2024-11-20 Nr. AB-16887-3-63-3-02673-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-849-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02673-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo N. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui N. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo N. A. (toliau – ir atsakovas, paramos gavėjas) NMA naudai 170 965,44 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2020 m. vasario 3 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

2. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. areštuoti atsakovo turtą bei pinigines lėšas 170 965,40 Eur sumai. Šis pareiškėjo prašymas buvo tenkintas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi.

3. NMA 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. BR6-4899 „Dėl informacijos pateikimo ir nedalyvavimo teismo posėdyje“ informavo teismą apie tai, kad buvo išskaičiuota skolos dalis (2 241,38 Eur) iš atsakovo, todėl prašė priteisti likusią 168 724,06 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas.

4. NMA prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Atsakovas N. A. NMA 2012 m. gegužės 31 d. pateikė paraišką Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-222 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Paraiška įvertinta vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės).

4.2. Pareiškėjas ir atsakovas 2013 m. spalio 10 d. sudarė 2013 m. spalio 10 d. paramos sutartį Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Pagal Paramos sutarties 1.1 papunktį paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-PR001 „Pakavimo ir fasavimo cecho atidarymas“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paramos gavėjui parama buvo suteikta: pastato statybai, pastato techniniam projektui, konsultavimo paslaugoms, frontaliniam krautuvui, teleskopiniam krautuvui. NMA 2013 m. gruodžio 18 d. gavo prašymą keisti investicijas, t. y. vietoje frontalinio ir teleskopinio krautuvų įsigyti specializuotą biomasės krautuvą. 2014 m. sausio 9 d. susitarimu Nr. 1 leista pakeisti investicijas ir terminus. 2014 m. liepos 3 d. NMA buvo gautas prašymas leisti atsisakyti pastato statybos, o paramą panaudoti biriems produktams pervežti skirtos puspriekabės bei granulių / skiedrų pakavimo linijoms įsigyti. NMA neprieštaravo pakeitimams ir 2014 m. liepos 7 d. pasirašė susitarimą Nr. 2. Atsakovas 2014 m. vasario 27 d. pateikė NMA pirmąjį mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KL-12-1010519-MP001, prašydamas NMA kompensuoti patirtas išlaidas už įsigytą specializuotą biomasės krautuvą. NMA 2014 m. balandžio 13 d. išmokėjo atsakovui 89 831,44 Eur paramos sumą. Atsakovas 2015 m. sausio 29 d. NMA pateikė antrąjį mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-MP002, prašydamas NMA kompensuoti patirtas išlaidas už įsigytą pakavimo įrenginį CV 4080 bei konsultavimo projekto paraiškos, verslo plano rengimo ir įgyvendinimo klausimais paslaugas. NMA 2015 m. balandžio 14 d. išmokėjo paramos gavėjui 81 134,00 Eur paramos sumą. Atsakovui iš viso buvo išmokėta 170 965,44 Eur paramos suma.

4.3. N. A., įgyvendindamas Projektą, padarė pažeidimą, t. y. sukūrė dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Paramos gavėjas didžiąją dalį paslaugų teikė kitiems paramos gavėjams, kuriuos siejo ta pati vieta, veikla, giminystės ryšiais susiję asmenys. 2015–2018 metų veiklos sistemiškumas formuoja faktinių aplinkybių visumą, kuri leidžia teigti buvus suderinamumui minėtiems ūkio subjektams naudojantis viena kitos prekėmis ir paslaugomis vykdant veiklą. Tokiu būdu buvo dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą, nors paraiškos buvo pateiktos skirtingų pareiškėjų, tačiau jų steigėjai buvo susiję giminystės ryšiais bei vėliau trijų bendrovių akcijas įgiję asmenys tarpusavyje derino veiksmus, įmonės veikė kontroliuojamos tų pačių giminystės ryšiais susijusių asmenų grupės. Fizinių asmenų grupė, dirbtinai padalijusi investicijas į keletą projektų, kuriuos valdo tų pačių asmenų grupė, sukūrė teisinę struktūrą, leidusią nepaisyti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų apribojimų, dėl to projektai neprisideda prie Europos Sąjungos paramai keliamų tikslų pasiekimo. Atsižvelgusi į tai, NMA 2019 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-100 „Dėl N. A. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir NMA skolos sprendimas), pagal kurį atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą.

5. Atsakovas N. A. atsiliepime į prašymą nesutiko su jo tenkinimu.

6. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

6.1. NMA 2019 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-100 „Dėl N. A. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“, kuriame konstatavo, jog paramos gavėjai UAB „Timbersita“, UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergija“ ir N. A. veikia kaip vienas ekonominis vienetas, o jų pateikti projektai vertintini kaip vienas projektas, nes atsakovas rinkoje neveikia kaip atskiras subjektas, visus paramos gavėjus sieja tariami geografinis, ekonominis, funkcinis bei asmeniniai ryšiai. NMA vertino, kad tai pakankamos aplinkybės vertinti, jog atsakovas neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, todėl taikė atsakovui išmokėtos 170 965,40 EUR paramos susigrąžinimo sankciją.

6.2. NMA skolos sprendimas per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos galėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsakovas minėtą sprendimą gavo 2019 m. gruodžio 10 d., todėl NMA prašymą teismui pateikė dar neįsiteisėjus minėtam NMA skolos sprendimui ir neturėdama reikalavimo teisės į grąžintinas lėšas. Atsakovas pagal Taisyklių 19 punkto nuostatas, iki grąžintinų lėšų grąžinimo termino pabaigos dar turėjo teisę kreiptis į NMA dėl lėšų grąžinimo dalimis, o NMA, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo, kai nesuėjęs jos grąžinimo terminas, nepagrįstai apribojo atsakovo teises pasinaudoti numatyta teise.

6.3. NMA skolos sprendimas yra nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio (dabartinės įstatymo redakcijos 10 straipsnis) reikalavimų ir gero viešo administravimo principo, o atsakovui negali atsirasti civilinė atsakomybė nesant jo neteisėtiems veiksmams ir kaltei. Minėtas sprendimas, be kita ko, priimtas suėjus senaties terminui.

6.4. NMA atsakovo ir kitų minėtame sprendime minimų paramos gavėjų tariamą dirbtinių sąlygų sukūrimą kvalifikuoja kaip pažeidimą, todėl svarbu nustatyti, ar šis pažeidimas turėtų būti laikomas tęstiniu arba pakartotiniu. Net jei būtų konstatuojama, kad NMA nurodytas pažeidimas yra realus, jis, pagal savo pobūdį negali būti laikomas pakartotiniu arba tęstiniu, kadangi dirbtinės sąlygos buvo sukurtos jau paraiškų pateikimo metu ir pažeidimas buvo padarytas būtent tą dieną, kai atsakovas NMA pateikė paraišką paramai gauti. Atsakovas jokių veiksmų, kurie nebūtų NMA žinomi nuo pat paraiškos pateikimo momento neatliko, todėl negali būti konstatuojamas pažeidimo pakartotinumas. Pažeidimo tęstinumas siejamas su neveikimu, o NMA skolos sprendime pažeidimas aprašytas kaip atsakovo ir kitų paramos gavėjų aktyvūs veiksmai, todėl negali būti konstatuojamas ir tęstinumas. NMA be teisinio pagrindo, nesuėjus terminui NMA skolos sprendime nurodytoms lėšoms grąžinti kreipėsi su prašymu į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą – priteisė NMA iš atsakovo N. A. 168 724,06 Eur dydžio skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 168 724,06 Eur sumos nuo 2020 m. vasario 3 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Teismas paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Atsakovas 2012 m. gegužės 31 d. NMA pateikė Paraišką , o 2013 m. spalio 10 d. su atsakovu buvo pasirašyta Paramos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įgyvendinti Projektą.

8.2. NMA 2013 m. gruodžio 18 d. gavo prašymą keisti investicijas, t. y. vietoje frontalinio ir teleskopinio krautuvų įsigyti specializuotą biomasės krautuvą. NMA 2014 m. sausio 9 d. susitarimu Nr. 1 leido pakeisti investicijas ir terminus.

8.3. NMA 2014 m. liepos 3 d. buvo gautas prašymas leisti atsisakyti pastato statybos, o paramą panaudoti biriems produktams pervežti skirtos puspriekabės bei granulių / skiedrų pakavimo linijoms įsigyti. NMA neprieštaravo pakeitimams ir 2014 m. liepos 7 d. pasirašė susitarimą Nr. 2.

8.4. Atsakovas 2014 m. vasario 27 d. pateikė NMA pirmąjį mokėjimo prašymą, prašydamas kompensuoti patirtas išlaidas už įsigytą specializuotą biomasės krautuvą. NMA 2014 m. balandžio 13 d. išmokėjo atsakovui 89 831,44 Eur paramos sumą.

8.5. Atsakovas 2015 m. sausio 29 d. NMA pateikė antrąjį mokėjimo prašymą, prašydamas kompensuoti patirtas išlaidas už įsigytą pakavimo įrenginį CV 4080 bei konsultavimo projekto paraiškos, verslo plano rengimo ir įgyvendinimo klausimais paslaugas. NMA 2015 m. balandžio 14 d. išmokėjo atsakovui 81 134,00 Eur paramos sumą. Iš viso išmokėta 170 965,44 Eur paramos suma.

8.6. NMA 2018 m. spalio 29 d. - 2018 m. lapkričio 29 d. atliko pakartotinę patikrą vietoje ir 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. S-VL-0279771 jos ataskaitą pateikė paramos gavėjui. NMA 2019 m. vasario 20 d. Įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimo išvada Nr. PTI-11 pasiūlyta paramos gavėjui taikyti sankciją – išmokėtos 170 965,44 Eur paramos susigrąžinimą bei nutraukti Paramos sutartį.

8.7. NMA, nustačiusi, kad paramos gavėjas sukūrė dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą bei neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, ir gavusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pritarimą, 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SKP-100 „Dėl N. A. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ nusprendė paramos gavėjui taikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukdama Paramos sutartį.

8.8. NMA 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. BRK-7323 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ informavo atsakovą apie tai, kad jis privalo grąžinti 170 965,44 Eur suteiktos paramos sumą per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos pervesdamas ją į NMA rašte nurodytą sąskaitą.

9. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendė, jog nagrinėjamai bylai precedento reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 35 punkte konstatavo, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas, todėl NMA turėjo teisę išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Teismas nurodė, jog atsakovas nustatytu terminu NMA skolos sprendime nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė, todėl NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas išaiškino, jog nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėjas dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Teismas, nustatęs, kad priimtas NMA skolos sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatavo, kad NMA reikalavimas priteisti grąžintiną lėšų sumą yra pagrįstas ir jį tenkino.

11. Teismas nustatęs, kad atsakovas apie priimtą NMA skolos sprendimą buvo informuotas NMA 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. BRK-7323 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo, be kita ko, buvo įspėtas apie tai, jog negrąžinus skolos bus skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, sprendė, kad NMA reikalavimas priteisti palūkanas už negrąžintas lėšas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkino ir jį.

III. 12. Atsakovas N. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei nepagrįstai ignoruodamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas priimtas išimtinai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 12 d. priimtos nutarties administracinėje byloje Nr. eA-850-575/2023, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo „Dėl N. A. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ Nr. SKP-100 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, pagrindu, visiškai neįvertinus kitų su pareiškėjo prašymo dėl skolos priteisimo pateikimu susijusių aplinkybių. NMA skolos sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas savaime negali reikšti absoliutaus ir nekvestionuotino NMA reikalavimo priteisti susidariusią skolą.

13.2. NMA skolos sprendimas atsakovui buvo atsiųstas kartu su 2019 m. gruodžio 4 d. raštu, kuriuo jam buvo pranešta apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, taip pat nurodyta informacija apie šių lėšų grąžinimo terminą. Šiuo raštu taip pat buvo prašoma lėšas grąžinti per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto užregistravimo NMA dienos (t. y. 2019 m. gruodžio 4 d.), o tai reiškia, jog lėšos turėjo būti grąžintos iki 2020 m. vasario 4 d. NMA priemonių grąžintinoms lėšoms susigrąžinti galėjo imtis iki 2020 m. vasario 4 d. šių lėšų atsakovui geranoriškai negrąžinus ir nesikreipus į pareiškėją dėl grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis, tačiau prašymas teismui buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 6 d., t. y. nepraėjus savaitei nuo 2019 m. gruodžio 4 d. rašto, kuriuo atsakovui buvo pranešta apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, užregistravimo NMA.

13.3. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina NMA piktnaudžiavimo administraciniu procesu faktą ir yra reikšminga sprendžiant pareiškėjo prašymo dėl skolos priteisimo pagrįstumo klausimą. Teismo sprendime nenurodyti jokie argumentai, dėl kurių teismas atmetė arba nevertino pareiškėjo piktnaudžiavimo administraciniu procesu fakto, bet ir klaidingai konstatuota, kad NMA kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nes atsakovas geranoriškai skolos negrąžino, ir nesikreipė dėl skolos išdėstymo dalimis. Teismas ignoravo ir aplinkybes, kad NMA neturėjo reikalavimo teisės ir apribojo atsakovo teisę kreiptis dėl grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis.

14. Pareiškėjas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

15.1. Priešingai, nei tvirtina atsakovas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos medžiagą, bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, nereiškia, kad teismas nevertino pastarojo argumentų ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

15.2. ABTĮ nenustatyta galimybė NMA kreiptis į teismą tik dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl NMA kartu su prašymu kreipėsi ir dėl skolos priteisimo. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės bei atsakovui apskundus NMA skolos sprendimą, byla dėl skolos priteisimo sustabdoma ir teismo procesas gali užtrukti apie 2 metus. NMA skolos sprendime išsamiai, detaliai ir motyvuotai pagrindė pažeidimus, įrodančius atsakovo nesąžiningumą, todėl tikėtina, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, turtas, įgytas už neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos lėšas gali būti išvaistytas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams.

15.3. NMA kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekdama užkirsti kelią tikėtinai grėsmei, kad atsakovas pasielgs nesąžiningai ir sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar taptų negalimas. NMA, būdama akredituota institucija, atliekančia funkcijas, susijusias su Europos Sąjungos paramos lėšų išmokėjimo ir projektų kontrolės klausimais, privalėjo imtis priemonių, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NMA prašymo priteisti iš atsakovo NMA naudai 170 965,44 Eur (vėliau išskaičiavus dalį skolos, likusią 168 724,06 Eur sumą) skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 168 724,06 Eur sumos nuo 2020 m. vasario 3 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas tenkino NMA prašymą, nustatęs, kad NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. Nr. SKP-100 „Dėl N. A. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“, kuriuo nuspręsta susigrąžinti iš atsakovo 170 965,44 Eur susidariusią skolą (vėliau išskaičiavus dalį skolos, likusią 168 724,06 Eur sumą), yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovas nėra grąžinęs skolos.

18. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei ignoravo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, o NMA, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl skolos priteisimo kreipėsi ne tik neturėdama reikalavimo teisės, bet ir nepagrįstai tokiais savo veiksmais apribodama atsakovo teisę grąžinti skolą arba kreiptis į NMA dėl grąžintinų lėšų išdėstymo dalimis nustatytu terminu. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl turėtų būti paliktas nepakeistas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Atsakovas apeliaciniame skunde išdėstė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

21. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2219-520/2020).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasi teismų praktikoje suformuluotais išaiškinimais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių tenkino NMA prašymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu, todėl papildomai jų šioje nutartyje nekartoja. Tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, subjektyviai vertina byloje susiklosčiusią situaciją, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

23. Byloje nustatyta, jog NMA, nustačiusi, jog atsakovas sukūrė dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą bei neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas (atsakovas ir kiti paramos gavėjai UAB „Šilutės bioenergija“, UAB „Sugintų ruoša“ ir UAB „Timbersita“ buvo susieti geografiniu, ekonominiu, funkciniu ir asmeninių ryšių kriterijais), ir vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1 bei 197.3.16 papunkčiais, Paramos sutarties 19.1, 25.4, 25.23 bei 25.24 papunkčiais, Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalimi, Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 punktu, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, priėmė 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. SKP-100 „Dėl N. A. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“, kuriuo nusprendė atsakovui taikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 21R-175 (AG-26/06-2020) atmetė atsakovo skundą. Atsakovas 2020 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimą Nr. 21R-175 (AG-26/06-2020) ginčijo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1186-872/2022 taip pat atmetė N. A. skundą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-850-575/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą. Taigi, NMA skolos sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti iš atsakovo jam išmokėtas paramos lėšas, yra galiojantis, jo pagrįstumą ir teisėtumą yra įvertinę ir patvirtinę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, todėl faktinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, šioje byloje iš naujo neįrodinėjamos (ABTĮ 57 str.).

24. Pažymėtina, jog pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktą, sprendimas dėl grąžintinų lėšų yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje, be kita ko, išaiškinta, jog nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų, toks sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Šio išaiškinimo laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2462-442/2021, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1515-821/2023 ir kt.).

25. Atsakovui apskundus NMA skolos sprendimą ir teismams priėmus galutinius sprendimus dėl šio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, atsakovui negrąžinus lėšų, taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA turėjo teisę imtis priemonių išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi taikytini teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) NMA skolos sprendime nurodytų sumų, NMA dėl skolos priteisimo pagrįstai kreipėsi į teismą. Todėl nagrinėjamu aspektu nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad NMA neturėjo reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo dar nesuėjus 60 kalendorinių dienų terminui skolai grąžinti arba prašymui skolą išdėstyti dalimis pateikti, kadangi, kaip jau minėta, pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, būtent NMA skolos sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas šias lėšas priteisti – tik vienas iš būdų susigrąžinti NMA skolos sprendime nurodytas lėšas.

26. Iš NMA 2019 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. BRK-7323 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ matyti, kad juo NMA informavo atsakovą apie NMA priimtą skolos sprendimą (susigrąžinti 170 965,44 Eur paramos sumą) bei suteikė jam 60 kalendorinių dienų terminą skolai grąžinti. Atsakovas šiuo raštu, be kita ko, buvo įspėtas apie tai, kad negrąžinus skolos per nurodytą terminą, jam bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos, o NMA turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Iš išdėstyto matyti, jog NMA nagrinėjamu atveju laikėsi Gražintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte nustatyto reikalavimo suteikti skolininkui 60 kalendorinių dienų terminą lėšoms grąžinti, o prašymo teismui dėl skolos ir palūkanų priteisimo pateikimas neapribojo atsakovo teisės grąžinti NMA skolą geruoju arba kreiptis į pastarąją dėl skolos išdėstymo dalimis. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovui buvo sudarytos kliūtys nustatytu terminu grąžinti NMA skolą arba pateikti prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis taip pat nėra.

27. Atsakovui nustatytu terminu negrąžinus NMA išmokėtos paramos ir nepateikus prašymo išdėstyti skolą dalimis, pradedant 2020 m. vasario 3 d. pagrįstai skaičiuotos 5 procentų metinės palūkanos nuo 168 724,06 Eur skolos sumos.

28. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovo pareigą grąžinti paramos lėšas nustatantis NMA skolos sprendimas yra galiojantis, o NMA kreipėsi į teismą, prašydama priteisti būtent šiame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas, atsakovas apie priimtą sprendimą buvo tinkamai informuotas, terminas gera valia grąžinti paramos lėšas yra pasibaigęs, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl grąžintinų lėšų (skolos) ir palūkanų priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

29. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo N. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius