223a4aff-bfa9-4a31-8bfc-3cc088710cea · Panevėžio apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2S-513-425/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01209-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.14.8.3; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5268-1166/2023, kuria pareiÅ¡kėjo G. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakyta priimti, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«muose buvo gautas pareiÅ¡kėjo G. M. pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad jis sodo sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – sodo sklypas), įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nustatymo.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su I. M.. Santuoka buvo nutraukta Panevėžio rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, tačiau santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruotas tik (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) įsigijo sodo sklypÄ . I. M. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas 2022 m. liepos mėnesį kreipėsi į notarų biurÄ norėdamas sodo sklypÄ padovanoti sÅ«nui, tačiau notarė negalinti įforminti sandorio, nes sodo sklypas įgytas neva santuokos metu. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pagal santuokos nutraukimo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , santuoka laikyta pasibaigusia tik nuo santuokos nutraukimo įregistravimo momento.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mai 2023 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo G. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinio fakto nustatymo kaip nenagrinėtinÄ teisme ypatingosios teisenos tvarka.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog sodo sklypas įgytas neįregistravus santuokos nutraukimo fakto ir sodo sklypas nepripažintas pareiÅ¡kėjo asmenine nuosavybe, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Teismas pabrėžė, jog pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiÅ¡kėjas turi duomenis (dokumentus), kurie vertintini kaip įrodymai (teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo; santuokos nutraukimo įraÅ¡as; sodo sklypo įgijimo dokumentai), taigi nagrinėjamu atveju nėra juridinio fakto nustatymo bÅ«tinosios sÄ lygos – pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio procese kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas, jog sodo sklypÄ bÅ«damas santuokoje jis įgijo asmeninės nuosavybės teise, yra siekimas nustatyti ne juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , o turto teisinį rėžimÄ .

5. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Paneigti prezumpcijÄ dėl sodo sklypo teisinio statuso ir įrodyti, kad Å¡is nekilnojamasis turtas yra asmeninė pareiÅ¡kėjo nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į šį turtÄ , pareiga. PareiÅ¡kėjas siekia įrodyti reikÅ¡mingus faktus – teisiÅ¡kai individualizuoti jam priklausantį turtÄ , t. y. pareiÅ¡kėjo turto teisinį režimÄ , bei siekdamas nuginčyti turto režimÄ gali įrodinėti reikÅ¡mingas aplinkybes, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiÅ¡kai reikÅ¡mingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka.

6. Dėl iÅ¡dėstyto pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas pareiÅ¡kimÄ atsisakyti priimti, kaip nenagrinėtinÄ teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto), pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime suformuluotas praÅ¡ymas spręstinas ieÅ¡kinio teisenos tvarka. PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiÅ¡kimÄ nekliudo vėl kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. PareiÅ¡kėjas G. M., atstovaujamas atstovės advokatės, atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. birželio 28 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

7.1. Atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjo G. M. buvusi sutuoktinė I. M. mirė (duomenys neskelbtini), jokio turto neturėjo ir palikimo niekas nėra priėmęs, todėl kitu būdu nustatyti asmeninę nuosavybę nei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nėra galimybių, kadangi nėra atsakovės ar atsakovų (paveldėtojų).

7.2. Kartu atskirajame skunde nurodoma, kad Å¡ioje byloje juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant nustatyti formaliai santuokoje įgyto turto teisinį rėžimÄ , t. y. iÅ¡ esmės pareiÅ¡kimu siekiama iÅ¡spręsti galintį kilti ginÄÄ dėl nuosavybės teisės į pareiÅ¡kėjo G. M. vardu įregistruotÄ 0.0700 ha žemės sklypÄ . Nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingÄ ja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieÅ¡kinio teisenos normos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendžia iÅ¡ esmės priimdamas teismo sprendimÄ (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimÄ suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytÄ terminÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

7.3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nepagrįstai konstatavo, kad sutuoktinių turtui taikomas turtinis rėžimas negali bÅ«ti kvestionuojamas ir kad tokie klausimai gali bÅ«ti sprendžiami tik ginčo teisenos tvarka, o kartu nenustatė termino procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti, juo labiau kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tuo atveju, kai iÅ¡ pareiÅ¡kimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiÅ¡kimo, nes toks ginčas teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ( LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog pareiÅ¡kimas dėl nurodyto juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, todėl atsisakytas priimti.

10. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjui G. M., nors ir buvo įgytas santuokos su I. M. metu.

11. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

12. Kasacinio teismo doktrinoje ne kartÄ yra pažymėta, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: 1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, tai yra sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010 ir kt.).

13. Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai iÅ¡kyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtÄ ir koks Å¡ios teisės turinys – juridinis faktas negali bÅ«ti nustatinėjamas, tokie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami ieÅ¡kinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

14. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nurodė siekiantis paneigti prezumpcijÄ (neginčydamas jos egzistavimo), kad turtas (žemės sklypas) buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi, pareiÅ¡kėjas siekia pakeisti turto teisinį režimÄ bei teikia ne tik įrodymus, tačiau ir nurodo ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, o taip pat nenurodo, kad dokumentai yra dingę ar sunaikinti. Tokia faktinė situacija neleidžia sutikti su atskirojo skundo argumentais bei vertinti, kad byla gali bÅ«ti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinio fakto nustatymo. Taigi, nėra pagrindo nustatyti juridinį faktÄ remiantis tuo, kad pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai).

15. Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių apelianto nurodyti atskirojo skundo argumentai yra atmetami, kaip nepagrįsti, o atsižvelgiant į tai, kad byloje turės bÅ«ti sprendžiama, ar galima pripažinti, jog G. M. žemės sklypÄ Ä¯gijo asmeninės nuosavybės teise, aplinkybės dėl prezumpcijos paneigimo turi bÅ«ti įrodinėjamos, akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra dėl teisės pripažinimo, kÄ pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Tai, kad asmenys ar vienas iÅ¡ jų, dėl kurių nuosavybės teisės kilęs ginčas ir reiÅ¡kiamas reikalavimas, yra mirę, nekeičia ginčo esmės. Paveldėjimo atveju įvyksta universalus teisių perėmimas. Be to aplinkybė, jog mirusios sutuoktinės palikimas nėra priimtas, Å¡iuo metu nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas, todėl Å¡ioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje iÅ¡kart konstatuoti, jog ieÅ¡kininė teisena nėra įmanoma, nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

16. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip pagrįstai minima atskirajame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai iÅ¡ pareiÅ¡kimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiÅ¡kimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiÅ¡kėjui paÅ¡alinti trÅ«kumus, t. y. spręsti, ar pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). NepaÅ¡alinus procesinio dokumento trÅ«kumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017).

17. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo keliamas klausimas iš esmės negali būti nagrinėjamas teisme, todėl netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas bei nenustatė pareiškėjui termino apsispręsti dėl ieškinio pateikimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. birželio 28 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjo G. M. pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjas Laimantas Misiūnas