224c0cbf-bb2e-42d4-8eb4-5d6837cd7bb5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3351-1053/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29090-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė GailiÅ«nienė, sekretoriaujant Vaidai JankÅ«nienei, dalyvaujant prokurorui Å arÅ«nui Å imoniui, kaltinamajam A. B. jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), nukentėjusiajam R. R., jo atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, UAB "(duomenys neskelbtini)" planuotojas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : A. B. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ : 2019-07-10 apie 17.30 val., Vilniuje, Žirnių g. ir TÅ«kstantmečio g. sankirtoje, ties nusukimu į Naujininkų mikrorajonÄ , bÅ«damas automobilių spÅ«styje ir vairuodamas automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) iÅ¡lipęs ir priėjęs prie automobilio TOYOTA PRIUS, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusysis R.

R., žodinio konflikto metu, pro vairuotojo atidarytÄ durelių langÄ , matant kitiems asmenims, papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų, sukeldamas R. R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Å iais veiksmais A. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinimu sutinka ir kaltę pripažįsta, gailisi, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo.

Važiavo pagrindiniu keliu TÅ«kstantmečio gatve, buvo nedidelė spÅ«stis, visi judėjo negreitai. Ties nusukimu iÅ¡ „IKEA“, nuvažiavime link Naujininkų, vairuotojas – nukentėjusysis, iÅ¡važiavo iÅ¡ to nusukimo beveik nepristabdydamas, „pakirto“ jį. Galvojo, kad gal atsipraÅ¡ys, kaip priimta, Å¡viesos signalais, bet taip neįvyko. Tada privažiavo prie to automobilio Å¡ono iÅ¡ deÅ¡inės pusės, nes ten kelias iÅ¡siÅ¡akoja. Privažiavo, pristabdė, atidarė savo langÄ ir paklausė, ar nereikėtų mandagiau vairuoti.

Nukentėjusysis, vartodamas necenzÅ«rinį žodį, atsakė, kad tai jis turėjo jį praleisti. Dėl to jis supyko, sustojo priekyje nukentėjusiojo automobilio. Automobilio porankyje laikė dujų balionėlį, pasiėmė jį ir iÅ¡lipo. Priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, paklausė, ar jis tikras dėl savo žodžių, kai Å¡is patvirtino, papurÅ¡kė pro pravertÄ langÄ nukentėjusiajam dujų. Taip pasielgė, nes buvo įžeistas. Viskas vyko labai trumpai, 10-15 sekundžių, tada važiavo toliau.

Matė, kad nukentėjusiojo automobilyje buvo dar du žmonės. Manė, kad geriau panaudoti dujų balionėlį, nei muÅ¡tis, kaip dažniausiai žmonės daro tokiais atvejais. Vairuoja jau 19 metų, tačiau jokių kitų konfliktinių situacijų nebuvo. Visgi jaučiasi kaltas, sako, kad tai nemaloni situacija, ir savo veiksmus vertina kaip blogus. PasiÅ¡alino apie savo veiksmus nepranešęs policijai, nesitikėjo, kad tai bus tokia didelė problema. Supranta, kad nukentėjusysis gavęs dujų tikriausiai nebegalėjo toliau vairuoti, taip sudarė kamÅ¡tį, trukdė eismÄ .

Jaučiasi kaltas dėl tokių pasekmių. Sutiktų atlyginti nukentėjusiajam 500 eurų, mano, kad tiek žalos patyrė nukentėjusysis. Anksčiau yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, buvo kavinėje muÅ¡tynės. Anksčiau yra buvę atimtos teisės už vairavimÄ neblaiviam. Kadangi kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«ti tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Nukentėjusysis R. R., apklausiamas dėl civilinio ieÅ¡kinio, teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo nuo „IKEA“ pusės, nusileido į spÅ«stį. Buvo deramas tarpelis, jis, tvarkingai parodydamas posÅ«kį, įvažiavo į pirmÄ eismo juostÄ . Staiga pastebėjo kažkÄ atvažiuojantį iÅ¡ deÅ¡inės, nors ten negalima važiuoti. Kito automobilio vairuotojas jam mojavo rankomis, jis pradarė langÄ , kad iÅ¡girstų, kÄ kitas vairuotojas norėjo pasakyti. Jam reiÅ¡kė pretenzijas dėl vairavimo.

R. R. pasakė tÄ necenzÅ«rinį žodį kaltinamajam. Kaltinamasis užvažiavo prieÅ¡ais ir užblokavo jam keliÄ . Jis laukė, kas čia bus. Matė kaltinamÄ jį prieinantį ir laikantį rankÄ už nugaros, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, kad ten buvo dujų balionėlis. Pravėrė langÄ , o kaltinamasis iÅ¡ karto rankÄ iÅ¡traukė iÅ¡ už nugaros ir purÅ¡kė dujas jam į akis. Nuo dujų verkė, duso, skaudėjo veidÄ . Ligoninėje praleido apie tris valandas, jam tepė, laÅ¡ino nuskausminamuosius.

Po įvykio dar tris savaites vartojo nuskausminamuosius, negalėjo prie veido liestis, praustis vandeniu. Iki Å¡iol mato akivaizdžius odos pakitimus – pleiskanojimas, bėrimas, be to, pablogėjo regėjimas. Dėl įvykio iÅ¡gyveno stresÄ , iki Å¡iol kamuoja nemiga, sutriko Å¡eimos harmonija. Jaučia baimę vairuoti, tačiau darbas susijęs su vairavimu (nuomoja automobilius, papildomai dirba pavėžėju). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. paliudijo, kad 2019-07-10 apie 17.30 val. važiavęs iÅ¡ parduotuvės IKEA, esančios Vilniuje, kartu su savo žmona T.

K., automobiliu TOYOTA PRIUS, kurį vairavo pavežėjimo paslauga "Uber" užsiimantis vairuotojas, kurio nepažįsta, matė pirmÄ kartÄ . Vykstant automobiliu tarp automobilio TOYOTA PRIUS vairuotojo ir kito vairuotojo, kuris vairavo automobilį VW PASSAT CC, v/n (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, įvyko žodinis konfliktas. Kiek suprato iÅ¡ situacijos, nes lietuvių kalbos nemoka ir lietuviÅ¡kai nesupranta, konfliktas įvyko dėl to, kad TOYOTA PRIUS vairuotojas, su kuriuo jie važiavo, įvažiavo į automobilio spÅ«stį prieÅ¡ automobilį VW PASSAT CC dėl to šio automobilio vairuotojas supyko. Stovint automobilių spÅ«styje, VW PASSAT CC vairuotojas nuolat naudojo garsinį signalÄ , vėliau, atsiradus galimybei, privažiavo prie jų automobilio iÅ¡ deÅ¡inės pusės ir, kaip matė liudytojas, automobilio VW PASSAT CC vairuotojas parodė a/m TOYOTA PRIUS vairuotojui gestais, kad pastarasis atidarytų langÄ .

Å iam atidarius langÄ , jie (vairuotojai) tarpusavyje pradėjo bendrauti, apie kÄ , nežino, nes lietuvių kalbos nesupranta, tačiau suprato tik du žodžius: TOYOTA PRIUS vairuotojas iÅ¡sakė žodį "Lochas", o VW PASSAT CC vairuotojas jam atsakė "Dalbajobas". Po kurio laiko, kada tiksliai pasakyti negali, VW PASSAT CC vairuotojas apvažiavo automobilį TOYOTA PRIUS, kuriame jie važiavo, sustojo jam iÅ¡ priekio, iÅ¡lipo iÅ¡ savo vairuojamo automobilio. Tai buvo apie 45 metų amžiaus vyras, stambaus kÅ«no sudėjimo, apie 180 cm Å«gio, trumpai kirptais plaukais, apsirengęs galimai tamsiai žalios spalvos džemperį su gobtuvu ir galimai tamsios spalvos kelnes, tačiau tiksliai neprisimena.

IÅ¡lipęs iÅ¡ VW PASSAT CC vairuotojas priėjo prie automobilio TOYOTA PRIUS, kuriame jie sėdėjo, ir bandė kažkÄ pasakyti vairuotojui. Eidamas jis laikė vienÄ rankÄ užsukęs už nugaros; kokiÄ rankÄ laikė, tiksliai neprisimena. Jam priėjus ir kalbant, TOYOTA PRIUS vairuotojas pradarė vairuotojo durų langÄ , po ko automobilio VW PASSAT CC vairuotojas, kiek matė liudytojas, pripurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų. Po to liudytojas pajuto kaitrų aÅ¡arinių dujų kvapÄ automobilio, kuriame važiavo, viduje, matė, kad TOYOTA PRIUS vairuotojas iÅ¡kart sugriebė save už veido.

PripurÅ¡kęs dujų VW PASSAT CC vairuotojas lėtai nuėjo prie savo vairuojamo automobilio, iÅ¡ lėto nuvažiavo tiesiai. Po įvykio TOYOTA PRIUS vairuotojas pats iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Liudytojas su žmona T. K. įvykio metu nenukentėjo, niekam pretenzijų neturi (b. l. 28-30). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K.paliudijo, kad su A. B. susipažinęs darbe ir jau daug metų esÄ pažįstami. 2019-07-10 vakare, galimai apie 17.30 val., jie kartu važiavo iÅ¡ darbo A.

B. automobiliu VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo A. Bevažiuojant Vilniuje, TÅ«kstantmečio gatve, ties iÅ¡važiavimu iÅ¡ prekybos centro IKEA, A. staigiai pradėjo stabdyti. Liudytojas sėdėjo ant galinės sėdynės, tuo metu naršė telefone. Liudytojas ant galinės sėdynės visada atsisėda, nes buvo patekęs į avarijÄ , dabar visada atsisėda tik į galÄ . Liudytojas atkreipė dėmesį į eismÄ tik tuo metu, kai A. pradėjo stabdyti ir bandyti staigiai persirikiuoti, tačiau buvo automobilių spÅ«stis, todėl Å¡iaip ne taip A. iÅ¡vengė avarijos. Atkreipęs dėmesį į gatvę liudytojas pamatė, kad automobilis, lyg tais TOYOTA PRIUS, nepraleidęs jų automobilio, iÅ¡važiavo į pagrindinę gatvę iÅ¡ Å¡alutinio kelio, dėl ko ir kilo visa situacija.

Tada A. privažiavęs prie Å¡ito asmens bandė pro langÄ iÅ¡sakyti priekaiÅ¡tus, nes jie vos nepateko į avarijÄ , bet tas vyras dar pradėjo kažkÄ atsikalbinėti, dabar jau tiksliai negali atkartoti pažodžiui kÄ sakė, bet pirma pasakė A. "tu lochas turėjai mane pirmÄ praleisti". A. supyko ir, spÅ«styje apvažiavęs automobilį, sustojo prieÅ¡ jį, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo iki jų nepraleidusio vairuotojo. Liudytojas liko automobilyje. Kas vyko po to, pasakyti negali (b. l.

33) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės V. B. 2019-07-12 išvada Nr. G 2331/2019 (01) R. R. diagnozuotas akių ragenų, junginės maišelių, veido ir kaklo cheminis nudegimas I-II°, kurie padaryti dirginančių cheminių medžiagų poveikyje, labiausiai tikėtina vienmomentiškai, iki apžiūros VšĮ RVUL 2019-07-10, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-07-10) ir būdu, t. y. papurškiant ašarinių dujų į tiriamojo veido sritį. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nėra duomenų, kad sveikata būtų sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Mechaninių sužalojimų tiriamajam nenustatyta.

