2017-02-13 Nr. AB-3489-3-63-3-01724-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-170-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01724-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl ekspertizės pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir pareiškėjas, Ligoninė) padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovas, Teritorinė ligonių kasa) 2015 m. rugpjūčio 28 d. ekspertizės pažymą Nr. E1-15-116 (toliau – ir ekspertizės pažyma).

Atsakovas Teritorinė ligonių kasa atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymą, kurios išvadose konstatuota, jog Ligoninė, teikdama stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, netinkamai vykdė Teritorinės ligonių kasos ir Ligoninės 2014 m. kovo 10 d. sutarties Nr. S2-2014-136 (toliau – ir Sutartis) 2.9 punkte nurodytus esminius sutartinius įsipareigojimus ir vadovaujantis Sutarties 2.9 ir 5.3 punktais Ligoninei paskirta 289,62 Eur bauda. Teismas pažymėjo, kad Teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. Teismas nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2016 m. spalio 6 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-72/2016, kuria remiasi bylos šalys, tvirtindamos, jog ekspertizės pažyma yra administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, pasisakė dėl ginčo teisinių santykių pobūdžio, tačiau neanalizavo paties akto (ekspertizės pažymos) pobūdžio ir esmės, nors sprendžiant, ar tam tikras dokumentas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu, vertinama, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Teismas konstatavo, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, turinti įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Teritorinė ligonių kasa savo valdingus įgaliojimus įgyvendino atlikdama pareiškėjo veiklos kontrolės procedūrą (neplaninį patikrinimą). Teismas vadovavosi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintame Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 suformuota praktika, pagal kurią nors Aprašo 64 punktas expressis verbis įtvirtina sprendimo apskundimo galimybę administraciniam teismui, tačiau atsižvelgiant į teisinių santykių tarp Teritorinės ligonių kasos ir pareiškėjo mišrų pobūdį, reikia įvertinti, ar šis aktas gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, t. y. ar jis suteikia, ar panaikina kokias nors pareiškėjo teises, nustato jam pareigas.

Teismas nustatė, kad ekspertizės pažyma surašyta atlikus neplaninį patikrinimą ir ekspertizę pagal pacientės 2015 m. sausio 19 d. prašymą kompensuoti patirtas išlaidas už medicinos priemones ir medikamentus, kuriuos ji, būdama apdrausta valstybiniu socialiniu ir sveikatos draudimu, pirko gydymo Ligoninės stacionare metu, t. y. teikiant jai stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. Neplaninio patikrinimo rezultatai įforminti 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-15-103. Pareiškėjui išreiškus nesutikimą su patikrinimo rezultatais, patikrinimo pažyma svarstyta 2015 m. rugpjūčio 11 d. posėdyje dalyvaujant kontroliuojančios ir kontroliuojamosios įstaigų atstovams, 2015 m. rugpjūčio 28 d. surašyta ekspertizės pažyma. Įvertinęs ekspertizės pažymos turinį, teismas pažymėjo, kad vienas iš, atsakovo teigimu, Ligoninės padarytų pažeidimų, yra sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas, t. y. Ligoninė kaltinama pažeidusi Sutarties 2.9 punkte nurodytą įsipareigojimą užtikrinti, jog valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jeigu teisės aktai nenustato kitaip. Šis reikalavimas įtvirtintas taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje ir Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punkte, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, o bauda pareiškėjui paskirta pagal Sutarties 2.9 ir 5.3 punktus už, atsakovo teigimu, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.246 straipsnio 1 dalimi ir 6.256 straipsnio 1 dalimi, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra keliamas sutartinės atsakomybės klausimas. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką sutartinės atsakomybės priemonės, kaip ir šioje byloje, nėra ekonominės sankcijos, todėl jos nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (nutartys administracinėse bylose Nr. A442-673/2014 ir Nr. eAS-618-146/2016). Teismo vertinimu, tai, jog nagrinėjamu atveju kilo ne žalos PSDF biudžetui atlyginimo, o baudos taikymo klausimas, nekeičia teisinių santykių vertinimo. Teismas pažymėjo, kad tokį vertinimą pagrindžia ir Aprašo 54 punktas, įtvirtinantis ekspertizės pažymos turinio elementus, tarp kurių yra sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo (54.10 p.); reikalavimas atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą ir jos atlyginimo terminas, bankas ir sąskaitos numeris, į kurią turi būti pervesti pinigai (54.12 p.); ekspertizės pažymos apskundimo tvarka (54.14 p.); reikalavimas įvykdyti sprendimą per nurodytą terminą (54.16 p.).

Vertindamas ekspertizės pažymą privalomumo pareiškėjui aspektu, teismas nurodė, kad nors ekspertizės pažymoje suformuluota pareiškėjo pareiga sumokėti baudą, tačiau nepaisant imperatyvaus pobūdžio formuluotės, duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, todėl jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) sumokėti paskirtą baudą. Tokį minėtos pareigos, suformuluotos ekspertizės pažymoje, teisinį vertinimą įtvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 ir Aprašo 4.9 punkte įtvirtintas ekspertizės apibrėžimas. Teismas pažymėjo ir tai, jog nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Teritorinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės PSDF biudžetui padarytą žalą ar paskirtą baudą priverstinai išieškoti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamu aktu – ekspertizės pažyma – nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis ir būtent šis kriterijus, o ne subjektas, priėmęs aktą, yra reikšmingas vertinant, ar aktas yra administracinis, kurio teisėtumas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-533-602/2016 buvo konstatuota, jog ekspertizės pažyma, kuria paskirta bauda, t. y. pritaikyta sankcija, yra administracinis aktas, nes ji paskirta ne tik už sutarties, bet ir Sveikatos sistemos įstatymo pažeidimą. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015, kurioje plačiai išaiškinta ekspertizės pažymos teisinė reikšmė ir pripažinta, kad tai nėra administracinis aktas, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-368-143/2016, kurioje konstatuota, jog ekspertizės pažyma, kurioje nurodyta, kad gydymo įstaigai paskirta bauda už sutarties nevykdymą, nėra administracinis aktas, nes nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Nors, teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant analogiškus ginčus yra prieštaringa, tačiau teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos ir naujausios nurodytos praktikos bei kitaip vertinti ginčo dalyką, faktines aplinkybes. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ekspertizės pažyma pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl ji negali būti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) požiūriu administraciniam teismui skųstinu aktu. Dėl to teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

II. Atsakovas Teritorinė ligonių kasa atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant vienodos teismų praktikos formavimo principus. Atsakovo teigimu, teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikytas ir aiškintas tas pats įstatymas (tam tikra jo norma), atsižvelgiant į įstatymų ir tam tikrų jų normų pasikeitimus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šioje administracinėje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl Teritorinės ligonių kasos priimtos ekspertizės pažymos – administracinio akto, o ne dėl VLK Komisijos sprendimo, todėl šioje administracinėje byloje nėra pagrindo vadovautis teisiniu aiškinimu, pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi dėl netapačių aplinkybių nei yra nagrinėjamos šioje administracinėje byloje.

Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė teisines ir faktines ginčo aplinkybes, teisės aktų normas, kuriomis grindžiamas priimtas sprendimas dėl konstatuotų teisės aktų pažeidimų ir paskirtos baudos, tačiau nepagrįstai nesivadovavo ABTĮ 85, 86, 87, 88 straipsnių nuostatomis, pagal kurias administracinis teismas dėl iš esmės išnagrinėtos bylos pagal savo kompetenciją priima sprendimą, t. y. pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, privalėjo šioje byloje priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju yra keliamas sutartinės atsakomybės klausimas, ir akcentuoja, jog jo atstovai teismo posėdyje prašė teismo priimant sprendimą vadovautis suformuotos teismų praktikos išaiškinimais, pateiktais Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-72/2016, kurioje konstatuoja, jog tokio pobūdžio bylos (ginčai), kaip ir ši byla, kyla iš santykių, atsiradusių Teritorinei ligonių kasai vykdant viešojo administravimo veiklą, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-533-602/2016, kurioje buvo išspręsta byla dėl tapačių teisinių santykių, t. y. kai skundžiama ekspertizės pažyma, kuria Teritorinė ligonių kasa įpareigojo pareiškėją sumokėti baudą, bet ne žalą PSDF biudžetui. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant analogiškus ginčus yra prieštaringa, tačiau visiškai nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika, suformuota būtent analogiškoje byloje – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-533-602/2016. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat yra išsprendęs analogišką administracinę bylą Nr. I-8736-244/2016 ir priėmęs 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą, kuriame konstatavo, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos priimta ekspertizės pažyma yra administracinis sprendimas, kuriame nustatytos atitinkamos išvados, kurių teisėtumo klausimas buvo ir išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-8736-244/2016.

Atsakovas pažymi, kad Teritorinei ligonių kasai esant viešojo administravimo subjektu, jo priimamas sprendimas, nepriklausomai nuo priimto dokumento pavadinimo, yra administracinis aktas, atitinkantis visus jam keliamus reikalavimus. Ekspertizės pažyma yra administracinis aktas, priimtas teisės aktuose nustatyta tvarka, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia santykiuose, atsiradusiuose Teritorinei ligonių kasai vykdant viešojo administravimo veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-857-622/2015). Dėl to ekspertizės pažyma laikytina administraciniu aktu, atitinkančiu bendruosius administracinio akto požymius, kuriame yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia dėl pareiškėjo, kuri turi įtakos pareiškėjo teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), nes įpareigoja jį sumokėti baudą. Pats pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl ekspertizės pažymos panaikinimo, ir jo atstovai teismo posėdyje pripažino, kad Teritorinės ligonių kasos priimtas sprendimas, nustatytas ekspertizės pažymoje, sukelia Ligoninei teisines pasekmes.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog ekspertizės pažyma nėra administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, prieštarauja pats sau, nes skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad Teritorinė ligonių kasa savo valdingus įgaliojimus įgyvendino atlikdama pareiškėjo veiklos kontrolės procedūrą (neplaninį patikrinimą). Teritorinė ligonių kasa, atlikusi pareiškėjo veiklos kontrolės procedūrą, priėmė administracinį aktą – sprendimą (ekspertizės pažymą), kurio teisėtumas ir nagrinėtas šioje administracinėje byloje. Tai, kad dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo Teritorinė ligonių kasa dėl ekspertizės pažymoje nustatytų baudų ar žalos PSDF biudžetui grąžinimo priversta kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, negali būti laikoma pagrindu ekspertizės pažymą laikyti ne administraciniu aktu.

Pareiškėjas Ligoninė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad dėl nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių ekspertizės pažyma pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl ji negali būti ABTĮ požiūriu administraciniam teismui skųstinu aktu. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I492-4/2013 bei 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015, kurioje konstatuota, jog Aprašo nuostatos vertintinos kaip vidaus administravimo pobūdžio nuostatos, savaime nesuteikiančios teisės pareiškėjui kreiptis į administracinį teismą. Vadovaujantis šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėtos trys bylos (Nr. eI-476-243-2016; Nr. eI-1258-386/2016; Nr. eI-1789-342/2016), be to, analogiškas Teritorinės ligonių kasos atskirasis skundas buvo atmestas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-483-552/2016.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis, kuria nustačius, kad šioje byloje ginčijama ekspertizės pažyma nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, byla nutraukta pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 101 straipsnio 1 punktą (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7–8 straipsnius pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, t. y. pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusią ABTĮ redakciją, tačiau atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ redakciją, nes atskirasis skundas pradėtas nagrinėti jau po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas, todėl toliau šioje nutartyje vadovaujamasi nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančia ABTĮ redakcija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju aktualus bylos nutraukimo pagrindas (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui) buvo analogiškai reglamentuojamas tiek iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusioje ABTĮ redakcijoje (101 str. 1 p.), tiek ir nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ redakcijoje (103 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamos ekspertizės pažymos priėmimo metu) 52 straipsnio 1 dalies 3 punktą vienos iš teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atliekančių įstaigų yra VLK ir teritorinės ligonių kasos – asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir PSDF lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nurodytų įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo gali būti per trisdešimt dienų skundžiami įstatymo nustatyta tvarka; apskundimas nesustabdo įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų, nurodytų šiame įstatyme, nutarimų vykdymo (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 3 d.).

Aprašo (redakcija, galiojusi skundžiamos ekspertizės pažymos priėmimo metu) 4 punkte įtvirtinta, kad ekspertizė – antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių buvo padaryta žala PSDF biudžetui ir koks šios žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo (4.9 p.); poveikio priemonės – administracinė nuobauda, sutartinės netesybos, įspėjimai, baudos ir kitos priemonės, taikomos įstaigoms ir įmonėms už nustatytus pažeidimus (4.13 p.). Ekspertizės pažymoje nurodoma: sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo (Aprašo 54.10 p.); reikalavimas atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą ir jos atlyginimo terminas, bankas ir sąskaitos numeris, į kurią turi būti pervesti pinigai (Aprašo 54.12 p.).

Nustatyta, kad Teritorinė ligonių kasa su Ligonine 2014 m. balandžio 2 d. sudarė Sutartį, kuria pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo: užtikrinti, jog valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jeigu teisės aktai nenustato kitaip (2.9 p.); per ekspertizės pažymoje nurodytą terminą įvykdyti visus ekspertizės pažymoje nurodytus Teritorinės ligonių kasos pavedimus (2.19 p.); per Teritorinės ligonių kasos nurodytą terminą sumokėti baudą (2.20 p.). Pagal Sutarties 5.3 punktą, jeigu Ligoninė nevykdo ar netinkamai vykdo Sutarties 2.9 ir 2.14 punktuose numatytus įsipareigojimus (laikomus esminiais sutartiniais įsipareigojimais), ji moka 1 000 Lt dydžio baudą Sutarties numatytais terminais į VLK atsiskaitomąją sąskaitą. Įstaigai neatlyginus PSDF biudžetui padarytos žalos ar nesumokėjus baudos per Sutartyje nustatytą terminą, žala išieškoma įstatymų nustatyta tvarka (Sutarties 5.5 p.). Pažymėtina, kad vienašališkas Sutarties nutraukimas yra įtvirtintas Sutarties 5.4 punkte, ir jis taikomas, jeigu įstaiga pakartotinai nevykdo arba netinkamai vykdo Sutarties 2.18 punkte numatytą įsipareigojimą.

Teritorinė ligonių kasa skundžiamos 2015 m. rugpjūčio 28 d. ekspertizės pažymos dalyje „sprendimas“, vadovaudamasi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo nuostatomis, pripažino, kad Ligoninė, teikdama stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punkto reikalavimus, Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, netinkamai vykdė Sutarties 2.9 punkte nurodytus esminius sutartinius įsipareigojimus, bei vadovaudamasi Sutarties 2.9 ir 5.3 punktais, Ligoninei skyrė 289,62 Eur baudą. Ekspertizės pažymos dalyje „reikalavimai“ nurodyta, kad vadovaujantis Sutarties 2.19 ir 2.20 punktais, bauda turi būti sumokėta į VLK atsiskaitomąją sąskaitą ir kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo ekspertizės pažymos gavimo dienos, o jeigu ekspertizės pažyma apskundžiama – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Ekspertizės pažymoje taip pat yra išdėstyti pasiūlymai: 1) teikiant stacionarines paslaugas, vykdyti Sveikatos sistemos įstatymo III dalies II skyriaus 49 straipsnio 5 punkto ir Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, teritorinės ligonių kasos ir Ligoninės sutartinius įsipareigojimus; 2) esant pilietės D. J. prašymui dėl išlaidų kompensavimo, Ligoninės administracijai rekomenduota tenkinti pilietės prašymą vadovaujantis ekspertizės pažyma ir apie priimtą sprendimą informuoti Teritorinę ligonių kasą raštu.

Pareiškėjas padavė pirmosios instancijos teismui skundą, prašydamas panaikinti ekspertizės pažymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi administracinę bylą nutraukė, nes konstatavo, kad ekspertizės pažyma pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl ji negali būti ABTĮ požiūriu administraciniam teismui skųstinu aktu. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant analogiškus ginčus yra prieštaringa, nagrinėjamu atveju rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 ir teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-368-143/2016, tačiau nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-533-602/2016. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-72/2016 taip pat nepatvirtina, kad byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės.

Atsakovas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-533-602/2016 dėl tapačių teisinių santykių suformuota praktika ir nebuvo pagrindo vadovautis teisiniu aiškinimu, pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi dėl netapačių aplinkybių nei yra nagrinėjamos šioje administracinėje byloje. Atsakovas akcentuoja, jog jo atstovai teismo posėdyje prašė teismo priimant sprendimą vadovautis Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-72/2016. Pareiškėjas, atsiliepime į atskirąjį skundą sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylos nutraukimo, papildomai pažymi, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą patvirtina Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėtos bylos (Nr. eI-476-243-2016; Nr. eI-1258-386/2016; Nr. eI-1789-342/2016) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-483-552/2016 priimtas procesinis sprendimas.

Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, privalėjo šioje byloje priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) nurodytų sprendimų, nes jeigu teismas nustato, jog yra ABTĮ įtvirtinti pagrindai nutraukti bylą, teismas nutraukia bylą, t. y. net ir priėmus skundą nagrinėti, išlieka galimybė administracinę bylą nutraukti, jeigu vėliau paaiškėja, kad ginčas nepriskirtinas administraciniams teismams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, o tik toks administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Taigi nepripažįstamas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad Teritorinei ligonių kasai esant viešojo administravimo subjektu, jo priimamas sprendimas, nepriklausomai nuo priimto dokumento pavadinimo, yra administracinis aktas, atitinkantis visus jam keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju tikrinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą spręstina, ar ginčijama ekspertizės pažyma, kuria Ligoninei paskirta bauda (vadovaujantis Sutarties nuostatomis), gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.

Atkreiptinas dėmesys, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 15 str. 1 d.). Taigi tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo nurodoma apygardos administracinių teismų praktika šiuo atveju nei patvirtina, nei paneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-72/2016, kuria nutarta, kad byla dėl ekspertizės pažymos panaikinimo teisminga administraciniam, o ne bendrosios kompetencijos teismui, taip pat nesudaro pagrindo tvirtinti, jog nagrinėjama byla turėjo būti ne nutraukta, nes skundžiama ekspertizės pažyma nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, o išnagrinėta iš esmės, kaip teigia atsakovas atskirajame skunde. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iš nurodytos Specialiosios teisėjų kolegijos nutarties turinio matyti, kad ji pasisakė dėl ginčo teisinių santykių pobūdžio, tačiau neanalizavo paties akto (ekspertizės pažymos) pobūdžio ir esmės, t. y. nevertino, ar ekspertizės pažyma sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

Vertindama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ir kurią nurodo bylos šalys, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 nurodė, jog nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, VLK pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą, PSDF biudžetui padarytos, žalos sumą. Dėl to teismas, konstatavęs, jog VLK išvada negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 ir teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-483-552/2016 nagrinėjo situacijas, kai sveikatos priežiūros įstaigos buvo įpareigotos grąžinti PSD fondo biudžetui padarytą žalą, t. y. šios situacijos skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos, kurioje ginčas kilo dėl ekspertizės pažymos, kuria Ligoninei buvo paskirta bauda. Atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos priežiūros įstaigoms ekspertizės pažymomis paskirtų baudų klausimas buvo sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-368-143/2016 ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-533-602/2016. Todėl teisėjų kolegija plačiau aptaria nurodytose bylose suformuotą praktiką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-533-602/2016 pažymėjo, kad ginčas kilo dėl ekspertizės pažymos, kuria nuspręsta, jog sveikatos priežiūros įstaiga į Vilniaus teritorinės ligonių kasos sąskaitą turi sumokėti 290 Eur baudą bei jog turi grąžinti pacientams lėšas, kurios laikomos lėšomis, sumokėtomis už neteisėtai apmokėtas paslaugas. Teismas nurodytoje byloje taip pat konstatavo, kad pagal ginčui aktualios redakcijos Vilniaus teritorinės ligonių kasos nuostatų 9.10 punktą Vilniaus teritorinės ligonių kasos kompetencijai priskirta, vadovaujantis CK ir kitais teisės aktais bei sutartimis, išieškoti iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių PSDF biudžetui padarytą žalą bei skirti nuobaudas. Teismas nurodytoje byloje sprendė, kad skundžiamu aktu (ekspertizės pažyma) pareiškėjui suformuoti įpareigojimai sumokėti baudą bei grąžinti lėšas sukelia sveikatos priežiūros įstaigai teisines pasekmes, todėl toks aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Ligoninei bauda paskirta ir iš Ligoninės reikalaujama ją sumokėti vadovaujantis Sutarties 2.9 ir 5.3 punktais, tačiau nėra nurodytas joks teisės aktas, kuriuo vadovaujantis bauda buvo paskirta ir turėtų būti sumokėta. Iš šioje byloje ginčijamos ekspertizės pažymos turinio matyti, kad Teritorinė ligonių kasa nagrinėjamu atveju skyrė pareiškėjui ne įstatyme, o atsakovo su Ligonine sudarytoje Sutartyje įtvirtintą baudą už Sutarties 2.9 punkte numatytų esminių sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, kuri nesumokėjimo atveju bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka (Sutarties 5.3 ir 5.4 p.). Be to, ekspertizės pažymoje pasiūlymo forma suformuluota rekomendacija Ligoninės administracijai, esant pilietės D. J. prašymui dėl išlaidų kompensavimo, tenkinti pilietės prašymą vadovaujantis ekspertizės pažyma ir apie priimtą sprendimą informuoti Teritorinę ligonių kasą raštu. Taigi konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-533-602/2016 suformuota praktika nesudaro pagrindo spręsti, jog ir šioje byloje ginčijama ekspertizės pažyma gali būti skundžiama administraciniam teismui kaip sukelianti Ligoninei teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-368-143/2016 suformuota praktika, kuria pagrįstai ir teisėtai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Byloje Nr. AS-368-143/2016 buvo nustatyta, kad ekspertizės pažymoje nurodyta, jog pareiškėjui skiriama 290 Eur bauda, kurią jis per 30 kalendorinių dienų po šios pažymos gavimo privalo pervesti į Panevėžio teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą, o negrąžinus baudos per nurodytą terminą bauda bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka; baudą nuspręsta skirti pagal tarp Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir įmonės sudarytos sutarties 5.2 punktą, kuriame nustatyta, kad jeigu įstaiga nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties 2.8, 2.9, 2.10, 2.13 papunkčius, ji moka 290 Eur dydžio baudą pagal sutarties numatytus terminus į teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą. Teismas nurodytoje byloje vadovavosi Aprašo 54 punktu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 pateiktais išaiškinimais ir padarė išvadą, kad teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos nurodymas dėl baudos prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) sumokėti baudą; nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, bauda išieškoma įstatymų nustatyta tvarka; tada būtų pagrindas pasikeisti pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimčiai – atsirasti teisinėms pasekmėms.

Šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS-368-143/2016 padarytą išvadą netiesiogiai patvirtina ir paties atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo Teritorinė ligonių kasa dėl ekspertizės pažymoje nustatytų baudų ar žalos PSDF biudžetui grąžinimo yra priversta kreiptis į teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį, neturėjo remtis naujausia teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-368-143/2016. Atsakovo atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad pats pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl ekspertizės pažymos panaikinimo, pripažino, jog ji sukelia Ligoninei teisines pasekmes, nesaisto teismo sprendžiant, ar ekspertizės pažyma gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis atsakovo atskirojo skundo argumentais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė