2022-05-11 Nr. AB-11827-3-62-3-00407-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2272-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00407-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis E. (bylos dokumentuose nurodoma ir E.) S. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34716 (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendime, pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde pareiškėjas įvardytas kaip E. S. B., tačiau kituose bylos dokumentuose (Departamento sprendime, prašyme dėl prieglobsčio, pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį) – E. S. B., todėl šioje nutartyje pareiškėjas toliau įvardijamas kaip E. S. B.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėjui taip pat turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas išvyko iš kilmės šalies dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodomas aplinkybes patvirtina ir viešai prieinami duomenys. (duomenys neskelbtini) pranešusi, kad (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjo dalyvavimo politinio pobūdžio veikloje pareiškėjo saugumui kyla reali ir nuolatinė grėsmė. Departamentas teisingai apibūdino ir vertino (duomenys neskelbtini) vykstančių žmogaus teisių pažeidimų mąstą, nuolatinę įtampą dėl vyriausybės saugumo pajėgų ir ginkluotų grupuočių karinių išpuolių. Tad faktinė šalies saugumo analizė ir situacijos vertinimas patvirtina, kad pareiškėjui gali kilti reali persekiojimo grėsmė, tačiau Departamentas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui kylančios konkrečios grėsmės galimybę, o savo vertinimą daugiausia grindė abejonėmis dėl pareiškėjo papasakotų faktų.

3.2. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl negalima iš jo reikalauti detalių duomenų ar įrodymų (pagal kriterijus, taikytinus vakarietiškai civilizacijai būdingam įrodymų pakankamumui), detalaus pasakojimo nuoseklumo, patvirtinančio grėsmes jo asmeniui. Todėl Departamento argumentai dėl pasakojimo detalumo, išsamumo, kitokių trūkumų ir įrodymų nepakankamumo, nelaikytini pagrindžiančiais prašymo atmetimą, o turėtų būti vertinami atsižvelgiant ir į pareiškėjo amžių, ir sudaryti pareiškėjui galimybes paaiškinti/paneigti Departamento keliamas abejones. Departamentas netinkamai išnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybes.

3.3. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nepateikta duomenų apie jo padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad jis atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, jog savo noru į kilmės šalį neišvyktų. Logiška ir tai, kad prašymą dėl prieglobsčio prašytojas pateikė tik sulaikytas, kadangi sulaikymo metu dalyvavę pareigūnai buvo pirmasis jo kontaktas Lietuvos Respublikoje. Tad, priešingai, nei vertina Departamentas, pareiškėjas elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nes prieglobsčio prašymą pateikė iš karto, kai sutiko pareigūnus ir gavo galimybę prašymą įteikti. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Iš esmės tais pačiais motyvais Departamentas rėmėsi nustatydamas maksimalų draudimo atvykti laiką. Šis terminas nėra proporcingas, pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimui iš kilmės valstybės turėjo įtakos siekiamas suprantamas žmogiškas tikslas – asmens saugumas.

3.4. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios ir susijusios informacijos apie kilmės valstybėje realią pareiškėjui kylančią grėsmę. Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, kurie yra abstraktūs, nedetalūs ir migloti, pasakojimas apie tariamą persekiojimą, darant paties prielaidas, vertintinas kritiškai bei savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu asmens nurodytų faktų tikrumą. Įvertinus kilmės valstybės informaciją apie esamą padėtį šalyje ir atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimą, neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimo trūkumus, istorija, kuria jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nelaikytina patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgus į tai, jog priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, konstatuotina, jog prieglobsčio prašytojo nurodyti motyvai savaime (nepriklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių) nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.2. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau, atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju buvo įvertinta, ar pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini), vietoje kur prieglobsčio prašytojas gyveno prieš išvykdamas į Europą, nevyksta karinis konfliktas, konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.3. Pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose yra abstraktus, nedetalus, nenuoseklus. Pareiškėjas pasakodamas apie (duomenys neskelbtini) nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio, pasakojimo detalės dažnai pasikartodavo. Į patikslinančius klausimus, kaip asmuo asmeniškai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini), jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Užsienietis nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Vis dėlto jo pasakojimo (duomenys neskelbtini) abstraktumas ir patirtas grėsmes kelia pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo istorijos patikimumo. Be to, prieglobsčio prašytojas nepateikė įrodymų nei apie (duomenys neskelbtini), nei apie jam iškilusias grėsmes. Nurodyti prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumai sudaro pagrindą kritiškiau vertinti jo pasakojimo patikimumą ir nesant kitų įrodymų priskirti jam žemą įrodomąją galią. Prašytojas nepagrindė savo pasakojimo jokiais įrodymais (nepateikė (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į surinktą informaciją ir į tai, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) ir jo tariamą persekiojimą (pasak prašytojo jį persekiojo, nes (duomenys neskelbtini)) bei grasinimus yra neišsamus ir abstraktus, konstatuotina, kad asmens pasakojimas yra grindžiamas prielaidomis, prieglobsčio prašytojo pasakojimo dalyje pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais ir laikomi „nenustatytais faktais“, todėl buvo atmesti ir nenagrinėjami vertinant jo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą.

4.4. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Prašytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) partija, anksčiau (duomenys neskelbtini) veikusi (duomenys neskelbtini). Remiantis surinkta kilmės šalies informacija, ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taip pat nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje teigiama, kad (duomenys neskelbtini) prezidento (duomenys neskelbtini) administracija per 2 savo kadencijos metus vis labiau ėmėsi griežtų priemonių prieš žiniasklaidą ir aktyvistų grupes, nepaisant kai kurių pradinių žingsnių siekdama tobulinti žmogaus teisių darbotvarkę, vyriausybė grasino, savavališkai suėmė ir sulaikė bei patraukė baudžiamojon atsakomybėn kelias dešimtis žurnalistų, aktyvistų ir kitų, kritikuojančių vyriausybę. Remiantis prieglobsčio prašytojo pateikta ir tyrimo metu surinkta informacija nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra (duomenys neskelbtini)).

4.5. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą, t. y. jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: Uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; Įvesti į centrinę Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. 2021 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

6.2. Departamento specialistė, dalyvaujant vertėjui, 2021 m. spalio 21 d. atliko antrinę pareiškėjo apklausą, buvo daromas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

6.3. Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija, Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (83 str. 2 d., 86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (22, 99 p.).

8. Teismas, remdamasis Departamento surinkta kilmės valstybės informacija, nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Jungtinių Valstijų valstybės departamento 2021 m. kovo 30 d. ataskaitoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

9. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose yra abstraktus, nedetalus, nenuoseklus. Pareiškėjas pasakodamas apie (duomenys neskelbtini) apklausos metu nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio, pasakojimo detalės dažnai pasikartodavo. Paprašius patikslinti kaip asmuo asmeniškai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) organizavimo ir iš kur asmuo žino apie žuvusiuosius jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. pirminę apklausą atliekantis valstybės tarnautojas prašymo dėl prieglobstį pildymo metu apklausiant pareiškėją nurodė pastabą, jog pareiškėjas kartoja vieną ir tą pačią informaciją, nebendradarbiauja atsakinėjant į klausimus, neatsakinėja į elementarius klausimus. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad prieglobsčio prašytojui yra žinomos jo kilmės valstybės aktualijos, įskaitant informaciją apie aktualią protestų bangą, bei jos kontekstą. Dėl to pasakojimo apie (duomenys neskelbtini) abstraktumas ir patirtas grėsmes kelia pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo istorijos patikimumo. Be to, prieglobsčio prašytojas nepateikė įrodymų nei apie (duomenys neskelbtini) organizavimą, nei apie jam iškilusias grėsmes. Į klausimą kokių asmeniškai grasinimų sulaukė, asmuo nurodė, (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad grasinimai buvo (duomenys neskelbtini), o policija (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Taigi asmuo nenurodė, kas, kaip jam grasino, kaip pasireiškė grasinimas. Nurodyti prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumai sudaro pagrindą iš esmės kritiškai vertinti jo pasakojimo patikimumą ir nesant kitų įrodymų priskirti jam žemą įrodomąją galią. Pareiškėjas nepagrindė savo pasakojimo jokiais įrodymais (nepateikė (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į surinktą informaciją ir į tai, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas (duomenys neskelbtini) yra neišsamus ir abstraktus, teismas konstatavo, jog asmens pasakojimas yra grindžiamas prielaidomis.

10. Teismas, remdamasis (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo užregistruota nei viena auka. Pagal ataskaitos duomenis, šios vietos buvo tarp nukentėjusiųjų: (duomenys neskelbtini). Pavojingiausiomis provincijomis su didžiausiu aukų skaičiumi išlieka (duomenys neskelbtini). Individualiai vertinant, ar yra pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas susidurs su persekiojimu, turėtų būti atsižvelgiama į rizikai turinčias įtakos aplinkybes, tokias kaip: veiklos pobūdis ir dalyvavimo laipsnis, lyderio vaidmuo, žinomumas valdžios institucijoms (pvz., buvęs areštas) ir pan.

Teismas nurodė, kad, net darant prielaidą, jog pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini), tačiau remiantis pareiškėjo pasakojimu galima daryti išvadą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Be to, vien fakto, kad pareiškėjas galbūt dalyvavo (duomenys neskelbtini), nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Atsižvelgęs į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, atsakovas pagrįstai pareiškėjo nurodomų aplinkybių nepripažino pakankamu pagrindu įvertinti kaip suteikiančių teisę į prieglobstį ir pagrįstai Sprendimu konstatavo, kad „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

Remdamasis surinkta kilmės šalies informacija teismas pažymėjo, kad ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taip pat nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. 2020/21 m. ataskaitoje (duomenys neskelbtini) praneša, jog ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose (duomenys neskelbtini) rytų provincijose kaip (duomenys neskelbtini), šių konfliktų metu žuvo šimtai žmonių.

Remiantis (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) nebuvo užregistruota nei viena auka. Pavojingiausiomis provincijomis su didžiausiu aukų skaičiumi išlieka (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), vietoje, kur prieglobsčio prašytojas gyveno prieš išvykdamas į Europą, nevyksta karinis konfliktas, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Pasisakydamas dėl Departamento Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į kilmės valstybę, teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas (7 str. 4 d.). Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas pareigūnų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas, sutiko su atsakovo pozicija, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta.

12. Teismas, įvertinęs Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, konstatavo, kad penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra motyvuotas ir proporcingas padarytam teisės pažeidimui ir neatitrinka cituojamų Tvarkos kriterijų. Atsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją skundžiamas Departamento Sprendimas pakeistas uždraudžiant pareiškėjui 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką. Kadangi Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pakeista, mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki 2 metų, teismas pakeitė ir kitą Departamento Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. (duomenys neskelbtini) buvo išrinktas naujas prezidentas. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

13.2. Departamentas teisingai apibūdino ir vertino (duomenys neskelbtini) vykstančių žmogaus teisių pažeidimų mąstą, nuolatinę įtampą dėl vyriausybės saugumo pajėgų ir ginkluotų grupuočių karinių išpuolių. Tad faktinė šalies saugumo analizė ir situacijos vertinimas patvirtina, kad pareiškėjui gali kilti reali persekiojimo grėsmė, tačiau Departamentas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui kylančios konkrečios grėsmės galimybę, o savo vertinimą daugiausia grindė abejonėmis dėl pareiškėjo papasakotų faktų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti (žr. EŽTT sprendimus bylose F. G. v. Sweden, bylos Nr. 43611/11, §120; Saadi v. Italy, bylos Nr. 37201/06, §129; NA. v. the United Kingdom, bylos Nr. 25904/07, §111; and R. C. v. Sweden, bylos Nr. 41827/07, §50). Kitoje EŽTT byloje Gaforov v. Russia, bylos Nr. 25404/09, buvo nustatyta pareiga remtis kompetentingais ir patikimais šaltiniais (§118, §125, §130, §131, §134, §135 and §138). EŽTT ne kartą pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo tyrimas bei įrodymų vertinimas turi būti kruopštus (Chahal v. the United Kingdom, bylos Nr. 70/1995/576/662)). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjui turi būti sudaromos galimybės pateikti jo pasakojimui pagrįsti reikalingus dokumentus ar įrodymus dėl aplinkybių, kurios Departamentui kelia abejones vertinant pareiškėjo prašymą, o tokios galimybės nebuvo paaiškintos pareiškėjui. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl negalima iš jo reikalauti detalių duomenų ar įrodymų (pagal kriterijus, taikytinus vakarietiškai civilizacijai būdingam įrodymų pakankamumui), detalaus pasakojimo nuoseklumo, patvirtinančio grėsmes jo asmeniui. Todėl Departamento argumentai dėl pasakojimo detalumo, išsamumo, kitokių trūkumų ir įrodymų nepakankamumo, nelaikytini pagrindžiančiais prašymo atmetimą, o turėtų būti vertinami atsižvelgiant ir į pareiškėjo amžių, ir sudaryti pareiškėjui galimybes paaiškinti/paneigti Departamento keliamas abejones.