ApžiÅ«rimas teismo medicinos specialistės R. R. skundėsi sužalotų vietų skausmu, akių jautrumu (b. l. 37-38) Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ 2019-07-30 protokolu nukentėjusysis R. R. iÅ¡Â jam pateiktų atpažinimui nuotraukų pareiÅ¡kė, kad  tvirtai atpažįsta asmenį esantį nuotraukoje Nr. 2, kuris jam į akis pripurÅ¡kė galimai dujų 2019-07-10 apie 17.30 val. Šį asmenį atpažįsta iÅ¡ bendrų veido bruožų, galvos formos. Šį asmenį jis dar kartÄ matė liepos viduryje, parduotuvėje "Lidl", KaroliniÅ¡kių mikrorajone, todėl jo veido bruožai dar labiau iÅ¡liko atmintyje.

Yra tikras, kad tai yra tas pats asmuo. Numeriu 2 pažymėta A. B. nuotrauka (b. l.49-50). Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad A. B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apklaustas teisme kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad vieÅ¡oje vietoje kilusio tarp jo ir nukentėjusiojo R. R. kilusio žodinio konflikto metu jis papurÅ¡kė R. R. aÅ¡arinių dujų į veidÄ . Jo padarytÄ veikÄ taip pat patvirtina nukentėjusiojo R. R. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų duomenys, specialisto iÅ¡vada, kurios duomenimis nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

 Įrodymų visuma leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis A. B. padarė R. R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teismų praktikoje vieÅ¡Ä ja vieta laikoma tokia vieta, kurioje turi teisę lankytis ar bÅ«ti bet kurie paÅ¡aliniai asmenys (gatvė, prekybos centras, stovėjimo aikÅ¡telė ir pan.). Gatvė, tuo labiau esant spÅ«sčiai, neabejotinai laikoma vieÅ¡a vieta. Automobilyje, kurį vairavo R. R., buvo dar kiti, visiÅ¡kai paÅ¡aliniai ir net nedalyvavę konflikte, asmenys. A. B. veiksmai - papurÅ¡kimas aÅ¡arinėmis dujomis kitam asmeniui į veidÄ peržengia įprastinio vairuotojų konflikto dėl vairavimo ypatumų ribas, todėl pripažintini įžūliais.

Dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimÄ , buvo Å¡okiruotas ir pažemintas, sutrikdytas eismas gatvėje, padaryta nematerialinė žala, taigi buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Taigi kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai. Dėl (ne)atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Kaltinamojo sutuoktinė T. B. teismo posėdyje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato perduodant jį jos atsakomybei (b. l. 124).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Teismas konstatuoja byloje esant Å¡ioms formalioms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygoms: kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , teisiamas pirmÄ kartÄ , jis visiÅ¡kai pripažino kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jis iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ (atlygintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys 30,52 eurų, b. l. 108).

Tačiau Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, A. B. 2014-02-26 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 38 straipsniu jam ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 68-69). A. B. parodė, kad tai buvo muÅ¡tynės bare. Taigi kaltinamasis jau antrÄ kartÄ padaro panaÅ¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Vertindamas Å¡iÄ aplinkybę, teismas pripažįsta, nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymo ir nedarys naujų veikų.

Pažymėtina, kad vienÄ kartÄ kaltinamajam jau suteiktas teismo pasitikėjimas, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepaisant to, jis vėl padarė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ . Toks teismo pasitikėjimas negali bÅ«ti begalinis. Be to, A. B. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe eismo įvykio sukėlimÄ , greičio virÅ¡ijimÄ , taip pat vairavimÄ neturint teisės vairuoti (b. l. 66-67). Pažymėtina, kad teisė vairuoti A.

B., kaip pats parodė, buvo atimta už vairavimÄ neblaiviam, nepaisant to, jis su tokiomis pasekmėmis nesusitaikė ir vairavo neturėdamas Å¡ios teisės. Taigi A. B. ne tik linkęs nesilaikyti įstatymų, bet ir ignoruoti už pažeidimus jam taikomas atsakomybės priemones. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi galimybės pripažinti, kad A. B. atitinka bÅ«tinÄ jÄ BK 40 straipsnio 2 dalis 4 punkte nustatytÄ laidavimo sÄ lygÄ - yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Todėl nėra pagrindo tenkinti T. B. praÅ¡ymo dėl laidavimo. Nenustatęs bÅ«tinųjų laidavimo sÄ lygų, teismas dėl T. B. asmenybės ir tinkamumo bÅ«ti laiduotoja nepasisako. Dėl bausmės Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes (truko ganėtinai trumpÄ laiko tarpÄ , tačiau nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykyje dalyvavo dar kiti asmenys).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nors prokuroras ir gynėjas prašė pripažinti lengvinančia aplinkybe nukentėjusiojo provokuojančius veiksmus, teismas neturi pagrindo pripažinti esant Å¡iÄ aplinkybę. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Å iuo atveju konfliktÄ pradėjo A.

B. (jis mostais ragino nukentėjusįjį atsidaryti langÄ , vėliau jis užblokavo jam keliÄ , jis priėjo prie nukentėjusiojo automobilio). Vieno necenzÅ«rinio žodžio pasakymas kaltinamajam, teismo vertinimu, nėra pakankama tokį nukentėjusiojo elgesį pripažinti provokuojančiu. Kita vertus, liudytojas D. K. parodė, kad necenzÅ«rinį žodį pavartojo ir kaltinamasis, to neneigė ir pats A. B.. Taigi necenzÅ«riniai žodžiai buvo abipusiai ir negali bÅ«ti pripažinti provokuojančiu ar rizikingu nukentėjusiojo elgesiu.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, tačiau, kaip minėta, anksčiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Jis administracine tvarka baustas (b. l. 66-67), dirbantis (b. l. 64), vedęs, duomenų apie gydymÄ si VÅ¡Ä® Vilniaus psichikos sveikatos centre byloje, kreipimÄ si į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį dėl gydymo ar konsultacijos, gydymÄ si Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje byloje nėra.

Ä®vertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. B. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje nurodyta viena Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių - bauda, jos dydį nustatant artimÄ minimaliam. Pagal BK 641 straipsnį, baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , A. B. skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, skirdamas baudÄ , atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų apie sunkiÄ kaltinamojo finansinę padėtį. Nors kaltinamasis pateikė teismui duomenis apie jo mokėjimus ir turimus kreditinius įsipareigojimus, pažymėtina, kad pareigÄ mokėti komunalinius mokesčius ir bÅ«sto kreditÄ jis turėjo jau iki nusikalstamos veikos padarymo.

Tačiau tokie įsipareigojimai kaltinamojo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos. Jis galėjo ir privalėjo įvertinti, kad jo daroma veika gali sukelti žalos kitam asmeniui ir visuomenei, taigi turi ir prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. BÅ«sto paskola ir mokėjimai už komunalines paslaugas nėra jokios iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios parodytų apie itin sunkiÄ dėl nuo paties kaltinamojo nepriklausančių priežasčių susidariusiÄ turtinę jo padėtį. Kita vertus, nors teismui pateikta informacija apie kaltinamojo finansinius įsipareigojimus, kaltinamasis atsisakė teismo posėdyje atsakyti į klausimÄ apie savo paties darbo užmokesčio dydį.

Taigi teismas neturi išsamių duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, dėl ko galėtų nuspręsti, kad bauda – nėra tinkama jam bausmė. Papildomai pažymėtina, kad nuosprendžio vykdymo metu neturint lėšų baudai sumokėti, ji gali būti keičiama kita bausme. Įvertinus baudos dydį, taip pat tai, kad iš kaltinamojo priteisiamas civilinis ieškinys, nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Dėl civilinio ieškinio Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R.

R. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 24, patikslintas – b. l. 101-107). Jame nurodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų R. R. patyrė didelį Å¡okÄ ir sukrėtimÄ , kentėjo didelį skausmÄ , iki Å¡iol jaučia nesaugios aplinkos įspÅ«dį, bijo sėsti prie transporto priemonės vairo, nors jo darbe vairavimas bÅ«tinas, dėl ko jaučiasi nuolat įsitempęs. Å ias aplinkybes R. R. nurodė ir apklausiamas teismo posėdyje. Teismui, įvertinusiam byloje surinktų įrodymų visumÄ , nekilo abejonių, kad nukentėjusysis dėl nustatytų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , tad jis turi teisę į Å¡ios žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobÅ«džio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to, aiÅ¡kindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Byloje nustatyta, kad A. B. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: akių ragenų, junginės maiÅ¡elių, veido ir kaklo cheminis nudegimas I-II, nenustatyta, kad sveikata bÅ«tų sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (specialisto iÅ¡vada). Sutiktina, kad nukentėjusysis dėl tokio sužalojimo patyrė fizinį skausmÄ , stresÄ , nerimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Kita vertus, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad jo sveikata bÅ«tų sutrikdyta negrįžtamai, jo teiginių apie suprastėjusį regėjimÄ odos bÅ«klę nepatvirtina gydytojų iÅ¡vados.

Nusikalstama veika padaryta tyčia, kaltinamasis dirbantis, jo turtinė padėtis jau buvo aptarta sprendžiant bausmės klausimÄ . Pagal paskutiniu metu formuojamÄ teismų praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos sumos tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 300 Eur iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-693/2019, 2K-347-976/2018, 2K-220-689/2018, 2K-220-689/2018 (pastarojoje byloje priteista 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, padaryto nukentėjusįjį pargriovus, papurÅ¡kus jam į akis dujų ir sudavus ne mažiau kaip penkis smÅ«gius, t. y. suma priteista dėl panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmo, kaip ir Å¡ioje byloje, tačiau jį lydėjo kiti intensyvÅ«s smurtiniai veiksmai, kokių Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta)).

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos žalos dydžio, teismas mano, jog nukentėjusysis nepatyrė tokių CK 6.250 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų nusikaltimu padarytų pasekmių, kuriomis bÅ«tų galima įvertinti jo patirtos neturtinės nusikaltimu padarytos žalos dydį visa jo nurodoma apimtimi, todėl atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiajam priteisiama iÅ¡ A. B. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti 1452 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų, pateikiami Å¡ias iÅ¡laidas ir jų sumokėjimÄ patvirtinantys dokumentai. Å is reikalavimas yra pagrįstas dokumentais, iÅ¡laidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumÄ , nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų dydį, nėra pagrindo mažinti atstovavimo iÅ¡laidų ir jos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltinamojo.

Civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio palÅ«kanas už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teismo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å iuo klausimu reikÅ¡minga teismų praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartimi Nr. 2K-P-75-788/2019, kur pasisakyta, kad baudžiamojoje byloje teismas tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį, esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, tačiau įvertinus baudžiamojo proceso specifikÄ tik nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei nuosprendžio įsiteisėjimas.

Ä®vertinus Å¡iÄ praktikÄ Å¡is civilinio ieÅ¡kovo reikalavimas tenkinamas iÅ¡ dalies ir priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 30,52 eurų turtinės žalos, kuriÄ sudaro nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidos, atlyginimo (b. l. 41-42). Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas pateikė kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad jis 2019-12-09 sumokėjo 30,52 eurus už R.

R. gydymÄ . Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys atmestinas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307, 432 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A.

B. 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudÄ . Nustatyti 12 mėnesių terminÄ paskirtai baudai sumokėti. Nukentėjusiojo R. R. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ A. B. R. R. naudai 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų nuo Å¡ios sumos dydžio metines palÅ«kanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo, taip pat 1452 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 30,52 eurų turtinės žalos atmesti.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti A. B., kad teismo paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybės jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas antstolio teikimu gali baudÄ pakeisti laisvės apribojimu. Teisėja Ugnė GailiÅ«nienė