2248455c-d59e-4073-abd9-ea2e4d90474f · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-190/2018Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01303-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio,Sekretoriaujant G. S.,dalyvaujant prokurorei L.

M., iÅ¡teisintajai O. G., jos gynėjai advokatei L. S.,nukentėjusiajai G. K., jos atstovui advokatui R. V.,nukentėjusiajam E. G., jo atstovui advokatui G. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios G. K., nukentėjusiosios S. K. atstovės advokatės A. P., nukentėjusiojo E. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo O. G. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį jai nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.E. G. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.G.

K. atstovės praÅ¡ymas dėl advokato iÅ¡laidų atlyginimo atmestas. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės Apylinkės teisme O. G. buvo kaltinama tuo, kad jog ji 2014 m. balandžio 19 d., apie 14.00 val., vieÅ¡oje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, įvykus žodiniam konfliktui, įžūliais veiksmais aplinkinių akivaizdoje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ G. K. ir E. G., kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad priėjusi prie nukentėjusiosios G.

K. papurÅ¡kė dujų balionėliu jai į veidÄ , kojomis spardė Å¡aÅ¡lykinę, kėdę, kuriai nukritus su rÅ«bais juos trypė kojomis, daužė nuo stalo paimtas lėkÅ¡tes, pribėgus į pagalbÄ E. G., ji (O. G.) dujų balionėliu papurÅ¡kė jam į veidÄ , nagais draskė krÅ«tinę, rankas, sudavė rankomis į įvairias kÅ«no vietas, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, dėl ko kieme buvę aplinkiniai buvo įbauginti ir iÅ¡sigandę, tokiu bÅ«du ji sukėlė G. K. ir E. G. fizinį skausmÄ bei E. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kuris pasireiÅ¡kė poodinės kraujosruvos krÅ«tinės kairėje pusėje, kairio peties apatinėje dalyje, odos nubrozdinimais krÅ«tinėje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tokiais veiksmais O.

G. buvo kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.IÅ¡teisindamas O. G. dėl jai pareikÅ¡tų kaltinimų apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiųjų ir liudytojo S. D. parodymai nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti vertinami kaip patikimas įrodymų Å¡altinis. Atsižvelgiant į įtemptus Å¡alių santykius, nukentėjusieji E. G. ir G. K. gali siekti nepagrįstai apkaltinti O. G., siekdami jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, taip pat, apylinkės teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad S. K. ir S. D. galėtų duoti parodymus, kurie bÅ«tų nenaudingi jų motinai ir jos draugui, kuriam pagal E. G. parodymus pačiam galėtų grėsti teisinė atsakomybė.

Apylinkės teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tik dviejų suinteresuotų pusių prieÅ¡taringi parodymai, keliantys abejones dėl O. G. kaltės. Å ių abejonių paÅ¡alinimui, apylinkės teismo įsitikinimu, buvo iÅ¡naudotos visos galimybės, todėl jos aiÅ¡kintinos O. G. naudai. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. K. praÅ¡o pripažinti O. G. kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tenkinti apeliantės gynėjos praÅ¡ymÄ priteisti proceso iÅ¡laidas pirmojoje instancijoje bei priteisti iÅ¡ O.

G. valstybės naudai turėtas ir bÅ«simas iÅ¡laidas advokato teiktai antrinei tiesinei pagalbai apmokėti. Skunde nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį apylinkės teismas vadovavosi iÅ¡imtinai liudytojos T. B. parodymais, tačiau nevertino jos parodymų apie tÄ patį įvykį kitame ikiteisminiame tyrime, nors tie parodymai yra skirtingi. Apskritai paminėtos liudytojos parodymai yra nenuoseklÅ«s, skirtingi. Akcentuoja, kad liudytoja teismo posėdyje teigė, kad buvo maždaug vieno metro atstumu nuo įvykio, tačiau nesugeba nurodyti jokių aplinkybių, kurios bÅ«tų naudingos nukentėjusiesiems, tačiau iÅ¡kart akcentuoja tai, kas naudinga O.

