2013-07-09 Nr. DBT-100-3-61-3-01687-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-72/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01687-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2013 m. liepos 9 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Gražinos Davidonienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų M. K. ir J. L. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, I. L. (I. L.) dėl sprendimų panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104)-360 „Dėl atsisakymo parduoti įsiterpusį žemės sklypą“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-951 „Dėl įsiterpusio žemės sklypo“; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti jiems įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.

Nurodė, kad 2011 m. liepos 12 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyriui leisti pradėti rengti žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), planą. Plano rengimo tikslas – esamos žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. 2011 m. liepos mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas pateikė raštą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriame nurodoma, kad pareiškėjų nurodytas žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 suformuluotą įsiterpusio ploto sąvoką, todėl yra prašoma duoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. 2011 m. rugpjūčio 25 d.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 49SDŽ-459 patvirtino, kad institucija neprieštarauja, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas minėto žemės sklypo planas. 2012 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo Nr. 30-558. 2012 m. spalio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1614 dėl minėto žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre. 2013 m. kovo 18 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atsisakė pareiškėjams parduoti 71 kv.m ploto įsiterpusį žemės sklypą, nurodydamas, kad žemės sklypas pagal Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692, 2.15 punktą neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos ir negali būti parduotas be aukciono privataus žemės sklypo savininkams. Ginčijamame sprendime taip pat nurodoma, jog žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės turėtos žemėvaldos ribas ir buvusios savininkės turto paveldėtojai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nurodytą sklypą.

Tačiau, pareiškėjų teigimu, žemės sklypas jau yra suformuotas prijungimui ir jokie kiti veiksmai su juo negali būti atliekami. Be to, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nepagrįstai teigė, kad dalis valstybinės žemės sklypo yra suformuota už detaliuoju planu nustatytos gatvės raudonosios linijos, t. y. patenka į gatvės teritoriją, o pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, žemė neprivatizuojama, jei ji užima bendroms gyventojų ir kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad savo žinioje turėdama žemę, valstybė ar savivaldybė veikia kaip turto savininkas. Taigi ir ginčai, kylantys dėl valstybei ar savivaldybei priklausančios žemės, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Patys skundžiami aktai yra administraciniai aktai ir paprastai ginčai dėl administracinio akto teisėtumo teismingi administraciniam teismui. Tačiau pareiškėjų skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai yra tarpiniai administraciniai aktai valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procese. Kadangi iš skundo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad ginčas kyla būtent dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, vadinasi, byloje vyrauja civilinis teisinis santykis. Taigi keliamas ginčas nėra administracinės teisinės prigimties, jis kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nusprendusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą byloje R. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2012 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą byloje V. D. ir K. D. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyrius).

Nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsisakė parduoti valstybinės žemės sklypą pareiškėjams dėl to, kad sklypas neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų valstybinės žemės plotams tam, kad jie galėtų būti parduodami ne aukciono būdu, taip pat dėl to, kad vyksta teisminis ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą bei kad dalis suformuoto sklypo patenka už detaliuoju planu nustatytos gatvės linijos. Nors teismas, nagrinėdamas šį ginčą, turės įvertinti ginčo valstybinės žemės statusą bei atsižvelgti į tam tikras administracines procedūras, tačiau ginčas dėl valstybinės žemės pardavimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su pareiškėjų reikalavimu realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą ir pašalinti kliūtis šios teisės realizavimui, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Trečiasis pareiškėjų skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą parduoti jiems įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą taip pat yra civilinio teisinio pobūdžio. Tuo tarpu skundo antrasis reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto, kuriuo pareiškėjų skundas dėl Vilniaus miesto skyriaus atsisakymo parduoti valstybinės žemės sklypą, paliktas nenagrinėtas, yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl atsisakymo parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą panaikinimo. Dėl to Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad visų pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo pareiškėjų M. K. ir J. L. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, I. L. (I. L.) dėl sprendimų panaikinimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Gražina Davidonienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys