2017-03-29 Nr. AB-7010-3-61-3-00597-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-337-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00597-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. vasario 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 1-794 „Dėl priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ ir pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-794 patvirtinto Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 46.5, 46.6, 47 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnio 2 daliai, 32 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti M. K. skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas nurodė, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir ji turi būti realizuojama įstatymuose nustatyta tvarka. Pareiškėjas teisę teikti prašymą dėl sūnaus priėmimo į mokyklą gali realizuoti tik nuo 2017 m. kovo 1 d. (Tvarkos aprašo 20 p.), taigi iki 2017 m. kovo 1 d. pareiškėjas, dar net neturėdamas teisės teikti nurodytą prašymą, neturi ir teisės ginčyti Tvarkos aprašo, nes šiuo momentu Tvarkos aprašo nuostatos negali pažeisti ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

III. Pareiškėjas M. K. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir jo skundą priimti.

Pareiškėjas paaiškina, kad Tvarkos apraše numatyta priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarka apima platesnę sritį nei tik prašymų pateikimo reglamentavimą, todėl jo teisių pažeidimo momentas turi būti siejamas ne su Tvarkos aprašo 20 punkte nurodoma prašymų padavimo data, o su Tvarkos aprašo įsigaliojimo data. Būtent nuo pastarojo momento buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nes pareiškėjas turi sūnų, kuris šiais metais eis į pirmą klasę, ir Tvarkos apraše numatyta neteisėta, Konstitucijai prieštaraujanti priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarka pradėjo galioti iš karto nuo Tvarkos aprašo įsigaliojimo. Pareiškėjas pažymi, kad norminiu teisės aktu sukuriamų atitinkamų teisinių pasekmių atsiradimo (teisių ir pareigų atsiradimo, jų pasibaigimo, pasikeitimo) momentas yra siejamas būtent su teisės akto paskelbimu, jo įsigaliojimu. Nuo 2017 m. kovo 1 d. pareiškėjas įgyja teisę teikti prašymą priimti sūnų į mokymo įstaigą, tačiau ginčijamas teisinis reglamentavimas (Tvarkos aprašas, kuris retrospektyviai įtvirtino, kad pirmumo teisę mokytis konkrečioje mokykloje turi tie mokiniai, kurių vieno iš tėvų ir paties vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos laikas mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje yra pusę, vieni, dveji ir daugiau metų) įsigaliojo 2017 m. sausio 20 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas M. K. nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakyti priimti jo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo ir teisėjų kolegija jam visiškai pritaria, kad Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas, dėl kurio dalies teisėtumo ištyrimo konkrečiu atveju kreipiamasi, yra norminis administracinis aktas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 10 d.).

Pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ II skyriaus Pirmojo skirsnio normos, kurios nustato dvi norminių teisės aktų kontrolės rūšis: abstrakčią (ABTĮ 112 str.) ir konkrečią t. y. susijusią su individualia byla (ABTĮ 113 str.). Priklausomai nuo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšies skiriasi subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratas. Abstraktų pareiškimą ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę paduoti Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, o dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui – ir Vyriausybės atstovai. Kiti asmenys tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą negali, todėl tokio pobūdžio jų prašymus teismas atsisako priimti. Tačiau šie asmenys gali prašyti, kad individualią bylą nagrinėjantis teismas arba pats pradėtų norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (jei atitinkama kompetencija šiam teismui yra priskirta), arba kreiptųsi į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio tyrimo.

Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pabrėžė, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė tikrą ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto pritaikymas ateityje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui yra reikalinga ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumą (žr. LVAT 2011 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1415/2011; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017).

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnyje apibrėžtą subjektų sąrašą, todėl jis neturi teisės kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Be to, analizuojamas atvejis neatitinka ir ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pradėti norminę bylą, kai tai susiję su individualia byla, nes teisme nėra nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo institucijos veiksmais (neveikimu) galbūt pažeistų pareiškėjo subjektinių teisių gynimo, t. y. kitų reikalavimų, išskyrus prašymą panaikinti Tvarkos aprašą patvirtinusį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 1-794 ir ištirti Tvarkos aprašo tam tikrų nuostatų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams M. K. neformuluoja.

Taigi įvertinęs reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas nekelia ginčo, kurį būtų galima laikyti individualiu, ir jis nėra specialus subjektas, įgaliotas pateikti abstraktų prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nors šį procesinį sprendimą grindė iš dalies netinkamais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas