2013-06-11 Nr. ATPB-100-4-10-3-00334-2012-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-19-2013

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00334-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos T. K. atstovo advokato Deivido Poškos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarimu pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį T. K. nubausta 3000 Lt bauda už tai, kad, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, neužtikrino, jog su K. G. būtų sudaryta darbo sutartis ir pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie jos įdarbinimą prieš šiai pradedant dirbti.

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos T. K. ir jos atstovo advokato D. Poškos apeliacinį skundą atmetė.

Pareiškėjos T. K. atstovas advokatas D. Poška kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas atnaujinti T. K. administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi šis prašymas patenkintas ir T. K. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį ir bylą T. K. nutraukti.

Prašyme nurodoma, kad teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, nes priimti iš esmės pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas (ATPK 413 straipsnio 1 dalį, 256, 257 straipsnius). Pareiškėjo manymu, teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus, išplėtė ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties ribas, dėl to nepagrįstai pripažino T. K. padarius šioje normoje numatytą veiką.

Pareiškėjas pažymi, kad ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegaliai dirbančius asmenis. Nelegalaus darbo sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą, galiojusią administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atitinka šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytus darbo sutarties požymius, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties ir (arba) darbdavys nepraneša apie asmens priėmimą į darbą įstatymų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui.

Taigi, pareiškėjo teigimu, spręsti atsakomybės pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį klausimą galima tik nustačius darbo, atliekamo darbdavio naudai, faktą ir vieną ar abi iš šioje DK normoje nurodytų sąlygų. Visos kitos aplinkybės, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su darbuotojo atliekamu darbu, nėra pagrindas pripažinti buvus minėto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes DK 98 straipsnyje nustatytas baigtinis aplinkybių sąrašas, kuris negali būti aiškinamas plečiamai. Tačiau nagrinėjamu atveju pagrindinė aplinkybė pripažinti T.

K. padarius minėtą pažeidimą buvo tai, kad darbo inspekcijos pareigūno patikrinimo metu K. G. nepateikė darbuotojo pažymėjimo. Pareiškėjo manymu, šis faktas neturi jokios teisinės reikšmės taikant ATPK 413 straipsnio 1 dalį, be to, jis nustatytas išimtinai tik administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno I. D. parodymais, kurie prieštarauja visiems kitiems nuosekliems, išsamiems ir tarpusavyje neprieštaraujantiems liudytojų J. B., L. R., L. P., K. G. parodymams, duotiems teismo posėdžio metu. Pareiškėjo teigimu, I.

D. parodymai, kad K. G. vykdė darbo funkcijas savo darbo valandų metu, grindžiami tik jo paties asmenine nuomone, o ne objektyviai nustatytomis aplinkybėmis. Teismai neatsižvelgė į tai, kad I. D. atvyko į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas pirmąją K. G. darbo dieną prieš jos darbo valandų pradžią ne atsitiktinai, o pagal inspekcijoje gautą pranešimą, be to, jis atsisakė paimti iš T. K. dokumentus, patvirtinančius darbo santykių tinkamo įforminimo faktą, bei diktavo K. G. pirmuosius parodymus. Pasak pareiškėjo, iš šių aplinkybių matyti, kad I.

D. siekė dirbtinai konstatuoti nelegalaus darbo faktą ir nubausti T. K. administracine tvarka, todėl jo parodymai laikytini nepatikimais. Tačiau teismas nepagrįstai suteikė nevienodą reikšmę byloje esantiems įrodymams, darydamas išvadas dėl T. K. veikos padarymo, vadovavosi išimtinai tik I. D. parodymais ir nepagrįstai atmetė K. G. teisme duotus parodymus, traktuodamas juos kaip siekį padėti T. K. išvengti administracinės atsakomybės. Tokie teismo samprotavimai, pareiškėjo įsitikinimu, nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis, šios liudytojos šališkumas tiesiog preziumuotas.

Pareiškėjas pažymi, kad visi bylos įrodymai (išskyrus I. D. ir gal būt pirminius K. G. parodymus) neginčijamai patvirtina, jog T. K. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje. Priešingai negu konstatuota apygardos teismo nutartyje, K. G. patikrinimo metu, t. y. 2012 m. birželio 28 d. 9.45 val., darbo funkcijų nevykdė, tai patvirtino liudytojos J. B. ir L. R. Pagal darbo grafiką jos darbas tą dieną turėjo prasidėti 10.00 val., tai reiškia, kad patikrinimas buvo atliktas dar prieš K. G. darbo valandas. Tai, kad K. G. nešė tuščias kartonines dėžes iš vienos patalpos į kitą, nereiškia, jog ji atlikinėjo darbo funkcijas, nes buvo priimta į administratorės–registratorės pareigas (turėjo atsiliepti į telefono skambučius, priimti užsakymus, apgyvendinti žmones).

Pareiškėjo teigimu, 2012 m. birželio 28 d., kelios minutės po 8.00 val., K. G. pateikus UAB (duomenys neskelbtini) vadovei prašymą priimti ją į darbą, buvo pasirašyta teisės aktus atitinkanti darbo sutartis, jai iš karto buvo įteiktas antrasis darbo sutarties egzempliorius, darbo pažymėjimas ir tą pačią dieną nuo 10.00 val. ji pradėjo dirbti. Nors apie K. G. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta vėliau negu UAB (duomenys neskelbtini) atliktas darbo inspekcijos patikrinimas, t. y. tos pačios dienos 10.23 val., tačiau tai buvo padaryta nepažeidžiant teisės aktais nustatyto termino. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 punktą apie naujo darbuotojo įdarbinimą turi būti pranešama socialinio draudimo pradžios dieną, vadinasi, tai galima padaryti per visą pirmąją darbuotojo darbo dieną.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės darbo ir apsaugos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas A. D. prašo administracinėn atsakomybėn patrauktos T. K. atstovo advokato prašymą atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, patikrinimo metu nustatyta, jog K. G. dirbo nelegaliai, t. y. įmonėje atliko darbo funkcijas, nors darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, nebuvo išduotas darbo pažymėjimas. Tai, kad įmonėje darbo funkcijas vykdė jau nebe pirmą dieną, savo paaiškinime patvirtino K. G. ir liudytojos J. B. bei L. R. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad VSDFV teritoriniam skyriui apie K. G. priėmimą į darbą buvo pranešta tik po darbo inspekcijos patikrinimo.

Prašymas atmestinas.

Dėl ATPK 413 straipsnio 1 dalies taikymo

Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus, išplėtė atsakomybės pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį ribas, todėl nepagrįstai pripažino T. K. veikoje esant administracinio nusižengimo – nelegalaus darbo – sudėtį. Šie argumentai nepagrįsti.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (galiojusią veikos padarymo metu) laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Bylos duomenys patvirtina, kad T. K. susitarė su K. G. dėl darbo ir ši, nesudarius rašytinės darbo sutarties, už pažadėtą atlygį 2012 m. birželio 28 d. nuo 8.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo, t. y. nešiojo dėžes. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šias aplinkybes, rėmėsi pirminiais K. G., J. B., L. R. paaiškinimais, duotais darbo inspekcijos pareigūnams, ir liudytojo darbo inspektoriaus I. D. parodymais teisme. K. G. paaiškinime pripažino 2012 m. birželio 28 d. 9.45 val. nešusi į registratūros patalpą kartonines dėžes, duotas vienos iš darbuotojų, teigė darbo sutarties dar nepasirašiusi, darbo pažymėjimo negavusi, nurodė įmonėje dalyvaujanti apmokymuose nuo birželio 21 d.

Tai, kad K. G. buvo apmokoma dirbti įmonėje nuo 2012 m. birželio 20 ar 21 d., patvirtino taip pat liudytojos J. B. ir L. R.. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti pareigūno I. D. parodymais, kuriuose jis teigė, kad 2012 m. birželio 20 d. darbo inspekcijoje buvo gautas skundas, jog UAB (duomenys neskelbtini), tikėtina, dirba nelegali darbuotoja. Nuvykęs patikrinti, I. D. pamatė akivaizdžiai įmonėje dirbančią merginą (K. G.), kurios paprašius pažymėjimo, ši jo neturėjo. Surinkęs iš įmonėje dirbusių darbuotojų paaiškinimus, inspektorius nuėjo pas įmonės vadovę T.

K. ir paprašė parodyti darbo sutartį su K. G., tačiau ši jos neturėjo, parodė tik K. G. pateiktą prašymą be datos; tuo metu apie K. G. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta. Šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas paneigė T. K. teiginius, kad darbo inspekcijos patikrinimo metu tarp įmonės ir K. G. buvo sudaryta darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka pagal T. K. ir jos atstovo advokato apeliacinį skundą, dar kartą kruopščiai patikrino bylos įrodymus ir konstatavo, kad T.

K. kaltė padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką įrodyta išsamiai ir nešališkai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti priešingos išvados, nes K. G. nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini) faktas 2012 m. birželio 28 d. 9.45 val. nustatytas neabejotinai – K. G., nesant sudarytos rašytinės darbo sutarties, už sulygtą atlygį akivaizdžiai atliko darbines funkcijas, t. y. dirbo bendrovės naudai, pakluso joje nustatytai darbo tvarkai (nešė kartonines dėžes į registratūrą), o T.

K., kaip įmonės vadovė, leido K. G. tokiomis sąlygomis dirbti. Konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, vadovaudamiesi ATPK 256 straipsnio 1, 2 dalių ir 257 straipsnio nuostatomis, išsamiai ištyrė bylos įrodymus ir, visapusiškai juos įvertinę, teisingai konstatavo T. K. veikoje nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Nenustačius esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo nutarimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, o prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktos T. K. atstovo advokato Deivido Poškos prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Rimantas Baumilas

Antanas Klimavičius