224a4fa8-e5c4-467a-a4fb-3ef360a304b4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas L                                                                                           Baudžiamoji byla Nr.1-374-576/2017Proceso Nr.1-01-1-70527-2015-2                      Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.; (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 22 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, Valdonei Kutytei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,nukentėjusiosios J.

S. atstovui advokatui Antanui Bartusevičiui,kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Jan Zavadski, kaltinamajam A. S., vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Irinai Pikčilingienei, Ritai DaÅ¡kevičienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini)iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :A.

S. muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo Å¡eimos narį sutuoktinę, o bÅ«tent: jis, 2015-12-19 apie 01.00 val., Vilniuje, sankryžoje F. Vaitkaus g. ir Dariaus ir Girėno g., automobilyje TOYOTA, be jokios priežasties, ne mažiau dvideÅ¡imt kartų su deÅ¡iniu kumščiu sudavė nukentėjusiajai J. S. į veidÄ : tai yra į nosį, į abu skruostus, į akis;po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis, 2015-12-19 apie 01.30 val. grįžus į namus, (duomenys neskelbtini), bute, ne mažiau dvideÅ¡imt kartų kojomis spardė nukentėjusiÄ jÄ J.

S. į įvairias kÅ«no vietas: į Å¡onus, į nugarÄ , į abi kojas, ne mažiau dvideÅ¡imt kartų su abiem kumščiais sudavė nukentėjusiajai J. S. į veidÄ : į nosį, į abu skruostus, į akis, po ko kambaryje, sėdint nukentėjusiajai J. S. ant lovos, jis priėjęs prie jos su deÅ¡ine ranka sugriebė nukentėjusiajai J. S. už žandikaulio ir taip laikydamas, pakėlė jÄ nuo lovos ir tris kartus trenkė jos pakaušį į kambario sienÄ , su rankomis sugriebė nukentėjusiÄ jÄ J.

S. už plaukų ir taip laikydamas, vilko jÄ grindimis nuo kambario iki virtuvės, po ko virtuvėje su viena ranka sugriebęs nukentėjusiajai J. S. už plaukų, kitoje rankoje laikydamas didelį virtuvinį peilį juo nupjovė nukentėjusiajai J. S. plaukus, maždaug apie 30 cm ilgio, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairėje Å¡launyje, įbrėžimÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje blauzdoje, taip muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas prieÅ¡ Å¡eimos narį - nežymiai sužalojo sutuoktinę J.

S., tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamasis A. S. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iÅ¡ dalies. Nurodė, kad kai jis J. S. pasitiko oro uoste, Å¡i jau buvo iÅ¡gėrusi. Kai grįžo namo, ji pradėjo prie jo kabinėtis, ir taip atsitiko, kad jis sudavė J. S. du kartus koja ir dar sudavė du kartus delnu į veidÄ . Å eÅ¡iasdeÅ¡imt kartų jai tikrai nesudavė. Gruodžio 26 dienÄ jie abu važiavo į svečius ir niekas nepastebėjo, kad J.

S. bÅ«tų kokios nors mėlynės. Dar paaiÅ¡kino, jog maÅ¡inoje nieko neįvyko. Kai grįžo namo, jie buvo tik dviese. Ji pradėjo gerti, nežino iÅ¡ kur gavo butelį, ir pradėjo prie jo lįsti, nesusilaikė ir sudavė du kartus koja, pataikė į kojÄ ir dar sudavė delnu į veidÄ du kartus. Nukentėjusiajai plaukų nenupjovė, peilio rankose neturėjo. Ant lovos jai smÅ«gių nesudavė. Tai pirmas toks įvykis, anksčiau nebuvo įvykių. IÅ¡ kur tokia jos nuotrauka nežino. Po gruodžio 19 d.

į ligoninę nevežė nukentėjusiosios.Negali pasakyti, kas nukentėjusiajai plaukus nupjovė. Nuo ranka suduotų smÅ«gių į veidÄ , nukentėjusiajai po kaire akimi buvo nedidelė mėlynė. Ant kitų kÅ«no vietų ar buvo mėlynės jis nematė. Virtuvinį peilį į rankas 2015-12-19 nebuvo paėmęs. Pripažįsta, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajai kaltinime nurodytus sužalojimus - poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairėje Å¡launyje, įbrėžimÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje blauzdoje.

Ligonių kasai atlygino žalÄ . Su nukentėjusiosios civiliniu ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iÅ¡ dalies, sutinka atlyginti 200 eurų žalÄ . Su ieÅ¡kiniu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka. Nukentėjusioji J. S. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, tačiau vyksta skyrybų byla, sutiko duoti parodymus. PaaiÅ¡kino, kad ji su drauge buvo iÅ¡vykusi atostogoms į Mauricijų. Kai grįžus oro uoste jÄ pasitiko A. S. ir ji įsėdo į maÅ¡inÄ , pastarasis iÅ¡ karto pradėjo jÄ trankyti.

VisÄ keliÄ daužė. Važiuojant iÅ¡ oro uosto prie Lukoil degalinės, kur yra Å¡viesoforas, ji bandė bėgti iÅ¡ maÅ¡inos, nes buvo visa kraujuota. Tačiau A. S. jÄ pastvėrė ir užrakino maÅ¡inos dureles. Dar A. S. jai sakė, kad vaikas yra namie su mama ir taip jÄ apgavo. Kai nuvažiavo namo, A. S. jÄ iÅ¡tempė iÅ¡ maÅ¡inos. Jokios mamos ir vaiko namuose nebuvo. A. S. jÄ daužė, o ji maldavo, kad neužmuÅ¡tų. Paėmęs už plaukų jÄ nutempė į virtuvę, kur virtuviniu peiliu su dantukais nupjovė jai plaukus.

Ji ant kelių atsiklaupusi maldavo, kad neužmuÅ¡tų. Galvojo, kad jÄ užmuÅ¡. A. S. paslėpė jos telefonÄ ir užrakino namie. BeieÅ¡kodama namuose jo drabužiuose rado telefonÄ ir spėjo paskambinti savo sesei, pasakė, kad yra sudaužyta ir uždaryta. TÄ dienÄ , kai grįžo, ji nebuvo iÅ¡gėrusi. Tačiau kai A. S. jÄ sumušė, atidarė jai butelį raudonojo vyno. Dar nurodė, kad A. S. pats pirko bilietus jai į kelionę, gražiai bendravo kol ji atsisėdo į maÅ¡inÄ ir tik atsisėdus į maÅ¡inÄ jÄ pradėjo muÅ¡ti.

Suprato, kad iÅ¡ pavydo, nes kelionės metu įdėjo į feisbukÄ nuotraukas. Jis atvažiavo su Toyota ir jie važiavo iki PaÅ¡ilaičių, kur tuo metu gyveno. Jie turi vienÄ bendrÄ vaikÄ â€“ dukrytę. A. S. maÅ¡inoje sudavė smÅ«gius į veidÄ , į rankas, jis viena ranka vairavo, kita daužė. Ji sėdėjo maÅ¡inoje priekinėje keleivio sėdynėje. Pataikė į veidÄ , į rankas. Kai norėjo iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos, jis užrakino duris. Važiuojant maÅ¡inoje jai sudavė apie 20 smÅ«gių, tik kai pasirodė kraujas, nustojo.

Jos visas veidas buvo kraujuotas, kraujas bėgo iÅ¡ nosies. Kai grįžo į namus, A. S. tempė iÅ¡ maÅ¡inos ir kai tik įėjo į butÄ iÅ¡ karto pradėjo muÅ¡ti. Sudavė smÅ«gius į rankas, į kojas, Å¡onus, kai pargriuvo – spardė, mušė ir į veidÄ . Namuose mušė dvideÅ¡imt ar daugiau kartų, neskaičiavo. Mušė kumščiais ir kojomis. Buvo daug smÅ«gių. SmÅ«giai buvo labai stiprÅ«s, A. S. buvęs boksininkas. A. S. su peiliu nupjovė plaukus ir paliko užrakintÄ dvi dienas.

Dar namuose ji sėdėjo ant lovos kraÅ¡to, tai A. S. paėmęs jÄ už kaklo trankė keturis kartu su jos galva į sienÄ , spardė į kojas ir Å¡onus, kai ji gulėjo. Byloje yra jos veido nuotrauka. JÄ mušė ne pirmÄ kartÄ . Sesės iniciatyva kreipėsi į policijÄ . Pas ekspertę nusiuntė pareigÅ«nai. Jis jai grasino jei nesusitaikys. Ji taikytis su A. S. nesutinka. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Ji dirbo, o dėl iÅ¡vaizdos negalėjo iÅ¡važiuoti dirbti, jos veidas neatsigavo, jai reikėjo plastinės operacijos, nes jis kiekvienÄ kartÄ suduoda jai į veidÄ .

