2249b52e-2645-461a-9eda-dfefe184fe97 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinė byla NrAdministracinio nusižengimo byla Nr. A15.-10-903/2019 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01395-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1.; 16.9.6.; 21.9.10.; (S) Registro objektas ROIK: 18092178997 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2019 m. kovo 6 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Adelei Gečienei, Ingai Borusevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P., jo atstovui advokatui V.

A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį bei 422 straipsnio 7 dalį. Teismas n u s t a t ė : E. P. 2018-09-24, apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus, vairavo neapdraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei tÄ pačiÄ dienÄ , apie 21.50 val., VÅ Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, vengė apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo.

Tokiu bÅ«du jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje bei 422 straipsnio 7 dalyje. Teismo posėdžio metu E. P. savo kaltę dėl neapdrausto privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilio vairavimo pripažino, tačiau neigė vengęs apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo. Jis paaiÅ¡kino, kad važiavo namo, buvo policijos reidas ir jį sustabdė. Jis neturėjo draudimo, tada pareigÅ«nai apieÅ¡kojo jo automobilį ir rado marihuanos gabaliukÄ .

Tada jį sulaikė dėl narkotikų turėjimo ir iÅ¡vežė į Klaipėdos ligoninę dėl Å¡lapimo tyrimo. Ligoninėje jis Å¡lapintis nenorėjo, tada jam liepė gerti vandenį. Jo rankos buvo surakintos. Jam sugirdė vienÄ stiklinę, jis jÄ iÅ¡gėrė. Tada policininkė atnešė dar vienÄ stiklinę ir, jam duodant gerti, jį apipylė. Jis daktarei 5 kartus sakė, kad neatsisako duoti Å¡lapimo, tik dabar nenori Å¡lapintis. Policijos pareigÅ«nės greičiausiai neturėjo laiko ir jį nuvedė pas daktarę bei pasakė, kad jis atsisako tikrintis.

Pas daktarę jam liepė daryti pritÅ«pimus, vaikščioti po kabinetÄ , tuÅ¡inukÄ vedžioti. Jis klausė daktarės, ar jis apsvaigęs, jam ji atsakė, kad ne. Ant specialisto iÅ¡vados jis pasirašė neskaitęs, kas ten paraÅ¡yta. Ligoninėje jam nesiÅ«lė duoti kraujo dėl tyrimo. Po to jį nuvežė į komisariatÄ , o apie 3.00 val. nakties jis užsimanė Å¡lapintis. Tada du pareigÅ«nai jį nuvežė į ligoninę. Ligoninėje jam davė „bonkutę“ ir jis į jÄ nusiÅ¡lapino.

Paskui jį vėl nuvežė į komisariatÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : be E. P. prisipažinimo jo kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymo taip pat įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. Nors E. P. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 7 dalyje, t. y. jog nevengė apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo, teismo nuomone, tokia jo versija yra paneigta liudytojų gydytojos P. J. ir policijos pareigÅ«nių E. P. bei V.

G. parodymais, 2018-09-24 Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais byloje surinktais įrodymais. Teismo posėdžio metu liudytoja P. J. parodė, kad ji dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydytojos rezidentės – vidaus ligų gydytojos pareigose. Priėmime bÅ«na budėjimai ir į juos atveža neblaivius asmenis. Per budėjimus asmenis į apžiÅ«ros kabinetÄ atveža policijos pareigÅ«nai, kuriuos turi per 1 val. apžiÅ«rėti.

Kabinete pagal aktÄ viskÄ atlieka. Slaugytoja, jei reikia, paima kraujÄ , o jei reikia Å¡lapimÄ paimti, tada paduoda indÄ ir asmenį į tualetÄ palydi pareigÅ«nai, kurie jį stebi. Per jos budėjimÄ yra atvejų, kai asmuo atsisako vykdyti nurodymus. Tai, kad asmuo atsisako vykdyti nurodymus, ji užpildo akte. Jei atsisako vykdyti nurodymus, ji asmeniui visada paaiÅ¡kina, parodo, kur turi pasiraÅ¡yti. Eilutėje, kur įraÅ¡yta „atsisako pasiraÅ¡yti“ paraÅ¡as neraÅ¡omas. AktÄ Nr. 469 ji pildė savo ranka.

Asmeniui negalint pasiÅ¡lapinti, visada duoda 0,5 ltr atsigerti. Nėra buvę nei karto, kad asmuo, gavęs gerti, negali Å¡lapintis. Å lapimo reikia labai nedaug. Jei tikrina dėl girtumo ima kraujÄ , o jei dėl narkotikų - ima Å¡lapimÄ . Jie visada, kol nėra atlikta ekspertizė, iÅ¡vadoje raÅ¡o preliminariai neapsvaigęs. Galutinė iÅ¡vada bÅ«na po ekspertizės. Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigÅ«nė E. P. parodė, kad E. P. matė vienÄ kartÄ , kai Klaipėdos rajone patruliavo su kolege.

Ties Å ernais pastebėjo sustojusį automobilį. Sustojo pasiteirauti ar nereikia pagalbos. Kolega pasakė, kad pas asmenį rado galimai narkotinių medžiagų. Tada kolegiÅ¡kai nusprendė padėti. E. P. pasisodino į automobilį, jame jis jai sakė, kad „žolę rÅ«ko ir rÅ«kys, kad rÅ«ko kasdien“. Jie sutarė, kad nuveÅ¡ E. P. į ligoninę patikrinimui. Norint nustatyti apsvaigimo laipsnį, reikia imti Å¡lapimo mėginį. Ligoninėje, laukiamajame, E. P. kategoriÅ¡kai atsisakė jį duoti, sakydamas, kad „neduosiu, o kÄ jÅ«s man padarysit, o kÄ aÅ¡ čia dabar turiu daryti“.

Ji paskambino savo veiklos skyriaus virÅ¡ininkei ir pasiteiravo, kÄ daryti, kai asmuo atsisako duoti Å¡lapimo. VirÅ¡ininkė pasakė viskÄ suraÅ¡yti tarnybiniame praneÅ¡ime. Ji apžiÅ«ros kabinete buvo, matė kaip daktarė atliko apžiÅ«rÄ . Asmens atsisakymÄ ji fiksavo tarnybiniame praneÅ¡ime, kurį surašė grįžusi į kabinetÄ . Po patikrinimo jis buvo pristatytas į komisariatÄ . Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. parodė, kad E. P. buvo sulaikytas kolegų K. B. gatvėje, Å ernuose.

Ji dirbdama su kolege E. P., Å ernuose pamatė kolegų automobilį, kuriame sėdėjo asmuo, galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes jo automobilyje buvo rasta galimai narkotinių medžiagų. Jos pasiÅ«lė vairuotojÄ nuvežti į ligoninę, kurioje pagal siuntimÄ jį turėjo apžiÅ«rėti gydytoja. SiuntimÄ ji surašė vietoje, Å ernų k. Ligoninėje, priėmimo skyriuje yra patalpa, kurioje laukia asmenys, ten jie gavo sterilų indelį. Gavus indelį, jie išėjo į laukiamÄ jį.

Asmuo sakė, kad nenori Å¡lapintis, tada gydytoja nurodė duoti jam gerti. Gydytojos kabinete jam davė iÅ¡gerti, jis iÅ¡gėrė vienÄ stiklinę. Jam net siÅ«lė nupirkti kavos, tačiau asmuo nesutiko gerti ir eiti į tualetÄ . E. P. rankos buvo surakintos priekyje. Taip pat ligoninėje buvo sutarta su gydymo įstaigos darbuotoju – vyru, kad kai asmuo norės eiti į tualetÄ jis jį palydėtų, nes jos pagal galiojančias teisės normas negali lydėti vyro, kol jis pateiks indelyje mėginio. Asmeniui atsisakius gerti, jos nuėjo į gydytojos kabinetÄ ir pasakė, kad jis nesiÅ¡lapina.

Asmuo taip pat gydytojai sakė, kad negers. Tada daktarė atliko jo apžiÅ«rÄ vizualiai. Gydytojos nurodymus jis vykdė. Taip pat jį informavo, kas bus už atsisakymÄ vykdyti pareigÅ«nų nurodymus. Važiuojant automobiliu jos teiravosi, kodėl jis vartoja, joms atsakė, jog jis žolę vartoja senai ir čia nieko tokio, dar sakė, kad „rÅ«kiau, rÅ«kysiu, jau geriau nei gersiu“. Su Å¡lapimu buvo Å¡iek tiek problematiÅ¡ka, nes vengė vartoti vandenį. Jam buvo duota vienÄ kartÄ gerti, paskui antrÄ kartÄ , jis sakė „negersiu, nepriversit, aÅ¡ niekur neskubu, galiu sėdėti iki ryto ir jÅ«s manęs nepriversit pasisioti į indelį“.

Buvo informuota J. P. veiklos skyriaus virÅ¡ininkė K. L. apie susidariusiÄ situacijÄ , kuri nurodė, kad neturite laiko tiek laukti iki ryto, kol asmuo pasiÅ¡lapins, kad atliktų gydytojos įvertinimÄ ir ten atžymėtų, jog atsisako duoti Å¡lapimo. Tai, kas buvo atliekama ligoninėje, yra užfiksuota akte. Jos jį pristatė į komisariatÄ , o ar antrÄ kartÄ buvo vežamas į ligoninę, ji nežino. Per jos 13 metų darbo laikÄ nebuvo to, kad asmuo nepasiÅ¡lapintų. IÅ¡ jos praktikos, žmogui iÅ¡gėrus 1 litrÄ vandens, asmenys per 1 val. tikrai pasiÅ¡lapina.

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktÄ policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bÅ«ti patikrinamas ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ar neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ar neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti apsvaigimÄ narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ar neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti (nepÅ«tė į alkotesterį ir pan.), kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti.

Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti apsvaigimÄ narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ar neblaivumÄ (pvz., jis yra blaivus ir kt.) reikÅ¡mės neturi. Administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015). Teismas neturi pagrindo abejoti įtikinamais ir tarpusavyje iÅ¡ esmės sutampančiais liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymais, kad E. P. demonstratyviai atsisakė duoti Å¡lapimo mėginį, tas pačias įvykio aplinkybes liudytoja E. P. iÅ¡dėstė ir savo 2018-09-25 tarnybiniame praneÅ¡ime.

TÄ faktÄ , kad E. P. atsisakė duoti Å¡lapimo mėginį, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja gydytoja P. J., atlikusi E. P. apžiÅ«rÄ , šį faktÄ Ä¯raÅ¡iusi į 2018-09-24 Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini). E. P. versija, jog jis Å¡lapimo mėginio nedavė, nes paprasčiausiai nenorėjo Å¡lapintis, teismo nuomone, irgi neįtikinama. Pirmiausia, tiek iÅ¡ paties E. P., tiek iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad E. P. net nebandė eiti į tualetÄ pasiÅ¡lapinti.

Be to, liudytoja P. J. parodė, kad jos praktikoje nėra buvę nei karto, kad asmuo, gavęs gerti, negali Å¡lapintis. TÄ patį patvirtino ir liudytoja V. G.. Beje, pažymėtina ir tai, kad E. P. buvo sustabdytas apie 20.20 val., o jo apžiÅ«ra atlikta apie 21.50 val. (duomenų, kad per šį laikotarpį E. P. Å¡lapinosi, nėra), teismo nuomone, toks laiko tarpas yra pakankamas, kad organizme susikauptų bent minimalus Å¡lapimo mėginiui reikalingas Å¡lapimo kiekis (pasak gydytojos, jis nėra didelis), juolab, kad E. P. iÅ¡gėrė stiklinę vandens.

Teismo nuomone, aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad E. P., turėdamas galimybę duoti Å¡lapimo mėginį, sÄ moningai vengė apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo, atsisakydamas duoti Å¡lapimÄ . Atlikdamas tokius veiksmus E. P. suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo neveikimo pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad E. P. vengė apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo 2018-09-24, apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), tačiau byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti bei aptarti įrodymai rodo, kad Å¡iuos veiksmus E. P. atliko VÅ Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje tÄ pačiÄ dienÄ , apie 21.50 val.

Teismo nuomone, aptartas netikslus administracinis kaltinimas neapsunkino E. P. gynybos nuo Å¡io kaltinimo, kadangi iÅ¡ E. P. paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ jo atstovo praÅ¡ymų ir klausimų liudytojams akivaizdu, kad tiek E. P., tiek jo atstovui buvo suprantama, kad administracinis kaltinimas yra dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo vengimo bÅ«tent ligoninėje, kai apžiÅ«rÄ atliko gydytoja P. J., suraÅ¡iusi 2018-09-24 Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi nekyla abejonių, kad E. P. 2018-09-24, apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo neapdraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei tÄ pačiÄ dienÄ , apie 21.50 val., VÅ Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vengė apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo. Tokios jo veikos atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, sudėtį - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas bei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, sudėtį - apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas.

E. P. pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad E. P. padarė du administracinius nusižengimus, anksčiau ne kartÄ baustas už įvairius KET pažeidimus, kas rodo, jog jis tinkamų iÅ¡vadų nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Kita vertus, jis prisipažino padaręs vienÄ nusižengimÄ . Tokiu bÅ«du teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad A. P. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti jam paskyrus ANK 415 straipsnio 1 dalies bei 422 straipsnio 7 dalies sankcijų vidurkį atitinkančias baudas, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinai skiriant nuobaudÄ sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų, taip pat skiriant administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam minimaliam terminui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 415 straipsnio 1 dalimi, 422 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : E. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 Eur (devyniasdeÅ¡imties eurų) dydžio baudÄ . E. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 1500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 1500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ vieneriems metams. IÅ¡aiÅ¡kinti E. P., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ banko sÄ skaitÄ , nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 18092178997 ir įmokos kodÄ 1001. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Gintaras Stonkus