22477dc3-2ace-4aeb-97f7-86d3d615d75b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-6320-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00946-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. M., atsakovo atstovo VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos ir Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas J. M. skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST) ir Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodė, kad 2014–2015 metų laikotarpiu buvo apie 10 kartų konvojuojamas iš Kybartų PN į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – Kauno TI), Lukiškių tardymo – izoliatorių (toliau – Lukiškių TI-K) ir Lazdijų areštinę. Konvojavimo metu buvo pažeistos jo teisės, nes automobilis, kuriuo pareiškėjas buvo konvojuojamas, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Minėtame automobilyje nebuvo lango, per kurį patektų dienos šviesa, saugos diržų, avarinio išėjimo.

Konvojavimo automobilyje nebuvo užtikrintas minimalus 1,3 kvadratinių metrų plotas vienam konvojuojamam asmeniui. Kybartų PN nuo 2015-10-19 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į drausmės grupę ir gyveno kamerose, kuriose be jo buvo dar trys asmenys, o plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų (3,6 kv. m.). Kybartų PN administracija jam apribojo galimybę naudotis bendra virtuve, laisvalaikiu žiÅ«rėti televizorių, lankyti koplyčiÄ . Davė pasiraÅ¡yti tuščiÄ blankÄ , kad sutinka bÅ«ti užrakintas kameroje 24 val. per parÄ .

Toks elgesys neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Bausmių vykdymo kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus psichologinius ir moralinius iÅ¡gyvenimus, buvo žeminamas jo orumas, todėl prašė priteisti neturtinę žalÄ .Atsakovo atstovas VST atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 9–11), prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2014–2015 metų laikotarpiu pareiÅ¡kėjÄ konvojavo 12 kartų.

Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai, kurie atitiko teisės aktų reikalavimus, jie buvo tinkami konvojavimui vykdyti, o pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Visi VST naudojami specialieji konvojavimo automobiliai yra įvertinti atitikimo registracijos liudijime paskelbtiems tikslams požiūriu.

Privalomoji transporto priemonių apžiÅ«ra vykdoma periodiÅ¡kai. Norminiai teisės aktai nereglamentuoja langų įrengimo specialiųjų automobilių kamerose. Sėdimos vietos techniÅ¡kai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiame transporte privalo bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 109 punktu, VST užtikrina, kad specialios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. PareiÅ¡kėjas skundų dėl jo konvojavimo sÄ lygų konvojaus virÅ¡ininkui nereiÅ¡kė. Atsakovo atstovas Kybartų PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 79–81), prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2015-10-19 Kybartų PN direktoriaus įsakymu, laikotarpiui nuo 2015-10-19 iki 2016-01-12 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į drausmės grupę, o nuo 2016-01-12 trims mėnesiams perkeltas į kamerų tipo patalpas.

Bendras pareiÅ¡kėjui tekęs patalpų plotas buvo 4,1 kvadratinio metro, t. y. didesnis nei numatyta. Kybartų PN pareigÅ«nai, užrakindami drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų kamerų duris, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, o siekia užtikrinti drausmės grupės kamerose laikomų nuteistųjų interesus bei esant jų pageidavimui, kai kurių kamerų duris rakina ne tik nakties, bet ir dienos metu. Kybartų PN drausmės grupės patalpos įrengtos pagal teisės aktuose numatytus drausmės grupės įrengimo reikalavimus.

Jose yra bendras Å¡aldytuvas, televizorius ir elektrinė viryklė maistui gaminti. PareiÅ¡kėjas pageidavo dienos metu jį laikyti užrakintÄ kameroje, t. y. savo noru apribojo sau galimybę naudotis bendru Å¡aldytuvu, televizoriumi bei elektrine virykle. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo konvojavimÄ 2014-2015 metais ir laisvės atėmimÄ Kybartų PN 2015 - 2016 metais.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK, Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas teigia, jog vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-256 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – Konvojavimo taisyklės).

Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali bÅ«ti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų izoliavimo reikalavimų (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrÄ pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžiÄ Ä¯staigÄ ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus virÅ¡ininkas įraÅ¡o į konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis suraÅ¡o į konvojuojamųjų apskaitos žurnalÄ ir kt.Pagal atsakovo atstovų VST ir Kybartų PN pateiktus duomenis (b. l. 9, 14, 17, 20, 23, 26, 29, 32, 35, 38, 41, 44, 47, 82) pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014 iki 2015 metų buvo konvojuotas Å¡iomis dienomis: 2014-07-03, 2014-09-16, 2014-09-18, 2014-10-09, 2014-11-06, 2015-01-20, 2015-02-03, 2015-02-17, 2015-02-26, 2015-03-03, 2015-03-10, 2015-03-19.

Pareiškėjas buvo vežamas automobiliais Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos) (b. l. 12–75).

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad konvojavimo automobiliuose jam nebuvo užtikrintas minimalus 1,3 kv. m. plotas, tačiau, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Byloje esantys įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius dėl vietos trÅ«kumo konvojavimo metu. Atsakovo atstovo pateikti konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai, duomenys apie automobiliuose įrengtų sėdimų vietų skaičių patvirtina, kad asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų.

Konvojuojamų asmenų skaičius nuolat kito, t. y., vieni buvo tam tikruose pasikeitimo ar paskirties punktuose perduodami, kiti - paimami į konvojų iš atsakingų įstaigų (b. l. 14–47).Pareiškėjas nurodo, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo lango, per kurį patektų dienos šviesa, saugos diržų, avarinio išėjimo, automobiliai neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas pažymi, kad norminiai teisės aktai nereglamentuoja langų įrengimo specialiųjų automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi būti žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 146 punktas nenumato saugos diržų specialiajame transporte įrengimo. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ ir UAB “Kauno techninės apžiūros centro” išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 50, 53, 56, 59, 62, 65, 68, 71, 74, 77), automobilių registracijos liudijimai (b. l. 49, 52, 55, 58, 61, 64, 67, 70, 73, 76) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus.

Taigi, Å¡ie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumÄ ir saugumÄ , todėl teismas atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius dėl atsarginio išėjimo, langų, saugos diržų neįrengimo kaip abstrakčius ir neįrodytus. Teismas pripažįsta, kad konvojavimas techniÅ¡kai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjas teigia, kad Kybartų PN nuo 2015-10-19 buvo perkeltas į drausmės grupę ir gyveno kamerose, kuriose be jo buvo dar trys asmenys, o plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 4 dalis nustato, kad pataisos įstaigų administracija turi teisę laikyti izoliuotus inter alia rėžimÄ pažeidinėjančius nuteistuosius. BVK 75 straipsnio 2 dalis (2006-01-01 redakcija) nustatė, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų duomenų pareiÅ¡kėjas terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN atlieka nuo 2014-07-03 (b. l. 79).

Kybartų PN drausmės komisijos 2015-10-19 Nr. 5/50-1737 teikimu (b. l. 88), dėl sistemingo pataisos įstaigos rėžimo pažeidinėjimo pareiÅ¡kėjÄ pasiÅ«lyta 6 mėnesiams perkelti iÅ¡ paprastosios į drausmės grupę. IÅ¡ bylos medžiagos matyti (b. l. 89–92), kad pareiÅ¡kėjui Å¡i nuobauda buvo skirta už alkoholio vartojimÄ . Kybartų PN direktoriaus 2015-10-19 įsakymu Nr. 1/16-193 (b. l.

83) pareiÅ¡kėjas perkeltas iÅ¡ antro nuteistųjų bÅ«rio 205 kambario į Å¡eÅ¡tÄ nuteistųjų bÅ«rį 104 kambarį (drausmės grupę). Kybartų PN 2016-01-07 direktoriaus įsakymu Nr. 1/16-4 (b. l. 84), pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Å¡eÅ¡to nuteistųjų bÅ«rio perkeltas į KTP bÅ«rį 125 kamerÄ . PareiÅ¡kėjas Kybartų PN direktoriaus 2016-01-12 nutarimu Nr. 5/4826 (b. l.

93) į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams perkeltas dėl bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimo. Iš bylos medžiagos (b. l. 94–98) matyti, kad pareiškėjui ši nuobauda skirta už tai, kad jis atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ajame nuteistųjų būryje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs administracijos jam skirtas drausmines nuobaudas.Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015-10-19 perkėlus jį į drausmės grupę ir gyvenant kamerų tipo patalpose, nebuvo užtikrintas minimalus vienam nuteistajam skiriamas plotas gyvenamosiose patalpose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 d. įsakymu Nr. 1R-85 pakeistų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Įsakymas Nr. 1R-85) 11¹ punktas, įsigaliojęs 2010 m. balandžio 30 d., nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

– pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus); – 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Iš atsakovo pateiktų duomenų, kurių pareiškėjas neginčija, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-10-19 iki 2015-10-25 bausmę atliko kameroje Nr. 104, kurios plotas – 16,49 kv. m., iš viso kameroje buvo laikomi 4 asmenys, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,12 kv. m.; laikotarpiu nuo 2015-10-26 iki 2015-11-11 bausmę atliko kameroje Nr. 103, kurios plotas – 16,49 kv. m., iš viso kameroje buvo laikomi 2 nuteistieji, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 8,25 kv. m.; pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-11-12 iki 2016-01-06 buvo laikomas kameroje Nr. 116, kurios plotas – 16,49, šiuo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 4,12 iki 5,5 kv. m. ploto; laikotarpiu nuo 2016-01-07 iki 2016-03-22 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 125, kurios plotas 10,57 kv. m., šiuo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas sudarė nuo 5,29 iki 10,57 kv. m. (b. l. 85, 144).

Ginčui aktualiu laikotarpiu mažiausias pareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas sudarė 4,12 kv. m. ir buvo didesnis, nei Ä®sakymo Nr. 1R-85 11¹ punktu nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ Å¡iuo aspektu, pagrindo nėra.PareiÅ¡kėjas teigia, kad Kybartų PN administracija jam apribojo galimybę naudotis bendra virtuve, laisvalaikiu žiÅ«rėti televizorių, lankyti koplyčiÄ .

Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pats pageidavo gyventi atskirai nuo kitų į drausmės grupę paskirtų nuteistųjų, ir kad kameros, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, durys bÅ«tų rakinamos ne tik nakties, bet ir dienos metu. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad tokiÄ praktikÄ , kai asmuo jo paties praÅ¡ymu yra laikomas užrakintas kameroje 2010-09-02 pažymoje Nr. 4D-2010/1-661/3D Seimo kontrolierius pripažino nepažeidžiančia nuteistųjų interesų.

PareiÅ¡kėjas savo paties noru apribojo savo galimybę naudotis bendra virtuve, Å¡aldytuvu ir kt. (b. l. 80).Kybartų PN Apsaugos ir priežiÅ«ros virÅ¡ininko 2016-03-29 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 1/8-1044 (b. l. 148) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas drausmės komisijos posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė žodinį pageidavimÄ jam paskirtos nuobaudos atlikimo metu nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“ laikyti jį užrakintÄ kameroje, tačiau raÅ¡ytinio praÅ¡ymo nerašė. Todėl jis buvo apgyvendintas drausmės grupės kameroje Nr. 104, kurioje paskirtas nuobaudas atlikinėjo kiti nuteistieji, pateikę raÅ¡ytinius praÅ¡ymus laikyti juos užrakintus kameroje (b. l. 149–150).

Atsižvelgiant į nuteistųjų pageidavimÄ , kamera buvo laikoma užrakinta, o joje esantiems nuteistiesiems neleista naudotis bendra virtuve, televizoriumi ir Å¡aldytuvu. IÅ¡ atsakovo atstovo Kybartų PN pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2016-01-12 Kybartų PN direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 5/30B6-131 (b. l. 99), kuriame iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ atliekant nuobaudÄ drausmės grupėje nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“ laikyti užrakintÄ kameroje.BVK 75 straipsnio (redakcija iki 2016-04-01), kuris reguliuoja drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygas, 2 dalis nustatė, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.

Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų duomenų, pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ jam paskirtos nuobaudos metu nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“ bÅ«ti užrakintam kameros tipo patalpoje. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, nesutinkantis su administracijos sprendimu laikyti jį užrakintÄ kameroje ir tuo pačiu apribojus jam galimybę naudotis drausmės grupės bendru Å¡aldytuvu, televizoriumi ir elektrine virykle, turėjo galimybę reikÅ¡ti skundus ir pageidavimus Kybartų PN administracijai, o taip pat praÅ¡yti jį perkelti iÅ¡ dienos metu rakinamos į dienos metu nerakinamÄ kamerÄ .

Teismas pripažįsta, kad siekiant užtikrinti drausmės grupei priskirtų nuteistųjų interesus, jų saugumÄ bei esant pačių nuteistųjų pageidavimui, yra pateisinama, kad kai kurių kamerų durys yra rakinamos dienos metu, o kartu atsiranda neiÅ¡vengiami apribojimai naudotis bendromis drausmės grupės patalpomis ir jose esančiais prietaisais. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas savo buvimo drausmės grupėje bÅ«tų reiÅ¡kęs skundus ar praÅ¡ymus įstaigos administracijai dėl savo kalinimo sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai Å¡iuo aspektu laikytini nepasitvirtinusiais.

IÅ¡ atsakovo atstovo pateikto Kybartų PN direktoriaus 2015-10-06 Ä®sakymu Nr. 1/10-298 (b. l. 146) patvirtinto nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko (b. l. 147) matyti, kad 6 bÅ«rio (drausmės grupės) nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė trečiadieniais nuo 9.30 iki 10.30 val. lankytis koplytėlėje, o taip pat nustatytu laiku naudotis taksofonu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė lankytis įstaigos koplytėlėje nebuvo pažeista.IÅ¡tyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundÄ argumentus, nenustatyta pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo konvojavimo ir kalinimo metu.

Nenustačius bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo J.

M. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                   Marius Bajoras