Ji dokumentais savo atlyginimo pagrįsti negali, nes dirba ne pagal darbo sutartį. 2016 m. ji gulėjo ligoninėje dėl priklausomybės alkoholiui. Ji pati savanoriÅ¡kai važiuodavo. Kai jÄ tas įvykis sutraumavo, reikėjo eiti pas psichologus, bet anonimiÅ¡kai, reikėjo mokėti už konsultacijas. Turėtų bÅ«ti kviteliai. Ji darėsi plastinę operacijÄ , yra dokumentai. Veido viena pusė buvo labai sumuÅ¡ta ir negali pakelti veido. Dokumentus, kad tai susiję su įvykiu ji gali iÅ¡imti iÅ¡ klinikos.

Neturinę žalÄ sudaro jos negalėjimas dirbti, jÄ tas įvykis sutraumavo, reikėjo kreiptis pas psichologus. Plastinės operacijos buvo padarytos, nes reikėjo tvarkyti iÅ¡ kairės ir iÅ¡ deÅ¡inės pusės prie akies. IÅ¡ deÅ¡inės pusės patvarkė, o iÅ¡ kairės negali. Veidas iki Å¡iol neatsistatė, nes negali pastoviai leisti botulinÄ , kad pakelti veidÄ , kuris nuo smÅ«gio buvo nukritęs. Iki įvykio botulino neleido. JÄ konsultavo psichologai Å eÅ¡kinės poliklinikoje. Buvo priklausomybės ligų centre, kur mokėjo 80 eurų.

Ji tÄ sieja su sumuÅ¡imu. Ji geria antidepresantus apie keturis mėnesius, o prieÅ¡ tai nereikėjo. Ji apie tris kartus gydoma buvo Gerosios Vilties g., važiuodavo ten pailsėti. Gydymas trukdavo apie savaitę. Pagrindas buvo depresija. Iki Å¡io įvykio ji niekada nebuvo gydoma, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu po Å¡io įvykio. Iki Å¡io įvykio ji per mėnesį uždirbdavo apie 3000, o neturtinę žalÄ Ä¯vertino 2239 eurais. Ji buvo labai sumuÅ¡ta, mėlynės ant veido buvo apie tris savaites. Po įvykio buvo grįžusi su juo gyventi du ar tris kartus.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiosios J. S. parodymai ( b.l.16-17,1t.) ir (b.l.20,1t.), kuriuos nukentėjusioji patvirtino.Liudytoja G. P. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. Pamena, kad buvo sekmadienis, gruodžio 18 ar 19 diena. Ji buvo namuose su vaikais. Ryte per „vaiberį“ gavo žinutę – nuotraukÄ , kuriÄ dar turi telefone. Nuotraukoje sesuo buvo sumuÅ¡ta, akys užtinusios, veidas visas mėlynas. Gavus nuotraukÄ iÅ¡ karto skambino, tačiau numerio ir į kieno telefonÄ skambino nepamena.

Sesuo sakė, kad sumuÅ¡ta, kad jai blogai. Liepė sesei J. S. kreiptis į policijÄ ir Å¡i pažadėjo, kad kreipsis. TÄ dienÄ negalėjo pas sesę nuvažiuoti. Pirmadienį nuvežusi vaikus į darželį, atvažiavo pas J. S.. Namuose buvo ir A. S.. A. jos atsiprašė, kaip suprato už tÄ vaizdÄ , kurį ji pamatė. Sesuo visa drebėjo, buvo užsiverkus, nevalgius. Mėlynės buvo po akimis, lÅ«pos iÅ¡tinę, pusė lÅ«pos praskelta. Prastai atrodė, dar buvo plaukai nupjauti, nes prieÅ¡ tai buvo ilgi.

Su peiliu buvo nupjauti, galai plaukų buvo nelygÅ«s. Nuvežė jÄ Ä¯ Lazdynų ligoninę, kur padarė rentgenÄ . Medikai J. S. statė laÅ¡elinę, skysčius laÅ¡ino, nes iÅ¡gėrusi buvo. O po to jai paskambino iÅ¡ policijos. IÅ¡ ligoninės sesę parvežė namo. Ligoninėje apie 3-4 val. prabuvo. Sesuo kreiptis į policijÄ nenorėjo, buvo prigrasinta. Sesuo jai pasakojo, kad važiuojant iÅ¡ oro uosto, jÄ mušė, apgavo, kad vaikas namuose, PaÅ¡ilaičiuose, nors jo nebuvo. Namuose jÄ vėl mušė, spardė, tada plaukus su peiliu nupjovė.

Sesers veidas buvo iÅ¡tinęs, paakiai mėlyni, atrodė baisiai, nuotraukÄ padarė. Sakė, kad jai skauda galvÄ . Tai ne pirmas toks atvejis, kai sesuo sumuÅ¡ta. Be veido, sesuo kitų kÅ«no vietų nerodė, o ligoninėje ji matė ant jos kÅ«no mėlynes – ant rankų ir nugaroje. Tai buvo mėlynės, tik negali pasakyti kokio senumo. Toks fizinis ir psichologinis sesers smurtas trunka jau ne vieneri metai. Sesuo gyvendama su A. S. turėjo problemų dėl alkoholio. Žino, kad sesuo gydėsi. Ar gydėsi iki įvykio 2015-12-19 negali prisiminti.

Sesuo bijojo, kad skyrybų atveju vaikas gali likti su tėvu. Mėlynės sesers veide laikėsi apie dvi savaites, gal daugiau. To muÅ¡imo pasekmės – tai vaistus geria, lankosi pas psichologus. Ekspertė R. G. teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji jai nepažįstami. 2015-12-30 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 4371/15(01) ji tvirtina. Ji nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjo realiai gruodžio 30 d. Sužalojimai, kurie nustatyti nukentėjusiajai iÅ¡vadoje, padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, jie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Konkretizuoti Å¡iuo atveju žalojusio įrankio nėra galimybės, o laikas gali atitikti minėtÄ Ä¯vykio laikÄ . Ji rėmėsi tais faktais, kuriuos matė. Sužalojimai veide padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. 8-13 dienų laikotarpyje nuo iÅ¡vados pateikimo tie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti. Ji sprendžia pagal kraujosruvos spalvÄ , Å¡aÅ¡o sugijimo požymius. Kaip atrodė nukentėjusiosios plaukai negali pasakyti, nes konkretizuojasi į sužalojimus. Liudytoja J. R.-P., plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja, parodė kad ji dirba (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. S. ir nukentėjusioji J. S. jai nėra pažįstami. 2017-03-15 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä ji rašė. Dokumentas buvo iÅ¡raÅ¡omas jau po atliktų procedÅ«rų, jÄ administratorės informavo, kad reikalingas iÅ¡raÅ¡as dėl atliktos procedÅ«ros ir tėvas buvo atėjęs atsiimti. Pačios procedÅ«ros buvo atliktos anksčiau. 2016-11-16 yra J. S. kreipimosi data. Ji dirba klinikoje kaip plastinis chirurgas ir atlieka pagal licenzijÄ plastinės operacijas. Ä® klinikÄ daugiausia kreipiasi asmenys dėl nepatenkintos iÅ¡vaizdos.

Ta iÅ¡vaizda gali bÅ«ti dėl amžiaus pakitimų, traumos ar smurto padariniai. Å iuo atveju ji nepamena, kad bÅ«tų minėta smurtas, kaip iÅ¡raÅ¡e yra nurodyta, buvo atliktos grožio procedÅ«ros. Paprastai ji iÅ¡raÅ¡e užfiksuoja, jeigu pakitimai susiję su ankstesniu įvykiu, trauma ar sumuÅ¡imu. Ji nepamena, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų buvę kalbama apie smurtÄ . Ji visada užraÅ¡o jei yra trauma – tikslÄ traumos datÄ . J. S. rentgenograma klinikoje nebuvo atliekama, jei bÅ«na reikalinga - raÅ¡omas siuntimas ir žmogus tai atlieka kitoje įstaigoje, Å¡iai pacientei nebuvo bÅ«tinybės skirti rengenogramÄ . Jai buvo skirta grožio injekcijos - botulino toksino ir hialoruno rÅ«gÅ¡tys.

Tam tikrais atvejais injekcijos skiriamos iÅ¡lyginti tam tikrus defektus, tačiau tokiu atveju taip ir užraÅ¡oma. Jeigu nėra užraÅ¡yta - reiÅ¡kia kreipėsi grynai dėl grožio procedÅ«rų. Parodžius liudytojai nuotraukÄ , esančiÄ b.l.42,1t., ir atsakant į nukentėjusiosios atstovo klausimÄ â€“ nuo ko pavargo J. S. veido oda, nurodė, jog su tuo nuotraukoje esančiu vaizdu, ji negali sieti J. S. pavargusios veido odos. Pavargusi veido oda dažnai bÅ«na streso padarinys, o ar tai sumuÅ¡imo padarinys – ji negali pasakyti.

Be to, alkoholio vartojimas veido odai turi įtakos, pablogina situacijÄ . Injekcijos J. S. buvo daromas į kaktÄ ir apie akis. RaukÅ¡lės lygintos prie abiejų akių. Paprastai, jie matoma veido asimetrija, apie tai yra užraÅ¡oma. Jai bÅ«tų pastebėta, tai bÅ«tų užraÅ¡yta. Dažnai klausia, ar daro pirmÄ kartÄ procedÅ«ras, kadangi neminėjo klientė, kad anksčiau buvo daromos procedÅ«ros, tai mano, kad tai darė pirmÄ kartÄ . RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta:2015-12-24 PareiÅ¡kime (b.l.1,1t.) J.

S. nurodė, kad 19 dienos naktį jos vyras A. S. jÄ sumušė. Namuose su kumščiais į veidÄ , su kojom. GalvÄ daužė į sienÄ . Paėmė namuose peilį ir nupjovė jai plaukus. Viskas prasidėjo 1 val., kai jÄ paėmė iÅ¡ oro uosto ir jau maÅ¡inoje sudavė kumščiais į veidÄ . Remiantis polis.policija.lt duomenimis (b.l.13,1t.), įvykio registravimo data nurodoma: 2015-12-23 00,01 val., įvykio data ir laikas: 2015-12-19 01,00 val. Ä®vykio aplinkybėse užfiksuota, jog 2015-12-22 apie 23,00 val.

Lazdynų ligoninės slaugytoja B. pranešė, jog pas juos 2015-12-22 apie 11.30 val. kreipėsi J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (tel. nurodė sesers (duomenys neskelbtini)), kuri pranešė, kad jÄ 2015-12-19 apie 01.00 val., sumušė vyras. Diagnozė- veido sumuÅ¡imas. Po apžiÅ«ros paleista. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo S. D. 2015-12-24 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), neapžiÅ«rėtas ir A.

S. nesulaikytas, nes pareiÅ¡kėja prašė iki 2015-12-28 to nedaryti, kadangi nenori, kad viskÄ matytų jų mažametis vaikas. (b. l. 14,1t.).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-12-30 specialisto iÅ¡vada Nr. G 4371/15 nustatyta, kad J. S. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairėje Å¡launyje, įbrėžimas virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas deÅ¡inėje blauzdoje, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-12-19) ir bÅ«du.

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l.22,1t.).2016-04-27 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. apžiÅ«rėjo J. S. ligos istorijÄ Nr. 2015/104962 iÅ¡ VÅ Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad J. S. RVUL 2015-12-22 buvo nustatytos poodinės kraujosruvos veide ir apsinuodijimas etilo alkoholiu (kraujyje rasta 2,31 g/l etanolio) – tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį.

Kraujosruvos padarytos paveikiant kietais bukais daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 25-26,1t.).IÅ¡ 2016-09-26 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo(b.l.40-41,1t.) matyti, kad nukentėjusios J. S. gynėjas advokatas dr. Antanas Bartusevičius pateikė nukentėjusios J. S. spalvotÄ nuotraukÄ (b.l.42,1t.), fotolentelėje užfiksuota, kad nuotraukoje J. S. nufotografuota po įvykio 2015-12-19 dienos. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo A.

S. kaltė įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma, t.y. iÅ¡ dalies pačio kaltinamojo A. S. parodymais, nukentėjusiosios J. S. parodymais, liudytojų G. P., J. R.-P., ekspertės R. G. parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga. Nukentėjusioji J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nuosekliai nurodė, kad jÄ sumušė bÅ«tent A. S., kuris jÄ mušė automobilyje, o po to bute. Detalizavo, kad važiuojant iÅ¡ oro uosto maÅ¡inoje A.

S. jai smÅ«gius sudavė kumščiu į veidÄ , apie 20 smÅ«gių. Grįžus namo, bute A. S. vėl jÄ mušė – sudavė smÅ«gius į rankas, kojas, Å¡onus, veidÄ , nupjovė plaukus virtuviniu peiliu. Be to, jos galvÄ kelis kartus trenkė į sienÄ , kai ji buvo ant lovos. Kiek kartų mušė namuose neskaičiavo, gal dvideÅ¡imt ar daugiau kartų. SmÅ«gių buvo daug. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. konkretizavo, kad A. S. maÅ¡inoje jai sudavė ne mažiau kaip dvideÅ¡imt smÅ«gių kumščiais, o bute sudavė mažiausiai dvideÅ¡imt kartų kumščiais ir dvideÅ¡imt kartų spyrė koja(b.l.16-17,1t.).

Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jos parodymai buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s viso proceso metu, jie neprieÅ¡tarauja liudytojos G. P. parodymams, ekspertės R. G. paaiÅ¡kinimams ir raÅ¡ytinei baudžiamosios bylos medžiagai.Liudytoja G. P., J. S. sesuo, mačiusi betarpiÅ¡kai nukentėjusiÄ jÄ kitÄ dienÄ po įvykio, teisme patvirtino, kad J. S. buvo sumuÅ¡ta. Ji nurodė mačiusi mėlynes po sesers akimis, jos veidas, lÅ«pos buvo iÅ¡tinę, pusė lÅ«pos praskelta, o nuvežus į ligoninę dar matė mėlynes ant sesers rankų ir nugaroje.

Taip pat G. P. patvirtino, kad J. S. plaukai buvo nupjauti, plaukų galai buvo nelygÅ«s. Liudytojos G. P. parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.J. S. parodymai atitinka specialistės iÅ¡vadÄ ir joje iÅ¡dėstytus faktus apie J. S. padarytų sužalojimų lokalizacijÄ ir padarymo laikÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad J. S. apžiÅ«ros metu nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairėje Å¡launyje, įbrėžimas virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas deÅ¡inėje blauzdoje, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-12-19) ir bÅ«du.

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l.22,1t.). Tokios specialistės nustatytos aplinkybės neprieÅ¡tarauja ir patvirtina J. S. parodymus apie Å¡ių sužalojimų padarymo lokalizacijÄ ir laikÄ . Teismo posėdžio metu apklausta specialistė R. G. patvirtino savo iÅ¡vadÄ , nurodė, kad nukentėjusiajai tie sužalojimai, kuriuos ji nustatė, padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Teismas vertina, jog nukentėjusiosios parodymai, kad jai buvo suduota daugiau smÅ«gių įvykio metu (20 automobilyje ir namuose – 20 rankomis bei 20 kojomis) neprieÅ¡tarauja specialistės iÅ¡vadai, nes specialistė nurodo ne mažiau 4 trauminius poveikius, be to, atsižvelgtina, jog nukentėjusioji pas specialistę kreipėsi praėjus po įvykio 11 dienų.

Specialistė R. G. teisme patvirtino, kad ji teikdama iÅ¡vadÄ rėmėsi tais faktais, kuriuos pati matė. Taigi, specialistė užfiksavo tik tuos sužalojimus, kuriuos ji tuo metu nustatė. Savo sumuÅ¡imo faktÄ J. S. patvirtino ir kreipdamasi su pareiÅ¡kimu į policijÄ (b.l. 1,1t.), kur nurodė, kad jÄ sumušė vyras A. S. bei peiliu nupjovė plaukus. AnalogiÅ¡kai - bÅ«tent tai, kad jÄ sumušė vyras, J. S. nurodė ir Lazdynų ligoninėje (b.l.13,1t.). Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumÄ .

Kaltinamasis A. S. duodamas parodymus teisme pripažino sudavęs nukentėjusiajai J. S. bute keturis smÅ«gius: du – kojomis į kojas ir du kartus delnu į veidÄ . Neigė sudavęs daugiau smÅ«gių, neigė nupjovęs plaukus. Kaltinamasis teisme pripažino ir tai, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajai kaltinime nurodytus sužalojimus - poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairėje Å¡launyje, įbrėžimÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje blauzdoje.Pažymėtina, kad kaltinamojo A.

S. parodymai dėl jam inkriminuojamos veikos proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė nesudavęs jokių smÅ«gių nukentėjusiajai, o teisme pripažino sudavęs keturis smÅ«gius, t.y. tik tiek, kiek nurodė teisme apklausta specialistė. Teismas kaltinamojo A. S. parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiajai nesudavė tiek smÅ«gių, kiek nurodoma jam pareikÅ¡tame kaltinime, nenupjovė plaukų, vertina kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ . Tokie jo parodymai paneigti nukentėjusiosios J.

