2019-10-29 Nr. AB-20827-3-61-3-03316-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-695-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03316-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. ATRS-3354 neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 12-01-1451; 3) pareiškėjo K. B. atžvilgiu privalomąją pradinę karo tarnybą atidėti einamaisiais 2019 metais dėl jo sveikatos sutrikimų ir (ar) dėl to, kad būtų išvengta šiame skunde motyvuotai nurodytos pareiškėjo asmeninės ir visuomeninės žalos kilimo.

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. ATRS-3354 bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 12-01-1451 galiojimą ir uždrausti atsakovui Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo K. B. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl jo sveikatos būklės ir kitą bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjo sveikatai, yra nepagrįsti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus šiuo metu negali būti daroma išvada, jog, netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kiltų didelė žala jo sveikatai. Įvertinęs tokio pobūdžio ginčuose atsakovei suteikiamą diskrecijos teisę spręsti dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo, pagal byloje esančią medžiagą teismas nematė pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas K. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir dėl šios dalies priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo prašymą ir pritaikyti šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. ATRS-3354 „Dėl sprendimo neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos“ ir Lietuvos krašto apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 12-01-1451 galiojimą bei uždrausti atsakovui Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2019 m. kovo 28 d. yra gydomas nuo kairiojo kelio priešgirnelinio (prepataliarinio) bursito, gydymas iki šiol nėra sėkmingas. 2019 m. spalio 3 d. numatyta atlikti išsamesnius tyrimus ligos būklei įvertinti. Dėl šios ligos pagal ekspertinių išvadų lentelę pareiškėjas iš viso turėtų būti atleistas nuo karo tarnybos arba jam šaukimas į tarnybą turėtų būti atidėtas bent metams.

Pareiškėjas pažymi, kad minėti kairiojo kelio sutrikimai pasireiškė vėliau nei jo sveikata buvo tikrinama Karinės medicinos ekspertinėje komisijoje, tačiau Krašto apsaugos ministras 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendime visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti šiuos reikšmingus duomenis, susijusius su jo sveikata.

Teigia, jog jam esant tokios sveikatos būklės, būtų labai pavojinga atlikti karo tarnybą, kadangi jo sveikatai gali būti padaryta nepataisoma žala.

Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra labai svarbus dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalį karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo, o tai reiškia, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas, būdamas net ir tokios sveikatos būklės, ir toliau bus šaukiamas atlikti karo tarnybą.

Pareiškėjas teigia, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, medicinos dokumentų išrašais, teisiniu reglamentavimu, pačios Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės skelbiama oficialia informacija jis pagrindė realią žalą jo sveikatai, kuri kiltų tarnybos atlikimo atveju. Pažymi, jog asmens sveikata yra didžiausias įmanomas turtas ir Konstitucijos saugoma vertybė, todėl bet kokia žala asmens sveikatai laikytina didele žala, kuri daugeliu atveju praktiškai neatitaisoma, todėl turi būti saugoma žymiai stipriau ir atidžiau.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai prioritetą skyrė Lietuvos kariuomenės diskrecijos teisei spręsti dėl nuolatinės privalomosios karo tarnybos atidėjimo, o ne pareiškėjo sveikatos apsaugai, kurią kaip prioritetinę kitų konstitucinių teisių atžvilgiu garantuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Be to, pareiškėjui pateikus skundą teismui, teismo minima tokio pobūdžio ginčų diskrecijos teisė jau yra ne atsakovo, o teismo, nagrinėjančio inicijuotą bylą, todėl šis teismo nurodytas argumentas negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Lietuvos kariuomenei nepašaukus jo, vietoj jo bus pašauktas kitas su tinkama karo tarnybai sveikata šauktinis, todėl nei Lietuvos kariuomenei, nei valstybei iš esmės jokia reikšminga žala negresia, o pareiškėjo karo tarnybos, atsižvelgiant į jos specifiką ir fizinius krūvius, atveju jo sveikatai būtų padaryta neatitaisoma žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo K. B. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, tam įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teisme prašo panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. ATRS-3354 „Dėl sprendimo neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos“ bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 12-01-1451 „Dėl 2019 m. rugsėjo 2 d. skundo“, kuriais iš esmės yra atmetamas pareiškėjo prašymas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Pareiškėjas atskirojo skundo argumentus, kodėl turėtų būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės motyvuoja savo sveikatos būklės vertinimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, jog pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus šiuo metu negali būti daroma išvada, jog, netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kiltų neatitaisoma žala jo sveikatai. Pareiškėjo pateikti dokumentai tik patvirtina tam tikros ligos diagnozę, tačiau nėra jokių specialistų (gydytojų) išvadų, kad dėl tokio sveikatos sutrikimo asmeniui, atliekant privalomąją karo tarnybą, galėtų būti padaryta neatitaisoma žala sveikatai.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasikeitus aplinkybėms, proceso dalyvis turi teisę bet kurioje proceso stadijoje kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgus į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus, šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė