2024-07-10 Nr. AB-10539-3-61-3-04707-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-307-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04707-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statega“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (24.38-72E)-3 „Dėl prašymo išduoti karinės įrangos eksporto licenciją“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu buvo nuspręsta neišduoti karinės įrangos importo licencijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, jog licencijos išdavimas prieštarauja bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę kriterijams – antrajam (pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarba tarptautinei humanitarinei teisei), septintajam (pavojus, kad eksportuojamos prekės perkančioji šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis).

3. Pažymėjo, kad su Sprendimu kategoriškai nesutinka, nes Bendrovei 2019 m. balandžio 23 d. buvo išduota licencija Pusiaujo Gvinėjai priklausančių karinių laivų remontui, kuri buvo sustabdyta. Komisija strateginių prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijų išdavimo klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 28 d. panaikino licencijos galiojimą. Pareiškėjas dėl šios licencijos panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. spalio 19 d. sprendimu panaikino Komisijos 2019 m. spalio 28 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi Ministerijos apeliacinį skundą atmetė.

4. Pareiškėjas 2021 m. liepos 8 d. kreipėsi į Ministeriją dėl licencijos pratęsimo, kuri 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu informavo, kad atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą, į tai, jog nuo individualios karinės įrangos eksporto licencijos Nr. 19/20 EK nagrinėjimo 2019 m. galėjo pasikeisti įvairios susijusios aplinkybės, prašo pateikti šiuo metu aktualią informaciją – atnaujintą prašymą išduoti licenciją ir dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932 patvirtintų Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) 15.4 punkte. Nurodė, kad Bendrovė gali pateikti paaiškinamąjį raštą. Ministerijai 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo išsiųsti visi pareikalauti dokumentai.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Ministerija, nenorėdama vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, pakeitė pagrindą atsisakyti atnaujinti licenciją abstrakčiais sakiniais, kurių pareiškėjas negali nei patvirtinti, nei nuginčyti. Teigė, kad atsisakymas atnaujinti licenciją yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pusiaujo Gvinėja yra viena iš stabiliausių Afrikos šalių, neturi jokių žymių teroristinių grupuočių. Pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM) duomenis, Pusiaujo Gvinėjos atžvilgiu nėra taikytos jokios sankcijos. Pagal informaciją viešojoje erdvėje Pusiaujo Gvinėja nėra įtraukta į sąrašą šalių, nebendradarbiaujančių su Finansinių veiksmų darbo grupe kovoje su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu, neįtraukta nei į vieną ofšorinių zonų sąrašą. Akcentavo, kad Bendrovė, kaip Lietuvos ūkio subjektas, nesikiša į Pusiaujo Gvinėjos politinį gyvenimą ir neturi tam jokios įtakos, o veikia tik savo įstatuose įtvirtinta nuostata gauti pelną iš ūkinės veiklos, nes Bendrovėje dirba apie 100 žmonių. Be to, kaip ūkinis subjektas, Bendrovė ir Lietuvoje negali spręsti politinio lygio klausimų, nustatinėti valstybės politiką kitų šalių atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad Pusiaujo Gvinėja yra svarbi Lietuvai, nes kaip informavo 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos žiniasklaida, būtent iš Pusiaujo Gvinėjos į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalą atgabenta 138 tūkst. kub. metrų SGD. Pareiškėjas nesupranta, kodėl Lietuvos darbuotojų teisę užsidirbti kaip pagarba žmogaus teisėms yra menkesnė, nei neapčiuopiama pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje.

7. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymas Nr. 21/237 EK išduoti individualią karinės įrangos eksporto licenciją (toliau – ir Prašymas) buvo svarstytas Komisijos 2021 m. spalio 28 d. posėdyje. Komisijos protokole Nr. (24.2-72)-29-15 nurodyta, kad Komisijos nariai bendru sutarimu nepritarė karinės įrangos eksporto licencijos išdavimui pagal pareiškėjo Prašymą į Pusiaujo Gvinėją, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kad licencijos išdavimas prieštarauja Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę kriterijams – antrajam (pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarba tarptautinei humanitarinei teisei) ir septintajam (pavojus, kad eksportuojamos prekės perkančioje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis). URM pagal kompetenciją išvadoje, be kita ko, nurodė, kad sandoris vyksta su Pusiaujo Gvinėja – šalimi, su kuria Lietuva neturi užmezgusi diplomatinių santykių, neturi diplomatinės atstovybės. Dėl šios priežasties praktiškai nėra galimybių patikrinti, ar sandoryje numatyti laivų remonto darbai iš tikrųjų bus atlikti, kad tai nėra fiktyvus sandoris. Užsienio reikalų ministerija atkreipė dėmesį į kylančias grėsmes dėl paslaugų nukreipimo rizikos, susijusios su karinės įrangos eksporto kryptimi. Pažymėjo, kad Pusiaujo Gvinėja nepriklauso svarbiausiems tarptautiniams eksporto kontrolės susitarimams ir režimams (pvz. Sutartis dėl prekybos ginklais, Vasenaro susitarimas), neturima informacijos apie šalyje taikomus eksporto kontrolės apribojimus ir naudojamus instrumentus. Jungtinių Tautų konvencinės ginkluotės registre (UNROCA) Pusiaujo Gvinėja yra viena iš valstybių, neteikianti ataskaitų dėl ginklų prekybos apyvartos – nėra informacijos apie valstybės turimus karinius pajėgumus (įskaitant karinius laivus, kurie yra nagrinėjamo sandorio objektas), importo ir eksporto apimtis. Ministerija, įvertinusi institucijų pagal kompetenciją pateiktas išvadas, galimas rizikas, susijusias su karinės įrangos eksporto licencijos išdavimu, priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui karinės įrangos eksporto licencijos.

9. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamas Ministerijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įgaliotų institucijų, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, atitinka individualiam administraciniam aktui nustatytus reikalavimus, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė argumentų, faktų ir įrodymų, kad Ministerijos Sprendime nurodyti faktai ar aplinkybės neatitinka tikrovės.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo URM atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Nurodė, kad URM, kaip viena iš strateginių prekių kontrolę atliekančių valstybės institucijų, gavo Ministerijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 3-3772 „Dėl UAB „Statega“ prašymo Nr. 21/237EK išduoti karinės įrangos eksporto licenciją“, kuriame prašoma išnagrinėti ir pateikti išvadą dėl pareiškėjo Prašymo dėl karinės įrangos (karinių laivų remonto darbų) eksporto licencijos išdavimo. Nagrinėdama šį Ministerijos prašymą ir atlikdama pirminį vertinimą, URM žodžiu konsultavosi su Ministerijos atstovais ir paprašė papildomos informacijos dėl pareiškėjo atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų.

Atsakydamas į URM prašymą, atsakovas 2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. 3-4412 „Dėl UAB „Statega“ prašymo Nr. 21/237EK išduoti karinės įrangos eksporto licenciją“ pateikė iš Klaipėdos apygardos prokuratūros gautą papildomą informaciją dėl pareiškėjo atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų. URM, vertindama Ministerijos prašymą išduoti karinės įrangos eksporto licenciją, nustatė, kad prašyme ir jo prieduose deklaruojami tik planuojamų remontuoti laivų pavadinimai, taisomų laivo dalių sąrašas ir laivų skaičius.

Su prašymu nebuvo pateikta paslaugų pirkimo‒pardavimo sutartis, detalus darbų sąrašas, nenurodoma, ar atliekant darbus bus naudojama naujų detalių, importuojama komponentų ar kitos karinės įrangos. Su prašymu pateikta informacija yra nepakankama įsitikinti, kad deklaruojama veikla bus tikrai įvykdyta. Nagrinėdama atsakovo prašymą dėl išvados pateikimo, URM pagal kompetenciją kartu vertino, ar nėra kitų Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų licencijos neišdavimo pagrindų, ir prašymo atitiktį kriterijams, nurodytiems Bendrojoje pozicijoje, kurioje nustatytos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę.

Bendrosios pozicijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė pagal 2 straipsnyje nustatytus kriterijus atskirai įvertina kiekvieną jai pateiktą gaminių, įtrauktų į 12 straipsnyje nurodytą ES bendrąjį karinės įrangos sąrašą, eksporto licencijos paraišką. URM, siekdama įvertinti pareiškėjo Prašymo atitiktį nustatytiems kriterijams, atliko padėties eksportuojamų prekių galutinio naudojimo šalyje (Pusiaujo Gvinėjoje) analizę, kuri, be kita ko, rėmėsi ir Ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento pateikta pažyma „Dėl santykių su Pusiaujo Gvinėja ir situacijos šalyje“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-80 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento nuostatų patvirtinimo“, 8.1 papunkčiu, URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamentas analizuoja, apibendrina ir teikia informaciją apie šių regionų valstybėse vykstančius ir su jais susijusius procesus, darančius tiesioginę ir netiesioginę įtaką Lietuvos nacionaliniams interesams ir dvišalių santykių būklei.

Įvertinusi atsakovo pateiktą papildomą informaciją ir padėtį eksportuojamų prekių galutinio naudojimo šalyje, URM 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (21.2.17E)3-6650 „Dėl prašymo išduoti licenciją“ pasiūlė atsakovui galutinį sprendimą dėl licencijos išdavimo priimti Komisijos posėdyje. URM vertinimas buvo pristatytas žodžiu 2021 m. spalio 28 d. Komisijos posėdyje ir užfiksuotas Komisijos 2021 m. spalio 28 d. posėdžio protokole Nr. (24.2-72)-29-15.

12. URM pažymėjo, kad pareiškėjo skunde pateiktas padėties Pusiaujo Gvinėjoje vertinimas yra selektyvus, nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Objektyvus, argumentais pagrįstas URM vertinimas buvo pristatytas Komisijos posėdyje. Pabrėžta, kad sandoris vyksta su Pusiaujo Gvinėja ‒ šalimi, su kuria Lietuva nėra užmezgusi diplomatinių santykių, neturi joje diplomatinės atstovybės, taigi ir galimybių patikrinti, ar sandoryje numatyti laivų remonto darbai iš tikrųjų bus atlikti, nėra. Kaip svarbiausias rizikos faktorius įvardyta žmogaus teisių padėtis ir pagarba tarptautinei teisei galutinio naudojimo valstybėje.

Svarbiausių tarptautinių nevyriausybinių žmogaus teisių gynimo organizacijų duomenimis, šalį kontroliuojančio diktatoriaus O. Nguema’os režimas yra vienas žiauriausių žmogaus teisių pažeidimų požiūriu. Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ 2020 m. publikuotoje ataskaitoje pateikiami duomenys apie šioje valstybėje įvykdytus ir toliau vykdomus žmogaus teisių pažeidimus: žmogaus teisių nevyriausybinės organizacijos yra nuolat persekiojamos, valstybės institucijos blokuoja jų veiklą nesuteikdamos teisinio statuso ir neleisdamos įsisteigti;

šalyje varžoma teisė į išraiškos laisvę; stipriai apribotos pilietinės ir politinės žmogaus teisės; itin paplitęs valstybės saugumo struktūrų smurtas prieš civilius, dažni savavališki sulaikymai, valstybės institucijų toleruojami grobimai. Kitas svarbus rizikos faktorius, kurį savo vertinime nurodė URM, yra eksportuojamų prekių nukreipimo rizika. Pusiaujo Gvinėja nėra prisijungusi prie svarbiausių tarptautinių eksporto kontrolės susitarimų ir režimų (Sutarties dėl prekybos ginklais, Vasenaro susitarimo), nėra informacijos apie šalyje taikomus eksporto kontrolės ribojimus ir atitinkamus instrumentus.

Jungtinių Tautų konvencinės ginkluotės registre (UNROCA) Pusiaujo Gvinėja yra įvardyta kaip viena iš valstybių, neteikiančių ataskaitų dėl ginklų prekybos apyvartos, taigi nėra informacijos apie valstybės turimus karinius pajėgumus (įskaitant karo laivus, kurie yra nagrinėjamo sandorio objektas), atitinkamai apie importo ir eksporto apimtis. Nėra duomenų, kad Pusiaujo Gvinėjoje būtų vykdoma efektyvi strateginių prekių kontrolė. Trečiasis rizikos faktorius, kurį vertino URM, buvo gauta papildoma informacija apie pareiškėjui ir jos savininkui pareikštus įtarimus bei vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, įskaitant užsienio valstybėje įsteigtos įmonės neteisėtą vertimąsi komercine, finansine veikla, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, neteisėtą tarpininkavimą perduodant karinę įrangą.

Atsižvelgdama į tai, kad eksportuojančiajai įmonei yra pareikšti įtarimai dėl specifinių veikų, įskaitant neteisėtą prekybą karine įranga ir galbūt per trečiosiose šalyse veikiančius fiktyvias įmones įvykdytus finansinius nusikaltimus, o sandoryje numatyta eksporto kryptis yra valstybė, kurioje itin išplitusi korupcija ir kurioje nėra skaidrios strateginių prekių kontrolės sistemos, URM pasiūlė nepritarti licencijos išdavimui.

13. URM paaiškino, kad pagal kompetenciją įvertinusi visas su sandoriu susijusias aplinkybes, sprendė, jog licencijos išdavimas prieštarautų Bendrosios pozicijos 2 straipsnyje nustatytiems antrajam (pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarba tarptautinei humanitarinei teisei) ir septintajam (pavojus, kad karinės technologijos arba įranga perkančiojoje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis) kriterijams. Pažymėjo, kad nagrinėjant įmonių prašymus ir vertinant sandorių atitiktį Bendrosios pozicijos kriterijams vadovaujamasi ir ES Tarybos nuolat atnaujinamu Bendrosios pozicijos naudotojo gidu (toliau ‒ ir Gidas), kuriame pateikiamas išsamus sąrašas rekomendacijų ir sąlygų, į kurias valstybių narių kompetentingoms institucijoms reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl licencijų išdavimo. Vadovaujantis Gidu, antrasis kriterijus yra taikomas vertinant galutinio naudojimo valstybės požiūrio į žmogaus teises ir konkrečių įrodymų apie žmogaus teisių pažeidimus aspektus, o septintasis kriterijus taikomas vertinant galutinio naudojimo valstybės gebėjimus taikyti efektyvią strateginių prekių kontrolę. Šie vertinimo aspektai ir buvo išsamiai įvertinti, naudojantis Gide rekomenduojamais viešaisiais šaltiniais bei remiantis papildoma informacija.

14. Teigė, jog pareiškėjas skunde nurodė ir kitų argumentų (Bendrovė nesikiša į Pusiaujo Gvinėjos politinį gyvenimą, veikia vadovaudamasi tik savo įstatuose įtvirtinta nuostata gauti pelno, nenustato valstybės politikos kitų šalių atžvilgiu, akcentuoja Pusiaujo Gvinėjos ekonominę svarbą Lietuvai, priešpriešina darbuotojų „teisę uždirbti“ „neapčiuopiamai pagarbai“ žmogaus teisėms Pusiaujo Gvinėjoje), kurie, URM vertinimu, yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs, nedaro ir negali daryti jokios įtakos priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo ir nėra susiję su ginčo objektu. Nagrinėjant prašymą buvo surinkta išsami vertinimui būtina informacija ir gauta pakankamai duomenų. Turimų faktų, argumentų ir teisinio pagrindo visuma leido objektyviai priimti motyvuotą ir teisiškai argumentuotą sprendimą netenkinti prašymo dėl karinės įrangos (karinių laivų remonto darbų) eksporto licencijos išdavimo.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Prašymą išduoti individualią karinės įrangos eksporto licenciją. Ministerija 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė raštą URM, prašydama išnagrinėti ir pateikti išvadą dėl pareiškėjo Prašymo. Nagrinėjant Ministerijos prašymą ir atlikdama pirminį vertinimą, URM žodžiu konsultavosi su Ministerijos atstovais ir paprašė papildomos informacijos apie dėl pareiškėjos atliekamus ikiteisminius tyrimus. Atsakovas pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros papildomą informaciją dėl pareiškėjo atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų. URM pasiūlė Ministerijai galutinį sprendimą dėl licencijos išdavimo priimti Komisijos posėdyje.

17. Ministerija, įvertinusi institucijų pagal kompetenciją pateiktas išvadas, galimas rizikas, susijusias su karinės įrangos eksporto licencijos išdavimu, priėmė Sprendimą neišduoti pareiškėjui karinės įrangos eksporto licencijos.

18. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Licencijavimo taisyklių nuostatomis.

19. Nurodė, kad pareiškėjo Prašymas buvo svarstytas Komisijos 2021 m. spalio 28 d. posėdyje. Komisijos protokole Nr. (24.2-72)-29-15 nurodyta, kad Komisijos nariai bendru sutarimu nepritarė karinės įrangos eksporto licencijos išdavimui pagal UAB „Statega“ Prašymą į Pusiaujo Gvinėją vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, jog licencijos išdavimas prieštarauja Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę kriterijams – antrajam (pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarba tarptautinei humanitarinei teisei) ir septintajam (pavojus, kad eksportuojamos prekės perkančioje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis).

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog Ministerija po įsiteisėjusio sprendimo nenorėdama vykdyti teismo sprendimą pakeitė pagrindą atsisakyti atnaujinti licenciją abstrakčiais teiginiais, kurių pareiškėjas negali nei patvirtinti, nei nuginčyti, todėl atsisakymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas, nurodė, kad šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Ministerija atsisakė išduoti pareiškėjui karinės įrangos eksporto licencijas remdamasi URM pateiktos medžiagos visuma, t. y. Ministerija atsižvelgė į tai, jog su Pusiaujo Gvinėja Lietuva nėra užmezgusi diplomatinių santykių, neturi joje diplomatinės atstovybės. Pusiaujo Gvinėjoje yra labai sudėtinga žmogaus teisių padėtis, šalį valdančio diktatoriaus O. Nguema’os režimas yra vienas žiauriausių žmogaus teisių pažeidimų požiūriu. Pusiaujo Gvinėja nėra prisijungusi prie svarbiausių tarptautinių eksporto kontrolės susitarimų ir režimų (Sutarties dėl prekybos ginklais, Vasenaro susitarimo), nėra informacijos apie šalyje taikomus eksporto kontrolės ribojimus ir atitinkamus instrumentus. Nėra duomenų, kad Pusiaujo Gvinėjoje būtų vykdoma efektyvi strateginių prekių kontrolė. Be to, buvo gauta papildoma informacija apie Bendrovei ir jos savininkui pareikštus įtarimus bei vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, įskaitant užsienio valstybėje įsteigtos įmonės neteisėtą vertimąsi komercine, finansine veikla, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, neteisėtą tarpininkavimą perduodant karinę įrangą. Atsižvelgiant į tai, kad eksportuojančiajai įmonei yra pareikšti įtarimai dėl specifinių veikų, įskaitant neteisėtą prekybą karine įranga ir galbūt per trečiosiose šalyse veikiančius fiktyvias įmones įvykdytus finansinius nusikaltimus, o sandoryje numatyta eksporto kryptis yra valstybė, kurioje itin išplitusi korupcija ir kurioje nėra skaidrios strateginių prekių kontrolės sistemos, Ministerija priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti karinės įrangos eksporto licenciją. Teismo vertinimu, Ministerija, įvertinusi institucijų pagal kompetenciją pateiktas išvadas, galimas rizikas, susijusias su karinės įrangos eksporto licencijos išdavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neišduoti Bendrovei karinės įrangos eksporto licencijos.

21. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad kaip Lietuvos ūkio subjektas, nesikiša į Pusiaujo Gvinėjos politinį gyvenimą, ir neturi tam jokios įtakos, o veikia tik savo įstatuose įtvirtinta nuostata gauti pelną iš ūkinės veiklos, nes bendrovėje dirba apie 100 žmonių, be to, kaip ūkinis subjektas pareiškėjas ir Lietuvoje negali spręsti politinio lygio klausimų, nustatinėti valstybės politiką kitų šalių atžvilgiu, teismas nurodė, kad šie pareiškėjo argumentai ginčo atveju nėra aktualūs ir negali daryti įtakos priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. Turimų faktų, argumentų ir teisinio pagrindo visuma leido objektyviai priimti motyvuotą ir teisiškai argumentuotą Sprendimą netenkinti Prašymo.

22. Teismas sprendė, kad skundžiamas Ministerijos Sprendimas yra laikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu aktu, todėl turi būti nustatytas konkretus teisinis pagrindas tokio sprendimo panaikinimui, kurio pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė.

23. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad Ministerija objektyviai, išsamiai bei detaliai įvertino pareiškėjo Prašymą, jį išanalizavo, pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai išsamius argumentus, kodėl Prašymas yra atmetamas, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (teismo išspręsta byla) ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje.

26. Pažymi, kad pareiškėjui dar 2019 m. balandžio 23 d. buvo išduota individuali karinės įrangos eksporto licencija Nr. 19/20 EK Pusiaujo Gvinėjai priklausančių karinių laivų remontui, kuri buvo sustabdyta, o vėliau panaikinta, dėl to pareiškėjas kreipėsi į teismą, kuris panaikino 2019 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti. Kadangi atsakovas geranoriškai neatnaujino licencijos, pareiškėjui atsirado pagrindas dėl teismo sprendimo įvykdymo kreiptis į atsakovą kaip įforminti licenciją atstatytą teismo sprendimu.

27. Teigia, kad pateikė atsakovui visą reikalaujamą aktualią informaciją, paprašė leisti dalyvauti Komisijos posėdyje. Tačiau neišklausius Bendrovės atstovų, buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, tokiu būdu akivaizdžiai nevykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2200-520/2021.

28. Pirmosios instancijos teismas net neanalizavo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Be to, teismas pažeidė ABTĮ 78 straipsnio nuostatas ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėjas tokio pageidavimo nebuvo išreiškęs. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, nes po skundo teismui pateikimo bei atsakovo atsiliepimo teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė URM, kuris pateikė atsiliepimą į bylą, o pareiškėjas neturėjo galimybės dėl jo pasisakyti. Pareiškėjui buvo užkirsta galimybė pateikti savo atsikirtimus į atsiliepime nurodytus argumentus, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsiliepime nurodytais argumentais.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodo, kad byloje nebuvo įvertinta, jog Pusiaujo Gvinėjoje nieks nepasikeitė nuo 2019 m., ir anksčiau nebuvo kliūtis išduoti licenciją. URM nepateikė nei vieno objektyvaus pavyzdžio, taip vadinamo vieno iš žiauriausių žmogaus teisių pažeidimų požiūriu, nes tokių pavyzdžių objektyviai nėra. Nors Lietuva neturi užmezgusi diplomatinių santykių su Pusiaujo Gvinėja, neturi diplomatinės atstovybės joje, tačiau pareiškėjas ten dirba. Šioje Afrikos valstybėje sėkmingai dirba ir JAV, Kinijos, Ispanijos ir kitų šalių įmonės. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, straipsnius, kurių teismas nevertino.

30. Pareiškėjas nurodo, kad nei Bendrovės, nei kitų asmenų atžvilgiu nėra įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, Bendrovė daug metų yra priversta įrodinėti savo nekaltumą, ne sutiko dalyvauti nusikalstamos veikos modelyje dėl kyšio reikalavimo ir dėl to yra persekiojama už savo poziciją.

31. Akcentuoja, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, kadangi prieštarauja įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimui.

32. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

33. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2200-520/2021 nėra aktualūs ir negali (negalėjo) daryti įtakos Ministerijai priimant Sprendimą dėl licencijos išdavimo (Ministerijos sprendimų skirtingi teisiniai pagrindai).

34. Atsakovas, įvertinęs ginčo faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su teismo sprendime nustatytomis bylos aplinkybėmis bei jų teisiniu vertinimu, t. y. turimų faktų, argumentų ir teisinio pagrindo visuma leido objektyviai priimti motyvuotą ir teisiškai argumentuotą Sprendimą netenkinti pareiškėjo Prašymo.

35. Skundžiamas Ministerijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įgaliotų institucijų, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, atitinka individualiam administraciniam aktui nustatytus reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo URM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

37. Nurodo, kad vadovaujantis strateginių prekių kontrolę reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, URM yra viena iš strateginių prekių kontrolę vykdančių institucijų, kurios pagrindinė funkcija yra vertinti pateiktų prašymų išduoti licencijas atitiktį kriterijams, nurodytiems Sutartyje dėl prekybos ginklais ir Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, URM įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. URM pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame išsamiai išdėstė savo argumentus ir motyvus, chronologiškai išaiškino sprendimų priėmimo procesą ir galutinį rezultatą. URM vertinimu, pirmosios instancijos teismui pateikta informacija buvo pakankamai išsami, šiai bylai aktuali, dėl to nėra poreikio ją kartoti iš naujo.

38. URM pažymi, kad atsiliepimą į pareiškėjo skundą pateikė 2022 m. sausio 18 d., kurį teismas 2022 m. sausio 20 d. pateikė pareiškėjui. Byla buvo nagrinėjama beveik 11 mėnesių, todėl pareiškėjas turėjo galimybę pasisakyti dėl URM atsiliepime nurodytų argumentų, išdėstyti savo poziciją, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad neturėjo galimybės pateikti atsikirtimo į URM atsiliepime nurodytus argumentus.

39. Teigia, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog nepageidauja bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsakovas ir URM neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o duomenų, jog pareiškėjas siekė bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, byloje nėra. Pareiškėjo atstovui buvo suteiktos galimybės papildomai pateikti paaiškinimus raštu, tačiau to nebuvo padaryta. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėtos ne visos aplinkybės ar pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės atsikirsti į URM atsiliepimą. Proceso normos šiuo atveju nebuvo pažeistos.

40. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, kad pareiškėjas buvo prašęs dalyvauti Komisijos posėdyje nagrinėjant Licencijos atnaujinimo klausimą, URM nurodo, kad šis argumentas yra naujas, jo pareiškėjas nebuvo nurodęs skunde, dėl to apeliacinėje instancijoje neturėtų būti vertinamas.

41. URM vertinimu, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su Lietuvos ir Pusiaujo Gvinėjos bendradarbiavimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti karinės įrangos importo licenciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Ministerija objektyviai, išsamiai bei detaliai įvertino pareiškėjo prašymą, pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai išsamius argumentus, kodėl prašymas yra atmetamas, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ nustatytus administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, grubiai pažeidė ABTĮ 16 straipsnio nuostatas, neanalizavo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo. Be to, teismas pažeidė ABTĮ 78 straipsnio nuostatas ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėjas tokio pageidavimo nebuvo išreiškęs. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, užkirsta galimybė pateikti savo atsikirtimus į URM atsiliepime nurodytus argumentus, kuriais, priimdamas sprendimą, vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 78 straipsnio 2 dalį, byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka <...>. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, jog aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020, 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2023, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1497-492/2024). Taigi pagal bendrą taisyklę, šalys turi būti išklausytos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ypač svarbu užtikrinti principą būti išklausytam pareiškėjui, kuris skundžia valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ar sprendimą.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėjas tokio pageidavimo skunde nebuvo išreiškęs, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam.

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti, o 2022 m. sausio 3 d. nutartimi pasiruošimas bylos nagrinėjimui baigtas, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukta URM. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi nutarta administracinę bylą nagrinėti 2022 m. gruodžio 13 d. 10 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, byla teismo posėdyje išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

49. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas skunde ar kitame procesiniame dokumente pirmosios instancijos teismui nėra išreiškęs pageidavimo (prašymo) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai pažeidžiant proceso taisyklių reikalavimus, neorganizuojant žodinio bylos proceso ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, turi būti vertinami kaip ribojantys šalių teisę į tinkamą teismo procesą. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino pareiškėjo teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti paaiškinimus bei prašymus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams bei naudotis kitomis proceso teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.).

51. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo veiksmai, nesant ABTĮ nustatyta tvarka pareikšto pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, vertintini kaip veiksmai, dėl kurių pareiškėjui galėjo būti apribota teisė į tinkamą teismo procesą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka nesant pareiškėjo skunde išreikšto pageidavimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti pareiškėjo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo būtent rašytinio proceso tvarka.

52. Nustačius, kad pareiškėjas nebuvo pareiškęs pageidavimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ji buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, konstatuojamas bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo ir žodiškumo principų pažeidimas (ABTĮ 78 str.), kuris laikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti remiantis ABTĮ 146 straipsnio 1 dalimi.

53. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, neišklausius pareiškėjo ir (ar) jo atstovo bei atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų pozicijų, aptartas proceso teisės normų pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nevertinant kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis