22500a67-112b-4805-84e8-c29f95e2c63c · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-468-198/2018Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00622-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.4.3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 5 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-57-286/2018 pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovams R. B., T. P. ir D. P., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarei D. S., J. P. dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V.

B. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti apsimestine ir negaliojančia ab initio 2015-10-05 mainų sutartį, notarinio registro Nr. 3840, sudarytÄ tarp atsakovo R. B. bei T. ir D. P., pagal kuriÄ R. B. iÅ¡mainė 25139/52277 idealiÄ sias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti Å¡iÄ Å¾emės sklypų, įvertintų po 3 000 Eur, mainų sutartį pirkimo–pardavimo sutartimi; perkelti ieÅ¡kovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2015-10-05 pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovas R.

B. pardavė, o ieÅ¡kovas pirko 25139/52277 idealiÄ sias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams T. ir D. P. 3 000 Eur, įpareigojant Å¡iÄ sumÄ sumokėti per dvideÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Nurodė, kad 2012 metais su atsakovu R. B. lygiomis dalimis paveldėjo 5,2277 ha ploto žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) 2016-04-07 gavęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä sužinojo, kad R.

B. 2015-10-05 mainų sutartimi jam tenkančias 25139/52277 žemės sklypo dalis perleido atsakovams D. P. ir T. P. mainais į 9,75 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å alys mainų sutartimi nustatė, kad mainai ekvivalentiÅ¡ki – mainomas turtas vertinamas po 3 000 Eur. Teigė, kad mainų sutartis yra apsimestinė, sudaryta siekiant pridengti kitÄ sandorį – R. B. priklausančio žemės sklypo dalies pirkimÄ - pardavimÄ , pagal kurį R. B. pardavė, o atsakovai D. P. ir T.

P., bet faktiškai juos atstovaujantis J. P., nusipirko dalį žemės sklypo, kurio bendraturtis yra ieškovas. R. B. ir J. P. sieja pavaldumo darbo srityje santykiai, todėl jis dėl savo pažeidžiamumo, piktnaudžiavimo alkoholiu, prastos finansinės padėties buvo įkalbėtas sudaryti mainų sutartį, kuri jam yra nenaudinga. Sudaryto sandorio išorinė forma bei šalių tikrieji ketinimai ir faktiniai veiksmai neatitiko mainų sutarties paskirties ir esmės, neatitiko šalių tikrosios vidinės valios.

Nurodė, kad R. B. negalėjo paaiÅ¡kinti už kÄ laikotarpyje nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, kai J. P. domėjosi galimybe įsigyti žemės sklypÄ , gavo 65 000 Lt. Kas ieÅ¡kovo vertinimu leidžia manyti, kad Å¡iais pinigais atsiskaityta už žemės sklypo pardavimÄ . Atsižvelgiant R. B. apie ketinimÄ parduoti savo dalį įstatymo nustatyta tvarka ieÅ¡kovui nepranešė, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.79 straipsnis ir tokiu bÅ«du pažeidė ieÅ¡kovo pirmenybės teisę pirkti, todėl pirkėjo teisės ir pareigos turi bÅ«ti perkeltos ieÅ¡kovui.

Atsakovai R. B., T. P. ir D. P., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje J. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 85,22 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei D. P. ir 24,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas pasisakė, kad ieškovo teiginiai yra iš esmės tik prielaidos ir dalinai eliminuoja vieni kitus, nes prieštarauja tarpusavyje.

IeÅ¡kovas nurodo, kad R. B. yra priklausomas nuo alkoholio, asocialus asmuo, tačiau kartu teigia, kad dar 2013-07-17, t. y. daugiau nei prieÅ¡ dvejus metus iki ginčijamos mainų sutarties sudarymo, R. B. už žemės sklypo pardavimÄ buvo sumokėta pradinė 30 000 Lt dydžio suma, dalis kurios – 23 000 Lt – tÄ pačiÄ diena buvo iÅ¡gryninta. Manytina, kad, ieÅ¡kovo žodžiais tariant, joks vidutiniÅ¡kai protingas asmuo taip nesielgtų, t. y . nemokėtų tokios sumos pinigų (iÅ¡ viso – 65 000 Lt) priklausomam nuo alkoholio asmeniui už sandorį, kuris galimai bus sudarytas kažkada ateityje.

Be to, iÅ¡ R. B. paaiÅ¡kinimų, banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, kuriuos, pažymėtina, su atsiliepimu pateikė pats R. B., bei 2013-05-08 rangos sutarties ir 2013-06-28 atliktų darbų akto seka, kad 65 000 Lt į jo sÄ skaitÄ pagal rangos sutartį bei už rastinės pirties statybÄ pervedė ne J. P., o A. M., V. F. ir G. F.. IÅ¡ kitos pusės, ieÅ¡kovas, apeliuodamas į tai, kad atsakovai, sudarydami mainų sutartį, pažeidė sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus, reikalauja, kad žemės sklypų mainų sutartis bÅ«tų pripažinta pirkimo–pardavimo sutartimi ir jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos už 3 000 Eur, t. y. ne už 65 000 Lt (18 841 Eur) ir ne už 15 050 Eur, kaip nurodyta ieÅ¡kovo pateiktoje turto vertintojo iÅ¡vadoje.Teismas vertino, kad iÅ¡ bylos medžiagoje esančių dokumentų chronologijos seka, kad mintis pasinaudoti galimybe įsigyti R.

B. priklausiusį žemės sklypÄ ieÅ¡kovui atsirado 2016-05-17, t. y. tik tada, kai jis gavo ginčijamÄ Å¾emės sklypų mainų sutartį ir pamatė, kad jos Å¡alys mainomÄ turtÄ Ä¯vertino po 3 000 Eur. IeÅ¡kovas nurodė, kad apie Å¡iÄ mainų sutartį jis sužinojo dar 2016-04-07, t. y. kai gavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto susiraÅ¡inėjimo matyti, kad iki 2016-05-18 buvo sprendžiamas tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, ir kad tuo metu ieÅ¡kovui nekilo jokių klausimų dėl naujų bendrasavininkių atsiradimo ar dėl mainų sutarties apsimestinumo, t. y. jam tada visai nerÅ«pėjo, kokiu bÅ«du atsakovas R.

B. perleido kitiems atsakovams žemės sklypo dalį. Ginčas tuo metu kilo tik dėl to, kad atsakovas R. B. kartu su J. P. pastatė lieptÄ be ieÅ¡kovo kaip bendrasavininkio sutikimo. Nurodė, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimai, 2013-01-07 buto dalies dovanojimo sutartis ir R. B. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai apie lėšų už butÄ , deklaruojamų kaip lėšos už butÄ ir už paskolÄ , įskaitymÄ leidžia manyti apie ieÅ¡kovui naudingÄ ir galimai jo inicijuotÄ apsimestinę dovanojimo sutartį bei apie nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovo elgesį R.

B. atžvilgiu. Akivaizdu, kad Å¡ioje byloje patenkinus jo reikalavimÄ perkelti pirkėjo teises ir pareigas už 3 000 Eur, R. B. taip ir liktų su tuo pačiu, kaip teigia ieÅ¡kovas, mažiau vertingu žemės sklypu, neturėdamas nei fizinių, nei finansinių galimybių naudoti pagal mainų sutartį įgytÄ miÅ¡kÄ ir valdydamas tik 0,03 ha dydžio žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėtų tinkamai naudotis jam tenkančia pastatų dalimi, t. y., iÅ¡ vienos pusės, bando įrodyti, kad R.

B. buvo J. P. apgautas, o iÅ¡ kitos pusės, pats siekia pasinaudoti tos jo deklaruojamos apgaulės rezultatu.Pasisakė, kad visiÅ¡kai sutinka su atsakovų pozicija, kad mainų sandorį, sudarytÄ neva dėl apgaulės, klaidos, ekonominio spaudimo ar panaÅ¡iai, galėtų ginčyti ne ieÅ¡kovas, o tik pats R. B. (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).Teismas tiek ieÅ¡kovo, tiek ir jo sutuoktinės M. B. paaiÅ¡kinimus vertino kritiÅ¡kai, kaip bandymÄ bylos baigtį pakreipti ieÅ¡kovo naudai. Sprendė, kad nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovo elgesį patvirtina ir jo paties pripažintas faktas, kad 2017 metų balandžio mėnesį jis, lankydamas R.

B. ligoninėje, siÅ«lė pastarajam 1 000 Eur už tai, kad brolis pasakytų, jog mainų sutartis yra apsimestinė. R. B. su Å¡iuo pasiÅ«lymu nesutiko, taip dar kartÄ paneigdamas ieÅ¡kovo teiginius apie jo asocialumÄ .IeÅ¡kovas ir jo atstovai argumentus, kad didžiausia R. B. iki mainų sandorio turėto žemės sklypo vertė yra tai, kad sklypas yra gražiausioje (duomenys neskelbtini)vietoje – (duomenys neskelbtini), teismas vertina tik kaip bandymÄ primesti atsakovams savo subjektyvų nekilnojamojo turto vertės suvokimÄ , nes iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų seka, kad vienintelė nauda R.

B. iÅ¡ to žemės klypo (duomenys neskelbtini)buvo 100 Eur dydžio metinės pajamos už jo nuomÄ .Teismas vertino žemės sklypų vertes ir sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad R. B. mainais gavo akivaizdžiai mažiau vertingÄ daiktÄ , juo labiau, kad jis pagrindine priežastimi, dėl kurios sudarė ginčo sutartį, nurodė norÄ Ä¯sigyti miÅ¡kÄ , iÅ¡ kurio galėtų turėti malkų ir medienos pastatų remontui. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype miÅ¡ko žemės plotas – 1,1008 ha.

Å is žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) ir kraÅ¡tovaizdžio draustinyje, o miÅ¡ko naudojimas tokiose teritorijose ženkliai ribojamas. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype miÅ¡ko žemės plotas – 4,15 ha ir Å¡is žemės sklypas nėra saugomoje teritorijoje, todėl labiau atitinka atsakovo R. B. deklaruojamÄ tikslÄ turėti asmeninėje nuosavybėje ir naudoti miÅ¡kÄ . SÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0034 patvirtina, kas R. B. 2015-10-15, t. y. iÅ¡kart po mainų sutarties sudarymo, V.

Å . įmonėje užsakė žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribinių linijų atstatymÄ ir kertamų medžių ženklinimÄ bei kietmetrių skaičiavimÄ . Be to, akivaizdu, kad miÅ¡kas yra kapitalas, kuris duoda ne vienkartinę ir ne vienadienę naudÄ , nes augdamas ir bręsdamas įgyja vis didesnę vertę, todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad R. B. mainų sutartis nenaudinga, nes vertingesnį daiktÄ iÅ¡mainė į mažiau vertingÄ , jokiomis iÅ¡skirtinėmis savybėmis nepasižymintį žemės sklypÄ , ir kad jis neturi nei fizinių, nei finansinių galimybių naudoti įgytÄ miÅ¡kÄ , visiÅ¡kai nepagrįsti.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad R. B. neturi galimybių ir net neketina naudoti pagal mainų sutartį įgytÄ miÅ¡kÄ , ir šį teiginį grindžia tik savo samprotavimais apie R. B. piktnaudžiavimÄ alkoholiniais gėrimais ir sunkiÄ turtinę padėtį. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad daugiau nei per metus po miÅ¡ko įsigijimo atsakovas R. B. sodyboje neatliko jokių remonto darbų, nepaneigia atsakovo aiÅ¡kinimo, kad mainų sutartį sudarė, norėdamas įgyti nuosavybėn miÅ¡kÄ , iÅ¡ kurio gaunamÄ medienÄ ketina panaudoti malkoms ir sodybos statinių remontui, juo labiau, kad jau maždaug po pusmečio nuo mainų sutarties sudarymo dėl jos kilo ginčas.

Dėl šių aplinkybių teismas, sprendė, kad 2015-10-05 mainų sutarties sudarymo metu atsakovų R. B. bei T. ir D. P. valia buvo sudaryti būtent mainų sandorį (CPK 185 straipsnis).Pasisakė, kad tai, kad J. P., vadovaudamasis jam T. ir D. P. suteiktais įgaliojimais, atliko ieškovo išvardintus veiksmus, niekaip nesukuria pagrindo pripažinti jį mainų sandorio šalimi, tikruoju išmainyto turto naudotoju, valdytoju ir naudos gavėju, nes, priešingu atveju, atstovavimo institutas aplamai nebetektų prasmės. J.

P. praÅ¡ymas įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu yra visiÅ¡kai logiÅ¡kas ir suprantamas, nes iÅ¡ esmės inspiruotas paties ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų teiginių dėl tikrosios sandorio Å¡alies. Kartu J. P. neigia domėjęsis galimybe įsigyti ieÅ¡kovo žemės sklypÄ ir užsakęs Å¡io žemės sklypo dalies topografinę nuotraukÄ , o ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. P. Å¡iuos veiksmus atliko. Liudytojai J. Å . (F.) ir J. F. teismo posėdyje parodė, kad neprisimena, ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), topografinę nuotraukÄ telefonu užsakė asmuo, pasivadinęs J.

P., bet net ir nustačius Å¡ias aplinkybes, nebÅ«tų pagrindo konstatuoti, jog dėl Å¡ių veiksmų J. P. tapo tikrÄ ja 2015-10-05 sudaryto mainų sandorio Å¡alimi. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad J. P. iÅ¡ ginčijamos mainų sutarties gavo kokiÄ nors naudÄ . Vertino, kad niekaip neįrodo, kad 2015-10-05 mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, ir ta ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad faktinis R. B. darbdavys yra J. P., nuo kurio atsakovas finansiÅ¡kai priklausomas, ir kuris, tuo pasinaudodamas bei pažadėdamas jam iÅ¡laikyti darbo vietÄ neva įkalbėjo R.

B. sudaryti šį sandorį. IÅ¡ R. B. pateiktos informacijos apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2016-01-01 iki 2017-11-20 matyti, kad, visų pirma, R. B. tik nuo 2017-04-24 dirba (duomenys neskelbtini), kuri, kaip teigia ieÅ¡kovas, yra glaudžiai susijusi su J. P., o, antra, įstatymas niekaip nedraudžia sudarinėti sutartis dėl nekilnojamojo turto perleidimo darbuotojui ir jo darbdaviui.Konstatavo, kad 2015-10-05 mainų sandorio sudarymo aplinkybės rodo, kad atsakovai tinkamai suvokė sudaromo sandorio prasmę, sudaryta sutartis atitiko jų valiÄ ir Å¡ia sutartimi siekiamus tikslus, o ieÅ¡kovo elgesį atsakovų atžvilgiu teismas vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ bÅ«dÄ pasinaudoti situacija bei CK 4.79 straipsnio nuostatomis dėl bendraturčio pirmenybinės teisės pirkti kito bendraturčio parduodamÄ savo dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir už akivaizdžiai nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ (3 000 Eur) įsigyti broliui priklausiusį turtÄ .

IeÅ¡kovas, pateikdamas įvairias prielaidas, neįrodė, jog D. P. ir T. P. bei R. B. mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas pridengti kitÄ sandorį – 25139/52277 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimÄ â€“pardavimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. B. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2018 m. vasario 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai arba bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ . Teismo iÅ¡vados grindžiamos iÅ¡ esmės tik atsakovų ir trečiojo asmens J. P. teismui duotais paaiÅ¡kinimais. Teismas nesivadovavo ieÅ¡kovo praÅ¡ymu byloje apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimais bei į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais juos tik formaliais iÅ¡vardindamas.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad liudytojais byloje apklausti V. B., M. B., A. B., V. B., J. F., J. Å . (F.) nenurodė jokių bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių.Laikosi pozicijos, jog įrodė pateikto ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir byloje surinkti įrodymai leidžia daryti atitinkamas iÅ¡vadas. Mano, kad ginčijamo sandorio apsimestinumÄ bei mainų sutarties Å¡alių intereso sudaryti mainus nebuvimÄ patvirtina atsakovų bei trečiojo asmens J. P. elgesys po įvykdyto sandorio. Pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (susiraÅ¡inėjimÄ el. paÅ¡tu), kad ieÅ¡kovas iÅ¡ J.

