Legislator Case Law & Legislation
225f989a-c60b-4fa2-afe6-dbbfcb01eda3 AI generated

225f989a-c60b-4fa2-afe6-dbbfcb01eda3 · Kauno apygardos teismas

Case Number 225f989a-c60b-4fa2-afe6-dbbfcb01eda3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-1516-657/2021 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00302-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; (S) 2.6.29.1; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas n u t a r t i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieÅ¡kinį atsakovei N. A. dėl skolos, palÅ«kanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

225f989a-c60b-4fa2-afe6-dbbfcb01eda3 · Kauno apygardos teismas: Nėra pagrindo mažinti praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartis arba grÄ Å¾inti nuomojamÄ turtÄ nurodytu terminu, tačiau Å¡ių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartis bÅ«tent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarčių sÄ lygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino Å¡ių aplinkybių. 8.2.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1516-657/2021 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00302-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; (S) 2.6.29.1; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas n u t a r t i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieÅ¡kinį atsakovei N. A. dėl skolos, palÅ«kanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 470,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 423,78 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė N. A. 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022860 (toliau – sutartis), kuria atsakovei buvo iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas – planÅ¡etė Lenovo – IdeaTab X705F 10.1FHD/3GB-HA11NQC3 (toliau – daiktas), 13 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo visÄ sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį 38,99 Eur nuomos mokestį sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais.

Kadangi atsakovė pažeidė sutarties sÄ lygas, nemokėjo nuomos mokesčio, įsiskolinimo nepadengė ir negrÄ Å¾ino daikto, 2020 m. lapkričio 12 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-11/01 pradinė kreditorė reikalavimo teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į atsakovės skolÄ pagal minėtÄ sutartį perleido ieÅ¡kovei. Atsakovė pagal sutartį yra skolinga 470,87 Eur nuomos mokesčio, jai paskaičiuoti 423,78 Eur delspinigiai (0,5 proc. x 180 dienų).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė 3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės N. A. ieškovei UAB Legal Balance 470,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 42,38 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 513,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimÄ ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, nustatytų įmokų laiku nemokėjo, į ieÅ¡kovės siųstÄ raginimÄ atsiskaityti nereagavo, prieÅ¡taravimų per nustatytÄ terminÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiÅ¡kė, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 470,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

5. Bylos medžiaga nustatyta, kad sutarties Å¡alys susitarė, kad, vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Tokiu atveju, metinė delspinigių norma yra itin didelė – 182,50 proc. (0,5 proc. x 365 dienos x 100 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje apskritai nepateikė jokių duomenų apie savo patirtus nuostolius (ar pradinės kreditorės patirtus nuostolius) ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad paskaičiuoti delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo ir visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principus, o praÅ¡omi priteisti delspinigiai nežymiai skiriasi nuo pagrindinės atsakovės skolos, ieÅ¡kovės taikomas netesybų dydis (0,5 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ) vertintinas kaip neproporcingai didelis vartotojui už sutarties pažeidimÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme netesybų dydis ribojamas iki 0,05 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ), todėl mažintinas iki 0,05 proc. ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 42,38 Eur delspinigių, skaičiuojant už 180 dienų nuo 470,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

6. Atsakovė praleido terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę, todėl iÅ¡ jos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

7. Tenkinant ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (57,37 proc., (470,87 + 42,38 = 513,25) / 894,65 (ieÅ¡kinio suma) x 100 proc.)), iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos jos patirtos ir teismui pateiktais dokumentais pagrįstos, bylinėjimosi iÅ¡laidos, proporcingos teismo patenkintų reikalavimų daliai. IeÅ¡kovė byloje patyrė 141 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų: 20 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už procesinių dokumentų parengimÄ , todėl ieÅ¡kovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovės priteistina 80,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (141 Eur x 57,37 proc.).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB Legal Balance prašė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimÄ už akių pakeisti ir priteisti apeliantui UAB „Legal Balance“ iÅ¡ atsakovės N. A. 423,78 Eur delspinigių, 141 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas netinkamai vertino apeliantės praÅ¡omus priteisti delspinigius ir nepagrįstai juos sumažino nuo praÅ¡omų priteisti 423,78 Eur iki 42,38 Eur.

Teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) nuostatomis, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigÄ , sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ . Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali bÅ«ti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali bÅ«ti taikomos VKÄ® normos.

Teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas iki 42,38 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas daugiau nei 10 kartų, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos doktrina ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė, jog apeliantė, vadovaudamasi teismų praktika, prašė priteisti delspinigius už sutrumpintÄ laikÄ â€“ už 180 dienų.

Nėra pagrindo mažinti praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartis arba grÄ Å¾inti nuomojamÄ turtÄ nurodytu terminu, tačiau Å¡ių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartis bÅ«tent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarčių sÄ lygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino Å¡ių aplinkybių. 8.2.

Teismas nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino ir ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. nustačius, jog Apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi Apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Byloje nustatyta, kad nuomotojas UAB „Be kredito“, (toliau – Pradinis kreditorius) ir atsakovė N. A. 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudarė IÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022860, pagal kuriÄ atsakovei 13 mėnesių laikotarpiui buvo iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas – planÅ¡etė Lenovo-IdeaTab X705F 10.1FHD/3GB-HA11NQC3, o atsakovė įsipareigojo visÄ sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė įsipareigojimų pradiniam kreditoriui nevykdė, daikto negrÄ Å¾ino. Pradinė kreditorė ir ieÅ¡kovė 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kuria ieÅ¡kovei UAB Legal Balance buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovės 470,87 Eur skolÄ pagal minėtÄ sutartį. Atsakovei apie reikalavimo perleidimÄ praneÅ¡ta.

12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, todėl yra pagrindas jas sumažinti.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) nuostatas, nes Å¡io įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims. Apeliantės manymu, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis, skaičiuojant juos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , atitinka netesybų skaičiavimo kriterijų.

Apeliantė UAB Legal Balance yra juridinis asmuo, užsiimantis Å«kine – komercine veikla, teikiantis teisines paslaugas ir siekiantis gauti pelno, todėl teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau beveik metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų.

14. Pažymėtina, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ (CK 6.2281 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovės, kad prekę (planÅ¡etę) įsigijo asmeniÅ¡kai fizinis asmuo iÅ¡ juridinio asmens, t. y. verslo subjekto.

15. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu – pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iÅ¡ vartojimo teisinių santykių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovÄ laikė vartotoju bei silpnesniÄ ja Å¡alimi.

16. Pagal kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas savo iniciatyva turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). SÄ lygų nesÄ Å¾iningumÄ vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos DirektyvÄ 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai apibendrino kasacinio teismo praktikÄ dėl CK 6.2284 straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sÄ Å¾iningumo aspektu aiÅ¡kinimo ir taikymo.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas specialiosios sÄ lygos dėl delspinigių sÄ Å¾iningumo klausimas vartotojo atžvilgiu.

18. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį, nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolė taikoma tokioms sutarčių sÄ lygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos, t. y. kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties raÅ¡ytinė sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Å io reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis.

19. Kasacinis teismas apibendrintai yra iÅ¡skyręs du nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų arba sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektus: procedÅ«rinį (t. y. sÄ lygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). ProcedÅ«rinis sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Sutarčių sÄ lygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra iÅ¡reikÅ¡tos aiÅ¡kiai ir suprantamai.

Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotÄ praktikÄ , skaidrumo reikalavimo apimtis neturi bÅ«ti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi bÅ«ti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieÅ¡ sudarant sutartį jam bÅ«tų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sÄ lygų, bet ir aiÅ¡kiai bei suprantamai iÅ¡dėstytos sutarties sÄ lygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiÅ¡kiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iÅ¡ anksto jo suformuluotas sÄ lygas.

ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sÄ lyga gramatiÅ¡kai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sÄ lygos reikÅ¡mės. KlausimÄ , ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sÄ lygÄ , teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iÅ¡ vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje K. ir K.R. prieÅ¡ OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimas byloje B.M., I.O.M. prieÅ¡ SC V.

Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimÄ byloje J.-C. Van H. prieÅ¡ CNP Assurances SA, C-96/14).

20. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sÄ lygos vertinimÄ pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ preziumuojamų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sÄ raÅ¡Ä . Tuo atveju, jei sutarties sÄ lyga neatitinka nė vienos iÅ¡ Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytų sÄ lygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sÄ lygas pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų, nustatytÄ CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 str. 9 d.). Sutarčių sÄ lygos pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sÄ lyga pažeidžiamas sÄ Å¾iningumo reikalavimas ir iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

21. CK 6.2284 straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Å io reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sÄ lygų turinio, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai. Vertinant Å¡iÄ normÄ lingvistiÅ¡kai, bet kuri neskaidri sutarties sÄ lyga, t. y. neatitinkanti aiÅ¡kumo ir suprantamumo reikalavimo, reiÅ¡kia tokios sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ . Tokia nuostata atitinka Direktyvos 93/13/EEB normas.

22. Sprendžiant nagrinėjamoje byloje, ar sutarties sÄ lygos dėl delspinigių turinys ir formuluotė iÅ¡dėstyti aiÅ¡kiai, turi bÅ«ti nustatyta, ar esminė sutarties nuostata, Å¡iuo atveju susijusi su delspinigiais, buvo iÅ¡dėstyta suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar jos detaliai iÅ¡aiÅ¡kintos. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į visas su sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, patikrins, ar nagrinėjamoje byloje atsakovui (vartotojui) buvo perduota visa informacija, kuri gali turėti įtakos jo įsipareigojimų apimčiai ir leistų įvertinti, be kita ko, visÄ jo daikto kainÄ .

Atliekant šį vertinimÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, ar sÄ lygos suformuluotos aiÅ¡kiai ir suprantamai. Å iuo atveju iÅ¡ sÄ lygos turinio matyti, jog joje aiÅ¡kiai buvo numatyti 0,5 procento delspinigiai nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo dienÄ . Taigi, nurodytas sÄ lygų turinys sudaro pagrindÄ teigti, jog atsakovė buvo informuota apie delspinigius, fiksuotÄ delspinigių dydį netinkamai vykdant įsipareigojimus aiÅ¡kia ir suprantama kalba sutarties sudarymo momentu.

Be to, atsakovė pasirašė kiekviename sutarties puslapyje, sutarties sÄ lyga dėl delspinigių buvo įraÅ¡yta pirmajame lape, prie visų kitų esminių sutarties sÄ lygų – termino 12 mėn.), kito mokėjimo termino (2020 m. rugsėjo 19 d.), turto vertės sutarties sudarymo metu (339 Eur su PVM).Tokio pobÅ«džio aplinkybės patvirtina, jog atsakovė žinojo savo pareigas dėl delspinigių, kurie galėjo bÅ«ti skaičiuojami netinkamai vykdant sutartį.

23. CK 6.196 straipsnyje nurodyta, kad sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodytos arba numanomos. Tai reiÅ¡kia, kad sutartyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos esminės siÅ«lomos sutarties sÄ lygos. Kitaip tariant, asmeniui, kuris akceptuoja ofertÄ turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kas konkrečiai siÅ«loma ir nereikėtų jokios papildomos informacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sÄ lygos dėl delspinigių turinys ir formuluotė atitiko aiÅ¡kumo ir suprantamumo reikalavimus, atsakovė su ja buvo supažindintas ir jÄ akceptavo. Dėl to vertinti nurodytÄ sÄ lygÄ kaip neskaidriÄ , o bÅ«tent – pripažinti, jog atsakovui – vartotojui nebuvo suteikta esminė su sutartimi susijusi informacija (apie delspinigius), nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

24. Taigi, iÅ¡analizavus ir įvertinus ginčo sÄ lygÄ dėl delspinigių santykyje su nacionalinės ir tarptautinės teisminės praktikos reikalavimais, nenustatyta, jog ji neatitiko skaidrumo reikalavimo, t. y. nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai, kad jos atsakovė nesuprato. PrieÅ¡ingai, sÄ lyga, nustatanti atsakovės įsipareigojimų naÅ¡tÄ (delspinigius, vėluojant mokėti įmokas) ir sudaranti vienÄ iÅ¡ pagrindinių sutarties dalykų, buvo suformuluota aiÅ¡kiai ir suprantamai. Tokiu bÅ«du teigti, jog sÄ lyga neatitiko sÄ Å¾iningumo reikalavimo pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį nėra teisinio pagrindo.

25. Svarstant delspinigių dydį Å¡ioje civilinėje byloje pažymėtina tai, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.).

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos visada turi bÅ«ti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKÄ® nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali bÅ«ti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kuriÄ gali bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 procentai už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ .

27. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų. Pažymėtina, kad nors apeliantė vadovavosi VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nurodomu 180 dienų maksimalia trukme, už kuriÄ gali bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesilaikė VKÄ® vartotojÄ ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ .

28. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo Å¡alims principų, ginÄÄ nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d.,6.258 str. 3 d.). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K7-75-823/2020).

29. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 0,5 procentų netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) ir todėl yra pagrindas jas sumažinti iki 0,05 procentų už ieÅ¡kovės praÅ¡omas 180 dienas, tokiu bÅ«du apginant vartotojo, silpnesnės Å¡alies interesus bei užtikrinant Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nesuteikiant nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo.

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

31. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, kartu atmetamas ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme bei bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Žibutė Budžienė