2017-03-14 Nr. AB-5934-3-61-3-03291-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-932-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03291-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kristroma“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-59/14 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarime už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 9 dalies reikalavimų nesilaikymą Bendrovei nutarta taikyti ekonominę sankciją ir skirta 1 250 Lt bauda. Departamento manymu, Bendrovė pažeidimą padarė tuo, jog 2014 m. kovo 27 d. jai priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas apie 23 val. 20 min. barmenė pardavė vieną butelį brendžio „Stock 84“. Tokiu būdu neva buvo pažeistas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas).

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 197 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Licencijavimo taisyklės), galiojusių Tarybos sprendimo priėmimo metu, 35 punkto nuostatomis, Kauno ir Panevėžio apygardos teismų praktika, teigė, kad Tarybos sprendimas dėl laiko apribojimo prekiauti alkoholiu pareigą Bendrovei galėjo sukurti tik nuo rašytinio pranešimo apie šio sprendimo priėmimą įteikimo registruotu laišku dienos. Tačiau pareiškėjui nebuvo (nėra) įteiktas joks pranešimas ir jis teisės aktų (taisyklių) nustatyta tvarka nėra informuotas apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, todėl Bendrovė neprivalo ir neprivalėjo laikytis Tarybos sprendimu nustatyto apribojimo, vadinasi nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis.

Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas taip pat yra neteisėtas ir dėl to, kad priimtas praleidus Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 1 mėnesio terminą. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį teisiškai reikšmingas faktas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio terminas, per kurį institucija turi išnagrinėti bylą ir, esant pagrindui, skirti baudą susietas su pažeidimo nustatymo diena. Pažeidimo nustatymo diena laikytina diena, kai kompetentinga taikyti Įstatymo 34 ir 35 straipsnių nuostatas kontrolės institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) objektyviai galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas Įstatymo pažeidimas. Nutarime nurodytu atveju tyrimą pradėjo ir visą reikšmingą informaciją surinko Kauno VPK Kauno miesto centro PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovada (toliau – PN), kuri kompetentinga ir įgaliota Bendrovės atžvilgiu taikyti Įstatymo 34 ir 35 straipsnių nuostatas. Tokiu būdu Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas išnagrinėti bylą ir paskirtą naudą turėjo būti skaičiuojamas nuo 2014 m. kovo 27 d., kai PN nustatė visas pagrindines aplinkybes, kuriomis grindžiamas Nutarimas. Vėlesnis aplinkybių patikslinimas ar nereikšmingas papildymas negali (negalėjo) įtakoti Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skaičiavimo pradžios, todėl 1 mėnesio terminas turėjo baigtis 2014 m. balandžio 27 d. PN surinktos medžiagos perdavimas Departamentui negali būti pagrindas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimui ir jo skaičiavimui iš naujo. Perduodant medžiagą iš vienos kompetentingos institucijos kitai būtų sudarytos galimybės priimti nutarimus per neapibrėžtą laiką.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis PN 2014 m. balandžio 17 d. raštu ir Departamento surinkta medžiaga nustatė, jog UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje, adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, draudžiamu metu (nuo 22.00 val. iki 8.00 val.) prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Atsakovas pažymėjo, kad Tarybos sprendimu apribotas alkoholiniais gėrimais prekybos laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-261-133/2014 2014 m. vasario 5 d. neskundžiama nutartimi paliko galioti sprendimą netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 9 dalį. Atsakovas tvirtino, kad padarytą Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą patvirtina PN 2014 m. balandžio 17 d. raštu atsiųsta medžiaga, 2014 m. kovo 28 d. Tarnybiniai pranešimai, UAB „Kristroma“ darbuotojos 2014 m. kovo 27 d. rašytinis paaiškinimas, alkoholinių gėrimų pirkėjo 2014 m. kovo 27 d. rašytinis paaiškinimas, Tarybos sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-133/2014 ir kitos byloje esančios aplinkybės.

Atsakovas teigė, kad Nutarimą priėmė nepažeisdamas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, nes ekonominė sankcija pareiškėjui buvo skirta pagal Departamento 2014 m. gegužės 22 d. Protokolą Nr. ATK2-063, kuris buvo surašytas vadovaujantis 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. gegužės 5 d. iš policijos gauta informacija ir medžiaga apie pareiškėjo galbūt padarytus pažeidimus. Argumentus dėl termino išnagrinėti bylą ir skirti baudą Departamentas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu skundą atmetė ir nustatė, kad UAB „Kristroma“ Nutarime nubausta už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai dėl rašto neįteikimo bei dėl termino skaičiavimo, todėl jų teismas sprendime nusprendė nebekartoti.

Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje sprendžiama, ar tai, jog Nutarimas taikyti ekonomines sankcijas už Įstatymo pažeidimus buvo priimtas vadovaujantis netinkama Įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, pagal kurią savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais (tai teismo posėdyje pripažino ir atsakovo atstovė), yra teisinis pagrindas naikinti Nutarimą kaip neteisėtą.

Teismas nusprendė skundo netenkinti, nes, nors buvo netinkamai pritaikyta Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis (dėl to ginčo nėra), tačiau atsakovo surinktų faktinių aplinkybių visuma – 2014 m. kovo 27 d. apie 23 val. 20 min. UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo parduotas vienas neatidarytas 0,7 l talpos butelis brendžio „Stock 84“ už 45,2 Lt, kurį pirkėjas išsinešė iš kavinės – leidžia padaryti išvadą, kad buvo pažeista Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais; šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Teismas akcentavo, kad už šį pažeidimą Įstatymo toje pačioje 34 straipsnio 3 dalyje numatyta ta pati bauda, kaip ir pažeidus Įstatymo 18 straipsnio 9 dalį. Teismas sprendė, kad šioje byloje nėra pažeidžiamas non reformatio in peius principas.

III. Pareiškėjas UAB „Kristroma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai perkvalifikavo pažeidimą. Nutarimu UAB „Kristroma“ buvo nubausta už Tarybos sprendimo (Tarybos sprendimas panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2033-662/2015) pažeidimą ir tai neturi nieko bendro su Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimu. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas yra pažeidžiamas, kai alkoholiniai gėrimai po 22 val. parduodami uždarytose pakuotėse ir (ar) išsinešimui. Šiuo atveju toks pažeidimas Nutarime UAB „Kristroma“ nebuvo inkriminuotas ir ji nebuvo baudžiama už tokio pažeidimo padarymą. Pagal Įstatymo 34 straipsnį teismui nėra suteikti įgaliojimai savarankiškai taikyti ekonomines sankcijas už Įstatymo pažeidimus, teismas galėjo ir privalėjo tik įvertinti Nutarimo teisėtumą, bet ne taikyti ekonomines sankcijas ir (ar) inkriminuoti naujus Įstatymo pažeidimus, kurie net nebuvo nurodyti Nutarime. UAB „Kristroma“ nebuvo suteikta galimybė apsiginti nuo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto pažeidimo inkriminavimo, tai lemia tokios kvalifikacijos neteisėtumą ir UAB „Kristroma“ teisių pažeidimą. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto inkriminavimas ir nubaudimas už šio pažeidimo padarymą sprendimu prieštarauja Įstatyme įtvirtintai pažeidimų nagrinėjimo tvarkai bei terminams. Teismo sprendimas nepagrįstas teisės normomis.

2. Tinkamas ir teisingas ginčo išsprendimas priklausomas nuo tinkamo Licencijavimo taisyklių aiškinimo bei taikymo, tačiau teismas į nurodytas taisykles neatsižvelgė. Licencijavimo taisyklės yra specialusis teisės aktas, kuris numato Tarybos sprendimo vykdymo tvarką, pagal kurią Tarybos sprendimo vykdymo pradžia nesutampa su teisės akto įsigaliojimo data. Todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi ir pirmenybė teikiama būtent specialiosioms teisės normoms – Licencijavimo taisyklėms.

3. Vadovaujantis Licencijavimo taisyklių 35 punkto nurodytomis taisyklių nuostatomis yra akivaizdu, kad Tarybos sprendimas, priimtas Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pagrindu, pareigą UAB „Kristroma“ galėjo sukurti tik nuo rašytinio pranešimo įteikimo registruotu laišku dienos. UAB „Kristroma“ nebuvo (nėra) įteiktas pranešimas ir ji teisės aktų (taisyklių) nustatyta tvarka nėra informuota apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, todėl, vadovaujantis Licencijavimo taisyklių 35 punktu, UAB „Kristroma“ neprivalo ir neprivalėjo laikytis Tarybos sprendimu nustatyto apribojimo.

4. Tiek Lietuvos vyriausiasis teismas, tiek ir Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra priėmę sprendimus analogiškose bylose, kuriose buvo pripažinta, kad analogiški Departamento nutarimai yra neteisėti ir naikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1353-858/2016 priimtas sprendimas, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-2620-629/2016 priimtas sprendimas).

5. Teismas tinkamai neįvertino, jog Nutarimas yra priimtas praleidus Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį vieno 1 terminą.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl padarytos veikos kvalifikacijos atmestini vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio byloje, kurioje teismas perkvalifikavo ūkio subjekto padarytą pažeidimą (2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-144/2010). Atsakovas taip pat pažymi, kad teismo pozicija neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai tokio pobūdžio bylose: 2013 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-563/20l3. 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1363/2013, 2013 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1432/2013, 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1364/2013, 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1727/2013, 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2209/2013, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1679/2013. 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2058/2013, 2014 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-20/2014, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-419/2014, 2014 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-641/2014, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014, 2015 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-354-261/2015, 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015 ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Kristroma“ Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą skirta 1 250 Lt (362,03 Eur) bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą atmetė ir nustatęs, kad atsakovas netinkamai kvalifikavo veiką, pažeidimą perkvalifikavo, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje pripažino, kad pareiškėjas Nutarimu nubaustas už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto pažeidimo padarymą. Sprendime teismas konstatavo, jog iš esmės atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Nutarimą panaikinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo pažeidimą, taip pat, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo Licencijavimo taisyklėmis bei neatsižvelgė, jog Nutarimas priimtas praleidus Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima laikyti teisėtu bei pagrįstu.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog administracinėje byloje ginčo nekyla dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė 2012 m. spalio 10 d. išdavė licenciją Nr. 2207 pareiškėjui verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurioje nurodyta prekybos vieta yra kavinė (duomenys neskelbtini), Kaune, prekybos laikas 0–24 val. (b. l. 30), kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo“, vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, nusprendė apriboti pareiškėjui šioje vietoje prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. Byloje nustatyta, kad atsakovas, nustatęs, jog Bendrovei priklausančioje kavinėje, (duomenys neskelbtini), Kaune, draudžiamu metu, nuo 22.00 val. iki 8 val., buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais, priėmė skundžiamą nutarimą dėl Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nesilaikymo (b. l. 5–7).

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Tarybos sprendimo dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino pareiškėjo ginčytą Tarybos sprendimo dalį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2033-662/2015, nurodytą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Nutarimu turėjo būti nubaustas už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto pažeidimo padarymą, todėl pažeidimą perkvalifikavo. Kaip jau pažymėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde be kita ko nurodo, kad teismas nepagrįstai perkvalifikavo atsakovo konstatuotą Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą ir sprendė, kad jis pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.

Pareiškėjui Nutarimu pritaikyta sankcija už Įstatymo (2013 m. balandžio 25 d. Įstatymo Nr. XII-264 redakcija) 18 straipsnio 9 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais; šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 9 dalies atribojimo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2241/2012, 2016 m. vasario 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1353-858/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 9 dalies pažeidimai pasireiškia skirtingo pobūdžio veikla. Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis numato diskrecijos teisę savivaldybių taryboms, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ir tokio laiko ribojimo mato, laiko nėra konkrečiai numatoma. Be to, tokiu laiku prekyba alkoholiniais gėrimais iš viso nėra galima. Tuo tarpu Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto esmė yra numatyti imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, kai ūkio subjektas turi imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Taigi šia norma nėra draudžiama inter alia (be kita ko) visiškai prekiauti alkoholiniais gėrimais, bet turi būti laikomasi normoje numatytų ribojimų. Šis atskyrimas lemia, kad sprendžiant dėl tam tikrų įpareigojimų nesilaikymo, kvalifikuojant padarytą pažeidimą turi būti atsižvelgiama į konkretaus pažeidimo aplinkybes, sprendžiama, kokios normos dispoziciją jis atitinka.

Protokole (b. l. 23–24) nurodyta, kad Tarybos sprendimu buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-133/2014 Tarybos sprendimo galiojimas Bendrovės atžvilgiu paliktas galioti. Nutarime, kuriuo Bendrovei pritaikyta sankcija, taip pat nurodyta, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 9 dalį ir už tai jai taikoma atsakomybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo metu galiojo tiek Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 puntas, tiek ir Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis. Teisės normą, pagal kurią kvalifikuoti teisės pažeidimą parinko atsakovas (Įstatymo 39 str. 2 d.). Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovė teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodydama, kad Departamentas pasirinko pareiškėjo veiką kvalifikuoti pagal Įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, nes administracinėje byloje, kurioje buvo ginčijama Tarybos sprendimo dalis, buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti ginčijamos Tarybos sprendimo dalies galiojimą. Kaip buvo pažymėta, tiek protokole, tiek ir ginčijamame nutarime konkrečiai nurodyta, kad pareiškėjas yra kaltinamas Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pažeidimu, Protokole bei Nutarime išdėstyto Bendrovės galbūt padaryto pažeidimo sudėties požymiai iš esmės atitiko Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyto pažeidimo sudėtį. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje, pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo perkvalifikavimas teisme nėra galimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad bet kokie netikslumai užfiksuoti tikrinimo protokole nėra kliūtis juos pašalinti atliekant pažeidimo tyrimą bei pažeidimo nagrinėjimą, o netinkamas pažeidimo kvalifikavimas, nustatytas tikrinimo metu, gali būti keičiamas pažeidimo nagrinėjimo metu, remiantis tiek tikrinimo metu surinktais įrodymais bei pažeidimą padariusio asmens pateiktais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-911/2009).

Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad pildydamas protokolą bei priimdamas Nutarimą atsakovas nesuklydo dėl pažeidimo kvalifikacijos, todėl tokia klaida negali būti taisoma teisme, priešingu atveju būtų pažeista pareiškėjo teisė į gynybą.

Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais, nes bylose, kuriose tokie sprendimai priimti, buvo ginčijami Departamento nutarimai, kuriais pareiškėjai pripažinti pažeidę Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 puntą (ankstesnės įstatymo redakcijos 12 p.), nagrinėjamu atveju, pareiškėjo veiksmai pagal šią teisės normą ginčijamame Nutarime nebuvo kvalifikuoti.

Kaip buvo pažymėta, pareiškėjas teisme ginčijo Tarybos sprendimo dalį, vadovaujantis kuria jam buvo apribotas prekybos alkoholiu laikas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2033-662/2015, buvo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinta Tarybos sprendimo dalis dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. be kita ko ir (duomenys neskelbtini), Kaune.

Nagrinėjamos situacijos specifika yra tai, kad nors ginčijamo nutarimo priėmimo metu egzistavo aplinkybė, kuri buvo pagrindas taikyti Įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, nes buvo priimtas Tarybos sprendimas, kuriuo buvo apribotas pareiškėjui alkoholio pardavimo laikas, tačiau vėliau toks sprendimas teismo pripažintas neteisėtu bei nepagrįstu. Atitinkamai, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju lemiamą reikšmę turi tai, jog būtent teismo baigiamuoju aktu yra galutinai pripažinta, jog nepagrįstai buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas. Tai, kad situacijos vertinimas pasikeitė po ginčijamo Nutarimo priėmimo reiškia ne formalių pagrindų taikyti Įstatymo nebuvimą, bet materialių (t. y. faktinių) sąlygų taikyti nurodytą nuostatą pasikeitimą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes spręstina, kad, įsigaliojus teismo sprendimui ir panaikinus sprendimą dėl prekybos alkoholiu laiko ribojimo, iš esmės neliko esminio baudos skyrimo teisinio pagrindo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje matyti, kad draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas Tarybos sprendimu neturėjo teisinio pagrindo, todėl Nutarimas naikintinas.

Manytina, kad šiuo atveju priešingas situacijos aiškinimas iš esmės paneigtų Įstatymo esmę, leistų taikyti ekonominę sankciją, neatsižvelgiant į tai, kad aktai, kuriais yra numatyti tam tikri ribojimai dėl prekybos alkoholiu, yra vėliau panaikinti kaip nepagrįsti ir (arba) neteisėti. Tokia praktika reikštų, kad institucijų klaidos, kurios šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje negalėtų būti ištaisytos, nulemtų ypač sunkias pasekmes asmeniui, nesant teisinio pagrindo joms atsirasti (žr. mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2459/2012).

Toks teismo sprendimas yra priimamas atsižvelgus į tai, jog konstitucinis teisingumo principas yra neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. spalio 24 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimus), taip pat kad konstitucinis teisinės valstybės principas įpareigoja paisyti teisėtų lūkesčių, užtikrinti jų apsaugą, nepažeisti proporcingumo, protingumo, teisingumo reikalavimų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą). Šiuo atveju manytina, kad nurodytos situacijos vertinimas neatsižvelgus į tai, kad sprendimas, kuriuo buvo nustatyti įpareigojimai dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko, buvo panaikintas, iš esmės lemtų pernelyg formalaus ginčo dėl sprendimo priėmimą ir neatitiktų pirmiau minėto konstitucinio principo imperatyvo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje teismo nutartyje nurodytus argumentus, sprendžia, kad kitų proceso šalių argumentų vertinimas netenka prasmės.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir panaikinamas Nutarimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą tenkinti.

Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-59/14.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė