223f515c-efa5-45a4-a7cd-c613f48631af · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-24-483/2015Proceso Nr. 1-02-1-00004-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,teisėjų: Laimos Garnelienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel, Audronei Rasiulieneidalyvaujant prokurorei N. F.,gynėjams advokatams A.

K., A. R., iÅ¡teisintiesiems B. K. ir E. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo: B. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius Å¡io nusikaltimo požymių turinčios nusikalstamos veikos. E. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius Å¡io nusikaltimo požymių turinčios nusikalstamos veikos.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : B. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininku, siekdamas turtinės naudos, 2011 m. spalio 11 d., ryte, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariate, Birutės g. 2, Å akiai, piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos - nesamdyti darbininkų - tyčia pasinaudojo savo pareigų virÅ¡enybe, ir neteisėtai nurodė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistui E. P. sudaryti sÄ lygas areÅ¡tinėje laikomus, administracinį areÅ¡tÄ atliekančius asmenis neteisėtai panaudoti įvairiems fiziniams darbams savo privačioje valdoje.

O E. P., siekdamas asmeninės naudos - įsiteikti B. K., veikdamas pastarojo interesais, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, virÅ¡ijęs jam suteiktus įgaliojimus, neteisėtai iÅ¡vedė iÅ¡ areÅ¡tinės, esančios Birutės g. 2, Å akiuose, laikomus administracinį areÅ¡tÄ atliekančius L. L. ir Z. M., kurie 2011 m. spalio 11 d. apie 09.30 val. ikiteisminio tyrimo nenustatyta transporto priemone buvo nuvežti į B. K. priklausančiÄ sodybÄ , esančiÄ Å akių rajono savivaldybėje, KriÅ«kų seniÅ«nijoje, Raninės kaime, fiziniams darbams atlikti, kur pastarieji ir dirbo iki 16.00 val. - neÅ¡iojo smėlį į garaÅ¾Ä .E. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistu, kuris pagal Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto pareigybės apraÅ¡ymÄ , patvirtintÄ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. balandžio 28 d.

įsakymu Nr. 64-V-213, organizuoja areÅ¡tinės ir pareigÅ«nų, atliekančių konvojavimÄ , darbÄ , siekdamas asmeninės naudos - įsiteikti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkui B. K., veikdamas pastarojo interesais, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, virÅ¡ijęs jam suteiktus įgaliojimus, sudarė sÄ lygas areÅ¡tinėje laikomus, administracinį areÅ¡tÄ atliekančius asmenis neteisėtai panaudoti fiziniams darbams B.

K. privačioje valdoje ir jo turtiniais interesais, 2011 m. spalio 11 d. ryte neteisėtai iÅ¡vedė iÅ¡ areÅ¡tinės, esančios Birutės g. 2, Å akiuose, laikomus, administracinį areÅ¡tÄ atliekančius, L. L. ir Z. M., kurie 2011 m. spalio 11 d. apie 09.30 val., ikiteisminio tyrimo nenustatyta transporto priemone buvo nuvežti į B. K. priklausančiÄ sodybÄ , esančiÄ Å akių rajono savivaldybėje, KriÅ«kų seniÅ«nijoje, Raninės kaime, fiziniams darbams atlikti, kur pastarieji ir dirbo iki 16.00 val. - neÅ¡iojo smėlį į garaÅ¾Ä .Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, kuriuo B.

K. ir E. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo:- B. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – 300 MGL (39000 Lt) dydžio baudÄ ;- E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – 200 MGL (26000 Lt) dydžio baudÄ . Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas B. K. ir E. P., neteisingai ir prieÅ¡taringai įvertino faktines bylos aplinkybes bei betarpiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtus įrodymus, netinkamai įvertino tuos bylos įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas.