P. gavęs pasiÅ«lymus dėl ginčo žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, ne kartÄ siuntė praÅ¡ymus pateikti papildomus duomenis, tačiau nei vienas iÅ¡ atsakovų jokio atsakymo nepateikė, o bÅ«tent J. P. ieÅ¡kovui siuntė elektroninius laiÅ¡kus, ragindamas greičiau pasiraÅ¡yti dokumentus, nustatančius ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ . Dėl Å¡ių įrodymų kruopÅ¡taus iÅ¡tyrimo pasisakė apeliacinės instancijos teismas, tačiau teismas aptartų įrodymų netyrė, apsiribodamas tik formaliu jų iÅ¡vardinimu.Teigia, jog tik J.

P. turėjo interesÄ sudaryti ginčijamÄ mainų sutartį, kuri nei vienam iÅ¡ atsakovų nedavė jokios naudos, o vertinant iÅ¡ atsakovo R. B. pusės, apskritai neatitinka protingumo kriterijų. Tai patvirtina el. laiÅ¡kai bei pirmas J. P. pateiktas pasiÅ«lymas dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kurioje atsakovas R. B. net nebuvo įvardintas kaip žemės bendrasavininkis. Be to, pateiktoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje, ten kur sklype stovi statiniai, buvo numatyta „namų valda“, kuria naudotųsi visi bendrasavininkiai, nors T. ir D.

P. ginčo sutartimi neįgijo teisių į žemės sklype esančius statinius. Mano, kad tokios „namų valdos“ nustatymas paaiÅ¡kinamas tuo, kad J. P. turėjo interesÄ â€žgauti priėjimÄ â€œ prie sklype esančių statinių tikslu juos ateityje panaudoti įrengiant kaimo turizmo sodybÄ . Šį jo interesÄ patvirtino liudytojas V. B., kurio parodymų teismas Å¡iame bylos kontekste visiÅ¡kai netyrė, liudytojas J. F., kiti bylos duomenys (susiraÅ¡inėjimas el. paÅ¡tu, ginčo žemės sklypo topografinės nuotraukos užsakymas).Nurodo, kad byloje buvo nustatyta eilė aplinkybių, patvirtinančių ieÅ¡kovo nurodytus teiginius dėl sutarties apsimestinumo, o prieÅ¡ingÄ teismo iÅ¡vadÄ , lėmė netinkamas bylos įrodymų vertinimas bei netinkamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymas.

Jo pozicijÄ patvirtina nuoseklÅ«s paaiÅ¡kinimai viso proceso metu, procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, raÅ¡ytiniai įrodymai, raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kurie nebuvo paneigti bylos nagrinėjimo metu, liudytojų parodymai. Tuo metu atsakovo R. B. pozicija duodant paaiÅ¡kinimus buvo visiÅ¡kai nenuosekli ir kelianti pagrįstų abejonių dėl jo nurodomų aplinkybių atitikimo tikrovei.Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas R. B. visada sakydavo, kad dirba „pas P.“ maždaug nuo 2012 metų, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, jog R.

B. yra socialiai pažeidžiamas, piktnaudžiaujantis alkoholiu. KÄ patvirtino ir liudytojas V. B., V. B., M. B., J. K., A. B., bei kiti liudytojai. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo R. B. nurodytu motyvu, kad sandorio sudarymui neva tai egzistavo poreikis turėti malkinės medienos bei medienos ginčo sklype esančių statinių remontui, nors Å¡ie parodymai akivaizdžiai yra prieÅ¡taringi ir paneigti paties R. B. parodymais. Atsakovui netrÅ«ko malkų, tÄ patvirtino tiek ieÅ¡kovas, tiek V. B., turto vertinimo ataskaita.

IÅ¡ iÅ¡mainytos žemės iki jos iÅ¡mainymo R. B. gaudavo pajamų, o po sutarties sudarymo jokios naudos nei iÅ¡ įgyto miÅ¡ko nei iÅ¡ kitų naudmenų negauna. IÅ¡ atsakovo R. B. pusės nebuvo jokio tikslo, motyvo ar net menkiausio poreikio sandoriui sudaryti, atitinkamai ir tikroji jo valia nebuvo nukreipta į aptariamo sandorio sudarymÄ .Teigia, kad atsakovas R. B. mainų sutartimi įgijo daiktÄ , kuris neturi tų savybių, kurios jo teigimu nulėmė jo apsisprendimÄ sudaryti sutartį. Vidinė jo valia nebuvo ir negalėjo bÅ«ti sudaryti mainų sutartį.

IÅ¡ bylos duomenų yra aiÅ¡ku, kad tikroji R. B. valia buvo sudaryti galimybę J. P. nusipirkti ginčo žemės sklypÄ , todėl vidinė R. B. valia prieÅ¡tarauja jo valios iÅ¡orinei iÅ¡raiÅ¡kos formai. Teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai netyrė ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . LR Aplinkos ministerijos, Valstybinės miÅ¡kų tarnybos, VÄ® Ignalinos miÅ¡kų urėdija parengti dokumentai įrodo, jog atsakovo R.

B. sutartimi įgytam miÅ¡kui yra taikomas griežtesnis miÅ¡kų apsaugos režimas nei tam, kurį jis iÅ¡mainė. Akcentuoja, jog nors atsakovas R. B. apklausiamas teisme parodė, jog iki sutarties sudarymo net nesidomėjo, kokį miÅ¡kÄ jis įsigyja, ar jame bus ten galima vykdyti kirtimus, ar jam taikomi kokie nors apribojimai ir pan. Tai, kad įgytas miÅ¡kas priskiriamas IIA grupės draustinių miÅ¡kams yra nurodyta dar 2009 m. parengtame miÅ¡kotvarkos projekte. Mano, kad jeigu atsakovas R. B. bÅ«tų tikrai turėjęs ketinimÄ Ä¯gyti miÅ¡kÄ iÅ¡sikirtimui, matydamas tokius duomenis tikrai nebÅ«tų sudaręs mainų sutarties.

Atsakovai D. P., T. P. nenurodė jokių iÅ¡skirtinių savybių, kurios jiems buvo svarbios ir kurios paskatino sudaryti ginčo sutartį.Pažymi, kad klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog R. B. įgytas miÅ¡ko masyvas nepatenka į (duomenys neskelbtini) teritorijÄ , teismas padarė remdamasis Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u. Tais atvejais kuomet Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nesutampa su MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis, remtis reikia bÅ«tent pastarojo duomenimis, kuriais ir remiamasi Aplinkos ministerijos 2017-­12-29 raÅ¡to prieduose (taksoraščiuose).Akcentuoja, kad atsakovai neturėjo jokio objektyvaus tikslo sudaryti bÅ«tent mainų sandorį.

Jų valia nebuvo nukreipta į tai, kad gauti bÅ«tent tÄ konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį jie įgijo mainų sutartimi, kadangi jis nėra niekuo ypatingas ar iÅ¡siskiriantis iÅ¡ kitų panaÅ¡aus pobÅ«džio daiktų esančių civilinėje apyvartoje, juo labiau, kad R. B. nei ginčo sandorio sudarymo metu, nei vėliau neturėjo ir neturi žmogiÅ¡kųjų ar materialinių iÅ¡teklių įgytam turtui prižiÅ«rėti, neturi jokio transporto iki Å¡io turto nuvykti negauna iÅ¡ jo jokios naudos ir nėra atlikęs jokių darbų, dėl kurių deklaruoja sudaręs ginčo sutartį.Teigia, kad joks vidutiniÅ¡kai protingas asmuo nesudarytų tokio mainų sandorio, kurio pasėkoje netektų prie namų - gražiausioje (duomenys neskelbtini) vietoje - (duomenys neskelbtini), ežero pakrantėje esančio sklypo, o mainais įgytų už keliasdeÅ¡imt kilometrų nuo gyvenamosios vietos, vidury miÅ¡kų, esantį tokios pat paskirties žemės sklypÄ , kuriuo tinkamai pasirÅ«pinti neturi jokių objektyvių galimybių bei iÅ¡ jo negauna jokios ekonominės naudos, o svarbiausia - net negali vykdyti neva planuotos veiklos - miÅ¡ko kirtimų.Taip pat teigia, kad atsakovai T. ir D.

P., o realiai jų atstovas J. P. iÅ¡ tikrųjų nupirko, o R. B. pardavė ginčo turtÄ , t. y. mainų sutartimi buvo pridengti 2 pirkimo-pardavimo sandoriai - R. B. T. ir D. P., o faktiÅ¡kai J. P. pardavė dalį jam priklausiusio žemės sklypo, o T. ir D. P., R. B. pardavė jiems priklausiusį žemės sklypÄ .Nurodo, kad teismas ignoravo apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog aplinkybei dėl pinigų kilmės R. B. sÄ skaitoje reikalinga skirti ypatingÄ dėmesį, ir Å¡ios aplinkybės visiÅ¡kai netyrė apsiribodamas, tik tuo, kad pinigus R.

B. pervedė ne J. P.. Å i aplinkybė, jog tokiu bÅ«du galėjo bÅ«ti atsiskaityta bÅ«tent už neva mainomÄ , o realiai parduodamÄ , turtÄ , yra labiau tikėtina ir pagrįsta jÄ vertinant visų kitų bylos aplinkybių kontekste. Juolab, kad R. B. pervesta pinigų suma yra artima žemės sklypo dalies vertei, nustatytai ieÅ¡kovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje.Pažymi, kad aplinkybės, kokia buvo tikroji Å¡alių valia, net ir pakartotinai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai nustatytos.

Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl sutarčių aiÅ¡kinimo, bet ir iÅ¡ esmės juos pažeidė, nes nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti nei Å¡alių elgesio iki ginčo sandorio sudarymo, nei tikrosios Å¡alių valios sandorio sudarymo metu, nei Å¡alių ketinimų sudarant atitinkamÄ mainų sandorį. Nei vienas iÅ¡ atsakovų negalėjo konkrečiai įvardinti mainų sutarties sudarymo/inicijavimo aplinkybių, apsiribojant tuo, kad dėl sutarties sudarymo buvo susitarta (duomenys neskelbtini).

Iki sutarties sudarymo nei vienas iÅ¡ atsakovų nesidomėjo ir nesiaiÅ¡kino mainomų daiktų vertės. Nurodo, kad teismas sprendime iÅ¡ esmės tapačiai atkartojo pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl ginčo žemės sklypo topografinės nuotraukos užsakymo reikÅ¡mės ir J. P. vaidmens Å¡iame kontekste. Tokia teismo padaryta iÅ¡vada iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams ir Å¡alių bei liudytojų duotiems paaiÅ¡kinimams teismo posėdžio metu.

Be to, teismas pakartotinai nagrinėdamas bylÄ ir vėl neįvertino bei nepasisakė dėl ieÅ¡kinio aplinkybių, jog dar iki mainų sutarties kopijos gavimo iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“, t. y. 2016-05-12, t. y. po to kai atsakovams buvo iÅ¡siųsti atsakymai į pateiktÄ siÅ«lymÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ieÅ¡kovui į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino asmuo prisistatęs J. P. vardu ir įsakmiai pareikalavo ieÅ¡kovo nedelsiant pasiraÅ¡yti jam atsiųstÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ .

Akcentuoja, jog J. P. turėjo ir turi didžiausiÄ interesÄ ginčo sandorio sudarymu, kadangi įgytame žemės sklype ketina vykdyti kaimo turizmo verslÄ . Savo ruožtu nei vieno iÅ¡ atsakovų vidinė valia nebuvo nukreipta į mainų sutarties sudarymÄ . Tokiu bÅ«du pripažintina, jog buvo pažeista ieÅ¡kovo kaip žemės sklypo bendraturčio teisė pirmumo eile įsigyti atsakovo R. B. parduotas žemės sklypo dalis, esančias bendrÄ ja nuosavybe. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, ginčijamas mainų sandoris pripažintinas pirkimo - pardavimo sutartimi, o ginant ieÅ¡kovo kaip žemės sklypo bendraturčio, turinčio pirmumo teisę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį už tÄ pačiÄ kainÄ , kuria ji buvo perleista, jam perkeltinos pirkėjo teisės ir pareigos.Mano, kad teismas ieÅ¡kovÄ vertindamas kaip nesÄ Å¾iningÄ remdamasis R.

B. atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis dėl 2013-01-07 buto dalies dovanojimo sutarties apsimestinumo, netinkamai iÅ¡tyrė bylos įrodymus. Pažymi, jog minimos dovanojimo sutarties apsimestinumo klausimas buvo sprendžiamas Utenos apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-112-842/2017, inicijuotoje pagal R. B. ieÅ¡kinį. Byla buvo nutraukta bÅ«tent paties R. B. iniciatyva. Teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė neįsigilinęs į byloje nustatytas aplinkybes.Teigia, kad teismo iÅ¡vada, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas ieÅ¡kovui bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis, kokios buvo sutartos sudarant apsimestinę mainų sutartį, reiÅ¡kia ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ yra teisiÅ¡kai nepagrįsta.

Nei vienas iÅ¡ bylos atsakovų, teismo nurodytu argumentu nesigynė nuo pareikÅ¡to reikalavimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas ieÅ¡kovo tariamo nesÄ Å¾iningumo pagrindu atmetęs ieÅ¡kinį, ex oficio (savo iniciatyva) peržengė bylos nagrinėjimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ribas. PraÅ¡o prijungti prie bylos naujai teikiamus raÅ¡ytinius įrodymus ir jais remiantis bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ rėmėsi aplinkybėmis dėl buto dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, bÅ«tinybė prie bylos prijungti naujus įrodymus, kurie paneigia teismo padarytÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡kilo tik dabar.

PraÅ¡omi prijungti įrodymai yra labai nedidelės apimties, todėl neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai R. B., T. P., D. P., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje J. P. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo V. B. apeliacinį skundÄ atmesti. PraÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjimo visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

IÅ¡ sprendimo turinio aiÅ¡kiai matyti, kad teismas liudytojų parodymus įvertino ir padarė pagrįstÄ bei teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nei vienas iÅ¡ liudytojais apklaustų asmenų ginčijamo sandorio sudaryme nedalyvavo ir jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų pagrindas spręsti, kad 2015-10-05 mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, nenurodė.PraÅ¡o priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl liudytojų V. B. ir A. B. melagingų parodymų, o ieÅ¡kovui skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, sÄ moningai veikiant prieÅ¡ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , iki 50 procentų Å¡ios baudos sumos paskirti atsakovų naudai.

IeÅ¡kovas 2017-12-04 vykusio teismo posėdžio metu teismo posėdžio metu duodamas parodymus, teigė, kad kaimynai 2013-10-08 ar po kelių dienų telefonu pranešė, kad ginčo sklype atliekami matavimai topo nuotraukai atlikti, o matininkai teigė, jog matuojama P. žemė. Å ias aplinkybes liudijo liudytojai V. B. ir A. B.. Topografinė nuotrauka, atlikta 2013-05-23. Mažai tikėtina, kad minėti asmenys atsitikinai ir itin tiksliai prisimintų neteisingÄ matytų matavimų atlikimo datÄ .Pažymi, kad nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nevertino liudytojos J.

K., J. Š. (F.) ir J. F. parodymų. Teismas taip pat aiškiai nurodė priežastis ir motyvus, dėl ko liudytojos M. B. (ieškovo sutuoktinės) parodymus vertina kritiškai. Atsakovai ir trečiasis asmuo šiai teismo pozicijai visiškai pritaria.Nurodo, kad ieškovo argumentai, jog tikrasis ir tiesioginis mainų sutarties naudos gavėjas, faktinis ginčo turto pirkėjas ir tikroji sandorio šalis yra trečiasis asmuo J. P. yra nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė teismas, ieškinio reikalavimai grindžiami tik prielaidomis.

IeÅ¡kovas niekaip nepagrindė, kokiÄ konkrečiÄ naudÄ iÅ¡ Mainų sutarties gavo trečiasis asmuo, kuo ta nauda pasireiÅ¡kė. Be to, net jeigu J. P. 2013 m. ir bÅ«tų turėjęs poreikį ir/ar tikslÄ ginčo sklype vykdyto kaimo turizmo veiklÄ , tam bÅ«tų pakakę su atsakovu R. B. sudaryti jungtinės veiklos, nuomos ar panaudos sutartį. Nei iki sandorio sudarymo, nei po jo, ginčo sklype nebuvo atlikti jokie veiksmai leidžiantys daryti nors menkiausiÄ prielaidÄ dėl trečiojo asmens planų vykti kaimo turizmo veiklÄ , tuo labiau „statinių užvaldymÄ â€œ ir/ar priėjimo prie jų gavimÄ .Pažymi, kad trečiasis asmuo J.

P. nėra nei „faktinis pirkėjas“, nei „tikroji sandorio Å¡alis“ ir jo vaidmuo sandoryje apsiribojo vykdant pavedimus 2012-01-23 ir 2012-01-24 notarine tvarka iÅ¡duotų įgaliojimų, kurie iÅ¡duoti dar tada, kai ginčo sklypas nuosavybė teise nepriklausė nei ieÅ¡kovui. nei atsakovui R. B., pagrindu.Teigia, kad ieÅ¡kovo pasirinktas specialus teisių gynimo bÅ«das kildinamas iÅ¡ bendrabučio teisės pirkti bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančio daikto dalį, neįrodžius, kad mainų sutartimi buvo pridengta bÅ«tent pirkimo-pardavimo sutartis, lemia tai, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės ginčyti sandorį dėl ydingos sandorio Å¡alies, nes bendraturčio pirmumo teisės tai niekaip nepažaidžia.

Tai, kad ieÅ¡kovui nėra svarbu kas yra ginčo turto savininkas, duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė ir pats ieÅ¡kovas, paaiÅ¡kindamas, jog savo žemėje nenori matyti jokių svetimų žmonių.Pažymi, kad vien tai, kad atsakovų vidinė valia ieÅ¡kovui nepatinka, dar nereiÅ¡kia, kad valia yra kokiu nors aspektu ydinga. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo sandoris nelogiÅ¡kas, neprotingas, neatitinka Å¡alių vidinės valios ir nenaudingas R. B., nes jis negali naudoti turto pagal paskirtį, ir iÅ¡ iÅ¡mainyto turto negavo jokios naudos, yra tik subjektyvÅ«s samprotavimai.Kaip ne kartÄ procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu, nurodė atsakovas R.

B., Mainų sutartis visiÅ¡kai atitinka jo valiÄ ir poreikius, nes miÅ¡kas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl jo valdymas nepriklauso nuo jo brolio (ieÅ¡kovo) ir jo sutuoktinės valios, įgytas turtas yra Ignalinos rajone, netoli nuo namų, miÅ¡ke yra brandžių medžių, mainų sutarties pagrindu įgytame žemės sklype miÅ¡ko plotas didelis, lyginant su ginčo sklype esančiu jaunu miÅ¡keliu. Iki sandorio sudarymo atsakovas R. B. neturėjo tokio turto, kuris atitiktų bent dalį gautojo savybių ir galimybių.

Esminė miÅ¡ko žemės sklypo savybė, iÅ¡skirianti jį iÅ¡ kitų nekilnojamųjų turtų ir yra ta, kad medelynas auga ir jo vertė didėja.Akcentuoja, kad Å¡alys sudarė ekvivalentiÅ¡kus mainus, tai patvirtina ir paties ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti įrodymai, todėl nėra jokio pagrindo vis dar įrodinėti, jog atsakovui R. B. perduotas turtas menkavertis. Ä® bylÄ pateiktas dar 2016-11-22 antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstravimo protokolas Nr. 53/16/24 neabejotinai patvirtina, kad atsakovas R.

B. naudojasi sutarties pagrindu įgytu turtu ir yra iÅ¡kirtęs ribinę linijÄ , kurios kirtimui jokie leidimai nereikalingi, o miÅ¡ko grupės ar kiti kriterijai visiÅ¡kai nesvarbÅ«s. Atsakovas iÅ¡ miÅ¡ko jau gavo naudos, kuri finansiÅ¡kai vertinama apie 5 000 Eur. Be kita ko, ginčo sandoris visiÅ¡kai atitinka ir atsakovų D. ir T. P. valiÄ , o ginčo turtas yra tinkamas ir patrauklus jų asmeninių ir Å¡eimos poreikių tenkinimui, yra vos du kilometrai nuo (duomenys neskelbtini), kur atsakovai dažnai bÅ«na laisvalaikiu.Pažymi, kad R.

B. ne vienÄ kartÄ tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai nurodė, kad jokių pinigų pagal ginčijamÄ sutartį negavo, Å¡alys apsikeitė turtu. GinčijamÄ sandorį sudarė savo laisva valia, niekino neverčiamas. savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us nuo 2012 m. pateikė pats, neturėdamas ko slėpti. Pats ieÅ¡kovas savo pradinę versijÄ â€žmodifikavo“ tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, todėl atsakovas R. B. neturėjo jokios pareigos teikti į bylÄ gautus mokėjimus patvirtinančius papildomus įrodymus, nes ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio Å¡iomis aplinkybėmis negrindė.

Dėl to, vėliau pateikė įrodymus, kad minėti mokėjimai niekaip nesusiję su ginčijama sutartimi.Teigia, kad apelianto argumentai, kad atsakovas R. B. sudarydamas sandorį nesuprato jo esmės, ne tik kad nepagrįsti, bet ir niekaip nesusiję su reiškiamais reikalavimais. Primintina, kad valios ydingumas gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau apsimestinio sandorio atveju valios ydingumui būdinga tai, kad šalys supranta sandorio esmę ir siekia jį pridengti kitu sandoriu.Dėl apelianto nurodytų aplinkybių, kiek tai susiję su sandorio sudarymu neva dėl apgaulės, klaidos, ekonominio spaudimo ar panašiai, nepasisako, nes sandorį šiais pagrindais galėtų ginčyti tik R.

B. (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).Nurodo, kad apelianto argumentai, neva tai pirmos instancijos teismas sprendime pripažino, esÄ , ginčo sandoris pažeidžia atsakovo R. B. teises, nes jam liko nedidelė sklypo dalis, yra dar viena ieÅ¡kovo interpretacija. Be to, ieÅ¡kovas neturi materialinio reikalavimo ginčyti sandorį Å¡iuo pagrindu ir gintis prisidengiant iÅ¡galvotu atsakovo R. B. teisių pažeidimu. IeÅ¡kovo, kaip bendraturčio, reikalavimo teisė ginčyti sandorį apsiriboja CK 4.79 straipsnio 3 dalies apimtimi, o atsakovo R.

B. valdoma žemės sklypo dalis neturi jokios reikÅ¡mės sandorio kvalifikavimui.Atkreipia dėmesį, kad sandoris sudarytas dėl akių ir apsimestinis sandoris yra du skirtingi ir savarankiÅ¡ki sandorių negaliojimo pagrindai. Apeliantas sÄ moningai ar nesÄ moningai neatriboja sandorio negaliojo pagrindų, mainų sutarties teisėtumÄ iÅ¡ esmės ginčydamas visais įmanomais pagrindais, nors tam neturi reikalavimo teisės.Pažymi, kad bylÄ nagrinėjęs pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį bet kokiais bÅ«dais ir priemonėmis bylÄ pakreipti sau naudinga linkme.

Mano, kad Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovo papildomai pateiktus įrodymus turėtų atsisakyti priimti, nes jie galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme (CK 314 straipsnis). Atsakovas R. B. aplinkybes, susijusias su paveldėto buto pardavimo, buvo nurodęs dar atsiliepime, bylÄ nagrinėjant antrÄ kartÄ , atsakovas atsakydamas į ieÅ¡kovo atstovo klausimus davė paaiÅ¡kinimus ir Å¡io ginčo baigties, praÅ¡omi prijungti dokumentai parengti/priimti dar 2017 m. kovo mėnesį, ieÅ¡kovÄ atstovavo tiek patys advokatai, todėl ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes juos pateikti anksčiau.

Teismas k o n s t a t u o j a : apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalies). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi aplinkybėmis dėl buto dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl bÅ«tinybė prie bylos prijungti naujus įrodymus, kurie paneigia teismo padarytÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡kilo tik dabar.

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2017-03-13 R. B. ieÅ¡kinio atsisakymo, Utenos rajono apylinkės teismo 2017-03-15 nutarties dėl civilinės bylos Nr. 2-112-842/2017 nutraukimo kopijas. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama antrÄ kartÄ , atsakovas R. B. aplinkybes, susijusiais su paveldėto buto pardavimu buvo nurodęs atsiliepime, Å¡ios aplinkybės buvo žinomos ir tiriamos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Ä®vertinus praÅ¡omų prijungti dokumentų turinį, apelianto paaiÅ¡kinimus, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad naujų įrodymų bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, t. y. tik pirmosios instancijos teismui įvertinus aplinkybes, susijusias su paveldėto buto pardavimu, kitaip, nei jas vertina apeliantas.

Tuo pagrindu daroma iÅ¡vada, jog naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme bÅ«tinumas nebuvo pagrįstas. Dėl Å¡ių priežasčių pateiktus dokumentus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų iÅ¡vadų iÅ¡ naujo nebekartoja.

Kasacinio teismo ne kartÄ pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ , todėl pasisako tik dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų.Apsimestinio sandorio negaliojimo sÄ lygos, tokio sandorio teisinės pasekmės apibrėžtos CK 1.87 straipsnyje.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekė jo Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Sandoris neturi valios trÅ«kumų ir Å¡iuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, atitinka jų vidinę valiÄ .

Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys.Šioje byloje iš šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovui ir atsakovui R.

B. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausė 5,2277 ha ploto žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), 2012-08-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. DM-3501, 2014-10-17 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 39VÄ®-(14.39.2)-1509 pagrindu. 2015-10-05 R. B. su atsakovais D. P. ir T. P., atstovaujamais J. P., sudarė mainų sutartį, pagal kuriÄ atsakovas R. B. perdavė D. P. ir T. P. bendrojon dalinėn nuosavybėn 25139/52277 dalis Å¡io žemės sklypo mainais į 9,7500 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Sutartyje Å¡alys nurodė, kad manai ekvivalentiÅ¡ki, Å¡alys mainomÄ turtÄ Ä¯vertina po 3 000 Eur. Sutartis ir nuosavybės teisės perėjimas registruoti VÄ® „Registrų centras“. Po sandorio sudarymo atsakovui R. B. taip pat liko 1000/52277 žemės sklypo ir ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui apie mainų sandorio sudarymÄ tapo žinoma 2016-04-07.IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad 2015-10-05 atsakovų R. B. ir D. ir T. P., atstovaujamų J. P., sudaryta mainų sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis), sudarytas R.

B. priklausančios žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo sutarčiai pridengti, ir pažeidžiantis ieÅ¡kovo, t. y. bendraturčio pirmenybės teisę pirkti dalį, esančiÄ bendrÄ ja nuosavybe.BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinys Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimu atmestas, teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog 2015-10-05 mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas pridengti kitÄ sandorį – 25139/52277 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimÄ â€“ pardavimÄ .

Panevėžio apygardos teismo 2017-06-27 nutartimi minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl bylos esmės neatskleidimo ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apylinkės teismas visiškai netyrė ieškovo pateiktų įrodymų turinio, neanalizavo liudytojų, tame tarpe V. B., parodymų ginčijamos situacijos kontekste, nebuvo tiesiogiai apklaustas T. P., neatlikta pakankama mokėjimų 65 000 Lt sumai analizė, skubotai atmestas ĮI „Topogeos“ topografinės nuotraukos užsakymo reikšmingumas, teismas nesiėmė pareigos pasiūlyti šalims teikti papildomus įrodymus dėl turto vertinimo.

BylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme antrÄ kartÄ skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog 2015-10-05 mainų sandoris yra apsimestinis sandoris, sudarytas pridengti kitÄ sandorį – 25139/52277 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimÄ â€“ pardavimÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumÄ â€“ Å¡alių, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius bylos įrodymus, sutinka su Å¡ia skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, o apelianto argumentus, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakartotinai Panevėžio apygardos teismo 2017-06-27 nutartyje nurodyti trÅ«kumai nebuvo iÅ¡taisyti, atmeta, kaip nepagrįstus.

Apeliantas teigia, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai taikytos ir aiÅ¡kintos civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , o teismo iÅ¡vados grindžiamos iÅ¡ esmės tik atsakovų ir trečiojo asmens J. P. teismui duotais paaiÅ¡kinimais, nebuvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrosios ginčo sutarties Å¡alių valios. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais sutikti neturi pagrindo. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nuosekliai analizavo ir vertino visus ieÅ¡kovo argumentus, kuriais buvo grindžiamas ieÅ¡kinys.

Tai, kad apeliantas pateiktus įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesÄ nustatantys procesiniai įstatymai.Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aukščiau nurodytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus, bet ir liudytojų V. B., A. B., V. B., J. F., J. Š. parodymus, šalių paaiškinimus ir iš įrodymų viseto sprendė dėl teisiškai reikšmingų šios bylos išsprendimui aplinkybių įrodytumo/neįrodytumo.

Apylinkės teismas taip pat argumentuotai nurodė, kodėl ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės M. B. argumentus vertina kritiÅ¡kai. Apeliantas, nesutikdamas su teismo iÅ¡vadomis skundžiamame sprendime, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio. Nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų, nėra pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir daryti kitas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.Dėl liudytojų parodymų vertinimo sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad Å¡iuo atveju buvo svarbu įvertinti ir subjektyvų jų pobÅ«dį, kadangi liudytojais buvo apklausti tiek su ieÅ¡kovu V.

B., tiek su atsakovu R. B. susiję giminystės, kaimynystės, t. y. artimais ryÅ¡iais, asmenys. Kita vertus liudytojų A. B., V. B., J. K., M. B. parodymais buvo įrodinėjamos ne konkrečios sandorio sudarymo aplinkybės, o R. B. priklausomybė nuo alkoholio, toponuotraukos atlikimo aplinkybės. Liudytojai J. F., J. Å . nurodė neatsimenantys, kas užsakė toponuotraukos atlikimÄ . Todėl vertinti liudytojų parodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nenustatė.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad Å¡ioje byloje esminę reikÅ¡mę turi mainų sutarties teisėtumo įvertinimas, sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, tačiau pažymi, kad pareigÄ Ä¯rodyti ieÅ¡kovo teisę sukuriančius faktus, t. y. kad ginčo sandoris yra apsimestinis, neatitiko ginčo sutarties Å¡alių valios, turi ieÅ¡kovas.

Pirmosios instancijos teismas nuosekliai analizavo ir vertino visus ieÅ¡kovo nurodomus argumentus, kuriais buvo grindžiamas ieÅ¡kinys, ir motyvuotai juos atmetė. Atsakovas R. B. mainų sandorio sudarymo priežastimis nurodė medienos poreikį (malkoms, medžio darbams) ir norÄ turėti žemės sklypÄ atskirai nuo brolio. Å ios sandorio sudarymo priežastys, atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes – brolių nesutarimus dėl po tėvų mirties paveldėto ir parduoto buto (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo skolos broliams V. ir R. grÄ Å¾inimo dalimis, pervedinėjant po 50-200 Lt, teisėjų kolegijos vertinimu yra visiÅ¡kai logiÅ¡kos ir suprantamos.

Atsakovams D. ir T. P. R. B. priklausiusi žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), taip pat yra naudingesnė, kadangi arti (duomenys neskelbtini) kaimo, kur jie nurodo dažnai bÅ«dantys laisvalaikiu, be to, miÅ¡ko sklypas reikalauja papildomos priežiÅ«ros. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, mainų sandoris bylos duomenimis buvo naudingas abiem sandorio Å¡alims, o apelianto apeliaciniame skunde pateikiama sava bylos faktinių aplinkybių analizė ir apeliacinio skundo argumentai neįtikina ginčijamÄ mainų sandorį sudariusių Å¡alių valios trÅ«kumu.Nors apeliantas teigia, kad problemos dėl malkų Å¡ildymui niekada nekilo, tačiau, kaip paaiÅ¡kino atsakovas R.

B., liudytojas V. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, malkos buvo perkamos, atraižų gaudavo iÅ¡ J. P., taigi malkų poreikį spręsdavo sodyboje gyvenantys broliai R. ir V., o ne ieÅ¡kovas. Sudarydamas mainų sandorį atsakovas R. B. užsitikrino apsirÅ«pinimÄ mediena tiek malkoms Å¡ildymui, tiek nurodomam namo remontui, tiek su medžiu susijusiems darbams. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo daiktų vertės analizei ir iÅ¡vadoms, kuriomis atmesti ieÅ¡kovo teiginiai, kad R.

B. gavo mažiau vertingÄ daiktÄ . Sandorio sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre nurodyta viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 4 193 Eur, indeksuota miÅ¡ko medynų vertė – 413 Eur, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 9 332 Eur, indeksuota miÅ¡ko medynų vertė – 6 422 Eur. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ 2017-01-13 UAB „Apus turtas“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 17/001 NT, (duomenys neskelbtini) esančio 5,2277 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė yra 30 100 Eur, todėl pusės Å¡io sklypo dalies, priklausiusios R.

B., vertė atitinkamai yra 15 050 Eur. Pagal 2017-11-30 ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „Apus turtas“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 17/793 NT, (duomenys neskelbtini) esančio 9,75 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė yra 6 150 Eur. Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2018-01-17 informacinėje pažymoje Nr. R6-237 nurodyta, kad Å¡iame sklype esančių medynų, kurie sudaro 5,8 ha plotÄ , vertė yra 13 922,02 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mainyti žemės sklypai yra iÅ¡ esmės skirtingi - vienas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti sklypo dalis su priėjimu prie ežero, kitas – asmeninės nuosavybė teise įgyjamas, keturis kartus plotu didesnis miÅ¡ko sklypas, todėl jų objektyvus sulyginimas iÅ¡ esmės negalimas.

Tačiau atsižvelgiant į sutarties Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir byloje esančius duomenis apie sklypų rinkos vertes, pagrindo konstatuoti esminį turto verčių skirtumÄ , nėra.Teisėjų kolegijos vertinimu sutarties Å¡alių veiksmai po sandorio sudarymo taip pat patvirtina jų naudojimÄ si sutarties pagrindu įgytu turtu. SÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0034 patvirtina, kad R. B. 2015-10-15, t. y. iÅ¡kart po mainų sutarties sudarymo, V. Å . įmonėje užsakė įgyto žemės sklypo ribinių linijų atstatymÄ ir kertamų medžių ženklinimÄ bei kietmetrių skaičiavimÄ . 2016-11-22 antstolio L.

J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 53/16/24, R. B. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad jis iÅ¡sikirto ribinę linijÄ , kurios kirtimui leidimai ir miÅ¡kų urėdijos informavimas pagal VÄ® „Ignalinos miÅ¡kų urėdija“ pateiktÄ informacijÄ nėra reikalingi. Dalis medienos buvo atsivežta į sodybÄ . Brolis V. nurodė medienÄ naudojęs kaimynės liepto į ežerÄ statybai, už kÄ gautos pajamos. Atsakovų atstovas tretysis asmuo J. P. taip pat ėmėsi įgyto turto valdymo – inicijavo naudojimo tvarkos projekto rengimÄ , liepto į ežerÄ statybÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad R. B. įgytas žemės sklypas neturi tų savybių, kurios jo teigimu nulėmė apsisprendimÄ sudaryti ginčo sutartį ir po sandorio sudarymo jokios naudos iÅ¡ įgyto turto negaunama. Nekilnojamojo turto registro duomenimis abiem mainomiems žemės sklypams nustatytos specialios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, tačiau žemės sklypui (duomenys neskelbtini) jų nustatyta mažiau.

Sutiktina su apeliantu, kad pagal byloje esančius taksoraščius abu sklypai priskiriami (duomenys neskelbtini) teritorijai, tačiau Å¡i aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, nesuponuoja kitokio situacijos vertinimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad R. B. įsigytame žemės sklype taikomi griežtesni kirtimo apribojimai, nei (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko žemės plotas ir medynų tÅ«ris yra ženkliai didesni. Atsakovas R. B. neteigė, kad miÅ¡ko sklypÄ Ä¯sigyja plynam iÅ¡sikirtimui.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visa miškų ūkio veikla yra detaliai reglamentuojama teisės aktuose. Aplinkos ministerijos 2017-11-29 rašte nurodoma, kad tiksliai nustatyti, ar miško kirtimai gali būti vykdomi atitinkamame miško plote, galima tik įvertinus faktinę miško būklę ir laikantis Miško kirtimo taisyklėse, patvirtintose 2010-01-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-79, nustatytų kiekvienai miško kirtimo rūšiai ir būdams taikomų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo išvadai, kad jokia veikla ir nauda iš R.

B. įsigyto miÅ¡ko žemės sklypo negalima.Taip pat nesutiktina su argumentais, kad taksoraščių analizė prieÅ¡ įsigyjant žemės sklypÄ atitinka vidutiniÅ¡kai protingo asmens kriterijų. Teisėjų kolegijos nuomone, tam reikia specialių žinių. Konkrečių medienos, ekonominio naudingumo skaičiavimų ir vertinimų prieÅ¡ įsigyjant miÅ¡ko sklypÄ atlikimas bÅ«tų suprantamas, jei miÅ¡ko sklypas bÅ«tų įsigyjamas su verslu susijusiais tikslais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantui, kad tikroji R.

B. valia sudarant mainų sandorį buvo sudaryti galimybę J. P. nusipirkti ginčo žemės sklypÄ . Tokie apelianto teiginiai vertintini kaip prielaidos. Bylos duomenimis R. B. ar D. ir T. P. veiksmai nei iki sandorio sudarymo, nei po jo nepatvirtina sandorio valios iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos formos prieÅ¡taros vidinei (CPK 185 straipsnis).PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas sutarties Å¡alys, nors ir nedetaliai, nurodė sutarties sudarymo aplinkybes. Atsakovė D. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instrancijos teisme teigė, kad R.

B. reikėjo miÅ¡ko sklypo, jie tokį turėjo. R. B. taip pat nurodė, kad su D. P. ir J. P. buvo nuvykęs apžiÅ«rėti miÅ¡ko, jis jam tiko. Mainomų sklypų vertę į sutartį Å¡alys įrašė bendru sutarimu, prieÅ¡ tai neatlikę verčių tyrimo, tačiau atsižvelgdami į nurodytÄ Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡e. Toks mainomų daiktų vertės nustatymas neprieÅ¡tarauja įstatymo nuostatoms (CK 6.433 straipsnis), todėl negali bÅ«ti laikomas sutarties apsimestinumÄ patvirtinančia aplinkybe.IÅ¡ dalies sutiktina su apeliantu, kad aplinkybė, jog naujų bendraturčių pateiktas pasiÅ«lymas dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kurioje R.

B. nebuvo įvardintas kaip žemės bendrasavininkis, kelia abejonių jų sÄ Å¾iningumu, tačiau Å¡ie duomenys nėra pakankami planuojamam sklypo pirkimui konstatuoti. Tas pats pažymėtina ir dėl IÄ® „Topogeos“ topografinės nuotraukos atlikimo aplinkybių, liudytojo V. B. parodymų apie girdėtÄ J. P. pasisakymÄ dėl planuojamos kaimo turizmo sodybos, kadangi Å¡ie duomenys nėra konkretÅ«s, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Å iame kontekste paminėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodÄ tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikÅ¡mę.

Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Atsižvelgiant į tai, pagrindo konstatuoti minėtų įrodymų vertinimo pažeidimÄ teisėjų kolegija nenustatė.Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba pas J. P., yra socialiai pažeidžiamas, piktnaudžiaujantis alkoholiu. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieÅ¡kovo įrodinėtÄ brolio asocialumÄ , tiek socialinį pažeidžiamumÄ , tiek piktnaudžiavimÄ alkoholiu ir nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad R.

B. veiksnumas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu apribotas, o įstatymas nedraudžia sudarinėti sandorius su darbdaviu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiems apylinkės teismo argumentams pritaria. Papildomai pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis R. B. 2013, 2014 metais vertėsi individualia veikla, 2016 metais dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2017-04-24 dirba (duomenys neskelbtini), taigi pastoviai turėjo tiek veiklos, tiek pragyvenimo šaltinį. Todėl nors ieškovas, liudytojai V.

B., tiek M. B., J. K. apibÅ«dino atsakovÄ kaip „iÅ¡geriantį“, vis tik iÅ¡vadai apie R. B. socialinį pažeidžiamumÄ dėl piktnaudžiavimo alkoholiu pagrindo nėra. Be to, dėl esmės nesupratimo, apgaulės, ekonominio spaudimo, susidėjusių sunkių aplinkybių ar pan. sandorį gali ginčyti klydusi ar nukentėjusi Å¡alis (CK 1.90 straipsnio 1 dalis, 1.91 straipsnio 1 dalis), o Å¡iuo atveju R. B. pozicija yra prieÅ¡inga nurodomai ieÅ¡kovo. VisiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovo teiginiai dėl sandorio neatitikimo sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo reikalavimams, sandorio vertės, nenaudingumo R.

B. yra iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo prielaidos, nepagrįstos įrodymais, be to, prieÅ¡tarauja viena kitai.Pažymėtina, kad tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartis yra paslėptasis sandoris, teismas turi nustatyti Å¡ios sutarties Å¡alis, dalykÄ ir turinį, t. y. sÄ lygas, dėl kurių Å¡alys susitarė. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo keliamos abejonės ir samprotavimai dėl tikrosios ginčo sutarties Å¡alių valios, sutarties sÄ lygų, savaime nepatvirtina pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu skundžiamame sprendime, kad ieÅ¡kovo pozicija dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertės yra tarpusavyje prieÅ¡taringa. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas skyrė nepakankamÄ dėmesį aplinkybei dėl pinigų kilmės R. B. sÄ skaitoje, tačiau taip ir nenurodo, ar Å¡iÄ sumÄ laiko tikrÄ ja R. B. sklypo dalies pirkimo pardavimo kaina. Sutiktina su apeliantu, kad nuo 2013 metų liepos mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio R.

B. pervesta suma 18 825, 30 Eur (65 000 Lt) yra gana artima žemės sklypo dalies vertei, nustatytai ieÅ¡kovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje (15 050 Eur), tačiau sudarydamas mainų sandorį R. B. gavo dar ir miÅ¡ko žemės sklypÄ , kurį kaip jau minėta aukščiau, teisėjų kolegija laiko iÅ¡ esmės lygiaverčiu. Be skundžiamame sprendime nurodytų aplinkybių, kad atsakovas R. B. pats pateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, 30 000 Lt suma pervesta daugiau kaip du metai iki ginčo sutarties sudarymo, visas sumas pervedė ne J.

P. ar D. ir T. P., o kiti asmenys, R. B. bylÄ nagrinėjant pakartotinai pateikė 2013-05-08 rangos sutartį su A. M., 2013-06-28 atliktų darbų aktÄ , G. F. pirties brėžinius, t. y. įrodymus pagrindžiančius pinigų kilmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Å¡is laikotarpis sutampa su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie R. B. individualios veiklos laikotarpius. Atsižvelgiant į tai, pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl nepakankamo Å¡ių aplinkybių tyrimo ar netinkamo vertinimo teisėjų kolegija nenustatė.

 Apeliantas apeliaciniame skunde reiÅ¡kia nesutikimÄ su teismo iÅ¡vadomis dėl trečiojo asmens J. P. vaidmens ir intereso ginčo sandorio sudarymu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad trečiasis asmuo J. P. yra „faktinis pirkėjas“ ar „tikroji sandorio Å¡alis“. Trečiasis asmuo sandorį su atsakovu R. B. sudarė jam dukters D. P. ir žento T. P. 2012-01-23, 2012-01-24 notaro patvirtintų įgaliojimų pagrindu. Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovai, įgaliojimai iÅ¡duoti dar tuomet kai R.

B. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise dar net nepriklausė. IÅ¡ D. P., J. P. paaiÅ¡kinimų bylos nagrinėjimo metu spręstina, kad Å¡eimos santykiai yra artimi, pagrįsti pasitikėjimu ir sutarimu. Ä® bylÄ pateikti analogiÅ¡ki įgaliojimai, kuriais J. P. suteikia teisę savo dukrai ir žentui valdyti, tvarkyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Todėl J. P. elgimasis su įgytu žemės sklypu kaip su savo, atitinka tiek jam suteiktus turto savininkų D. ir T. P. įgaliojimus, tiek Å¡eimos santykius valdant, tvarkant ir disponuojant turtu.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu neįvardino, koks jam yra skirtumas, kas yra naujieji bendrasavininkai D. ir T. P. ar J. P.. Nėra aiÅ¡ku, kodėl tretysis asmuo nebÅ«tų galėjęs sudaryti mainų sandorį su R. B. savo vardu, jeigu bÅ«tų turėjęs tokį interesÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡i aplinkybė byloje neįrodyta.Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl bylos nagrinėjimo ribų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas) peržengimo darant iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ .

IeÅ¡kinys atmestas ne nesÄ Å¾iningumo pagrindu, kaip kad nurodo apeliantas, o ieÅ¡kovui neįrodžius, kad ginčo sutartis yra apsimestinis sandoris. VisapusiÅ¡kas ir objektyvus visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, jų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva. Dėl to pirmosios instancijos teismas procesinio pažeidimo nepadarė.Pastebėtina, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu apeliantas nekėlė klausimo dėl sandorio dėl akių sudarymo (CK 1.86 straipsnis), todėl tokie apelianto argumentai negali bÅ«ti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Kitus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija laiko pertekliniais, neturinčiais įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai jų neaptaria.Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo atmeta, o sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ atsakovai, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).Atsakovai, tretysis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl liudytojų V.

B., A. B. žinomai melagingų paaiÅ¡kinimų teismui teikimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos dalykas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas reikalavimas dėl mainų sandorio nuginčijimo ir pirkėjo teisių perkėlimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, gali priimti atskirÄ jÄ nutartį, kuri iÅ¡siunčiama atitinkamoms institucijoms (CPK 299, 332 straipsniai).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus dėl bÅ«tinumo priimti atskirÄ jÄ nutartį, sprendžia, kad jie yra iÅ¡ esmės pagrįsti atsakovų, trečiojo asmens prielaidomis, subjektyviu vertinimu, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti įstatymo ir kito teisės akto nuostatų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas netenkinamas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat praÅ¡oma skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, sÄ moningai veikiant prieÅ¡ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (CPK 95 straipsnis).

Nurodo, kad pinigų siÅ«lymas už parodymų pakeitimÄ nesuderinamas su sÄ Å¾iningu naudojimusi procesinėmis teisėmis, tiek ieÅ¡kovas, tiek liudytojai V. B., A. B. davė melagingus, iÅ¡galvotus parodymus dėl topografinės nuotraukos atlikimo, ieÅ¡kovo įrodinėjamos aplinkybės ir apimtys nuolat keitėsi, o įrodymų rinkimo stadija taip ir nesibaigė.Teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: dalyvaujančio byloje asmens nesÄ Å¾iningumas pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, teikiant nepagrįstÄ skundÄ ar kitÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Ä®statyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Byloje nėra duomenų neabejotinai patvirtinančių atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , duodant paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teikiant papildomus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus. Tai, kad teismas vertindamas, įrodymus ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus ar argumentus pripažinimo nepagrįstais, taip pat nesuponuoja kitokio situacijos vertinimo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nes akivaizdus ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas ar sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ nenustatytas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2018 m. vasario 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Teisėjai                                                                            Eigirdas Činka                                                                        Birutė Jonaitienė                                                                                                                                     Laimutė Sankauskaitė