvarkyti namo neįvažiavus į miÅ¡ko paskirties žemę.

Atsakovo teigimu, jis Å¡iÄ informacijÄ sužinojo tik patikrinimo metu, kai specialiais prietaisais buvo pamatuota žemės sklypo riba, o iki tol atsakovas vadovavosi riboženkliais, buvusiais apie 1,5–2 m nuo namo. Mini traktorius su kauÅ¡u iÅ¡kėlė buvusius akmenis, iÅ¡rovė nulūžusios slyvos kelmÄ . Visi Å¡ie darbai buvo atlikti apie 2–3 m nuo namo. Nors pagal ieÅ¡kovės pateiktus dokumentus, tai jau yra miÅ¡ko žemė, tačiau realiai miÅ¡ko paklotės ten nebuvo. Kadangi namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra neįprastos formos – pailgas, jo ilgis yra apie 28 m, todėl tiek kasant pamatus, tiek atliekant kitus statybos darbus, buvo dirbama ir valstybinėje žemėje.

Toje vietoje, kur yra pastatytas namas, anksčiau buvo žmonių daržai, o prie namo iÅ¡ miÅ¡ko pusės esančios Å¡iukÅ¡lės byloja apie buvusį sÄ vartynÄ . Atsakovo teigimu, iÅ¡vykus pasamdytai technikai, buvo grėbstoma (grėbliuojama) žemė, renkami plytgaliai, Å¡iferio nuolaužos, stiklo duženos, celofano ir plastiko liekanos ir t. t. Surinkus Å¡iukÅ¡les, buvo pasėta žolė ir pasodintos tujos. Atsakovo teigimu, jis negalėjo sunaikinti to, ko nebuvo, nes miÅ¡ko paklotės minėtoje teritorijoje nebuvo jau įsigijus namÄ .

Atsakovo teigimu, minėtoje teritorijoje buvo statybinės aikÅ¡telės ir Å¡iukÅ¡lių likučiai, kurias jie, buvusias arčiausiai namo, sutvarkė. Atsakovas taip pat nurodė, kad medinis takas (terasa) aplink namÄ jau buvo, kai įsigijo namÄ , tačiau nepavykus įteisinti minėtos žemės dalies, jis bus paÅ¡alintas. Be to, atsakovo teigimu, paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, kad gyvenamasis namas yra pastatytas ant žemės sklypo ribos su miÅ¡ko paskirties žeme, kad aptarnaujant namÄ iÅ¡ miÅ¡ko pusės neįmanoma patekti nepažeidžiant gretimo sklypo, yra pateiktas praÅ¡ymas Kauno miesto savivaldybei dėl minėtos žemės dalies nuomos ar įsigijimo.

4. IeÅ¡kovė Valstybinė miÅ¡kų tarnyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo A. Å . prieÅ¡taravimus, kuriame nurodyta, jog prieÅ¡taravimuose nurodomos aplinkybės yra neteisingai vertinamos ir klaidinančios, atsakovo prieÅ¡taravimai atmestini, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. preliminarus sprendimas yra teisėtas. 4.1. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas negali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl bÅ«tinojo reikalingumo, kadangi atsakovo veiksmai neatitiko bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygų. Tam, kad bÅ«tinasis reikalingumas bÅ«tų teisėtas, jis turi atitikti penkias bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygas:

1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai;

2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus;

4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis;

5) padarytoji žala turi bÅ«ti mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala. Medžio kirtimas buvo atliktas praėjus daugiau kaip vieniems metams po atsakovo minimo fakto – 2018 m. rugpjūčio 14 d. smarkios audros metu nulūžusio medžio kamieno – atsiradimo, todėl nurodytas pavojus nebuvo realus. Atsakovas per minėtÄ laikotarpį turėjo visas galimybes kreiptis į kompetentingas institucijas, kurios bÅ«tų įvertinę pavojaus realumÄ ir, jei bÅ«tų nustatę, kad pavojus nuosavybei egzistuoja, ėmęsi teisėtų priemonių iÅ¡kirsti medį. 4.2.

MiÅ¡kas, kuriame atsakovas nukirto medį, yra valstybinis, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 5 punkte numatyta, kad leidimus iÅ¡duota Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritoriniai poskyriai, o 6 punkte numatyta, kad leidimas iÅ¡duodamas privataus miÅ¡ko savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktÄ notaro patvirtintÄ ar notaro patvirtinimui prilygintÄ Ä¯galiojimÄ , valstybinio miÅ¡ko ar žemės valdytojui arba jo įgaliotam asmeniui, miÅ¡ko naudotojui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusiam miÅ¡ko ir miÅ¡ko iÅ¡teklių naudojimo teisę įrodančius dokumentus.

Servituto turėtojams ar jų įgaliotiems asmenims leidimas iÅ¡duodamas pateikus teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio sprendiniams įgyvendinti bÅ«tinas leidimas, ir servituto teisę patvirtinančius dokumentus. Taigi atsakovas niekada ir nebÅ«tų įgijęs teisės nukirsti paminėtÄ medį. Be to, atsakovas neturi ir specialiųjų žinių, kad galėtų vertinti, medis kirstinas ar ne. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jeigu ir bÅ«tų buvęs nustatytas medžio pavojingumo nuosavybei faktas, medis galėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis (teisėtomis) priemonėmis, todėl atsakovo argumentai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nukirtus medį dėl bÅ«tinojo reikalingumo yra nepagrįsti. 4.3.

Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti miÅ¡ko apsaugos uždaviniai, kurių privalo laikytis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, tai pat ir saugoti miÅ¡kÄ bei jo iÅ¡teklius nuo neteisėtų veiksmų: savavaliÅ¡ko miÅ¡ko iÅ¡kirtimo, miÅ¡ko naudojimo tvarkos pažeidimų, miÅ¡ko iÅ¡teklių grobstymo, miÅ¡ko terÅ¡imo, Å¡iukÅ¡linimo, miÅ¡ko padegimo, naminių gyvulių daromos žalos; taip pat saugoti miÅ¡kÄ nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miÅ¡ko dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų.

Paminėtų pareigų nesilaikymas užtraukia teisinę atsakomybę. Lankymosi miške taisyklių 15.2 punkte įtvirtintas draudimas fiziniams asmenims ardyti miško paklotę. Miško paklotė – tai virš dirvožemio po medžių ir krūmų lajomis susiformavęs organinės kilmės medžiagos sluoksnis iš nuokritų su gausia gyvūnija ir mikroorganizmais. Miško paklotę sudaro nukritę lapai, spygliai, žievė, konkorėžiai, šakelės ir šakos, apmirusi gyvoji dirvožemio danga – kerpės, samanos, žoliniai augalai, puskrūmiai, jų šaknys, gyvūnų ir mikroorganizmų biomasė.

Miško paklotė susiformuoja natūraliai ne per vienerius metus, dirbtinai atkurti miško paklotę nėra galimybių. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, miško paklotė priskiriama miško ištekliams. 4.4. Vieta, kur buvo vykdomi miško tvarkymo darbai, yra valstybinis miškas. Prie ieškinio pateiktos ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Kauno miesto miškų planų M1:500 ir M1:200 (2015 m.) patvirtina, kad ginčo vietoje augo medžiai, po jais susiformavusi miško paklotė.

Žemės lyginimo darbai vykdyti naujai. Sunaikinta miÅ¡ko paklotės dalis patenka ir po neteisėtai nukirsto medžio laja. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ atsakovas sutiko, kad neteisėtai iÅ¡kirto medį ir sunaikino miÅ¡ko paklotę, o prie prieÅ¡taravimų pateiktos fotonuotraukos nepaneigia fakto, t. y. faktinių aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , kad ginčo teritorijoje buvo miÅ¡ko paklotė ir už jos sunaikinimÄ atsakingas atsakovas.

Atsakovas nėra žemės sklypo, besiribojančio su ginčo vieta, savininkas, todėl prieÅ¡taravimuose minimos aplinkybės apie tai, kad miÅ¡ko paklotės ginčo vietoje nebuvo net ir įsigijus namÄ , vertintinos kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės. III. Å alių paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, liudytojo parodymai 5. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovai ieÅ¡kinį bei atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡taravimus palaikė, prašė teismo preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ , ieÅ¡kinį tenkinti, nurodė, kad teismo civilinėje byloje priimtas preliminarus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos. 5.1.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos faktÄ ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. IeÅ¡kovės atstovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti administracinio nusižengimo byloje, kur konstatuota, kokius teisės aktų reikalavimus savo veiksmais iÅ¡kirsdamas medį ir sunaikindamas miÅ¡ko paklotę pažeidė atsakovas. Taigi byloje neteisėti veiksmai yra nustatyti. Taip pat egzistuoja ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryÅ¡ys – jei atsakovas nebÅ«tų atlikęs neteisėtų veiksmų, nebÅ«tų atsiradusi žala.

Žala aplinkai apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovas žalos dydžio neginčija, iÅ¡ esmės neigdamas patį žalos faktÄ . Atsakovas neigia žalos faktÄ nurodydamas, kad iÅ¡kirstas medis ir taip bÅ«tų nuvirtęs, kadangi dėl audros nulūžus vienai iÅ¡ jo atÅ¡akų, t. y. medžiui esant pažeistam, jis bÅ«tų supuvęs ir nuvirtęs, taip pat neigia miÅ¡ko paklotės sunaikinimÄ , teigdamas toje vietoje miÅ¡ko paklotės nebuvus. IeÅ¡kovės atstovės teigimu, spręsti, ar medis turėjo bÅ«ti iÅ¡kirstas, galėjo tik atitinkamų institucijų kompetentingi darbuotojai, o Å¡iuo atveju sprendė atsakovas pasitelkęs kitÄ asmenį, kuris taip pat nėra miÅ¡kininkas specialistas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iÅ¡kirstas medis nebuvo sutrÅ«nijęs, buvo žalias, nebuvo jokių jo pažeidimo požymių. Patikrinimo metu matėsi, kad medžio Å¡aka buvo nulūžusi, tačiau tai nėra pagrindas spręsti, jog yra bÅ«tina iÅ¡kirsti visÄ medį. Dėl galimybės iÅ¡kirsti medį sprendžia miÅ¡kininkas prieÅ¡ kirtimÄ , todėl medis turėjo bÅ«ti vertinamas prieÅ¡ tai. Pagal esančius duomenis negalima daryti preliminarios iÅ¡vados, kad tas medis bÅ«tų supuvęs ir nulūžęs, nes medis buvo sveikas, žalias.

Be to, atsakovas nebÅ«tų gavęs leidimo nukirsti minėtÄ medį, nes jis nukirstas ne jam nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke. Atsakovas turėjo kreiptis į miÅ¡ko valdytojÄ , kuris, jei egzistuotų pagrindas, organizuotų medžio iÅ¡kirtimÄ . 5.2. Atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo vietoje buvo Å¡iukÅ¡lės, o ne miÅ¡ko paklotė. IÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ir aplink iÅ¡kirstÄ medį buvo miÅ¡ko paklotė, susiformavusi miÅ¡ko augmenija, t. y. buvo visa sistema.

Jei atsakovas mano, kad jis gerino bÅ«klę pasodindamas vejÄ , tai turėtų suvokti, kad miÅ¡kas nesuprantamas kaip akiai gražus vaizdas, tai yra ir spygliai, ir lapai, ir augmenija, miÅ¡ko paklotės vaizdas priklauso nuo augmenijos, atitinkamoje augavietėje gyvena plika akimi nematomi organizmai. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad iÅ¡lygintoje vietoje augo žolinė augmenija, matėsi seni kelmai, Å¡alia suaugę medžiai, kritę lapai, kas patvirtina, jog toje vietoje buvo miÅ¡ko paklotė.

Netgi tuo atveju, jei nebÅ«tų medžių, miÅ¡ko paklotė nustatoma pagal miÅ¡ko planÄ , o Å¡iuo atveju medžių laja siekė ir namÄ , netgi miÅ¡ko aikÅ¡telės laikomos miÅ¡ku. Ä® bylÄ pateikti matavimai daryti 2015 metų duomenimis. IeÅ¡kovei nėra žinoma jokių duomenų apie tai, kad ginčo sklype buvo Å¡iukÅ¡lynas ar buvo Å¡iukÅ¡linama, jokių praneÅ¡imų apie tai nebuvo gauta. IeÅ¡kovei taip pat nėra žinomi jokie įrodymai, kad toje vietoje bÅ«tų buvę daržai ar sodai.

Toje vietoje yra miÅ¡ko paskirties žemė, taksuota ir fiksuota nustatyta tvarka, miÅ¡ko žemė toje vietoje buvo ir anksčiau, tik žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas 2014 m. gruodžio 27 d. IeÅ¡kovės atstovai nurodė, kad žemės sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, duomenų apie žemės sklypo ribų pakeitimus nėra, žemės sklypo riba eina ties namo siena, todėl žemės sklypo savininkas turėjo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti žemės sklypo ribas. Atliekant patikrinimÄ Å¾emės sklypo ribos nebuvo nustatinėjamos, matavimai buvo atliekami tik siekiant nustatyti sunaikintos miÅ¡ko paklotės plotÄ .

IeÅ¡kovės atstovas, atlikdamas patikrinimÄ , riboženklių nematė, atsakovas jam buvo minėjęs, kad riboženkliai ir sklypų riba yra toliau, tačiau kur, atsakovas neparodė. Taip pat nebuvo užfiksuota ir sÄ vartyno požymių, o kas yra teritorijoje, nutolusioje nuo namo, netikrino. Ä® sunaikintos miÅ¡ko paklotės kiekį aplink namÄ pastatytos terasos plotas neįskaičiuotas, sunaikintos miÅ¡ko paklotės kvadratÅ«rÄ paskaičiavo pagal tai, kiek buvo iÅ¡lyginta Å¡laito. Atliekant patikrinimÄ vietovė jau buvo iÅ¡lyginta, o duomenų apie tai, kad ten bÅ«tų namo aptarnavimo zona, nėra. 5.3.

Ieškovės atstovės teigimu, nėra galimybių atstatyti padėtį į pirminę, kadangi iškirstas 44 cm skersmens klevas, todėl atkurti padėties nėra fizinių galimybių, nes tokio medžio objektyviai neįmanoma pasodinti. Taip pat negalima atkurti ir miško paklotės, kuri formuojasi ne vienus metus, nes jokios žolės pasodinimas miško paklotės neatkurs. Miško paklotei susikurti reikia ilgo proceso, atitinkamų vietovei būdingų savybių, o ekosistema jau yra pažeista, nes ir po medžiu, po laja gyveno tam tikri organizmai, buvo susiformavusi atitinkama augmenija, ekosistema.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas A. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, palaikė prieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus sprendimo ir ieÅ¡kinio iÅ¡dėstytus argumentus. 6.1. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė nesutinkantis mokėti teismo priteistÄ sumÄ , kadangi nesijaučia atlikęs tuos veiksmus, kurie nurodyti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos paaiÅ¡kinime. Atsakovo teigimu, tai nebuvo miÅ¡ko paklotės naikinimas, tai buvo aplinkos tvarkymas, grėsmę kėlusio medžio paÅ¡alinimas.

Tai, kad po audros buvo nuversta dalis medžio, matė visi kaimynai, jis iÅ¡vartÄ sutvarkė savo lėšomis, savo jėgomis. Nulūžusi medžio dalis apgadino namÄ â€“ buvo nubrauktas struktÅ«rinis tinkas, apgadintas stogas, tačiau kiek tiksliai nuostolių dėl to turėjo, atsakovas negalėjo nurodyti, tačiau turėjo nedaug iÅ¡laidų. Likusi medžio dalis buvo pasvirusi į namo pusę, su atvira žaizda. Gavęs informacijÄ iÅ¡ kaimynų, kad su medžių liekanomis jiems nepadėjo tvarkytis jokios tarnybos, kad seniÅ«nijoje buvo pasakyta, jog medžių iÅ¡vartomis turi pasirÅ«pinti patys gyventojai, įvertinęs tai, kad pjauti medį iÅ¡ apačios bus pavojinga, surado žmogų, kuris medį galėtų nupjauti nuo virÅ¡aus.

Radęs skelbimÄ dėl pavojingų medžių kirtimo, E. pakvietė praėjus porai–trejetui savaičių po audros, kuris, įvertinęs situacijÄ , tai, kad yra atvira žaizda ir medis supus bei nuvirs keldamas pavojų tiek gyvybei, tiek turtui, patarė atėjus lapkričio – gruodžio mėnesiams, nukritus lapams, iÅ¡pjauti medį. Grėsmę konstatavo E., kuris užsiima tokiais darbais, nors net nereikia specialių įgÅ«džių, kad suprastum, jog toks pažeistas medis gali nuvirsti jei ne nuo vėjo, tai supuvęs. Tačiau E. atvyko ankstyvÄ pavasarį – gal 2019 m. kovo mėnesį, kol nebuvo iÅ¡sprogę lapai, ir gabalais, pradedant nuo medžio virÅ¡Å«nės, medį nupjovė.

IÅ¡pjautas medis augo už aÅ¡tuonių metrų ir atsakovui buvo žinoma, kad tai yra miÅ¡ko medis. Atsakovas paaiÅ¡kino, jog jam nebuvo jokio tikslo medį nupjauti iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų – malkoms ar kitoms reikmėms, kadangi medžio liekanos iki pat birželio mėnesio gulėjo toje pat vietoje. Minėti veiksmai buvo atlikti dėl bÅ«tinojo reikalingumo, medžiui keliant grėsmę. Atsakovas patvirtino, kad prieÅ¡ iÅ¡kertant medį jam buvo žinoma, kad Å¡iam darbui atlikti yra reikalingas leidimas, tačiau jis nežinojo kur kreiptis, todėl per visÄ laikotarpį iki iÅ¡pjaunant medį niekur ir nesikreipė.

Atsakovas patvirtino pripažįstantis, kad medį iÅ¡pjovė be leidimo, dėl to sutiko sumokėti baudÄ , tačiau nesutinka, kad tokiais jo veiksmais buvo padaryta žala gamtai, nes medis kėlė grėsmę. Atsakovas nurodė neprisimenantis, ar iki iÅ¡pjaunant medį buvo didesnis vėjas ar audra, nepastebėjo, kad medis bÅ«tų dar labiau pasviręs į namo pusę, tik nulūžusios atÅ¡akos vietoje juodavo apie metro žaizda. Egzistavo tikimybė, kad nuvirtus medžiui jis užkris ant namo, ant žmogaus ar automobilio.

