2017-03-08 Nr. AB-5470-3-63-3-01257-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-03-08 Nr. AB-5470-3-63-3-01257-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau- ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2015 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (10.14)10-24-756 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. P.“, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- ir Fondo valdyba) 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2700 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“ ir atsakovą VSDFV Klaipėdos skyrių įpareigoti jam paskirti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis nuo 1978 m. birželio 23 d. iki 1995 m. sausio 1 d..
Full text
Administracinė byla Nr. eA-2856-525/2017
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01257-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.2, 7.3.5, 57.5, 59.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau- ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2015 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (10.14)10-24-756 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. P.“, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- ir Fondo valdyba) 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2700 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“ ir atsakovą VSDFV Klaipėdos skyrių įpareigoti jam paskirti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis nuo 1978 m. birželio 23 d. iki 1995 m. sausio 1 d..
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą.
Atsakovas ir tretysis suinteresuotasis asmuo su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Teisme taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-09-09 pažyma Nr. NTP-7-9414 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ tvirtinanti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 436,13 Eur.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-10-20 sprendimą Nr. (10.14) 10-24-756 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. P.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016- 05-05 sprendimą Nr. (6.5)I-2700 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“ panaikino. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių įpareigojo V. P. skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą paliko nenagrinėtu.
Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 451 straipsnio, 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, konstatavo, kad proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pasisakė, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje.
Įvertinęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2016 m. rugsėjo 9d. pažymą Nr. NTP-7-9414 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ konstatavo, jog pareiškėjui pagal tarnybos 2016 m. vasario 04 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-230-1502 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje – 436,13 Eur, tačiau visiškai nėra detalizuota, kaip buvo apskaičiuota prašoma priteisti suma: neįvardinta, kokios konkrečiai advokato paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos, kiek kiekviena jų atskirai yra įkainota. Padarė išvadą, jog iš teismui pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, susijusios būtent su šia byla ir ar buvo realiai patirtos.
III. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo įtraukti tarnybą į bylą trečiuoju suinteresuotoju asmeniu bei panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir priteisti iš šalies, privalančios atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Paaiškino, kad teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2016 m. rugsėjo 9d. pažyma Nr. NTP-7-9414 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, atitinkanti nustatytus reikalavimus, kad LR Vyriausybės nutarimu Nr. 69 patvirtintos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės bei LR Teisingumo ministro 2011m. liepos 11d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtinta Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacija nenumato daugiau jokių reikalavimų, įpareigojančių pažymose smulkiau detalizuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą ir nurodyti konkrečius advokato atliktus veiksmus. Mano, jog pateikta pažyma yra pakankamas pagrindas teismui spręsti dėl išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Vertinant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašymą pripažinti ją trečiuoju suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija akcentuoja, kad, remiantis sistemine ABTĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų analize, asmuo trečiuoju suinteresuotu asmeniu gali būti pripažintas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos. Šiuo atveju prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo pateiktas jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį sprendimą, todėl toks prašymas negali būti patenkintas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 130 straipsnio 1 dalį apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai. Iš šios normos turinio matyti, kad asmenys, nedalyvavę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisės paduoti apeliacinį skundą neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2393/2012). Pabrėžtina, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, taip pat pati Tarnyba nebuvo proceso dalyvė Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-2856-525/2017, todėl nei Tarnyba, nei Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, neturi teisės paduoti apeliacinį skundą.
Kadangi apeliacinį skundą pateikė asmuo, neįgijęs proceso dalyvio statuso, ir toks asmuo neturi teisės pateikti apeliacinį skundą (ABTĮ 130 str. 1 d.), teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 2 punktu bei 7 dalimi sprendžia, kad apeliacinis procesas šioje byloje nutrauktinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 1 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 2 punktu bei 7 dalimi (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
n u t a r i a
Nutraukti apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė