225a61ec-6469-4789-b123-df02a93069ce · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-177-423/2014                                                                                                             Proceso Nr. 3-62-3-02182-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 74(S)                            KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2014 m. vasario 27 d.                                                                                 Kaunas           Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Rasuolei Daukantei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundÄ dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo – Kauno miesto savivaldybės 697,65 Lt turtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2010-07-10, apie 13.00 val., Z.J., vairuodama automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), PrÅ«sų g. ties Baltijos g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusiÄ duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.

Eismo įvykio metu buvo apgadinti ir keičiami: priekinis kairės pusės amortizatorius, priekinė kairės pusės svirtis, priekinė kairės pusės vairo traukė, priekinis kairės pusės Å¡arnyras. Taip pat reikėjo remontuoti: priekinį kairės pusės ratlankį, priekinę kairės pusės padangÄ . Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino draudėjui žalÄ 866,81 Lt, susijusiÄ su automobilio remontu ir CK 6.1015 str., 6.266 str. ir 6.271 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį.

Atsakovas, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo pretenzijÄ , 2011-07-07 pripažino prievolę ir atlygino dalį – 169,16 Lt žalos, liko neatlyginta žala - 697,65 Lt. Atsakovo – Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalÄ . Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, praÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nepraleido senaties termino skundui dėl žalos atlyginimo paduoti, kadangi CK 1.130 str. 2d. numatyta, jog ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, sumokėdamas dalį žalos, pripažino prievolę ir ieÅ¡kinio senaties eiga nutrÅ«ko. Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Be to, nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktÄ , duobės buvimÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ . Vien tai, kad policijos pareigÅ«nai fiksavo duobės buvimo faktÄ , dar nereiÅ¡kia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiÅ¡kėjo reikalaujamÄ Å¾alÄ . Dėl eismo įvykio yra atsakinga pati vairuotoja, kuri neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, nebuvo atidi ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliÅ«ties.

Todėl autoįvykį sÄ lygojo paties vairuotojo veiksmai. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ , byloje nėra. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiÅ¡kėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika iÅ¡mokėjo apgadinto automobilio savininkui žalÄ ir nepagrįstai siekia Å¡ios žalos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo.

Taigi, pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas, kadangi nėra pateikti tinkami raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinį ryšį tarp jų, taip pat nepateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytÄ Å¾alÄ buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Prašė skundo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi įvykis, kurio metu buvo patirta žala įvyko 2010-07-10, skundÄ pareiÅ¡kėjas teismui pateikė tik 2013-11-05.

PareiÅ¡kėjas nebuvo apdairus ir rÅ«pestingas asmuo savo teisių atžvilgiu. Be to, atsakovo pripažinimas dalies prievolės tik dėl automobilio kairės pusės rato apgadinimo nestabdo ieÅ¡kinio senaties termino.Skundas tenkintinas.Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas subrogacijos (subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 str. nuostatomis (jei draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens) mano, kad padarytÄ turtinę žalÄ â€“ 697,65 Lt turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2010-07-10, apie 13.00 val., Z.J., vairuodama automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), PrÅ«sų g. ties Baltijos g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusiÄ duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais aitvarais, taip apgadindama vairuojamÄ automobilį. IÅ¡ eismo įvykio vietos schemos, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto, nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , remonto sÄ matų, akto prie žalos bylos matyti, kad buvo apgadinti ir keičiami: priekinis kairės pusės amortizatorius, priekinė kairės pusės svirtis, priekinė kairės pusės vairo traukė, priekinis kairės pusės Å¡arnyras.

Taip pat reikėjo remontuoti: priekinį kairės pusės ratlankį, priekinę kairės pusės padangÄ . Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ kuri, turėdama teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla, apskaičiavo Å¡io įvykio metu patirtus nuostolius ir kompensavo juos, iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 866,81 Lt Lt. Atsakovas, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo pretenzijÄ , 2011-07-07 pripažino prievolę ir atlygino dalį – 169,16 Lt žalos, liko neatlyginta žala - 697,65 Lt.

Atsakovas prašė skundo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi įvykis, kurio metu buvo patirta žala įvyko 2010-07-10, skundÄ pareiÅ¡kėjas teismui pateikė tik 2013-11-05. PareiÅ¡kėjas nebuvo apdairus ir rÅ«pestingas asmuo savo teisių atžvilgiu. Be to, atsakovo pripažinimas dalies prievolės tik dėl automobilio kairės pusės rato apgadinimo nestabdo ieÅ¡kinio senaties termino. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.                           Teismas pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir bÅ«dus nustato CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, veiksmų (neveikimo) atlyginimo tvarkÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , imperatyviai pabrėžė, kad nagrinėjant administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais aktais, veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios CK normos (Teismų įstatymo 33 str., ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2007-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 ir kt.).

Teismas pabrėžia, kad pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi, pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi realiÄ galimybę suvokti apie jo teisės pažeidimÄ (Teismų įstatymo 33 str., LAT teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1 p.).

Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (LAT teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 7.4 p.). IÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4d.).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ , kuri, jo teigimu, buvo padaryta 2010-07-10 Z.J., vairuojant automobilį „Mercedes Benz ML320“, PrÅ«sų g. ties Baltijos g., Kaune, įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusiÄ duobę, kurios pastebėti negalėjo ir AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavus Å¡io įvykio metu patirtus nuostolius ir kompensavus juos, 2010-07-21 iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 866,81 Lt. PareiÅ¡kėjas 2010-08-02 pateikė pretenzijÄ Nr. R0001091277 Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl 2010-07-21 iÅ¡mokėtos draudimo sumos sumokėjimo draudėjui.

Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija 2011-07-07 raÅ¡tu Nr. (A27V128)-R-2866 sumokėjo pareiÅ¡kėjui tik dalį – 169,16 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokos (tik už sugadintÄ automobilio priekinį kairės pusės ratÄ ). 2013-07-08 pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Kauno apygardos administraciniam teismui dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos. 2013-10-23 nutartimi skundas buvo paliktas nenagrinėtas ABTÄ® 103 str. 5p. pagrindu, kadangi pareiÅ¡kėjas neatvyko į teismo posėdį, o teismas nelaikė esant galima iÅ¡spręsti bylÄ pagal byloje esančiÄ medžiagÄ , kai apie tai pareiÅ¡kėjui buvo praneÅ¡ta (administracinė byla Nr.1-1386-406/2013). 2013-11-05 pareiÅ¡kėjas dar kartÄ pateikė skundÄ Kauno apygardos administraciniam teismui dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo.

Pagal jau minėtų teisės aktų nuostatas, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju regreso teisę įgijo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino, t.y. 2010-07-21, skundÄ teismui pateikė tik 2013-11-05, t.y. praėjus daugiau kaip trejų metų laikotarpiui nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Tačiau CK 1.130 str. 2d. numato, jog ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia skolininko atlikti veiksmais, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę. Tai gali bÅ«ti patys įvairiausi veiksmai, iÅ¡ kurių kreditorius suvoktų, kad skolininkas pripažįsta prievolę, tame tarpe ir dalinis prievolės įvykdymas.

Å iuo atveju atsakovui iÅ¡ dalies atlyginus žalÄ 2011-07-07, laikytina, jog jis prievolę pripažino ir senaties termino eiga Å¡iame ginčo teisiniame santykyje nutrÅ«ko. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas, 2013-11-05 paduodamas teismui skundÄ senaties termino skundo reikalavimui dėl žalos atlyginimo nepraleido, todėl nėra pagrindo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, o žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos :

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos.

Å io straipsnio 32 punkte, kaip viena iÅ¡ savivaldybių priskirtųjų savarankiÅ¡kųjų funkcijų yra vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, Å¡io ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, vieÅ¡ojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. (3 str. 8 d.). Paminėta savivaldybės funkcija atskleidžiama ir specialiame įstatyme, o bÅ«tent Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., kuriame įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimÄ eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 6 p. savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ . Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ .

Neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Å iame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiÅ«ra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ (2 punktas).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. SistemiÅ¡kai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės veiklos vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.Byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, bÅ«tų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2010-07-10 nutarimu nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , kadangi vairuotojos Z.J. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio nenustatyta. Byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė PrÅ«sų g. ties Baltijos g., Kaune, dėl kurios buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad Å¡ioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra.

Policijos pareigÅ«nas A. U., 2010-07-10 nuvykęs į įvykio vietÄ , tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog vairuotoja, važiuodama PrÅ«sų gatve, sankryžoje su Baltijos g., nepastebėjusi kelyje esančios gilios duobės į jÄ Ä¯važiavo. Liudytoja Z. JanuÅ¡auskienė patvirtino, jog priekyje jos važiavo sunkvežimis, kurį ji bandė aplenkti, o kelio duobė buvo pilna vandens, jos pastebėti nebuvo galimybės. Eismo įvykio schemoje taip pat buvo užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje esanti duobė, dislokacija automobilio atžvilgiu, kiti reikÅ¡mingi atstumai.

Taigi, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktÄ . Atsakovo argumentai, kad pati vairuotoja nebuvo atsargi, atidi ir pasirinkusi saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien tik prielaidomis. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojos neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pati vairuotoja nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , teismui nėra pagrindo.

Taigi, pagal byloje esamas aplinkybes ir įrodymus yra paneigti atsakovo argumentai dėl priežastinio ryÅ¡io nebuvimo tarp automobilio sugadinimų ir įvykio. Žalos dydis taip pat įrodytas. Ä®rodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ , ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nepateikta.Atsakovo atstovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas pripažino tik automobilio priekinio kairės pusės rato apgadinimÄ , kuris buvo konstatuotas įvykio vietoje policijos pareigÅ«nų, o transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte nurodyti automobilio apgadinimai yra konstatuoti nepagrįstai, yra atmestinos.

Tik automobilio techninės apžiÅ«ros metu galima konstatuoti automobilio apgadinimus atsiradusius po eismo įvykio, tuo tarpiu policijos pareigÅ«nai, konstatavo automobilio apgadinimus matomus tik iÅ¡ iÅ¡orės. Be to aplinkybę, jog automobilio apgadinimai buvo konstatuoti apžiÅ«rėjus automobilį, patvirtino liudytoja Z. J..Nagrinėjamu atveju turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo teisės aktuose aiÅ¡kiai apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , taip užtikrinant saugų eismÄ .

Nors atsakovas nurodo, jog Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė jai įstatymais numatytÄ pareigÄ Â ir negali atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ , tačiau darytina iÅ¡vada, kad Kauno miesto savivaldybė, minėtų įstatymų pagrindu bÅ«dama atsakinga už gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tiesimÄ bei saugaus eismo užtikrinimÄ , privalėjo bÅ«ti rÅ«pestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, taip beje pažeisdamas ir CK 6.246 str. 1 d. numatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovo argumentai, nurodant, jog rizikÄ už automobilių sugadinimus turi prisiimti tik patys vairuotojai, sudarytų dar didesnes prielaidas Kauno miesto savivaldybei bei jos pareigÅ«nams ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiÅ«ros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant jÄ patiems eismo dalyviams.Taigi, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog savivaldybė Å¡iuo konkrečiu atveju neužtikrino PrÅ«sų gatvės tinkamos priežiÅ«ros, jos remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta Z.

J. vairuojama transporto priemonė, kompensuojant iÅ¡laidas, kurios buvo bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, pareiÅ¡kėjui – draudimo kompanijai AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo priteistinas turtinės žalos atlyginimas.

CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Å io principo iÅ¡imtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.Byloje esantys minėti įrodymai patvirtina, jog bendras neiÅ¡mokėtos žalos dydis – 697,65 Lt suma, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos, sumokėtos už automobilio remontÄ .

Pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį, nurodytos iÅ¡laidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.              PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.             CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å iuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriai sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.Vertinant ginčo teisinius santykius, darytina iÅ¡vada, jog reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo konkrečiu atveju kildinamas iÅ¡ civiliniais teisiniais santykiais reglamentuojamos vieÅ¡ojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės – deliktinės prievolės nevykdymo ir atsakovas nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, todėl yra teisinis pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo 697,65 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2013-11-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ teisės taikymo praktikÄ , 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr.A-756-1578/2012, 2012-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr.A-602-2714/2012).PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IÅ¡ byloje esančio iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. 185 matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui advokatas Tadas Dumbliauskas surašė skundÄ ir už tai pareiÅ¡kėjas sumokėjo 200 Lt.. PareiÅ¡kėjas teismui yra pateikęs mokėjimo nurodymÄ už teisinę pagalbÄ , kuris patvirtina 200 Lt iÅ¡laidas už skundo parengimÄ , todėl praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas (ABTÄ® 44, 45 str. ). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 45 str., teisėja n u s p r e n d ž i a:SkundÄ tenkinti.

Priteisti AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 697,65 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 697,65 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013-11-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                      Asta Urbonienė