KokiÄ Å¾alÄ galėtų padaryti tokiu atveju medis – apgadintų namo stogÄ , perrėžtų struktÅ«rinį tinkÄ . 6.2. Nurodydamas aplinkybes dėl miÅ¡ko paklotės sunaikinimo, atsakovas paaiÅ¡kino, kad po statybų už namo, miÅ¡ko pusėje buvo likę Å¡eÅ¡i dideli rieduliai, kurie trukdė Å¡ienauti žolę su trimeriu, todėl jis pasamdė įmonę, kuri su mini traktoriumi tuos riedulius iÅ¡gabeno. Be to, tuo pačiu metu buvo iÅ¡rautas ir anksčiau po audros iÅ¡virtusios kriaušės kelmas, iÅ¡ po žemės iÅ¡lindusios skardos, kuri trukdė Å¡ienauti žolę, gabalas.

Mini traktorius važiavo per statybvietę Å¡alia namo, apie du metrus nuo namo keliuku. Nors kaimynui, kuris pateikė skundÄ , pasirodė, kad tai buvo Å¡laito lyginimo darbai, tačiau tai buvo Å¡iukÅ¡lių Å¡alinimo darbai. Vėliau, iÅ¡vykus minėtam traktoriui, žemė buvo grėbliuojama su grėbliais, buvo renkami statybinio laužo likučiai. Atsakovas nurodė, jog kaimynė jam yra minėjusi, kad toje vietoje, kol nebuvo pastatytas namas, buvo žmonių daržai, Å¡iltnamiai ir t. t., todėl ten yra likę įvairių tokio pobÅ«džio atliekų.

Atsakovo teigimu, trijų metrų atstumu nuo namo, kuris buvo labiausiai iÅ¡važinėtas technikos nuo pat statybų pradžios ir buvo sugrėbliuotas, pasėta žolė, kad neaugtų piktžolės. Atsakovas nurodė, kad namas pastatytas ant pačios ribos su miÅ¡ku, todėl norėjo, kad prie namo Å¡alia esantys du–trys metrai bÅ«tų prižiÅ«rėti ir tvarkingi, o ne palikta statybvietė. BÅ«tent minėtÄ vietÄ užfiksavo atvykę miÅ¡kininkai, tačiau atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad Å¡iuo metu ten auga žolė, o ne piktžolės, niekas nesunaikinta, todėl jis jaučiasi neteisingai apkaltintas.

Atsakovo teigimu, nors pagal oficialius dokumentus toje vietoje yra miÅ¡ko žemė, bet ten nebuvo miÅ¡ko paklotės, ten nebuvo nei samanų, nei augmenijos, tik statybų aikÅ¡telė ir atliekos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad norint pastatyti tokį namÄ , kaip kad priklauso jam pagal specialiÄ technologijÄ , to nebuvo galima padaryti nesinaudojant miÅ¡ko žeme. Atsakovas nurodė sutinkantis atlyginti žalÄ , jei tokia buvo padaryta pasodinus tujas, tačiau kad sunaikino miÅ¡ko paklotę – nepripažįsta, nes ten augo tik dilgelės, pienės ir kitokios piktžolės. 6.3.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis nėra nei žemės sklypo, nei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), oficialus savininkas. Minėti objektai įregistruoti jo draugės (sugyventinės) E. K. vardu, tačiau jie drauge įsigijo minėtÄ turtÄ , atsakovas minėtu turtu rÅ«pinasi, jį prižiÅ«ri, organizuoja visus darbus, bÅ«tent jis moka paskolÄ bankui, todėl jis yra faktinis minėto turto bendraturtis. Atsakovas nurodė, kad įsigyjant namÄ ir žemės sklypÄ jie su drauge visur dalyvaudavo kartu, į namÄ Ä¯sikraustė 2014 m. gruodžio 1 d., nors namÄ apžiÅ«rėjo ir dėl jo įsigijimo susitarė dar rugpjūčio mėnesį.

Ä®sigydamas namÄ ir žemės sklypÄ atsakovas apžiÅ«rinėjo namÄ , tai, kas yra jo viduje, o žemės sklypo ribomis nesidomėjo. Atsakovui buvo parodyta namų valdos byla, buvęs savininkas nurodė, kad sklypÄ riboja tujos, minėjo, kad prie pat yra miÅ¡kas ir valstybinė žemė, tačiau kur tiksliai yra riba – neparodė. Atsakovas nurodė tik matęs apie metrÄ , pusantro metro nutolusius kuoliukus – riboženklius, į kuriuos atsiremdavo Å¡ienaudamas žolę, todėl manė, kad ten kažkur ir yra sklypo riba.

Atsakovas nurodė, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį žemės sklypo planas buvo, tačiau jis jo nestudijavo, nesidomėjo žemės sklypo ribomis, todėl kur yra tiksliai žemės sklypo ribos, sužinojo tik atvykus Valstybinės miškų tarnybos atstovams. Tuo metu paaiškėjo, kad žemės sklypo riba yra ties namo siena. Jokių įrodymų apie tai, kur iki tol buvo sklypo riboženkliai, neturi. Atsakovo teigimu, jam buvo žinoma, kad už dviejų, trijų metrų jau yra valstybinė žemė, jis minėtus darbus atliko žinodamas, kad jie atliekami ne jam priklausančioje žemėje.

MiÅ¡ko prie pat namo nėra, miÅ¡kas realiai prasideda apie 10 metrų už namo. 6.4. Atsakovas nurodė, kad dėl namo padėties (jis yra Å¡laito apačioje) nuolat nuo Å¡laito bėga vanduo, todėl plaudavo namo pamatus, įskilo namo siena, tad norėdamas apsaugoti savo turtÄ , jis aplink namÄ Ä¯rengė takelį, Å¡laitÄ apsodino tujomis, kad jos sulaikytų vandenį, taip pat ir nuo Å¡laito plaunamas Å¡iukÅ¡les. Atsakovas patvirtino, kad net ir žinodamas, jog žemė, kurioje jis atliko darbus, yra valstybinė, jis ir toliau tęsė juos – sodino tujas, vejÄ , patvirtino, kad net žinodamas, kad žemė yra miÅ¡ko paskirties, jis taip pat bÅ«tų ėmęsis tokių veiksmų, nes, atsakovo manymu, kažkÄ sodinti nėra nusikaltimas, juo labiau, kad jis tai darė siekdamas apsaugoti savo turtÄ .

Atsakovas nurodė, kad nors administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuota, kad gailisi padaręs nusižengimÄ , tačiau taip nėra, ne jis sugalvojo minėtÄ aplinkybę, jam taip buvo padiktuota. Atsakovas patvirtino nesigailintis, kad sutvarkė valstybinę žemę, jis net nesijaučia padaręs teisės pažeidimÄ , kadangi atkÅ«rė padėtį, kuri buvo prieÅ¡ daug metų, iki pradedant namo statybas ir Å¡iukÅ¡linant tÄ teritorijÄ . Administracinio nusižengimo nutarimo neskundė dėl patirties ir žinių stokos.

7. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas E. B. nurodė, kad atsakovas yra jo pažįstamas, atsakovÄ pažįsta jau seniau, susipažino atsakovo darbovietėje, kai servise taisė pjÅ«klÄ . Apie bylÄ jį informavo taip pat atsakovas. Liudytojas nurodė, kad kadangi atsakovas žinojo, kuo jis užsiima, todėl jam ir paskambino. Atsakovas paskambinęs jam pasiguodė, kad stiprus vėjas nulaužė medžio vienÄ Å¡akÄ ir paprašė įvertinti, kas laukia tokio medžio. Liudytojas nurodė, kad turi patirties medžių pjovimo srityje, todėl atvykęs pamatė didelę žaizdÄ , sprendė, kad į medį įsimes puvinys ir medis yra pasmerktas žūčiai, jis gali nuvirsti ant namo, kelia pavojų, todėl kaip prevencinė priemonė yra tokio medžio nupjovimas, paÅ¡alinimas.

Taigi būtent atsakovas pašalino medį, dėl kurio iškirtimo atsakovui taikyta atsakomybė. Liudytojas nurodė, kad atsakovas jam skambino praėjusių metų pavasarį, po šakos nulaužimo praėjus apie porai savaičių, gal mėnesiui, tiksliai negali pasakyti. Kai tik pakvietė atsakovas, tada ir atvyko apžiūrėti. Atsakovas teiravosi, ar yra realus pavojus ateityje, o kadangi žaizda buvo didelė, jis nurodė, kad tik laiko klausimas, kada įsimes puvinys. Buvo pažeista ir medžio pusiausvyra, todėl stipresnė vėtra galėjo nulaužti ir medžio likutį, be to, klevas yra trapus medis.

Medį nupjovė praėjus savaitei po apžiÅ«ros, nors tiksliai pasakyti, koks buvo metų laikas, negali. Liudytojas nurodė nesiteiravęs atsakovo, kam priklauso medis, manė, kad tai atsakovo namų valdos zona, tačiau atsakovui nurodė, kad medžio iÅ¡kirtimui reikia leidimo, patarė kreiptis į seniÅ«nijÄ . Tuo metu, kai pjovė medį, nesiteiravo, ar atsakovas turi leidimÄ iÅ¡pjauti minėtÄ medį, nurodė, kad jam tai nėra svarbiausia, nes atsakomybė bÅ«tų taikoma Å¡eimininkui, tačiau toks leidimas jam nebuvo pateiktas.

Liudytojas taip pat nurodė, kad likusi augti medžio Å¡aka buvo tokio pat ilgio, kaip ir nulūžusi, todėl nuostolių galėjo bÅ«ti ne mažiau, nei kad buvo padaryta. Pasiteiravus, iÅ¡ kur liudytojui buvo žinoma, kokio ilgio buvo nulūžusi medžio atÅ¡aka, liudytojas tiksliai negalėjo nurodyti, sprendė pagal likusį medį ir matė, kad virsdamas medis sieks pastatÄ . Liudytojas nurodė, kad jis yra aukÅ¡talipys, medžių pjovimo ir ruoÅ¡os darbais užsiimantis apie aÅ¡tuonis metus, jokių miÅ¡kininkystės mokslų nėra baigęs, visos jo žinios yra įgytos iÅ¡ patirties.

Teismas k o n s t a t u o j a : preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl faktinių bylos aplinkybių 8. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. preliminariame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-7697-1084/2019 buvo nustatyta, kad Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų Å«kio priežiÅ«ros skyriaus vyriausiasis specialistas G. B. nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 14 d. atliko neplaninį patikrinimÄ Å¾emės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 10,252 ha, iÅ¡ jo miÅ¡ko žemės plotas yra 10,2222 ha, esančiame Å¡alia privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2019 m. pavasarį valstybinėje miÅ¡ko žemėje, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alia privataus žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), miÅ¡kų 21 kvartalo 5 taksaciniame sklype, A. Å . organizavo ir įvykdė žalio klevo medžio, kurio viena kamieno atÅ¡aka buvo nulūžusi anksčiau, iÅ¡kirtimÄ . Kirtimas įvykdytas savavaliÅ¡kai, neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ . Neteisėtai iÅ¡kirstos medienos bendrasis likvidinis tÅ«ris yra 0,8 kub. m.

Prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo ir ieškovės ieškinio argumentų, jog minėtos nustatytos aplinkybės neatitiktų tikrovės nėra pateikta. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad faktiškai žalio klevo iškirtimo darbus, atsakovo A. Š. prašymu, atliko kaip liudytojas byloje apklaustas E. B.. Konstatuota, kad tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimas, draudžiantis atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

9. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad A. Å . valstybinėje miÅ¡ko žemėje neteisėtai, nesuderinus su miÅ¡ko valdytoju Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, organizavo žemės pavirÅ¡iaus lyginimo darbus, kurių metu buvo traktoriumi mechaniÅ¡kai bei rankiniu bÅ«du (grėbliu ir kauptuku) suardyta ir sunaikinta miÅ¡ko paklotė 233 kv. m plote, siekiant pasėti vejÄ ir pasodinti eilę tujų valstybinėje miÅ¡ko žemėje. Patikrinimo metu pripažinta, kad tuo A. Å . pažeidė Lankymosi miÅ¡ke taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849, 15.2 punkto reikalavimus. PrieÅ¡taravimuose atsakovas neigia aplinkybę, jog buvo sunaikinta miÅ¡ko paklotė, teigdamas, kad ieÅ¡kovės specialistų nurodytoje vietoje miÅ¡ko paklotės nebuvo, todėl jis negalėjo sunaikinti to, ko nėra.

10. Už šiuo pažeidimus atsakovui 2019 m. birželio 25 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nubaustas administracine galutine 60,00 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 272 straipsnio 2 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį. Atsakovas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl atliktų neteisėtų veiksmų kaltę pripažino, nurodyta, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir jį padėjo išaiškinti, atsakovo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, konstatuota, kad dėl padarytų pažeidimų padaryta žala aplinkai. Atsakovas administracinio nusižengimo nutarimo neskundė.

11. Atlikus neteisėtÄ medžio kirtimÄ ir sužalojus miÅ¡ko paklotę, 2019 m. rugpjūčio 14 d. apskaičiuota aplinkai padaryta žala – 1 134,00 Eur, kurios atsakovas net ir raginamas neatlygino. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo, sprendžiant ginčus dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo 12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ valstybė rÅ«pinasi natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«ri, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai (Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis). Ä®statymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, terÅ¡ti vandenis ir orÄ , daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augalijÄ ir gyvÅ«nijÄ (Konstitucijos 54 straipsnio 2 dalis).

13. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

14. Civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ aplinkai kyla, kai ieÅ¡kovas įrodo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, tai yra: pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalÄ aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamÄ aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimÄ . Ä®rodinėdamas Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ieÅ¡kovas privalo įrodyti du elementus:

žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalÄ sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobÅ«džio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Dėl neteisėtų veiksmų, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala 15. Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiÅ¡kia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymÄ . CK 6.263 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

16. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas iÅ¡saugant Lietuvos Respublikai bÅ«dingÄ biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraÅ¡tovaizdį, užtikrinant sveikÄ ir Å¡variÄ aplinkÄ , racionalų gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame Å¡elfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos Å¡ių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos.

17. Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rÅ«pestis ir pareiga (Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetencijÄ privalo užtikrinti, kad bÅ«tų atlyginta padaryta žala ar neigiamas poveikis aplinkai, o neteisėta veikla padarę žalÄ aplinkai kalti asmenys – nubausti (Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 7 punktas). Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinkÄ , tausoti gamtos iÅ¡teklius ir nepažeisti kitų gamtos iÅ¡teklių naudotojų teisių bei interesų (Aplinkos apaugos įstatymo 9 straipsnis).

18. Byloje nėra ginčo, kad Å¡alia privataus žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovas organizavo žalio klevo medžio, kurio viena kamieno atÅ¡aka buvo nulūžusi anksčiau, iÅ¡kirtimÄ . Å i aplinkybė yra nustatyta administracinio nusižengimo byloje, jÄ atsakovas pripažino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovas neginčija ir aplinkybės, kad Å¡iuos veiksmus atliko neturėdamas nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti medį, tačiau atsakomybę dėl žalos aplinkai atlyginimo neigia teigdamas, jog Å¡iuos veiksmus jis atliko dėl bÅ«tinojo reikalingumo.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas A. Å . yra nubaustas administracine tvarka už tai, kad valstybinėje miÅ¡ko žemėje neteisėtai, nesuderinus su miÅ¡ko valdytoju Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, organizavo žemės pavirÅ¡iaus lyginimo darbus, kurių metu buvo traktoriumi mechaniÅ¡kai bei rankiniu bÅ«du (grėbliu ir kauptuku) suardyta ir sunaikinta miÅ¡ko paklotė 233 kv. m plote, siekiant pasėti vejÄ ir pasodinti eilę tujų valstybinėje miÅ¡ko žemėje.

Atsakovas iš esmės šių savo neteisėtų veiksmų neginčija, tačiau teigia, kad žemės paviršiaus lyginimo darbai buvo atliekami ne mechaniškai, bet rankiniu būdu.

19. MiÅ¡kų apsaugÄ ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymas, pagal kurio 9 straipsnio 6 dalį miÅ¡ko kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintÄ Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 5 punktÄ , leidimus iÅ¡duoda Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritoriniai poskyriai.

Leidimas turi bÅ«ti patvirtintas Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritorinio poskyrio antspaudu. ApraÅ¡o 6 punkte nustatyta, kad leidimas iÅ¡duodamas privataus miÅ¡ko savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktÄ notaro patvirtintÄ ar notaro patvirtinimui prilygintÄ Ä¯galiojimÄ , valstybinio miÅ¡ko ar žemės valdytojui arba jo įgaliotam asmeniui, miÅ¡ko naudotojui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusiam miÅ¡ko ir miÅ¡ko iÅ¡teklių naudojimo teisę įrodančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju, miÅ¡kas, kuriame atsakovas nukirto medį, yra valstybinis, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.

Duomenų apie tai, kad atsakovas A. Å . bÅ«tų įgaliotas valstybinio miÅ¡ko žemės valdytojo asmuo, nėra pateikta, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas klevÄ , augusį valstybiniame miÅ¡ko paskirties žemės sklype, bÅ«tų iÅ¡kirtęs turėdamas nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ . Nustačius, kad atsakovo atliktas medžio kirtimas buvo atliktas savavaliÅ¡kai, neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ , toks kirtimas pripažintinas neteisėtu, neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad byloje yra įrodyti atsakovo A. Å . neteisėti veiksmai iÅ¡kertant valstybinėje miÅ¡ko paskirties žemėje augusį klevÄ .

20. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad jam nebuvo žinoma, jog norint iÅ¡kirsti medį yra bÅ«tina gauti nustatyta tvarka leidimÄ , tačiau pažymėtina, kad pagal konstitucinį principÄ Ä¯statymų (norminių teisės aktų) reikalavimų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). Kita vertus, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad kaimynai jį informavo, jog po audros iÅ¡vartas turi susitvarkyti patys gyventojai, neleidžia spręsti, jog atsakovui galėjo susidaryti klaidingas įsitikinimas ir dėl likusio augti klevo Å¡alinimo be nustatyta tvarka reikiamo gauti leidimo.

Likęs augti klevas nelaikytinas iÅ¡varta, o tÄ atsakovas nurodė supratęs. Be to, kaip nurodė liudytojas E. B., jis perspėjo atsakovÄ apie tai, kad norint iÅ¡kirsti medį yra reikalingas leidimas, tačiau atsakovas, net ir gavęs Å¡iÄ informacijÄ iÅ¡ asmens, kuris užsiima medienos ruoÅ¡a ir kurio kompetencija jis pasitikėjo, nesiėmė jokių priemonių tokiam leidimui gauti.

21. Lankymosi miÅ¡ke taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 15.2 punkte įtvirtintas draudimas fiziniams asmenims kirsti ar kitaip žaloti medžius, krÅ«mus, kitus augalus ir grybus, ardyti miÅ¡ko paklotę. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad atsakovas valstybinėje miÅ¡ko žemėje neteisėtai, nesuderinus su miÅ¡ko valdytoju Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, organizavo žemės pavirÅ¡iaus lyginimo darbus, kurių metu buvo traktoriumi mechaniÅ¡kai bei rankiniu bÅ«du (grėbliu ir kauptuku) suardyta ir sunaikinta miÅ¡ko paklotė 233 kv. m plote, siekiant pasėti vejÄ ir pasodinti eilę tujų valstybinėje miÅ¡ko žemėje.

Atsakovas Å¡ių veiksmų atlikimo neginčija nurodydamas, kad žemės pavirÅ¡iaus lyginimo darbai buvo atlikti ne mechaniÅ¡kai, bet rankiniu bÅ«du. Tačiau byloje atsakovo paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad jis žemės sklypo tvarkymo darbams, žemės sklype esantiems rieduliams iÅ¡vežti, kelmams iÅ¡rauti bei Å¡iukÅ¡lėms iÅ¡traukti buvo pasamdęs įmonę, turinčiÄ mini traktorių, su kuriuo minėti veiksmai, įskaitant ir supiltos žemės lyginimo darbai, buvo atlikti. IeÅ¡kovė neneigia ir yra nustatyta, kad žemės pavirÅ¡iaus lyginimo darbus, buvo atlikti ir rankiniu bÅ«du, tačiau pirmiau paties atsakovo nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad valstybinės miÅ¡ko žemės pavirÅ¡iaus lyginimo darbai buvo atlikti taip pat ir mechaniÅ¡kai.

Byloje atsakovas jokių duomenų, kad jis šiuos savo veiksmus teisės aktuose nustatyta tvarka būtų suderinęs su valstybei priklausančio žemės sklypo valdytoju, nepateikė, todėl spręstina, kad atsakovo veiksmai miško žemės paskirties žemės sklype suardant ir sunaikinant miško paklotę yra neteisėti.

22. Atsakovas iÅ¡ esmės pirmiau aptartų nurodytų jo neteisėtų veiksmų neginčijo, tačiau taip pat teigė, kad minėtus veiksmus atliko jam nežinant, jog jie atlikti valstybiniame miÅ¡ko paskirties žemės sklype. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. Å . nėra oficialus nei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nei jame esančio gyvenamojo namo savininkas. Kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino atsakovas, minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise yra įregistruotas jo sugyventinės E. K. vardu, tačiau atsakovas yra faktinis Å¡io žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkas, dalyvavęs minėto nekilnojamojo turto įsigijimo procese, mokantis bankui įmokas už minėtÄ turtÄ , taip pat tvarkantis minėtÄ turtÄ ir t. t., kas leidžia teismui spręsti apie faktinį atsakovo kaip nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkÄ ir valdytojÄ .

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės svarbios sprendžiant dėl atsakovo nurodytų argumentų, kad jis administracinio nusižengimo byloje konstatuotus jo neteisėtus veiksmus atliko nežinodamas tikrosios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir manydamas, kad darbai atliekami jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas Å¡ias atsakovo nurodytas aplinkybes vertina kritiÅ¡kai, tik kaip siekį iÅ¡vengti civilinės atsakomybės taikymo. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, visų pirma, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie pagrįstų jo nurodytas aplinkybes apie tai, jog žemės sklypo riboženklis buvo toliau nuo namo, todėl jam nebuvo žinoma, kad gyvenamasis namas yra pastatytas lygiagrečiai su žemės sklypo riba.

Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog žemės sklypo riboženkliai buvo kitoje nei kad pagal pateiktus matavimus vietoje, kas galėjo sudaryti pagrindÄ atsakovui manyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra kitokios nei kad žemės sklypo plane. Visų antra, teismas pažymi, jog kaip paaiÅ¡kino pats atsakovas, jis aktyviai dalyvavo įsigyjant minėtu adresu esantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o sudarant pirkimo–pardavimo sutartį jam ir jo draugei buvo pateiktas žemės sklypo planas, dėl ko sprendžia, kad atsakovui jau įsigyjant minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ turėjo bÅ«ti žinomos žemės sklypo ribos ir ta aplinkybė, kad už gyvenamojo namo nėra žemės, kuri nuosavybės teise priklausytų E. K. ir bÅ«tų jos bei atsakovo įsigyta pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

Nors atsakovas teigė, kad įsigydamas gyvenamÄ jį namÄ visÄ dėmesį skyrė įsigyjamam namui apžiÅ«rėti ir žemės sklypu nesidomėjo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo bÅ«ti pateiktas žemės sklypo planas, taip pat į tai, kad bet kuris protingas ir atidus, rÅ«pestingas asmuo, įsigydamas tokio pobÅ«džio nekilnojamÄ jį turtÄ , bÅ«tų įvertinęs ne tik įsigyjamÄ pastatÄ , bet ir žemės sklypÄ , jų dydį, kainÄ , kitus kokybinius bei kiekybinius parametrus, sprendžia, kad mažai tikėtina, jog atsakovui pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu ir (ar) vėliau nebuvo žinoma, kad žemės sklypo riba eina lygiagrečiai su gyvenamojo namo siena, todėl už gyvenamojo namo esanti žemė jiems nepriklauso.

Visų trečia, teismas atsižvelgia ir į atsakovo sugyventinės E. K. 2019 m. gegužės 30 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes, kur aiškiai nurodyta, kad tiek iškirstas klevas augo, tiek žemės lyginimo darbai buvo atlikti valstybinėje žemėje. Įvertinus tai, kad tiek oficiali žemės sklypo savininkė, tiek ir atsakovas aktyviai dalyvavo žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimo procese, manyti, jog tik vienam iš jų buvo žinomos aplinkybės, kad už gyvenamojo namo esanti teritorija yra valstybinė žemė, nėra jokio pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovo teismui pateikto statinių iÅ¡dėstymo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), plano, parengto pagal 2014 m. sausio 17 d. kadastrinius duomenis, matyti, kad gyvenamasis namas yra pastatytas ant pačios žemės sklypo ribos, todėl Å¡ie duomenys įsigyjant minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ tiek atsakovui, tiek ir jo sugyventinei turėjo bÅ«ti žinomi. Pažymėtina ir tai, kad minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti anksčiau nei kad Å¡alia esančio miÅ¡kų Å«kio paskirties valstybinio žemės sklypo, kurio kadastro duomenų byla suformuota 2014 m. balandžio 25 d.

Įvertinus visus pirmiau nurodytus argumentus, teismas kritiškai vertina atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jam nebuvo žinoma, kad jis neteisėtus veiksmus atliko ne jam priklausančiame žemės sklype.

23. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, jog byloje ieÅ¡kovė įrodė vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovo A. Å . neteisėtus veiksmus. Dėl žalos padarymo fakto, bÅ«tinos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, sÄ lygos ir žalos dydžio 24. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sÄ vokÄ . Remiantis Å¡ia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas.

Sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų: 1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

25. Žala konstatuotina bet kuriuo atveju, jei yra pagrindas pripažinti neigiamÄ (net ir netiesioginį) poveikį Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nurodytų aplinkos elementų bÅ«klei. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:

1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;

2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme;

3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);

4) kitiems aplinkos ar kitoms jų funkcijoms.

26. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nors ir neginčijo aplinkai padarytos žalos paskaičiavimo, tačiau neigė aplikai padarytÄ Å¾alÄ miÅ¡ko paklotės sunaikinimu, nurodydamas, kad Valstybinės miÅ¡kų tarnybos specialistų nurodytoje vietoje nebuvo miÅ¡ko paklotės, todėl jis negalėjo sunaikinti to, ko nebuvo, kita vertus, atsakovas, nurodydamas, kad klevÄ iÅ¡kirto esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms, teigia, jog žala gamtai nebuvo padaryta, nes klevas, kurio viena atÅ¡aka buvo nulūžusi, arba bÅ«tų supuvęs ir nuvirtęs, arba jį bÅ«tų iÅ¡laužęs stipresnis vėjas.

Su tokiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad miÅ¡kas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis. BÅ«damas sudedamoji aplinkos dalis, miÅ¡kas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikÅ¡mingi ekosistemos ar jos elementų natÅ«ralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas). Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia spręsti apie žalos aplinkai padarymÄ atsakovui savo neteisėtais veiksmais iÅ¡kirtus miesto teritorijoje, rekreacinės paskirties miÅ¡ke žaliÄ klevÄ , tokiu bÅ«du padarius neigiamÄ poveikį miÅ¡ko bÅ«klei, t. y. miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, sunaikinant miÅ¡ko iÅ¡teklius ir pakenkiant miÅ¡ko ekosistemai.

Teismo vertinimu, atsakovo neteisėtais veiksmais sužalojus ir sunaikinus miÅ¡ko paklotę taip pat buvo padaryta žala gamtai, sunaikinti miÅ¡ko iÅ¡tekliai, nes miÅ¡ko paklotė pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 11 punktÄ priskirtina prie miÅ¡ko iÅ¡teklių. Teismo vertinimu, neteisėtais atsakovo veiksmais buvo pakenkta miÅ¡ko ekosistemai, padaryta žala miÅ¡ko iÅ¡tekliams, sutrikdyta toje vietoje nusistovėjusi ekosistema, kuri formavosi ilgÄ laikotarpį ir kurios atkÅ«rimas yra sunkiai įmanomas dėl sunaikintos augmenijos, buvusių mikroorganizmų, todėl teismas sprendžia, jog byloje įrodytas gamtos žalai padarymo faktas.

Miškas yra specifinis objektas, kurį iškirtus ar sunaikinus, jo atkūrimui reikalingas pakankamai ilgas laikas, dėl ko įstatymais ir reglamentuojamas miško naudojimas, apsauga bei atkūrimas. Todėl atsakovo neteisėtais veiksmais neabejotinai buvo padaryta žala gamtai, jos ekosistemai.

27. Teismas nepagrįstais laiko atsakovo nurodytus argumentus, jog jis savo veiksmais nesunaikino miÅ¡ko paklotės, nes toje vietoje jos nebuvo. Pasisakydamas dėl gamtos aplinkai sunaikinus miÅ¡ko paklotę, teismas pažymi, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai neginčijamai leidžia spręsti, jog ieÅ¡kovės nurodytoje vietoje, atsakovui iÅ¡lyginus žemės pavirÅ¡ių, buvo sunaikinta miÅ¡ko paklotė. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismo vertinimu patvirtina ne tik į bylÄ ieÅ¡kovės pateikta fotolentelė Nr. 2, kurioje matyti, kad žemės lyginimo vietoje augo augmenija, bet ir kitos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡laite už namo yra susiformavusi miÅ¡ko paklotė su jai bÅ«dinga augmenija.

Tai, kad tam tikra augmenija augo ir po iškirsto klevo laja, taip pat po kitais medžiais, matyti iš pateiktų fotonuotraukų. Remiantis prie ieškinio pateiktos Ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybinės kadastro Kauno miesto miškų planais M1:500 ir M1:200 (2015 m.) matyti, kad ginčo vietoje augo medžiai, po jais susiformavusi miško paklotė. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad miško paklotės nebuvo ir jis jos nesunaikino, tuo labiau, kaip tai ieškovė pažymėjo atsiliepime, miško paklotė susiformuoja ne per vienerius metus, o pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, miško paklotė priskiriama miško ištekliams.

Kita vertus, paties atsakovo paaiÅ¡kinimai teismui leidžia spręsti, jog nurodytoje vietoje buvo susiformavusi tai vietovei bÅ«dinga miÅ¡ko paklotė, kuri, kaip teisingai pažymėjo ieÅ¡kovės atstovė, nebÅ«tinai turi bÅ«ti tik samanų pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad sprendimÄ atlikti žemės lyginimo darbus lėmė ne tik bÅ«tinybė paÅ¡alinti žemės sklype buvusius riedulius, bet ir noras paÅ¡alinti jame buvusius augusių medžių (vaiskrÅ«mių) kelmus, taip pat, atsakovo teigimu, rastas atliekas, tokiu bÅ«du sudarant galimybę atsakovui netrukdomai su žoliapjove nupjauti žolę.

Atsakovas nurodė, kad visi šie objektai jam trukdė su trimeriu šienauti žolę, kas, teismo vertinimu, priešingai nei kad teigia atsakovas, tik patvirtina, jog toje vietoje augo tam tikra augmenija, būdinga tai augimvietei, nes atsakovas šienavo toje vietoje augusius augalus. Teismo vertinimu, jei atsakovo nurodytos aplinkybės, kad toje vietoje nebuvo jokios miško paklotės, tik nuo namo statybų likusios statybinės atliekos ir aikštelė, būtų pagrįstos, tai jokie augalai, kuriuos būtų reikėję šienauti atsakovui, toje vietoje nebūtų augę.

Juo labiau atsižvelgtina ir į tai, kad nuo namo statybų pabaigos (atsakovo teigimu, namas statytas 2010–2011 metais) iki atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų yra praėję pakankamai daug laiko, todėl net ir per šį laikotarpį toje teritorijoje turėjo augti ir (ar) įsitvirtinti tam tikra augmenija, bÅ«dinga miÅ¡kui. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytų aplinkybių, jog toje vietoje, kur buvo atlikti žemės lyginimo darbai, nebuvo miÅ¡ko paklotės, o buvo tik statybinės atliekos ir daug Å¡iukÅ¡lių, nepatvirtina jokie atsakovo į bylÄ pateikti įrodymai.

Atsakovo teismui pateiktos fotonuotraukos ir filmuota medžiaga nesudaro pagrindo spręsti, jog būtent toje vietoje, kur buvo atlikti šlaito lyginimo darbai ir kurių vietoje paskaičiuotas sunaikintos miško paklotės plotas būtų buvę atliekų, šiukšlių ar kitų daiktų, kadangi visose fotonuotraukose fiksuojamos kitos teritorijos nei kad išlyginta žemės sklypo vieta. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei atsakovo nurodytos aplinkybės būtų pagrįstos, vien tai, kad miško paskirties žemės sklype randama tam tikrų šiukšlių ar atliekų, nesudaro pagrindo spręsti, jog toje vietoje, nors ir užterštoje, nėra susiformavusi miško paklotė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas apie Å¡alia jo esantį sÄ vartynÄ , kaip kad jis pats teigia, neinformavo jokių atsakingų institucijų, o tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai nepastebėjo jokių atsakovo nurodytų požymių apie tokio sÄ vartyno minėtoje vietoje egzistavimÄ . Teismas pažymi, jog kaip ir bet kurio asmens veikla Å¡varinant gamtÄ laikytina teigiamu ir pozityviu elgesiu, tačiau jei tokiais veiksmais yra padaroma žala aplinkai, atsakingas už tai asmuo turi atsakyti nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad ieÅ¡kovės nurodytoje žemės pavirÅ¡iaus iÅ¡lyginimo vietoje nebuvo miÅ¡ko paklotės, o atsakovo nurodyti argumentai dėl galimybės pastatyti tokio pobÅ«džio namÄ nesinaudojant valstybine žeme nebuvimo ar buvusių savininkų galimai neteisėtus veiksmus, nėra grindžiami jokiais įrodymais. Vien tai, kad atsakovas kitaip įsivaizduoja ir (ar) supranta miÅ¡ko paklotę, nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo.

28. Teismas, pasisakydamas dėl gamtai padarytos žalos nukertant žaliÄ klevÄ , pažymi, kad atsakovo nurodyti argumentai, jog jis savo neteisėtais veiksmais nepadarė aplinkai žalos, nes minėtas medis vis tiek bÅ«tų ateityje supuvęs ir nuvirtęs, arba jis bÅ«tų nulaužtas vėjo (audros) metu, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad teismui nepateikti jokie atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ , tam tikrų specialių žinių turinčių asmenų paaiÅ¡kinimai ar iÅ¡vados, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovo be leidimo iÅ¡kirstas klevas vien dėl to, kad viena jo atÅ¡aka buvo nulūžusi anksčiau, ateityje nebÅ«tų galėjęs augti įprastai.

Teismas kritiÅ¡kai vertina ir atsakovo nurodytas aplinkybes, jog tokiai iÅ¡vadai padaryti nereikia specialių žinių, kad tÄ galima suprasti iÅ¡ bendro iÅ¡prusimo, kadangi, kaip matyti tiek iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų, tiek ir iÅ¡ liudytojo E. B. parodymų, pats atsakovas kreipėsi į tam tikrus darbus atliekantį asmenį, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti minėto medžio bÅ«klę ir ateities perspektyvas. Taigi atsakovui nebuvo žinoma ir aiÅ¡ku, kad esant tokiam medžio pažeidimui minėtas medis negalės toliau augti.

Kita vertus, teismas kritiškai vertina ir byloje kaip liudytojo apklausto E. B. parodymus dėl minėto klevo, kadangi, visų pirma, liudytojas pripažino, kad jis neturi specialaus miškininko ar biologo išsilavinimo, o jo visos turimos žinios yra įgytos jam apie aštuonis metus atliekant medienos ruošos darbus. Visų antra, teismas kritiškai vertina ir minėto asmens parodymus dėl to, kad, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, liudytojas ir atsakovas yra pažįstami, susipažinę atsakovo darbovietėje teikiant liudytojui tam tikras serviso paslaugas.

Pažymėtina tai, kad nors liudytojas atskleidė teismui aplinkybę, jog atsakovas įvertinti situacijos jį pakvietė tik dėl to, kad žinojo, kuo liudytojas užsiima, pasiguodė jam dėl nulaužtos medžio atÅ¡akos, tačiau atsakovas Å¡ių aplinkybių teismui neatskleidė, prieÅ¡ingai, teismui nurodęs, kad asmenį, kuris įvertino klevo bÅ«klę, surado pagal skelbimÄ dėl pavojingų medžių Å¡alinimo. Tiek Å¡i aplinkybė, tiek ir pirmiau nurodyta aplinkybė apie atsakovo ir liudytojo tarpusavio santykius (yra pažįstami), leidžia teismui abejoti liudytojo E. B. parodymų patikimumu, įskaitant ir tuos, kurie susiję su klevo pavojingumo vertinimu bei galimybėmis jam toliau augti.

Teismas kitų atsakovo pateiktų asmenų rašytinių paaiškinimų nevertina, pažymėdamas, kad atsakovas, nors ir prašęs apklausti byloje kaip liudytojas V. L. ir D. P., šio prašymo atsisakė, o dėl kokių priežasčių kiti asmenys, pateikę atsakovui savo rašytinius paaiškinimus, nebūtų galėję būti apklausti tiesiogiai teisme, atsakovas nenurodė. Juo labiau pažymėtina, kad minėtų asmenų parodymai nebuvo duoti notaro akivaizdoje ir nėra notaro patvirtinti (CPK 192 straipsnio 8 dalis), todėl teismas kitų byloje atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų nevertina.

Tuo pačiu pažymėtina, jog teismui nepateikti duomenys apie tai, kad minėti asmenys turėtų atitinkamų žinių, kad galėtų spręsti apie augalus ir jų pavojingumÄ dėl tam tikro pažeidimo. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovas patvirtino, kad iÅ¡kirstas medis buvo žalias, jokių puvimo žymių nebuvo, iÅ¡skyrus matomÄ atÅ¡akos lūžio vietÄ . Tačiau, kaip pažymėjo specialistas, tik miÅ¡kininkas prieÅ¡ iÅ¡kertant medį galėjo įvertinti medžio bÅ«klę, jo galimai keliamÄ grėsmę ir galimybes augti toliau.

29. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 52 straipsnis, 178 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Pažymėtina, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, jog atsakovas A. Å . nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, jog savo neteisėtais veiksmais jis padarė žalÄ gamtai tiek neteisėtais veiksmais iÅ¡kertant be leidimo žalio klevo medį, esantį valstybinėje miÅ¡ko žemėje, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alia privataus žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), bei sunaikinant miÅ¡ko paklotę. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ teismui spręsti, jog jo nurodytos aplinkybės apie miÅ¡ko paklotės toje vietoje, kur buvo atlikti žemės pavirÅ¡iaus lyginimo darbai, nebuvimÄ , taip pat iÅ¡kirsto žalio klevo pažeidimÄ , dėl kurio jis nebÅ«tų galėjęs toliau augti, yra pagrįstos.

Teismo vertinimu, atsakovas šių aplinkybių neįrodė, todėl spręstina, kad žalos aplinkai faktas civilinėje byloje yra nustatytas.

30. Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministro patvirtintÄ metodikÄ , įvertinant pirminę aplinkos bÅ«klę (sÄ lygas), neigiamo poveikio aplinkai reikÅ¡mingumÄ , natÅ«ralaus aplinkos atsikÅ«rimo galimybes ir laikÄ , atliktus veiksmus, užtikrinančius terÅ¡alų ir (arba) kitokių darančių žalÄ aplinkai veiksnių skubiÄ kontrolę, sulaikymÄ , paÅ¡alinimÄ ar kitokį valdymÄ siekiant sumažinti ar iÅ¡vengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkÅ«rimo priemones (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 1 134,00 Eur žala aplinkai buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytos žalos aplinkai dydis apskaičiuotas neteisingai ar nukrypstant nuo protingumo, teisingumo ar sÄ Å¾iningumo reikalavimų.

Be to ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad neteisėtu miÅ¡ko kirtimu padarytos žalos atlyginimo bylose miÅ¡kų pareigÅ«nų pateikti duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais Å¡ios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2004), todėl byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė neteisingai apskaičiavo padarytÄ Å¾alÄ aplinkai.

31. Pažymėtina, kad atsakovas iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės paskaičiuotos žalos dydžio ar žalos paskaičiavimo neginčijo, kadangi neigė patį žalos padarymo faktÄ , tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad esant galimybei galėtų bÅ«ti perskaičiuojamas žalos dydis, jei žala aplinkai buvo padaryta pasodinant valstybinėje miÅ¡ko žemėje tujas. Kaip turėtų bÅ«ti skaičiuojama žala ir su kokia žalos dalimi atsakovas nesutinka, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nurodyta, juo labiau, kad dėl tujų pasodinimo (jei tokia žala ir buvo padaryta) žalos iÅ¡ atsakovo nereikalaujama.

Å iuos atsakovo samprotavimus vertindamas tik kaip deklaratyvius, teismas sprendžia, jog neegzistuoja joks teisinis ir faktinis pagrindas perskaičiuoti gamtai padarytÄ Å¾alÄ , juo labiau kad teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėtais veiksmais atsakovas sunaikino miÅ¡ko paklotę ir tokiu bÅ«du padarė nustatyta tvarka pagal galiojančius teisė aktus apskaičiuotÄ Å¾alÄ aplinkai. Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos 32. Byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y.

žalio klevo iÅ¡kirtimas ir miÅ¡ko paklotės sunaikinimas, taip pat patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai, nes bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytas tiesioginis neigiamas poveikis miÅ¡ko bÅ«klei, dėl jų kilo žala aplinkai. Taigi laikytina įrodyta, kad bÅ«tent atsakovo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. padaryta žala. Be to, Å¡ios aplinkybės taip pat buvo užfiksuotos ir suraÅ¡ant atsakovui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ bei priėmus nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovas nubaustas už padarytas neteisėtas veikas ir gamtai padarytÄ Å¾alÄ .

Dėl bÅ«tinojo reikalingumo 33. Atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau atsakovas įrodo esant vienÄ iÅ¡ pagrindų, dėl kurių jis visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.253 straipsnio 6 dalį bÅ«tinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, iÅ¡vengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalÄ patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis bÅ«das iÅ¡vengti didesnės žalos.

Kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau atsakovas įrodo esant vienÄ iÅ¡ pagrindų, dėl kurių jis visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsakovo teigimu, jis turėjo bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu pagrindu.

BÅ«tinÄ jį reikalingumÄ apibÅ«dina keli požymiai:

1) yra realus pavojus, gresiantis asmeniui ar jo turtui;

2) realus pavojus yra neišvengiamas, todėl vienintelė galimybė jo išvengti yra padaryti žalos;

3) žala, padaryta siekiant išvengti realaus pavojaus, yra mažesnė arba tolygi žalai, kuri galėjo būti padaryta, jeigu nebūtų imtasi priemonių siekiant jos išvengti.

34. Atsakovas, tvirtindamas, kad klevÄ turėjo iÅ¡kirsti dėl bÅ«tinojo reikalingumo, turėjo pareigÄ pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas sprendžia, kad Å¡ios pareigos atsakovas neįvykdė. Atsakovas, teigdamas, jog dėl audros metu nulaužtos vienos iÅ¡ klevo atÅ¡akų klevas kėlė realiÄ grėsmę tiek jam, tiek jo turtui, tokias aplinkybes turėjo įrodyti. Visų pirma, teismas pažymi, kad tiek atsakovo nurodytos aplinkybės, tiek pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog atsakovas teisės aktuose nustatyta tvarka negalėjo laiku ir tinkamai kreiptis į atitinkamÄ institucijÄ dėl minėto medžio iÅ¡kirtimo.

35. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia tikėtinomis laikyti atsakovo nurodytas aplinkybes, kad valstybiniame miÅ¡ko paskirties žemės sklype augusio klevo viena atÅ¡aka buvo nulaužta 2018 m. rugpjūčio 14 d. vykusios audros metu. Å ios aplinkybės, taip pat ir atsakovo pateiktoje 2020 m. vasario 12 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimo skyriaus pažymoje nurodytų duomenų apie 2018 m. rugpjūčio 14 d. Kaune užfiksuotÄ didžiausiÄ vėjo greitį, smarkų liÅ«tinį lietų, kurie pasiekė pavojingų meteorologinių reiÅ¡kinių rodiklius, ieÅ¡kovė neginčijo.

Teismas neturi pagrindo jais netikėti, todėl sprendžia, jog byloje nustatyta aplinkybė, kad klevo viena atÅ¡aka buvo nulaužta minėtos audros metu 2018 m. rugpjūčio 14 d. Tačiau atsakovas, teigdamas, kad medžio lūžio žaizda buvo atvirta ir didelė, o likusi augti Å¡laite medžio dalis buvo pasvirusi į namo ir kiemo pusę, jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė. Juo labiau, byloje nenustatyta, kad minėto medžio pažeidimo pobÅ«dį ir galimybes toliau augti bÅ«tų įvertinęs kompetentingas, atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ turtintis asmuo.

36. Byloje tiksliai nenustatyta, kada buvo išpjautas klevas, tačiau ieškovės pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad jau 2019 m. gegužės 12 d. minėtas medis buvo nupjautas. Aplinkybę, kad klevas buvo nupjautas 2019 m. pavasarį, atsakovo teigimu, kovo mėnesį, nurodo ne tik atsakovas, bet ir jo sugyventinė E. K.. Kita vertus, pažymėtina, kad liudytojas E. B., apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad atsakovas jį dėl medžio iškvietė praėjus dviem – trims savaitėms po medžio atšakos nulaužimo, o visas medis buvo nupjautas praėjus po apsilankymo savaitei ar dviem, kas, teismo vertinimu, leistų spręsti, kad klevas buvo išpjautas dar 2018 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.

Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad liudytojas nors ir nurodęs Å¡ias aplinkybes vėliau patikslino tikslaus medžio pjovimo darbų atlikimo laiko neprisimenantis, kad tiek atsakovas, tiek ir jo sugyventinė, kuriems turėtų geriausiai bÅ«ti žinomas minėtų darbų atlikimo laikas, nurodė, kad klevas buvo iÅ¡pjautas 2019 m. pavasarį, taip pat įvertinęs fotonuotraukose užfiksuotÄ vaizdÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad pjÅ«vio vietos, prieÅ¡ingai nei nulūžusios atÅ¡akos vieta, nėra pajuodusios, kas leidžia manyti, kad pjÅ«vis buvo atliktas ne tuo pačiu ir (ar) panaÅ¡iu metu, kaip kad ir įvyko lūžis, sprendžia, kad labiau tikėtina, kad klevas buvo iÅ¡kirstas 2019 m. pavasarį, kovo mėnesį.

Taigi, byloje nustatyta aplinkybė, jog klevas buvo iÅ¡pjautas praėjus daugiau kaip pusei metų nuo jo vienos atÅ¡akos nulaužimo, atsakovui teigiant, jog bÅ«tent dėl to minėtas klevas kėlė grėsmę turtui ir gyvybei, nesudaro pagrindo spręsti apie tokio pavojaus realumÄ , kuris sudarytų pagrindÄ spręsti egzistavus bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, jog per nurodytÄ laikotarpį bÅ«tų įvykę kokių nors minėto medžio pokyčių (medis dar labiau bÅ«tų pasvirę į namo pusę), nenurodė jokių tuo metu vykusių meteorologinių reiÅ¡kinių (audra, stipri liÅ«tis ir pan.), kurie bÅ«tų sudarę pagrindÄ klevÄ iÅ¡kirsti nedelsiant, nesikreipiant į atitinkamas valstybės institucijas dėl leidimo medžio kirtimo darbams ar kitoms intervencinėms priemonėms gauti.

Pažymėtina, jog pusės metų laikotarpis yra pakankamai ilgas, kad asmuo, manantis, jog jo turtui kyla grėsmė ar pavojus, imtųsi visų galimų priemonių teisėtu bÅ«du Å¡io pavojaus iÅ¡vengti. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie leistų spręsti apie jo ketinimÄ teisėtu bÅ«du paÅ¡alinti, jei tokia grėsmė ir egzistavo, valstybinėje miÅ¡ko žemėje augusį medį. Kita vertus, toks ilgas laikotarpis, per kurį atsakovas nesiėmė jokių veiksmų jo nurodomai galimai žalai iÅ¡vengti, rodo, kad toks pavojus nebuvo akivaizdus.

IÅ¡ aukščiau minėtų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atsakovo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinasis reikalingumas, kadangi kilus realiam pavojui nuosavybei, nebÅ«tų delsiama daugiau kaip pusė metų atlikti medžio kirtimÄ , net jei ir bÅ«tų norima iÅ¡vengti, kad medis bÅ«tų su laja (vegetacijos ir augimo periodu). Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, taip pat Å¡ias aplinkybes savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, teismui pateiktuose ieÅ¡kovės, yra nurodžiusi E. K. ir V.

L., kad nulūžusi klevo dalis lietė namÄ , o vainikas nukrito toje vietoje, kur atsakovas stato transporto priemonę, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ir likusi augti medžio dalis, jei ji nebÅ«tų paÅ¡alinta ir bÅ«tų nulūžusi ir (ar) iÅ¡versta audros, bÅ«tų taip pat lietusi namÄ ir ar kitÄ atsakovui priklausantį turtÄ . Konkrečių duomenų, remiantis kuriais apie tokiÄ grėsmę sprendė ir klevÄ iÅ¡kirtęs asmuo, kaip liudytojas apklaustas E. B., nenurodė.

Taip pat viena iÅ¡ bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų yra ta, kad padarytoji žala bÅ«tų mažiau vertinga negu iÅ¡vengtoji. Pažymėtina, jog atsakovas, teigdamas, jog minėtas klevas kėlė grėsmę ir dėl to galėjo bÅ«ti padaryta žala, konkretaus galimos žalos dydžio nenurodė, apsiribodamas tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais apie galimybę sužaloti jį, sugadinti jam priklausantį automobilį ir ar statinius. Tačiau bÅ«tent atsakovas, teigdamas, jog atsakomybė jam netaikytina dėl to, kad egzistavo bÅ«tinasis reikalingumas, turi įrodyti egzistavus visas bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas.

Kaip jau minėta, iÅ¡vengtosios žalos dydžio atsakovas nenurodė, tačiau teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dėl nulūžusios medžio atÅ¡akos jam padaryta žala nebuvo didelė – buvo apgadintas namo struktÅ«rinis tinkas, stogas, tačiau visi remonto darbai kainavo nedaug. Kiek tiksliai dėl nulūžusios medžio atÅ¡akos atsakovas turėjo nuostolių, teismui taip pat nebuvo pateikta, todėl, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie iÅ¡vengtosios žalos dydį, o atsakovo veiksmais žalÄ padarius gamtai, valstybės saugomam objektui, nėra pagrindo spręsti egzistuojant ir Å¡iÄ bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygÄ .

37. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad net ir egzistuojant pirmiau nurodytai byloje nustatytai situacijai dėl vienos medžio – klevo – augusio valstybinėje miÅ¡ko žemėje, esančioje Å¡alia atsakovui priklausančio namo, atÅ¡akos nulūžimo, kai likusio medžio pjovimo darbai atlikti po daugiau nei pusės metų, buvo galima kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas bei gauti atitinkamÄ leidimÄ ar šį klausimÄ iÅ¡spręsti kitokiu teisėtu bÅ«du, tačiau spręstina, kad atsakovas, bÅ«damas informuotas apie tokio leidimo reikalingumÄ , nuspręsdamas veikti neteisėtai, prisiėmė dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius.

Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad dėl augusio žalio klevo grėsė realus pavojus jam ar kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, turtui, jog medžio kirtimo darbus reikėjo atlikti nesikreipus į atitinkamas institucijas, nes vien tik medžio vienos atÅ¡akos nulūžimas, nesant jokių objektyvių duomenų apie tokio lūžio pobÅ«dį, medžio pažeidimo laipsnį ir galimas neigiamas tokio lūžio pasekmes, medžio augimas Å¡laite ir (ar) galimas medžio pasvirimas į vienÄ pusę, tokios grėsmės nepatvirtina.

Ä®vertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė bÅ«tinojo reikalingumo, kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo.

38. Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl bÅ«tinybės iÅ¡lyginti Å¡laitÄ bei užsėti vejÄ ir pasodinti tujas, tokiu bÅ«du siekiant apsaugoti nuosavybę, kadangi dėl nuo Å¡laito bėgančio vandens yra pažeidžiamas namo pamatas, skyla siena, todėl tujų tvora turėtų sulaikyti bėgantį vandenį, o kartu ir Å¡iukÅ¡les. Nurodytos aplinkybės, viena vertus, nėra pagrįstos jokiais įrodymais, kita vertus, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas, manydamas, kad jo nuosavybei kyla grėsmė ir realus pavojus, negalėjo dėl jo paÅ¡alinimo imtis priemonių nustatyta tvarka, kreipdamasis į atitinkamas institucijas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, net ir atlikus pirminę galimo pažeidimo stebėsenÄ , t. y. kaip galima spręsti iÅ¡ jo nurodytų duomenų, galimai jau žinodamas, kad žemės lyginimo darbus atliko valstybinėje miÅ¡ko žemėje, ir toliau vykdė savo suplanuotus darbus – toje vietoje užsėjo žolę ir pasodino tujas, kas teismui leidžia spręsti, kad atsakovas, net ir žinodamas apie savo neteisėtus veiksmus, nesiekė imtis priemonių kaip galima sumažinti atsiradusiÄ (atsirasiančiÄ ) žalÄ , bet ir toliau jam nepriklausančiame žemės sklype elgėsi kaip Å¡io sklypo savininkas.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas netgi teigė, jog net jei ir bÅ«tų žinojęs, kad žemės sklypas, kuriame jis atliko veiksmus, yra valstybinės miÅ¡ko paskirties žemės sklypas, jis bÅ«tų atlikęs nurodytus veiksmus, kas leidžia teismui abejoti atsakovo sÄ Å¾iningumu ir nurodytu gailėjimusi dėl padaryto pažeidimo, juo labiau parodo atsakovo pozicijÄ dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko paskirties žemės, prioritetÄ teikiant savo reikmėms ir poreikių tenkinimui, o ne gamtos iÅ¡saugojimui.

Dėl galutinio teismo sprendimo 39. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovo prieÅ¡taravimai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Atsakovo pateikti prieÅ¡taravimai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas yra nepagrįstas (iÅ¡ dalies nepagrįstas), kas sudarytų pagrindÄ panaikinti (pakeisti) preliminarų teismo sprendimÄ . Nenustačius Å¡ių aplinkybių, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. preliminarus teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5210-1084/2020 paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 40. Nustatyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 7,84 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija minimaliÄ valstybei priteistinÄ 5,00 Eur dydžio sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970), todėl, tenkinus ieÅ¡kinį, jos priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 290–291 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-5210-1084/2020, kuriuo ieÅ¡kovei Valstybinei miÅ¡kų tarnybai, juridinio asmens kodas 302471705, iÅ¡ atsakovo A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 1 134,00 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto trisdeÅ¡imt keturių eurų 00 ct) žalos atlyginimas, įpareigojant atsakovÄ sumokėti priteistÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Luminor Bank, AB, palikti nepakeistÄ .

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,84 Eur (septynių eurų 84 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėja Jurgita Jasinskaitė