S., liudytojos G. P. parodymais, specialisto iÅ¡vada. Kaltinamojo A. S. veiksmai padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyti visiÅ¡kai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. A. S. veika teisingai kvalifikuota kaip BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, kadangi jis smurtavo prieÅ¡ tuometinę žmonÄ J. S., įvykdė jos atžvilgiu smurtinius veiksmus: sudavė smÅ«gius kumščiu į veidÄ automobilyje, namuose spardė ir sudavė smÅ«gius kumščiais į veidÄ , taip pat sudavė jos pakauÅ¡iu į sienÄ , nupjovė plaukus.

Tokiais veiksmais nežymiai sužalojo jÄ . Dėl minėtų smurtinių veiksmų likusias žymes ant nukentėjusiosios kÅ«no užfiksavo ekspertė, teikusi specialisto iÅ¡vadÄ (b.l.22,1t.). Å ių žymių dislokacija sutampa su nukentėjusiosios parodymais dėl jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų pobÅ«džio. Nusikaltimas įrodytas. Bausmės skyrimasSkirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis A.

S. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka ( b.l.88-97, 98-107,1t.), turi galiojančių nuobaudų, bylos duomenimis dauguma paskirtų baudų nesumokėta. Nusikalstamais veiksmais padaryta žala neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje yra nesunkus tyčinis nusikaltimas ( BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtas aplinkybes, atsižvelgiant į BK 54 ir 55 straipsnių nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (smurtinis pobÅ«dis), pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai ir paskirtis gali bÅ«ti pasiekti paskiriant kaltinamajam A.

S. sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę. A. S. skirtina dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722str.), atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos smurtinį pobÅ«dį, prokurorės praÅ¡ymÄ , iÅ¡sakytÄ baigiamųjų kalbų metu. Teismo nuomone, tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas prašė skirti jo ginamajam viešųjų darbų bausmę, tačiau teismas įvertinęs aukščiau nurodytų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad kaltinamojo A.

S. ir jo gynėjo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Civiliniai ieÅ¡kiniai Byloje civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 82,61 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiosios J. S. gydymÄ suteiktÄ (b.l.30-33,1t.). Pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui nedalyvaujant (b.l.1-2,2t. ). Teismui pateikti duomenys (b.l.45a-45,2t.), kad A. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino 82,61 euro dydžio žalÄ .

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad žala yra visiÅ¡kai atlyginta, Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareikÅ¡tas 82,61 eurų dydžio civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (b.l.193-194,1t.) dėl 30 000 Eur turtinės ir 2239 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad dėl A. S. padaryto nusikaltimo ji patyrė didelį fizinį skausmÄ , psichikos sutrikimÄ , dvasinį sukrėtimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ ir daug nepatogumų, turėjo ne kartÄ gydytis ligoninėse.

Turėjo nedarbingumÄ ir Å¡iuo metu praktiÅ¡kai yra nedarbinga. Po sužalojimo jos sveikata visiÅ¡kai nepasitaisė. Po patirtų traumų tapo jautri, vargina nemiga, baimė, nerimo sindromas. Dėl patirtų fizinių sužalojimų ir psichikos sutrikimų buvo apribotos jos bendravimo galimybės. Neturtinę žalÄ ji vertina 2239 Eur. Be to, jai buvo padaryta turtinė žala, kuriÄ sudaro vaistų kaina ir negautos pajamos. Dirbdama Italijoje ji uždirbdavo virÅ¡ 3000 eurų per mėnesį. Po sužalojimų ir dėl to kilusių ligų per laikotarpį nuo 2015-12-19 iki 2017-02-27 Italijoje dirbti galėjo tik keturis mėnesius, uždirbo 12 000 eurų. 2016 metais negalėjo dirbti 8 mėnesius, 2017 metais – 2 mėnesius.

Jai iÅ¡ viso padaryta 30 000 eurų žala, kuriÄ privalo atlyginti kaltas asmuo. Teismo posėdžio metu J. S. nurodė, kad pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ji palaiko. Civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies.CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens iÅ¡gyventų emocijų.

Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Galiojančios materialinės teisės normos teismui nustato teisę įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ , nurodydamos, kad teisėjas, įvertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., CK 1.5 str.).

Teismas turi nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nuketėjusio neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieÅ¡kinys byloje pareiÅ¡kiamas” nuostatomis.Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovei J. S. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobÅ«džio neturtinės žalos pasekmės. Dvasinio pobÅ«džio pakenkimai – tai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Fizinio pobÅ«džio pasekmės – tai fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, dėl jo atsirandantys nepatogumai ir pan. Vertinant fizinio pobÅ«džio pasekmes, pirmiausia reikia atsižvelgti į asmens sveikatos sutrikdymo sunkumÄ . Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajai J. S. dėl kaltinamojo A. S. tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 4371/15 (b.l.22,1t.) ir apžiÅ«ros protokole (b.l.25-26,1t.) užfiksuoti duomenys apie nukentėjusiosios sutrikdymo mastÄ . Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ji kreipėsi į medikus sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nutrÅ«ko įprastas gyvenimo ritmas.

Nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat atsižvelgtina į veiksmų apimtį, intensyvumÄ , laiko tarpÄ , kurį buvo atliekami kaltinime nurodyti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu. Tačiau teismui duomenų, kad nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtų sužalojimų bÅ«tų taikomas stacionarinis ar ambulatorinis gydymas pateikta nebuvo.

Teismui tik buvo pateiktas medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/siuntimas iÅ¡ UAB „Sapiegos klinika“. Tačiau apklausta teisme minėtÄ iÅ¡raÅ¡Ä pasiraÅ¡iusi gydytoja J. R. patvirtino, kad J. S. buvo atliekamos grožio procedÅ«ros, kurių atlikimas nesietinas su trauma ar sumuÅ¡imu, nes tokiu atveju apie tai ir pažymima iÅ¡raÅ¡e. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis nedirba, iÅ¡siskyręs, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas.

Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti praturtėjimo Å¡altiniu ir turi bÅ«ti pagrįstas sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia bÅ«tent į Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas ir aukščiau nurodytas aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas nustatytas aplinkybes, teismų praktikÄ (Å iaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-5-309/2017), J.

S. ieÅ¡kinys mažinamas, civilinės ieÅ¡kovės naudai priteistina 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ kaltinamojo.Civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo netenkinamas. Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, tai yra tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje civilinis ieÅ¡kinys dėl nukentėjusiojo negautų pajamų taip pat nagrinėjamas baudžiamojoje byloje (2012-04-10 LAT nutartis Baudžiamoji byla Nr. 2K–165/2012). BPK 115 straipsnis nustato, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji J. S. pareiÅ¡kė 30 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad jį sudaro negautos pajamos ir vaistų kaina. Tačiau turtinė žala nėra pagrįsta įrodymais. Nukentėjusioji nedetalizavo kiek kartų, kada ir kokius vaistus jai teko pirkti, nenurodė vaistų pavadinimų (kas sudarytų galimybę nustatyti atitinkamos rÅ«Å¡ies vaisto vidutinę rinkos kainÄ ), netgi nenurodė pinigų sumos, iÅ¡leistos vaistams. Tiesiog apsiribojama pasakymu, kad turtinę žalÄ sudaro ir vaistų kaina.

Dar nurodė, kad turtinė žala – tai jos negautos 2016 metais už nedirbtus 8 mėnesius, o 2017 metais – už nedirbtus 2 mėnesius. Tačiau pasisakytina, kad nukentėjusioji nepateikė teismui ne tik jokių duomenų, pagrindžiančių darbines pajamas už jos nurodytÄ laikotarpį, bet ir duomenų apie tai, kad ji 2016-2017 metais dirbo. Tai, kad nėra pateikti įrodymai dėl turtinės žalos dydžio, nurodė ir nukentėjusiosios atstovas baigiamųjų kalbų metu. Teismų praktikoje vertinama, kad negautos pajamos turi bÅ«ti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-361/2012).

Todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.Advokato iÅ¡laidosPagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas 2017-02-25 dienos Serija LAT Nr. 787659 (b.l.195,1t.), patvirtinantis, kad V.

P. sumokėjo 500 (penkis Å¡imtus) eurų advokatui Antanui Bartusevičiui už paslaugas. Tačiau teismui nebuvo teiktas praÅ¡ymas spręsti advokato iÅ¡laidų apmokėjimo klausimo, todėl Å¡is klausimas nesprendžiamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str., n u s p r e n d ė :A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23,00 val. iki 06,00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722str.), nes tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui, ir nustatyti, kad Å¡is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 4 d., 6d., 7 d. ).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ 82,61 eurų civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. S. nukentėjusiosios J. S. naudai  2000(du tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiosios J.

S. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.KardomÄ jÄ priemonę A. S. - įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki nuosprendžio vykdymo bei paskirti kaltinamajam kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomÄ sias priemones panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Nida Vigelienė                                                                                                        (parašas)Nuorašas tikras.Teisėja (A.V.) Nida Vigelienė2017 m. gegužės 22 d.