G.. Apeliantės vertinimu, tai, kad T. B. sieja artimi santykiai su L. ir V. Ž. patvirtina faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja su T. B. bendravo bÅ«tent Žuromskų bute įrengtu telefonu. Be to, nė vienas į įvykio vietÄ iÅ¡kviestas policijos pareigÅ«nas nebuvo nurodęs, kad bendravo su T. B.. Apeliantė taip pat abejoja apylinkės teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, nes nuosprendyje iÅ¡ esmės nepasisakyta dėl O. G. nusikalstamas veikos. Teigia, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad iÅ¡teisintoji puolė apeliantę dėl Å¡ios ankstesnio skundo policijai.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios S. K. atstovė advokatė A. P. praÅ¡o pripažinti O. G. kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, priteisti iÅ¡ O. G. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad iÅ¡ policijos pareigÅ«no A. G. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog O. G. neneigė, kad purÅ¡kė dujų į veidÄ G. K.. Be to, pati O. G. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuosekli dėl savo veiksmų. IÅ¡ policijos pareigÅ«no A. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylÄ teisme matyti, kad jis parodė, jog tai O.

G. iÅ¡provokavo konfliktÄ , G. K. pripurÅ¡kė dujų, matėsi, kad E. G. krÅ«tinė ir pečiai apdraskyti. PareigÅ«nė D. S. parodė, kad T. B. buvo nurodžiusi, jog tiksliai visų aplinkybių negirdėjo. Be to, pati O. G. parodė, kad atsinešė dujų balionėlį ir jį panaudojo. Akcentuoja, kad apylinkės teismo argumentai yra prieÅ¡taringi, nes, viena vertus teigiama, kad G. K., E. G., S. K. ir S. D. parodymai yra nuoseklÅ«s, tačiau vėliau abejojama Å¡ių asmenų parodymų patikimumu dėl jų tarpusavio prieÅ¡taravimų.

Dėl O. G. veiksmų mažametė nukentėjusioji iÅ¡gyveno stresÄ , patyrė sveikatos sutrikimų, kurių ji negalėjo simuliuoti. Skunde taip pat kvestionuojamas apylinkės teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, nes, kaip nurodoma, teismas ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kė subjektyviÄ nuomonę, akivaizdžiai palaikydamas iÅ¡teisintÄ jÄ dėl to, kad ji viena augina vaikÄ ir vaikui priteistas iÅ¡laikymas yra nepakankamas. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. G. praÅ¡o pripažinti O. G. kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir priteisti iÅ¡ O.

G. turėtas ir bÅ«simas iÅ¡laidas antrinei teisinei pagalbai apmokėti. Skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos T. B. parodymais ir atmetė kitų asmenų, kurie tiesiogiai matė įvykį, parodymus. Minėta liudytoja buvo nenuosekli, nes teigė, kad matė, kaip buvo smurtaujama prieÅ¡ O. G., nurodė netgi bÅ«dÄ â€“ ranka, tačiau, kita vertus, tame pačiame teismo posėdyje sakė, jog nematė smurtavimo fakto, o apie jį suprato tik iÅ¡ aplinkybių. Kito ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo pradėtas E. G. atžvilgiu, metu, Å¡i liudytoja buvo nurodžiusi, jog nematė, kad E. G. muÅ¡tų iÅ¡teisintÄ jÄ .

Akcentuoja, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T. B. bendrijos pirmininkÄ pasikvietė telefonu, nes ji pati teigė, kad iki jo bėgo (ėjo). Pabrėžia, jog T. B. ir iÅ¡teisintosios santykiai yra draugiÅ¡ki ir Å¡i liudytoja gali bÅ«ti suinteresuota iÅ¡teisintajai palankių parodymų davimu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė, iÅ¡teisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusieji ir jų atstovai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus.

III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Å ioje baudžiamojoje byloje pateikti trys apeliaciniai skundai dėl apylinkės teismo nuosprendžio.

Ä®vertinusi visų skundų turinį ir juose dėstomus argumentus bei praÅ¡ymus, apygardos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju tikslinga visų apeliacinių skundų argumentus vertinti nuosekliai, juos apibendrinant ir neskirstant apygardos teismo sprendimo į atskiras dalis. Pažymėtina, kad visuose pateiktuose apeliaciniuose skunduose dėstomi panaÅ¡aus pobÅ«džio argumentai, atkreipiamas dėmesys į iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes.Apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama liudytojos T.

B. parodymų vertinimui. Apeliantų teigimu, liudytoja yra nenuosekli, sÄ moningai duoda iÅ¡teisintajai palankius parodymus. Nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka apygardos teismas iÅ¡sireikalavo ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-01304-14 medžiagÄ (Å¡is ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal O. G. skundÄ ). Apklausiama Å¡io ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. B. parodė, kad girdėjo O. (G.) verkimÄ , matė, kad ji gulėjo ant žemės o E. (G.) buvo prie jos (ikiteisminio tyrimo medžiagos psl.

Nr. 10). Å iuos parodymus liudytoja davė praėjus 3 mėnesiams nuo nagrinėjamo įvykio. Apklausiama teismo posėdyje liudytoja jau parodė, kad matė, jog G. G. mušė O. G.. Taigi, sutiktina, kad liudytojos T. B. parodymai nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s ir identiÅ¡ki ikiteisminio tyrimo metu (pažymėtina, ne Å¡ios bylos ikiteisminio tyrimo metu) bei apklausiant jÄ teismo posėdyje. Nepaisant to, apygardos teisėjų kolegija vertina, jog iÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų galima matyti, jog ir iÅ¡teisintoji aptariamoje situacijoje galėjo nukentėti nuo E. G. veiksmų.

Liudytojai L. bei V. Ž. taip pat patvirtino, kad jiems paskambinusi T. B. pranešė, kad smurtaujama prieÅ¡ O. G.. Taigi, minėta liudytoja nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad jos matytoje situacijoje labiau nukentėjusioji, silpnesnioji pusė buvo O. G. ir Å¡ie liudytojos parodymai yra esminiai. Be kita ko svarbu, jog liudytoja T. B., bÅ«dama senyvo amžiaus, galėjo bijoti E. G., kÄ buvo nurodžiusi vėliau procese (jog bijo E. G.) ir dėl to teigti, kad nematė E. G. galimai neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, ne tik liudytojos T. B. parodymai yra reikÅ¡mingi, tačiau ir iÅ¡ liudytojų V. ir L. Ž. parodymų matyti, jog liudytoja T. B. bÅ«tent jiems paskambino ir pranešė apie konfliktÄ . Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nė vienas Å¡ių liudytojų neturi suinteresuotumo duoti iÅ¡teisintajai palankius ar apeliantams nepalankius parodymus. Nepaisant to pažymėtina, kad tiek T. B., tiek V. Ž. buvo nurodę, kad E. G. dažnai bÅ«davo agresyvus, vartodavo necenzÅ«rinę leksikÄ , jis taip pat ne kartÄ baustas administracine tvarka (matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-01304-14 medžiagos, psl.

Nr. 30-32), kas taip pat yra reikÅ¡minga vertinant nagrinėjamos situacijos aplinkybes. IÅ¡ policijos pareigÅ«nės tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad buvo bendrauta telefonu su liudytoja T. B., kuomet Å¡i atsisakė duoti parodymus, nes bijo E. G.. Pats E. G. tik teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo muÅ¡amas ieÅ¡mu, o ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nebuvo nurodęs, taip pat nėra pagrindo remtis nukentėjusiojo teiginiais, kad ikiteisminio tyrimo metu jo apklausų protokolai suraÅ¡yti netinkamai, nes jis pats vienÄ kartÄ papildė savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o kitų apklausų (ir jo parodymų) turinį patvirtino savo paraÅ¡u.

Policijos pareigÅ«no A. G. tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat užfiksuota, jog atvykus į įvykio vietÄ sužalojimai buvo matyti tiek ant G. G., tiek ant O. G., o O. G. pripažino, jog purÅ¡kė dujų G. K., nes Å¡i jai buvo įrėmusi ieÅ¡mÄ Ä¯ krÅ«tinę (t. 1, b. l. 9). Kitaip tariant, byloje iÅ¡ esmės nekyla ginčo, kad tarp Å¡alių kilo konfliktas, kurio metu abiejų Å¡alių veiksmai buvo aktyvÅ«s. Dėl Å¡ių aplinkybių atmestini apeliacinių skundų argumentai dėl to, kad O.

G. elgėsi nusikalstamai purkÅ¡dama dujas, nes tokie jos veiksmai buvo atsakas ar atsvara kitos Å¡alies veiksmams. Tokiose gyvenimiÅ¡kose situacijose, kai dvi konfliktuojančios pusės viena kitos atžvilgiu naudoja fizinę ar psichinę prievartÄ , nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ yra sudėtinga, o kartais ir apskritai neįmanoma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje nagrinėjamoje situacijoje abiejų Å¡alių veiksmai yra kvestionuotini, todėl O. G. pripažinimas kalta prieÅ¡tarautų teisingumo bei proporcingumo principams, nes bÅ«tų paremtas tik prielaidomis.

Apeliaciniuose skunduose, be kita ko, keliamas klausimas dėl to, kam (kokiu tikslu) iÅ¡teisintoji atvyko į sodÄ . Apygardos teismo vertinimu, Å¡ių aplinkybių nustatymas nėra reikÅ¡mingas. Visų pirma, O. G. atvyko į nuosavÄ sodÄ . Antra – tiek iÅ¡teisintoji, tiek E. G. bei G. K. yra suaugę, pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties turintys žmonės, todėl vien kelių tarpusavyje nesutariančių asmenų buvimas toje pačioje teritorijoje nėra pagrindas konfliktui. Apygardos teismas sutinka su iÅ¡teisintosios gynėjos pozicija, iÅ¡dėstyta apygardos teismo posėdžio metu, kad vien tai, jog apylinkės teismas byloje esančius vaikų parydomus vertino ne taip, kaip norėtų nukentėjusieji, nesudaro pagrindo pripažinti tokį vertinimÄ esant neteisingÄ .

Skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kiai argumentuota, kodėl apylinkės teismas atsisako remtis S. D. parodymais ir apygardos teismo teisėjų kolegija, pritardama apylinkės teismo argumentams, jų nekartoja. S. K. atstovės apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji patyrė stresÄ dėl iÅ¡teisintosios veiksmų ir pan. Å ių argumentų kontekste pabrėžtina, kad, kaip minėta, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog visi konflikto dalyviai atliko vienokius ar kitokius veiksmus, kurie galėjo turėti įtakos S. K. psichologinei, emocinei bÅ«senai.

Be to, kaip teisingai pažymėjo iÅ¡teisintosios gynėja – bÅ«tent G. K. iniciatyva teisme buvo apklausiama S. K., todėl netikslinga akcentuoti mažametės liudytojos bÅ«senÄ duodant parodymus apylinkės teismo posėdžio metu. Baudžiamojoje teisėje galioja principas, jog visos abejonės byloje yra aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, tai reiÅ¡kia, kad visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018).

Šioje baudžiamojoje byloje apygardos teismas nenustatė neginčijamų išteisintosios kaltės įrodymų. Iš esmės panašūs nukentėjusiųjų parodymai, suprantama, gali būti vertinami kaip kaltę pagrindžiantys įrodymai, tačiau vertinant asmenų parodymus procese yra būtina atsižvelgti į tai, kokį santykį su nurodomomis aplinkybėmis turi konkretus parodymus duodantis asmuo. Šiuo konkrečiu atveju E. G. ir G. K. yra artimi vienas kitam, o išteisintoji – buvusi E. G. sutuoktinė.

Be to, ir pačios konflikto Å¡alys buvo nurodžiusios, jog jų tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki.Taigi, Å¡ioje byloje nustatyta, kad tarp iÅ¡teisintosios ir dviejų nukentėjusiųjų iÅ¡ tiesų vyko konfliktas. Konflikto priežastys – buitinės ir abiejų Å¡alių veiksmai buvo aktyvÅ«s, be to – abi konflikto Å¡alys turi suinteresuotumÄ apsunkinti viena kitai teisinę padėtį. Tokiu atveju apygardos teismas remiasi bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų parodymais, kurie aptarti aukščiau.

Nesiremti T. B. bei V. ir L. Ž. parodymais, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo. Nesutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad T. B. gali bÅ«ti suinteresuota iÅ¡teisintajai palankių parodymų davimu, nes tokiÄ versijÄ patvirtinančių duomenų byloje nėra, o tokio pobÅ«džio teiginiai yra tik nukentėjusiųjų subjektyvi nuomonė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kai kuriuos nukentėjusiųjų parodymų netikslumus ir prieÅ¡taravimus. Å tai E. G. iÅ¡ esmės teigė, kad iÅ¡teisintoji jį užsipuolė, naudojo prieÅ¡ jį smurtÄ ir t.t., tačiau, sekant tolesniais jo parodymais, jis viena ranka sulaikė iÅ¡teisintÄ jÄ (prieÅ¡ kurios neva smurtÄ prieÅ¡ keletÄ akimirkų nesugebėjo apsiginti) ir dar paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ .Ä®vertinus visumÄ aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo pripažinti O. G. kalta padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nukentėjusiosios G. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiosios S. K. atstovės advokatės A. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiojo E. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                  Gintaras Dzedulionis                          (paraÅ¡ai)Stasys Lemežis                                                                  Vladislavas Lenčikas NuoraÅ¡as tikrasTeisėjas                                                                  Vladislavas Lenčikas                                                                 Â