13.3. Ginkluotų konfliktų kontekste yra visiškai tikėtina, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei, nes (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų, priešingai – pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti. Šiuo atveju būtent atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai jo prašymą atmetė, nors visos aplinkybės dar net nėra ištirtos. Be to, atsakovas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, todėl galimybė patirti smurtą pareiškėjo kilmės šalyje turėjo būti tinkamai įvertinta. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie pareiškėjo kilmės šalį. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Be to, tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

13.4. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus Sprendimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

14. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Departamentas nurodo, kad tiek atsakovas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas įvertino individualią pareiškėjo situaciją atsižvelgdamas į jo duotus parodymus, paaiškinimus, tokias jo asmenines savybes kaip amžių, išsilavinimą, šeimos situaciją, galimą priklausymą kuriai nors iš pažeidžiamų grupių, viską lygino tarpusavyje bei su surinkta kilmės valstybės informacija ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atveju prieglobsčio prašyme išvardintos ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl jo individualių savybių. Departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų pareiškėjas skunde nepateikė ir nenurodė, kokios aktualios informacijos Departamentas tariamai nesurinko ir neįvertino arba įvertino netinkamai, o vien tai, kad pareiškėjo netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apklaustas Departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

17. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini)) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos, teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. Pareiškėjo teigimu, Departamentas teisingai apibūdino ir vertino (duomenys neskelbtini) vykstančių žmogaus teisių pažeidimų mąstą, nuolatinę įtampą dėl vyriausybės saugumo pajėgų ir ginkluotų grupuočių karinių išpuolių. Tad faktinė šalies saugumo analizė ir situacijos vertinimas patvirtina, kad pareiškėjui gali kilti reali persekiojimo grėsmė, tačiau Departamentas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui kylančios konkrečios grėsmės galimybę, o savo vertinimą daugiausia grindė abejonėmis dėl pareiškėjo papasakotų faktų.

20. 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.

21. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 9 straipsnyje nustatomi kriterijai, kuriais remiantis veiksmai gali būti laikomi persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį. Šiuo klausimu minėtos direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte nurodoma, jog reikšmingi veiksmai turi būti pakankamai rimti pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma absoliučių teisių, kurių negalima varžyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 15 straipsnio 2 dalį. Be to, minėtos direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punkte pažymima, jog persekiojimo veiksmais taip pat turi būti laikoma įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta tos pačios direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte. Iš šių nuostatų matyti, jog tam, kad pagrindinių teisių pažeidimas būtų persekiojimas, kaip jis suprantamas pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti tam tikro sunkumo laipsnio (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. Sprendimo Shepherd, C‑472/13, EU:C:2015:117, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

22. Pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C‑238/19, ECLI:EU:C:2020:945, 23 p.).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.).

24. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

25. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad yra (duomenys neskelbtini).

28. 2021 m. spalio 21 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus atsakovui apklausų metu, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą ir priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo paaiškinimams dėl jo baimės būti persekiojamam dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) trūksta esminių ir konkrečių detalių bei tikslumo. Pareiškėjo pasakojimas (duomenys neskelbtini) yra abstraktus, nedetalus, nenuoseklus. Pareiškėjas pasakodamas apie (duomenys neskelbtini) nesileido į detales, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio, pasakojimo detalės dažnai pasikartodavo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė nei Departamentui, nei teismui jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių jo prieglobsčio prašymo motyvų tikrumą, nesuteikė galimybės identifikuoti tariamo persekiotojo, nustatyti, kas, kaip jam grasino, kaip pasireiškė grasinimas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų nei apie (duomenys neskelbtini) organizavimą, nei apie jam iškilusias grėsmes. Pareiškėjas nepateikė pažymėjimo, kad priklauso (duomenys neskelbtini). Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą. Pažymėtina, kad pirminę apklausą atliekantis valstybės tarnautojas nurodė pastabą, kad pareiškėjas kartoja vieną ir tą pačią informaciją, nebendradarbiauja atsakinėjant į klausimus, neatsakinėja į elementarius klausimus.

30. Atsižvelgiant į surinktą informaciją ir į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą streike ir jo tariamą persekiojimą (pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini)) bei grasinimus yra neišsamus ir abstraktus, konstatuotina, kad asmens pasakojimas savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip nustatyta byloje, apklausos Departamente metu Departamento darbuotoja expressis verbis (aiškiais žodžiais) išaiškino pareiškėjui pareigą bendradarbiauti su Departamentu, pateikti visą turimą informaciją ir motyvus, grindžiančius prieglobsčio prašymą, taip pat pateikti visus turimus dokumentus, galinčius patvirtinti pareiškėjo pasakojimą. Pareiškėjui buvo aiškiai, jam suprantama kalba nurodytos esminės prieglobsčio procedūros taisyklės, užsienietis buvo supažindintas su savo teisėmis bei pareigomis. Atsižvelgusi į tai, darytina išvada, jog apklausa buvo vykdoma nepažeidžiant jokių procedūrinių taisyklių, siekiant tinkamai ir bendradarbiaujant su pareiškėju nustatyti teisingas faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Departamentas teisingai apibūdino ir vertino (duomenys neskelbtini) vykstančių žmogaus teisių pažeidimų mąstą, nuolatinę įtampą dėl vyriausybės saugumo pajėgų ir ginkluotų grupuočių karinių išpuolių. Tad faktinė šalies saugumo analizė ir situacijos vertinimas patvirtina, kad pareiškėjui gali kilti reali persekiojimo grėsmė, tačiau Departamentas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui kylančios konkrečios grėsmės galimybę, o savo vertinimą daugiausia grindė abejonėmis dėl pareiškėjo papasakotų faktų.

33. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai). Priešingai, atsakovas surinko su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Departamentas atliko visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas, ar kiltų kokia nors grėsmė.

34. Įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, atsakovo nustatytas aplinkybes apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, konstatuotina, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje numatytų prieglobsčio suteikimo sąlygų.

V. 35. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.

36. Įstatymo, kuriame, be kita ko, yra įgyvendinta Direktyva 2011/95/ES, 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

38. Iš Direktyvos 2011/95/ES 18 straipsnio, siejamo su šios direktyvos 2 straipsnio f punkte pateikta termino „papildomą apsaugą galintis gauti asmuo“ apibrėžtimi ir 2 straipsnio g punkte pateikta termino „papildomos apsaugos statusas“ apibrėžtimi, matyti, kad šioje direktyvoje nurodytas papildomos apsaugos statusas iš esmės turi būti suteikiamas bet kuriam trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės, kuriam, jeigu jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį arba į šalį, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, kiltų realus pavojus patirti minėtos direktyvos 15 straipsnyje apibrėžtą didelę žalą (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 4 d. Sprendimo Ahmedbekova, C‑652/16, EU:C:2018:801, 47 punktą).

39. Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnyje nustatyta, kad didelė žala yra: a) mirties bausmė ar egzekucija arba; b) prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminamas elgesys arba baudimas kilmės šalyje, arba c) rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. Dėl papildomos apsaugos Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad Direktyvos 2004/83 (kuri išdėstyta nauja redakcija priimant Direktyvą 2011/95/ES) 15 straipsnyje apibrėžtos trys didelės žalos rūšys yra sąlygos, kurias tenkinančiam asmeniui gali būti suteikiama papildoma apsauga, jei, kaip numatyta šios direktyvos 2 straipsnio e punkte, galima pagrįstai manyti, jog prašytojui, jei būtų grąžintas į atitinkamą kilmės šalį, kiltų reali grėsmė patirti tokią žalą (sprendimų Elgafaji, C-465/07, EU:C:2009:94, 31 punktas ir Diakité, C-285/12, EU:C:2014:39, 18 punktas).

41. Vidaus ginkluoto konflikto buvimas galės lemti sprendimą suteikti papildomą apsaugą, tik jeigu tam tikros valstybės reguliariųjų pajėgų ir vienos ar kelių ginkluotų grupių arba dviejų ar daugiau ginkluotų grupių susidūrimai būtų išimtinai laikomi keliančiais rimtą ir asmeninę grėsmę papildomos apsaugos prašytojo gyvybei arba fiziniam neliečiamumui, kaip nurodyta direktyvos 15 straipsnio c punkte, nes jiems būdingas nesirenkamojo smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į atitinkamą šalį arba tam tikrais atvejais į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo toje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti minėtą grėsmę (sprendimų Elgafaji, C-465/07, 43 punktas ir Diakité, C-285/12, 30 punktas).

42. Departamentas, kuris išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą, nenustatė, kad grąžinimo į kilmės šalį arba į šalį, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, atveju buvo kilęs realus pavojus patirti šios direktyvos 15 straipsnyje apibrėžtą didelę žalą.

43. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, prieš išvykdamas į Europą, gyveno (duomenys neskelbtini), pagrįstai vertino būtent šios gyvenamosios vietovės padėtį Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto aspektu, ir, nustatęs, jog joje nevyksta karinis konfliktas, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

VI. 45. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan