223aaec5-89ea-44bb-8ce1-72e11efb3dc9 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                         Civilinė byla Nr. 2-1021/2010

        Procesinio sprendimo kategorijos 108; 121.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutė Milašienė ir Viginto Višinskio

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Northswood“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio

8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB „Northswood“ ieÅ¡kinį atsakovams PrancÅ«zijos Respublikoje registruotoms įmonėms SARL „Azurwood“ ir SARL „ABJ Concept“ dėl žalos, padarytos neteisėtais atsakovų veiksmais, susijusiais su dalykinės reputacijos pablogėjimu, atlyginimo ir atsakovų įpareigojimo vieÅ¡ai paneigti ieÅ¡kovo vardÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, PrancÅ«zijos Respublikos piliečiai R. V. ir B. T. (ieÅ¡kinio medžiagos Nr. 2-823-372/2010).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Northswood“ Šiaulių apygardos teisme padavė ieškinį atsakovams Prancūzijos Respublikoje registruotoms įmonėms SARL „Azurwood“ ir SARL „ABJ Concept“. Šiuo ieškiniu ieškovas prašė teismo:

1) Ä®pareigoti atsakovÄ Ä¯monę „ABJ Concept“ tokia pat forma ir apimtimi tinklapyje (duomenys neskelbiami) vieÅ¡ai paneigti ieÅ¡kovo vardÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , kad su UAB „Northswood“ reikia bÅ«ti atsargiems, kadangi kokybė labai abejotina, atsakingų asmenų kompetencija verčia abejoti;

2) Ä®pareigoti atsakovÄ Ä¯monę „Azurwood“ tokia pat forma ir apimtimi UAB „Northswood“ klientų tinkle vieÅ¡ai paneigti ieÅ¡kovo vardÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , jog UAB „Northswood“  yra nepatikima, vertė suteikta neegzistuojančiam ar beveik neegzistuojančiam prekiniam ženklui, akivaizdus techninių bei komercinių darbuotojų nekompetentingumas, nekokybiÅ¡ki gaminiai arba jų nepristatymas, dviprasmiai arba melagingi pasisakymai „Northswood“ grupės įmonių interneto svetainėse, UAB „Northswood“ direktoriaus R. O. atžvilgiu yra pradėtos teisminės procedÅ«ros Lietuvoje;

3) Priteisti iš atsakovo įmonės „ABJ Concept“ 2 074 464 Lt nuostolių bei 345 280 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

4) Priteisti iš atsakovo įmonės „Azurwood“ 2 074 464 Lt nuostolių bei 345 280 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas su atsakovais sudarė komercinio atstovavimo sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovas pavedė atsakovams atstovauti jį PrancÅ«zijos teritorijoje ir Sardinijos saloje (Italijoje) vedant derybas ir sudarant techninės informacijos perdavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis. Å alys pagal Å¡ias sutartis įsipareigojo elgtis lojaliai ir sÄ Å¾iningai, neatskleisti komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Atsakovai elgėsi nelojaliai ieÅ¡kovo atžvilgiu, pažeidė sutarties nuostatas, todėl ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su atsakovais sudarytus sandorius. Tuomet atsakovų atstovai pradėjo vieÅ¡ai skleisti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieÅ¡kovÄ , jį Å¡meižti, ragindami klientus nutraukti sutartinius santykius su tariamai nesÄ Å¾iningÄ veiklÄ vykdančiu ieÅ¡kovu, panaudodami apgaulę gavo konfidencialiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ iÅ¡ PrancÅ«zijos ambasados Lietuvoje.

 IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovų piniginė prievolė atlyginti dėl komercinio atstovavimo sutarčių nuostatų pažeidimo kilusiÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti įvykdyta Lietuvoje. Be to, sutarties Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, jog ginčai iÅ¡ sutarties nagrinėjami teismuose (Sutarties

8 str.), o Å¡i sutartis yra pavaldi Lietuvos teisės aktams (Sutatries 9 str.). Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovo nuomone, ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo yra teismingas Lietuvos teismams remiantis tiek CPK nuostatomis, tiek Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“ 5 straipsnio 1 dalies „a“ punktu (pagal piniginės prievolės vykdymo vietÄ ).

Å iaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti. Teismas nutartį grindė tuo, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“ (toliau – Reglamentas) nuostatos. Reglamente įtvirtintas bendras siekis, kad Europos SÄ jungos valstybių teismų jurisdikcijÄ reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisinis dokumentas. Pagal Reglamento 1 straipsnį jis taikomas civilinėse ir komercinėse bylose. Teismas nustatė, kokiais atvejais iÅ¡vardytų kategorijų bylose jo nuostatos netaikomos. Tuomet taikomi kiti Å¡altiniai. Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams. Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali bÅ«ti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal Å¡io skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Juridinio asmens buvimo vietos apibrėžimas pateiktas Reglamento 60 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju atsakovų buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl, ieÅ¡kovui siekiant, kad civilinė byla bÅ«tų keliama ne atsakovo buvimo vietos valstybėje, teismas tiria, ar pagal Reglamento II skyriaus 3 straipsnį byla galėtų bÅ«ti keliama, taikant II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles dėl specialios jurisdikcijos, iÅ¡imtinės jurisdikcijos ir kt. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ PrancÅ«zijos įmonių „ABJ CONCEPT“ ir „AZURWOOD“ po 2 074 464 Lt nuostolių bei

345 280 Lt žalos, kildinamos iÅ¡ dalykinės reputacijos pablogėjimo, atlyginimo. Nutartyje pažymima, kad ieÅ¡kovas bylos teismingumÄ grindė piniginės prievolės įvykdymo vieta. Tačiau teismo nuomone, veiksmus, bÅ«tinus piniginei prievolei įvykdyti, atsakovai gali atlikti ir toje valstybėje narėje, kurioje jie veikia. Taip pat nėra CPK 787 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, leidžiančių bylÄ nagrinėti Lietuvos teismuose. Atsakovų buveinė yra PrancÅ«zijoje, todėl prioritetas turi bÅ«ti teikiamas tarptautinio teismingumo taisyklėms. Esant tokioms aplinkybėms, teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovui ieÅ¡kinį paduoti PrancÅ«zijos teismuose.

IeÅ¡kovas UAB „Northswood“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – įpareigoti Å iaulių apygardos teismÄ ieÅ¡kinį priimti.  SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) IeÅ¡kovas atsakovų neteisėtus veiksmus kildina iÅ¡ su juo sudarytos sutarties pažeidimokonfidencialios informacijos atskleidimo, nelojalumo, nesÄ Å¾iningumo. Å ių sutartyje nurodytų principų pažeidimas suteikia teisę ieÅ¡kovui reikalauti, kad atsakovas įvykdytų su tuo susijusias prievoles – atlygintų nuostolius. Toks reikalavimas pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies „a“ punktÄ gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas prievolės vykdymo vietos teismuose, t. y. Lietuvoje, nes pagal CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ jei prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, piniginė prievolė turi bÅ«ti vykdoma kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje. Teismas Å¡io argumento neanalizavo ir dėl jo nepasisakė, o ieÅ¡kinį atsisakė priimti tik dėl to, kad atsakovai piniginę prievolę gali įvykdyti ir ne Lietuvos Respublikoje.

2) Be to, Lietuvos Respublikoje yra ieškovo buveinė bei verslo vieta, šioje šalyje sudaromos sutartys su klientais.

3) Nepagrįstai atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, teismas pažeidė pagrindinius civilinio proceso tikslus, ieÅ¡kovui suteiktÄ dispozityvumo principÄ , ekonomiÅ¡kumÄ , nukrypo nuo Europos Teisingumo Teismo praktikos, pagal kuriÄ sÄ voka „ieÅ¡kiniai, kilę iÅ¡ sutartinių teisinių santykių“ aiÅ¡kintina plečiamai ir valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali bÅ«ti iÅ¡kelta sutartinės prievolės vykdymo vietos teismuose.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kai teismui paduotas ieÅ¡kinys turi tarptautinį elementÄ , jo priėmimo klausimas sprendžiamas, visų pirma, iÅ¡siaiÅ¡kinus, ar yra pagrindas taikyti nacionalinės proceso teisės, ar tarptautinės teisės normas. Tuomet, kai Europos Bendrijos narėje įsteigta įmonė teismine tvarka toje Å¡alyje pareiÅ¡kia reikalavimus kitoje Europos Bendrijos valstybėje narėje įregistruotiems juridiniams asmenims, jurisdikcijos klausimas sprendžiamas pagal Bendrijos teisės reikalavimus. Jeigu ginčas tarp Å¡alių kilęs iÅ¡ civilinių ar komercinių teisinių santykių ir Å¡alys nėra sudariusios susitarimo jį perduoti spręsti arbitraže, tarptautinio teismingumo klausimas sprendžiamas pagal 2000 m. gruodžio 22 d.

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Reglamentas) nuostatas. Å io Reglamento 2 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta bendra jurisdikcijos taisyklė, pagal kuriÄ valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi bÅ«ti keliamos tos valstybės narės teismuose. Tokia nuostata siekiama teisinio aiÅ¡kumo ir nuspėjamumo. Kaip pažymima Reglamento preambulės 11 punkte, jurisdikcijos taisyklės turi bÅ«ti nuspėjamos ir pagrįstos principu, kad jurisdikcija priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, ir Å¡iuo pagrindu jurisdikcija turi bÅ«ti visada prieinama, iÅ¡skyrus keletÄ aiÅ¡kiai nustatytų situacijų, kuriose bylinėjimosi objektas arba Å¡alių autonomija pateisinama kaip kitokia susijusi aplinkybė.

Reglamento preambulėje, kuri iÅ¡reiÅ¡kia jo tikslus, taip pat pabrėžiama, jog jurisdikcija turėtų bÅ«ti nustatoma ir pagal kitÄ alternatyvų jurisdikcijos pagrindÄ , atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumÄ . Taigi tarptautinio teismingumo bendrÄ taisyklę gali keisti iÅ¡imtinio bei sutartinio teismingumo nuostatos. Reglamento 5-7 straipsniuose iÅ¡ esmės įtvirtinti alternatyvios jurisdikcijos atvejai, kuriais gali pasinaudoti procesÄ inicijuojantis asmuo.

Jos taikomos ieÅ¡kovo pasirinkimu, tačiau tik tuomet, kai ginčas glaudžiai susijęs su valstybe, kurioje reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, joje Å¡is ginčas bus iÅ¡spręstas operatyviau, ekonomiÅ¡kiau ir tokį nukrypimÄ nuo bendrosios teismingumo taisyklės leidžia Reglamento normos, įtvirtinančios specialios jurisdikcijos atvejus.

Tuomet, kai ieÅ¡kinys pagal specialios jurisdikcijos normas reiÅ¡kiamas ne atsakovų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismuose, ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad tam yra Reglamento 5-7 straipsniuose įtvirtintas konkretus teisinis pagrindas. Tokiu atveju ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendžiantis teismas turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, kad nustatytų, ar yra galima nukrypti nuo bendrų jurisdikcijos taisyklių. Jeigu ieÅ¡kovas nurodė vienÄ specialios jurisdikcijos normÄ , tačiau teismas iÅ¡ ginčo pobÅ«džio nustato, kad galima bÅ«tų bylinėtis toje valstybėje remiantis kita specialiÄ jurisdikcijÄ Ä¯tvirtinančia norma, teismas turėtų taikyti tinkamÄ Reglamento nuostatÄ tam, kad užtikrintų operatyvų ir teisingÄ ginčo iÅ¡sprendimÄ . Tuomet, kai nei iÅ¡imtinio, nei sutartinio teismingumo nuostatos netaikomos, o specialios jurisdikcijos normas taikyti pagal suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes nėra pagrindo, teismas ieÅ¡kinį turėtų atsisakyti priimti ir iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui jo teisių gynimo ypatumus.

Nagrinėjamu atveju Lietuvoje registruota įmonė pareiÅ¡kė turtinio pobÅ«džio reikalavimus dviem PrancÅ«zijoje registruotoms įmonėms. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas kiekvienam atsakovui pareiÅ¡kė po du skirtingais faktiniais ir teisiniais pagrindais grindžiamus reikalavimus: vienÄ iÅ¡ komercinio atstovavimo sutartinių teisinių santykių, o kitÄ iÅ¡ padaryto (kvazi)delikto. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie reikalavimai yra savarankiÅ¡ki (autonomiÅ¡ki), todėl dėl kiekvieno iÅ¡ jų turi bÅ«ti sprendžiama atskirai.

Reglamento 5 straipsnio 1 punkte, kuriuo atskirajame skunde remiasi apeliantas, nurodyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta prievolės vykdymo vietos atitinkamuose teismuose. Apelianto nuomone, CK 6.52 straipsnio antrosios dalies 4 punkte aiškiai nurodyta, kad piniginės prievolės vykdymo vieta turi būti laikoma kreditoriaus gyvenamoji ar verslo vieta.

Sutikti su tokia ieÅ¡kovo pozicija nėra pagrindo. Visų pirma, Reglamento nuostatos yra autonominio aiÅ¡kinimo dalykas. Tad remiantis nacionalinėmis (Å¡iuo atveju -  materialiosios teisės) normomis negalima aiÅ¡kinti Europos Bendrijos priimto dokumento nuostatų, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is dokumentas tai leidžia. Å iuo atveju Reglamentas tokio leidimo neįteisina, todėl jame vartojamos sÄ vokas aiÅ¡kina Europos Bendrijos Teisingumo Teismas (toliau - ETT) pagal Bendrijos teisę. Antra, įvertinus ieÅ¡kovo kiekvienam atsakovui pareikÅ¡to reikalavimo dėl 2 074 464 Lt nuostolių atlyginimo faktinį pagrindÄ , matyti, kad praÅ¡omi priteisti nuostoliai yra apskaičiuoti kaip negauta nauda, kuriÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs, jeigu atsakovai bÅ«tų tinkamai vykdę sutartines prievoles. Reglamento 5 straipsnio 1 punkto nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik tais atvejais, kai reikalavimai yra kildinami iÅ¡ sutartinės  prievolės vykdymo vietos. Å iuo atveju tarp Å¡alių iÅ¡ esmės susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai, o paslaugos, dėl kurių susitarė Å¡alys, turėjo bÅ«ti teikiamos PrancÅ«zijoje ir Italijoje (Sardinijos saloje), bet ne Lietuvoje (t. 1, b.l. 39, 86). Pinigines prievoles pagal komercinio atstovavimo sutartis turėjo vykdyti ieÅ¡kovas atsakovams, o ne atsakovai ieÅ¡kovams. Pagal tokius ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai turėjo vykdyti iÅ¡ sutartinių teisinių santykių kildinamas pinigines prievoles ieÅ¡kovui. Todėl taikyti Reglamento 5 straipsnio 1 punkto nuostatų Å¡iuo atveju nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir kitų Reglamente įtvirtintų nuostatų, dėl kurių byla pagal pareikÅ¡tus su sutartiniais teisiniais santykiais susijusius reikalavimus galėtų bÅ«ti nagrinėjama nesilaikant bendrųjų jurisdikcijos taisyklių.

Kaip minėta, ieškovas taip pat pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimus atsakovams dėl viešai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. Reglamento nuostatos nenumato tarptautinio teismingumo taisyklių išimčių dėl tokių reikalavimų nagrinėjimo. Todėl remiantis Reglamento

2 straipsnio pirmÄ ja dalimi, Å¡ie ieÅ¡kovo reikalavimai turi bÅ«ti reiÅ¡kiami ir nagrinėjami pagal atsakovų buveinės vietÄ , t. y. PrancÅ«zijos teismuose.

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimų atsakovams priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pažymėtina, kad Å¡ie reikalavimai pagal jų faktinį pagrindÄ kildinami iÅ¡ atsakovų padaryto delikto ar kvazidelikto. Reglamento

5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl delikto arba kvazidelikto (nesutartinių teisinių santykių) gali bÅ«ti iÅ¡kelta vietos, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykęs ar jis gali įvykti, teismuose.  ETT, savo praktikoje aiÅ¡kindamas Å¡ios normos turinį, konstatavo, jog ieÅ¡kovo pasirinkimo galimybė yra ribota ir gali bÅ«ti pateisinama iki tam tikro lygio. PrieÅ¡ingu atveju, toks pasirinkimo galimybės iÅ¡plėtimas paneigtų bendrÄ jurisdikcijos taisyklę, kad ieÅ¡kinys teismingas atsakovo gyvenamosios vietos valstybės teismui ir sÄ lygotų ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos teismo jurisdikcijos pripažinimÄ , kuriai reglamentas nėra toks palankus, iÅ¡skyrus jame aiÅ¡kiai nurodomus atvejus. Atsižvelgiant į tai, Reglamento 5 straipsnio 3 dalies formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis“negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plačiÄ ja prasme, kaip apimanti bet kuriÄ vietÄ , kurioje pasireiÅ¡kė pažeidimo, dėl kurio žala atsirado kitoje vietoje, žalingos pasekmės. Todėl vieta, kurioje atsirado žala, laikoma tiesioginės žalos atsiradimo vieta, t.y. ta vieta, kurioje kilo delikto ar lygiaverčio veiksmo, sukuriančio atsakomybės pagrindus, žalingi padariniai. PrieÅ¡ingu atveju, tai galėtų sÄ lygoti, kad bylÄ faktiÅ¡kai galėtų nagrinėti teismas, neturintis jokio ryÅ¡io su ginčo dalyku ir kuris negalėtų užtikrinti įrodymų efektyvumo (ETT 1995 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Marinari, C-364/93, Rink. p. I-2719 13, 14, 20 punktai). ETT taip pat pabrėžė, kad minėto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta specialios jurisdikcijos taisyklė pagrįsta ypač glaudaus ryÅ¡io tarp ginčo ir vietos, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis, teismo, o tai pateisina jurisdikcijos priskyrimÄ pastarajam dėl gero teisingumo administravimo ir naudingo proceso organizavimo priežasčių (žr. minėto sprendimo Marinari, C-364/93, Rink. p. I-2719, 10 punktÄ ).

 IeÅ¡kovas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ atsakovų neteisėtų veiksmų, kuriais jie paskleidė apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančius ir ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ Å¾eminančius duomenis. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio galima spręsti, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tikrovės neatitinkančios informacijos pavieÅ¡inimu interneto tinkle, taip pat Å¡ios informacijos iÅ¡platinimu su ieÅ¡kovu susijusiems asmenims bei PrancÅ«zijos pareigÅ«nams, turintiems teisę atlikti ikiteisminį tyrimÄ . Å ie duomenys leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas dalį reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iÅ¡ atsakovų neteisėtų veiksmų, atliktų per vieÅ¡o informavimo priemones, o kitÄ dalį iÅ¡ atsakovų neteisėtų veiksmų

Prancūzijoje. Pastebėtina, kad interneto tinklapis(duomenys neskelbiami), kuriame, anot ieškovo, buvo patalpinta jo dalykinę

reputacijÄ Å¾eminanti informacija, yra prancÅ«zų kalba. Tad negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo reikalaujamos priteisti neturtinės žalos atsiradimÄ sukėlęs įvykis yra glaudžiai susijęs su Lietuvos valstybe, kurioje paduotas ieÅ¡kinys. ETT yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę, pagal kuriÄ tuomet, kai publikacija buvo paskleista keliose valstybėse narėse, ieÅ¡kinys jÄ paskleidusiam asmeniui gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik toje valstybėje narėje, kurioje yra informacijÄ paskelbęs asmuo (leidėjas, padalinys), bet ir kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje dėl tokios informacijos paskleidimo atsirado žala. Tačiau jeigu ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas vieÅ¡osios informavimo priemonės buvimo vietos valstybės teisme, ieÅ¡kovas toje valstybėje gali reikalauti visos žalos atlyginimo, kitu atveju – tik tos dalies, kuri atsirado konkrečioje valstybėje narėje, atlyginimo (ETT 1995 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Nr. 68-93). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas apskritai galėtų reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovams Lietuvos teismuose dėl atlyginimo neturtinės žalos dalies, kuri atsirado ieÅ¡kovui Lietuvos teritorijoje dėl tokios informacijos iÅ¡platinimo prancÅ«ziÅ¡kame internetiniame tinklapyje. Tuo tarpu visos neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį atsakovams turėtų reikÅ¡ti PrancÅ«zijos teismuose.

Taigi ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovams dėl netinkamo paslaugų teikimo sutarčių vykdymo ir iš to kildinamų nuostolių atlyginimo nėra glaudžiai susiję su Lietuva. Tarptautiniam teismingumui pagal šiuos reikalavimus nustatyti netaikomos Reglamente nustatytos specialios jurisdikcijos taisyklės, taip pat netaikomos išimtinio bei sutartinio teismingumo nuostatos. Todėl šie reikalavimai turi būti reiškiami ir nagrinėjami Prancūzijos teismuose.

Atsakovų buveinės vietos teismuose taip pat turi būti reiškiami bei nagrinėjami ir ieškovo reikalavimai atsakovams dėl viešai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovas Lietuvos teisme paduotame ieškinyje nedetalizavo, kur atsirado neturtinė žala, o prašo visos žalos atlyginimo. Lietuvos teismuose galėtų būti nagrinėjama ieškovo reikalavimo dalis atsakovams dėl tikrovės neatitinkančios viešai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos dalies, atsiradusios Lietuvoje dėl šios informacijos paviešinimo, atlyginimo.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o ieÅ¡kovo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d.). Å i apeliacinės instancijos teismo nutartis, laikantis joje iÅ¡dėstytų taisyklių, neužkerta galimybės ieÅ¡kovui reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovams dėl vieÅ¡ai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir Lietuvoje patirtos neturtinės žalos atlyginimo.  Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Å iaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Â

Teisėjai

           Artūras Driukas

          Danutė Milašienė

          Vigintas Višinskis