Apeliantės teigimu, įrodymų, kad Z. M. ir L. L. 2011 m. spalio 11 d. buvo nuvežti į B. K. priklausančiÄ sodybÄ fiziniams darbams atlikti, kur pastarieji dirbo iki 16.00 val. – neÅ¡iojo smėlį į garaÅ¾Ä , byloje surinkta pakankamai. Tokie įrodymai yra – liudytojų M. S., Rolando ir V. J., A. L., Ž. B., Z. V., Ž. S., A. S., K. M., V. D. parodymai. Å ių asmenų parodymai yra netiesioginiai įrodymai, tačiau, anot prokurorės, ne visada nusikaltimo aplinkybės ir nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais, įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė.

Prokurorės teigimu, tiesioginiu B. K. kaltės įrodymu yra tai, kad B. K., Z. M. ir L. L. mobilaus ryÅ¡io priemonės 2011 m. spalio 11 dienos metu buvo fiksuojamos įvykio vietoje, t. y. vietoje, kur Z. M. ir L. L. dirbo darbus B. K. naudai. Å ie įrodymai yra objektyvÅ«s, nes gauti techninių priemonių pagalba, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡iuos įrodymus atmetė. IÅ¡teisintojo B. K. gynėjas advokatas A. K. atsikirtimuose į prokurorės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendį.Gynėjas nurodo, kad prokurorės apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtas ir grÄ Å¾intas apeliantei, kaip neatitinkantis BPK 313 straipsnio 1 dalies reikalavimų, apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡imtinai iÅ¡vestiniais ir netiesioginiais įrodymais, kurie paneigti pirminių įrodymų.

Gynėjo teigimu, analizuojant Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų minsterijos Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus pareigÅ«nų (A. M., A. L. bei Ž. B.) parodymus, akivaizdu, kad jie atliko Lietuvos Respublikos BPK numatytus veiksmus (liudytojo R. J. apklausa, asmens atpažinimas pagal jam pateiktÄ fotonuotraukÄ , įvykio vietos apžiÅ«ra) dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Tokių veiksmų atlikimas vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi jie atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK normas, taikomas liudytojo apklausos bei parodymo atpažinti metu.

Gynėjo manymu, kadangi nebuvo įrodyta, jog Z. M. bei L. L. turėjo mobiliuosius telefonus, kuriais galėjo naudotis įvykio metu, šiems asmenims priklausančių mobilaus ryšio priemonių fiksuoti duomenys šioje byloje negali būti vertinami kaip tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys išteisintojo B. K. kaltę. Pasak gynėjo, iš kaltinamojo akto neaišku, kokia ir kokio dydžio turtinė nauda pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, buvo įrodinėjama, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikti įrodymai nei dėl didelės žalos padarymo, nei dėl konkrečios (apibrėžtos) turtinės naudos siekimo, tai yra neįrodinėti būtinieji inkriminuojamos išteisintajam B.

K. nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Gynėjas teigia, kad Å¡ioje byloje gali bÅ«ti vadovaujamasi tik bylos nagrinėjimo teisme liudytojų duotais parodymais, nes ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų surinkti duomenys prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai bei nekaltumo prezumpcijai.Teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliacinį skundÄ , iÅ¡teisintasis B. K. ir jo gynėjas A. K. prašė jį atmesti.Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

B. K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju (Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininku), siekdamas turtinės naudos – nesamdyti darbininkų – piktnaudžiavo tarnyba, tyčia pasinaudodamas savo pareigų virÅ¡enybe ir neteisėtai nurodydamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistui E. P. sudaryti sÄ lygas areÅ¡tinėje laikomus, administracinį areÅ¡tÄ atliekančius asmenis (Z.

M. ir L. L.) neteisėtai panaudoti įvairiems fiziniams darbams savo privačioje valdoje, t. y. B. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje. E. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistu, organizuojančiu areÅ¡tinės ir pareigÅ«nų, atliekančių konvojavimÄ , darbÄ , siekdamas asmeninės naudos (t. y.

įsiteikti B. K.), veikdamas B. K. interesais, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus – sudarė sÄ lygas areÅ¡tinėje laikomus, administracinį areÅ¡tÄ atliekančius asmenis (Z. M. ir L. L.) neteisėtai panaudoti fiziniams darbams B. K. privačioje valdoje, pastarojo turtiniais interesais, t. y. E. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, nustatė, kad Å¡ie įrodymai nepatvirtina konkrečių faktinių aplinkybių apie byloje nurodytas nusikalstamas veikas bei jas padariusius asmenis, kad bylos medžiagoje nėra neginčijamų duomenų apie tai, kad kaltinamieji E. P. ir B.

K. padarė jiems inkriminuojamas bei kaltinime nurodytas veikas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visos abejonės dėl E. P. ir B. K. kaltės pagal jiems pareikštus kaltinimus vertintinos jų naudai, ir, nesant įrodymų, kaltinamieji išteisintini pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi šios bylos baudžiamasis procesas išteisintojo E. P. atžvilgiu buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p. pagrindu, nustačius, kad pastarasis mirė.Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad byloje yra pakankamai tiesioginių bei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad B.

K. padarė jam inkriminuotÄ veikÄ . Tarp tiesioginių įrodymų prokurorė nurodo iÅ¡teisintojo B. K., liudytojų Z. M. ir L. L. mobilaus ryÅ¡io priemonių fiksavimÄ Ä¯vykio vietoje, t. y. toje vietoje, kurioje liudytojai atliko darbus B. K. naudai. Be to, prokurorė iÅ¡teisintojo B. K. kaltę įrodinėjo ir liudytojų M. S., Rolando ir V. J., A. L., Ž. B., Z. V., Ž. S., A. S., K. M., V. D. parodymais.Byloje nagrinėtinas klausimas dėl pakankamumo įrodymų, patvirtinančių iÅ¡teisintojo B.

K. kaltę dėl jam inkriminuotos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos.Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Spręsdamas, ar iÅ¡nagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja įstatyme numatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais.Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes.

Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę.

Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 11 d. Å akių policijos komisariate administracinį areÅ¡tÄ atliekantys asmenys Z. M. ir L. L. nuo 9.30-10.00 val. iki 17.30 val. buvo išėję iÅ¡ kameros, kurioje atliko minėtÄ administracinę nuobaudÄ , policijos komisariato vadovybės leidimu.

Liudytojai M. S., A. L., Ž. B., Ž. S. bei A. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie Ž. M. ir L. L. darbÄ 2011 m. spalio 11 d. B. K. sodyboje sužinojo iÅ¡ trečiųjų asmenų: M. S. – iÅ¡ Imuniteto departamento pareigÅ«no A. M., A. L. – iÅ¡ iÅ¡teisintojo E. P., Ž. B. – iÅ¡ virÅ¡ininko D. M., Ž. S. – iÅ¡ L. L. žmonos J. L. (kuri pasakė, kad jai skambino iÅ¡ areÅ¡tinės L. L.), A. S. – iÅ¡ uoÅ¡vienės J. L. (liudytojos L. L. motinos). Å ių liudytojų parodymai yra netiesioginiai, iÅ¡vestiniai įrodymai, todėl juos patikrinti ir tinkamai įvertinti galima tik remiantis tiesioginiais, pirminiais įrodymais – minėtų liudytojų nurodytų asmenų parodymais.

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A. M. parodė, kad jis, dirbdamas Policijos departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiuoju tyrėju, gavo informacijÄ apie tai, kad Å akių areÅ¡tinės areÅ¡tantai dirba virÅ¡ininko B. K. sodyboje (V b. t., 185-191 l.). IÅ¡teisintasis E. P. pirmosios instancijos teisme nepatvirtino A. L. parodymų apie tai, kad E. P. papasakojo A. L., jog du areÅ¡tantai buvo iÅ¡vežti į B. K. sodybÄ darbui, parodė, kad liudytojai Z. M. ir L. L. 2011 m. spalio 11 d. buvo iÅ¡leisti iÅ¡ areÅ¡tinės, bet negalėjo bÅ«ti iÅ¡vežti dirbti į sodybÄ (VI b. t., 88-93 l.);

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. taip pat neparodė, kad Z. M. ir L. L., iÅ¡leisti iÅ¡ kameros, kurioje atliko areÅ¡to bausmę, buvo nuvežti į B. K. sodybÄ (IV b. t., 49-51 l.). Pirmosios instancijos teisme pagarsintais liudytojos J. L. parodymų duomenimis, jos sutuoktinis L. L. areÅ¡tinėje mobilaus ryÅ¡io telefono neturėjo, juo naudojosi jo vaikai. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja J. L. (L. L. motina) paneigė liudytojo A. S. parodymus apie tai, kad ji pasakė pastarajam, jog L. L. dirbo sodyboje, be to, liudytoja patvirtino J.

L. parodymus apie tai, kad L. L. neturėjo mobilaus ryÅ¡io telefono areÅ¡tinėje, kadangi juo naudojosi jo vaikai. Liudytojų A. M., J. L. ir J. L. bei iÅ¡teisintojo E. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, nepatvirtina netiesioginių M. S., A. L., Ž. B., Ž. S. bei A. S. parodymų duomenų tikrumo. Pirmosios instancijos teisme davęs parodymus R. J. teigė, kad pareigÅ«nai, atvykę į B. K. sodybÄ , kurioje tuo metu liudytojas dirbo, parodė jam vyro nuotraukÄ bei paklausė, ar nuotraukoje esantis vyras dirbo B.

K. sodyboje; liudytojas atsakė, kad nuotraukoje esantis vyras galėjo bÅ«ti tas, kuris dirbo B. K. sodyboje, tačiau dėl to nebuvo tikras, nes fotoaparato ekranas, kuriame pareigÅ«nas rodė vyro nuotraukÄ , buvo mažas (VI b. t., 44-49 l.). Liudytojas V. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011 m. spalio 11 d. į B. K. sodybÄ , kurioje liudytojas dirbo, buvo atėję du vyrai, tačiau kiek laiko jie buvo ir kÄ Å¡ie asmenys veikė sodyboje, jis nežino, nes dirbo tvarte (VI b. t., 44-49 l.). Å ių prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymai taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, kad L.

L. (kurio nuotrauka, liudytojo Ž. B. teigimu, buvo rodoma liudytojui R. J.) ir Z. M. 2011 m. spalio 11 d. dirbo B. K. sodyboje, nes R. J. nebuvo tikras dėl to, ar jam nuotraukoje parodytas asmuo iÅ¡ tikrųjų buvo tas, kuris dirbo B. K. sodyboje. Be to, policijos pareigÅ«nų atliktas veiksmas (asmens nuotraukos pateikimas R. J. atpažinimui) negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtai bei laikantis Lietuvos Respublikos BPK nustatytos proceso tvarkos atliktas procesinis veiksmas (asmens parodymas atpažinti pagal nuotraukÄ , Lietuvos Respublikos BPK 192 str.), kurio metu gauti duomenys gali bÅ«ti pripažinti leistinais įrodymais.

Liudytojų R. J. ir V. J. parodymai neįrodo, kad L. L. 2011 m. spalio 11 d. buvo B. K. sodyboje, kadangi nei vienas iš jų kategoriškai neparodė, kad 2011 m. spalio 11 d. B. K. sodyboje dirbęs nepažįstamas asmuo buvo L. L..Liudytojas K. M. (Z. M. brolis) pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo brolis Z. M. pasakojo jam apie kažkokius darbus sodyboje, tačiau brolis konkrečiai nesakė, kada ir kokioje sodyboje jis dirbo (VI b. t., 66-68 l.) . Pirmosios instancijos teisme pagarsintais liudytojos V. D. parodymais, nustatyta, kad ji yra Z.

M. sugyventinė, Z. M. areÅ¡to atlikimo metu ji nebendravo su juo telefonu, Z. M. vardu jai skambino ir rašė SMS žinutes nepažįstamas vyras, ji asmeniÅ¡kai su Z. M. pastarojo areÅ¡to metu nebendravo (III b. t., 155-157 l., VI b. t. 88-93 l.).  Įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu tiesioginiai B. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos liudytojai Z. M. ir L. L. parodė, kad 2011 m. spalio 11 d. jie atliko administracinį areÅ¡tÄ , buvo iÅ¡leisti iÅ¡ areÅ¡tinės apie 10 val., areÅ¡tinėje jų nebuvo apie pusę dienos, kadangi jie plovė maÅ¡inÄ , o vėliau nuėjo į Å¡alia areÅ¡tinės esantį parkelį laukti žmonų, tačiau tÄ dienÄ taip jų ir nesulaukė, kadangi pavėlavo grįžti į areÅ¡tinę, telefonų areÅ¡tinėje jie neturėjo, KriÅ«kų seniÅ«nijos Raninės kaime nebuvo.

AnalogiÅ¡kus parodymus Z. M. ir L. L. davė ir pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Nurodytų liudytojų parodymus apie tai, kad areÅ¡tantai, atliekantys administracinio areÅ¡to nuobaudÄ Å akių policijos komisariate, telefonų neturėjo, patvirtino apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas kartu su Z. M. bei L. L. administracinį areÅ¡tÄ atlikęs liudytojas A. D. (VI b.t., 229-234 l.). Liudytojo M. Å . parodymais, duotais apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad jis dirba Å akių rajone, KriÅ«kų seniÅ«nijoje vyriausiu gydytoju, kad B.

K. lankėsi pas jį 2011 m. spalio 8 d. (Å¡eÅ¡tadienį) bei 2011 m. spalio 11 d. apie 14.30 val. (antradienį) dėl to, kad blogai jautėsi, o prieÅ¡ tai B. K. buvo dispanserizuotas kaip sergantis iÅ¡emine Å¡irdies liga, todėl M. Å . sureagavo į B. K. apsilankymÄ nedarbo dienÄ : pamatavo B. K. spaudimÄ , nustatęs, kad B. K. spaudimas buvo aukÅ¡tas, suleido vaistus bei davė tablečių, liepė atvykti pirmadienį (2011 m. spalio 10 d.), tačiau B. K. atvyko antradienį (2011 m. spalio 11 d.). Å iuos liudytojo parodymus patvirtina iÅ¡teisintojo B.

K. asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡o duomenys apie B. K. apsilankymÄ pas gydytojÄ M. Å . 2011 m. spalio 8, 11 dienomis (VI b. t., 178 l.). Nurodytų duomenų patikimumÄ patvirtina 2014 m. birželio 10 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ duomenys apie tai, kad M. Å . buvo įtariamas padaręs veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis 2011 m. spalio mėn. įkalbėtas B. K. suklastojo pastarojo asmens sveikatos istorijÄ , 52 puslapyje įraÅ¡ydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2011 m. spalio 8 d.

B. K. lankėsi VÄ® KriÅ«kų ambulatorijoje. Nutarime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog M. Å . padarė jam pareikÅ¡tame įtarime nurodytus veiksmus. Å ie duomenys iÅ¡ dalies patvirtina iÅ¡teisintojo B. K. parodymus apie tai, kad įvykio dienÄ jis nebuvo savo sodyboje Raninės k. IÅ¡ UAB „Bitė Lietuva“ gautos informacijos apie numerių (tarp jų ir B. K. priklausančio Nr. +37068644362) įvykusius telekomunikacinius sujungimus negalima daryti iÅ¡vados apie tai, kad B. K. priklausęs mobilusis telefonas (kurio Nr. +37068644362), įvykio dienÄ buvo Raninės k., nes UAB „Bitė Lietuva“ pateiktose mobilaus ryÅ¡ių priemonių sujungimo iÅ¡klotinėse nėra nurodyta, kad B.

K. priklausęs telefonas 2011 m. spalio 11 d. buvo apimančioje Raninės k. celėje LEKC (I b. t., 137-138 l., II b. t., 70 l.).Prokurorės nurodomi duomenys apie tai, kad L. L. ir Z. M. priklausančių mobiliojo ryÅ¡io priemonės buvo užfiksuotos įvykio dienÄ iÅ¡teisintajam B. K. priklausančios sodybos teritorijoje, nėra tiesioginiai B. K. kaltę patvirtinantys įrodymai. Å ie duomenys įrodo minėtų liudytojų mobilaus ryÅ¡io priemonių, bet ne pačių liudytojų judėjimo teritorijÄ .

Juo labiau, turint omenyje, kad L. L. ir Z. M. atliko administracinį areÅ¡tÄ , ir jų teisė naudotis jiems priklausančiomis mobilaus ryÅ¡io priemonėmis buvo apribota. Be to, prokurorės nurodomi duomenys apie B. K., Z. M. ir L. L. priklausančių mobiliojo ryÅ¡ių priemonių fiksavimÄ 2011 m. spalio 11 d. nurodo ribas teritorijų, kuriose galėjo bÅ«ti Å¡ios priemonės, bet ne konkrečiÄ vietÄ , kurioje buvo užfiksuotas mobilaus telefono signalas. Prokurorė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jos nurodomų liudytojų M.

S., Rolando ir V. J., A. L., Ž. B., Z. V., Ž. S., A. S., K. M., V. D. parodymai yra netiesioginiai išteisintųjų kaltę patvirtinantys įrodymai. Apeliantė, įrodinėdama išteisintųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, remiasi tik netiesioginiais įrodymais, kuriais nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų nepakanka kaltinimui pagrįsti. Įvertinus byloje pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad nėra surinkta nei vieno Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka gauto įrodymo, kuris vienareikšmiškai, neginčytinai bei neabejotinai patvirtintų, jog 2011 m. spalio 11 d.

Z. M. ir L. L. buvo B. K. sodyboje, ir juo labiau tokių, kurie patvirtintų, kad Å¡ie asmenys ten dirbo. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo metu, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Byloje nėra surinkta tiesioginių, neginčytinų ir neabejotinų duomenų, kad liudytojai Z.

M. ir L. L. 2011 m. spalio 11 d., jiems paskirtos administracinio areÅ¡to nuobaudos atlikimo metu buvo nuvežti į iÅ¡teisintajam B. K. priklausančiÄ sodybÄ , kur dirbo nurodyto asmens naudai fizinius darbus. Prokurorės nurodomais netiesioginiais įrodymais, t. y. aukščiau minėtų liudytojų parodymais bei elektroninio ryÅ¡io priemonių užfiksuotais duomenimis nustatyti faktai neįrodo B. K. kaltės ir Å¡ių duomenų pagrindu negali bÅ«ti priimtas B. K. apkaltinamasis teismo nuosprendis. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už Lietuvos Respublikos BK nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų galimų priemonių dėl byloje esančių abejonių paÅ¡alinimo, tačiau, iÅ¡naudojus Å¡ias galimybes, neperžengiant apeliacinio proceso nagrinėjimo ribų, nėra neabejotinai nustatyta, kad B. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nurodytas asmuo iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BPK 228 straipsnio 2 dalį teisėtai ir pagrįstai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis, priimtas B.

K. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, n u t a r i a:              Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, priimto B. K. atžvilgiu panaikinimo atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Viktoras Kažys Teisėjai                                                                 Laima Gernelienė Linas Žukauskas