2250a409-d12e-4f25-85e8-830ce28a876f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1535/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00527-2014-7              Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo P. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2162-436/2014 pagal ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Tikslitas“ ieÅ¡kinį atsakovui P.i G. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir n u s t a t ė :

                                                       I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto areÅ¡to – taikymo tikslingumo tiek tuo aspektu, ar ieÅ¡kinio reikalavimai prima facie pagrįsti, tiek tuo, ar egzistuoja grėsmė ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 90 809,97 Lt nuostolių, 44 195,84 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 11 048,96 Lt palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas bei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti atsakovui P. G. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis 150 205,26 Lt sumai.

Nurodė, kad atsakovas yra pensininkas, jo turtinė padėtis nėra gera, jis pardavinėja jam priklausantį gyvenamÄ jį namÄ su jame esančiais ieÅ¡kovui priklausančiais baldais bei visa įranga. Atsakovas, žinodamas apie jam reiÅ¡kiamus didelius piniginius reikalavimus, stengiasi parduoti turimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, be to, ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra didelė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones - nutarė areÅ¡tuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, esančius pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, bendrai 150 205,26 Lt sumai, leidžiant atsakovui areÅ¡tuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areÅ¡tuotu turtu disponuoti, o neužtekus Å¡io turto, areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose, leidžiant atsakovui iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu bei kiekvienÄ mėnesį disponuoti piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro vieno minimalaus mėnesio atlyginimo sumÄ (MMA).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas jam palankus sprendimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kinio suma (150 205,26 Lt) atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, o atsakovo finansinė padėtis teismui nėra žinoma, todėl remiantis teismui pateikto ieÅ¡kinio argumentais, tikėtina, kad atsakovas turtÄ gali perleisti tretiesiems asmenims ir tai gali padidinti bÅ«simo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas P. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – netenkinti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas formaliai taikė CPK 144 str. 1 d., kuri numato, kad teismas taiko laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu byloje dalyvaujantys asmenys ar suinteresuoti asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas rėmėsi vien ta aplinkybe, jog atsakovui pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma gana didelė, t. y. 150 205,26 Lt, tačiau preliminariai (lot. prima facie) nevertino pareikÅ¡tų reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo, kas prieÅ¡tarauja Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai, nes Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog atlikęs preliminarų ieÅ¡kinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimÄ ir padaręs iÅ¡vadÄ dėl egzistuojančios ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 str. 1 d.

įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-535/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi iÅ¡ atsakovo P. G. V. G., kuris yra VÅ¡Ä® „Tikslitas" direktorius, priteisė 66 920,28 Lt skolos, kuriÄ atsakovas geranoriÅ¡kai padengė.

Be to, ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje praÅ¡o priteisti už tokį laikotarpį, kai pats gyveno kartu su atsakovu jam nuosavybės teise priklausančiame name, o 2010 m. liepos 9 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. 10/05/01, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, 2.1.4 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja tvarkyti bei tinkamai ir tik pagal paskirtį naudoti nuomojamas patalpas, smulkų remontÄ daryti savo lėšomis, taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kovas remontus turėjo teisę atlikti tik savo lėšomis. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas VÅ¡Ä® „Tikslitas“ praÅ¡o jo netenkinti.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog jo finansinė padėtis yra gera ir, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui reiÅ¡kiami reikalavimai bÅ«tų įvykdyti, esant palankiam ieÅ¡kovui priimto Kauno apygardos teismo sprendimui. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turimÄ nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį turtÄ , turimas pinigines lėšas, gaunamas pajamas ar kt. Taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog jo turtinė padėtis ateityje bus gera ir jog jis bus pajėgus ieÅ¡kovui sumokėti priteistas pinigines sumas.

IeÅ¡kovui yra žinoma, jog atsakovas yra pensininkas, niekur nedirbantis, gyvenantis tik iÅ¡ pensijos, o jo turtinė padėtis nėra gera, taigi Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .Atsakovas nurodo, jog jis geranoriÅ¡kai padengė įsiskolinimus V. G. vykdomojoje byloje Nr. 050/14/11180, tačiau Å¡is atsakovo veiksmas niekaip neįrodo ir nepagrindžia geros jo finansinės padėties Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo metu.

IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų nėra žinoma, ar įsiskolinimo vykdomojoje byloje Nr. 050/14/11180 padengimui buvo skiriamos P. G. asmeninės turėtos lėšos, ar jos nebuvo skolintos, ar nebuvo gautos iÅ¡ kitų trečiųjų asmenų, taip pat nėra aiÅ¡ku, ar padengus šį itin didelį įsiskolinimÄ , atsakovo finansinė padėtis dar labiau nepablogėjo.Atsakovas taip pat nurodo, jog V. G. yra VÅ¡Ä® "Tikslitas" direktorius, reiÅ¡kiantis reikalavimus dėl laikotarpio, kuomet pats gyveno kartu su atsakovu jam nuosavybės teise priklausančiame name.

Nurodo, jog ieÅ¡kovo pateikiamoje 2010-07-09 Patalpų nuomos sutartyje Nr. 10/05/01 Å¡alys susitarė, kad nuomininkas tvarkys bei tinkamai ir tik pagal paskirtį naudos nuomojamas patalpas, smulkų remontÄ darys savo lėšomis. Tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimus už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2010 m., o patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta po visų ieÅ¡kovo atliktų remontų. Be to, Å¡ie atsakovo nurodomi argumentai yra fakto klausimai, kurie, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, pagrįstai nebuvo ir neturi bÅ«ti nagrinėjami.IeÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateikė įrodymus, jog atsakovas siekia parduoti turimÄ vienintelį nekilnojamÄ jį turtÄ kartu su jame esančiais ieÅ¡kovui priklausančiais kilnojamaisiais daiktais.

IeÅ¡kovo žiniomis, nekilnojamojo turto pirkėjas Å¡iai dienai yra atsiradęs, todėl tokie atsakovo veiksmai duoda pagrįstÄ pagrindÄ manyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas iki kol bus priimtas teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinasApeliacinės instancijos teisme sprendžiamas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ .

Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ . Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).

Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.).

Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau negu bÅ«tina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas.Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ tenka praÅ¡ymÄ dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimÄ , o prieÅ¡inga Å¡alis, siekdama iÅ¡vengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį apeliantui dėl 150 205,26 Lt dydžio sumos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones – apelianto nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei turtinių teisių areÅ¡tÄ . Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, iÅ¡ esmės vadovaujasi aplinkybe, kad teismas prima facie neįvertino ieÅ¡kinio pagrįstumo.

Kaip minėta, tuo atveju, jei ieÅ¡kovas tikėtinai nepagrindžia pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo, laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės negali bÅ«ti taikomos. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , tik preliminariai vertina ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , t.y. pats ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas Å¡ioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, teismas netiria bei nevertina ieÅ¡kinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nagrinėjamu atveju vertinamas tik tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas procesine prasme. IeÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinyje savo argumentus, pateikė prie ieÅ¡kinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumÄ . Todėl Å¡ioje stadijoje konstatuoti, kad ieÅ¡kinys, kaip procesinis dokumentas, nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal apelianto pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas jam palankus teismo sprendimas.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas nėra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kas yra atliekama bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos iÅ¡sprendimui, kadangi iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus bylÄ ieÅ¡kinys gali bÅ«ti ir atmestas. Todėl nesant aplinkybių, iÅ¡ kurių jau Å¡ioje stadijoje bÅ«tų akivaizdžiai matyti, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).Aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Taikydamas Å¡iÄ prezumpcijÄ , teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė. Kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo argumentų, apeliantas nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui V. G., kuris yra VÅ¡Ä® „Tikslitas" direktorius, priteisė 66 920,28 Lt skolos, kuriÄ atsakovas geranoriÅ¡kai padengė.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai neįrodo ir nepagrindžia geros ieÅ¡kovo finansinės padėties, juo labiau, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių kad apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, neturint duomenų apie apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtÄ , negalima spręsti, kad jo turtinė padėtis yra gera, o pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma jam nėra didelė.

Be to, atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų (b.l. 166-167), jog atsakovas Å¡iuo metu pardavinėja jam priklausantį gyvenamÄ jį namÄ su jame esančiais ieÅ¡kovui VÅ¡Ä® „Tikslitas“ priklausančiais baldais bei visa įranga. Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų, o jų netaikius galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                ArtÅ«ras Driukas        Â