2238f17c-fbfe-4b5b-bdce-51087db6bb51 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                       Civilinė byla Nr. 2-868-943/2016                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01013-2014-7                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              3.1.18.1.; 3.1.18.3.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikytų Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8300-841/2013, pakeitimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas UAB „Alnida“ kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ solidarių atsakovų UAB „HELES Group“ ir R. M. 26 928,15 Lt (7 798,93 Eur) skolÄ , 2 655,936 Lt (769,21 Eur) palÅ«kanas, 6 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ â€žHELES Group“ siejo komerciniai santykiai, o už prievolės įvykdymÄ laidavo R. M.. IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir ieÅ¡kinio sumai areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ .Å iaulių apylinkės teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino ir 2013 m. spalio 9 d. nutartimi areÅ¡tavo ne didesnei kaip 29 584,08 Lt (8 568,14 Eur) sumai atsakovams UAB „HELES Group“ ir R. M. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , leidžiant Å¡iuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kovu, taip pat leidžiant iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui.Atsakovas R.

M. 2016 m. vasario 11 d. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones – leisti netrukdomai disponuoti nurodytomis lėšomis, esančiomis AB SEB banke, nurodyti antstolei ar teismui ex officio nustatyti konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas gali panaudoti bÅ«tiniems poreikiams tenkinti. Å iaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti praÅ¡ymÄ kaip neteismingÄ Å iaulių apylinkės teismui motyvuodamas tuo, kad atsakovui UAB „HELES Group“ Vilniaus apygardos teisme 2014 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-4502-104/2014 yra iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjusi, todėl praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo taip pat yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. 2016 m. vasario 11 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8300-841/2013 pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atsakovas nurodė, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo teismui nutartyje nenurodžius, kokio dydžio lėšų suma atsakovas gali netrukdomai disponuoti kas mėnesį, atsakovui buvo apribotas disponavimas visomis atsakovo sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Atsakovas taip pat nurodė, kad yra bedarbis, jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, atsakovui nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. nebuvo skirta ligos paÅ¡alpa, buvo atlikta peties sÄ nario artroskopinė operacija ir iki Å¡iol reikalingas brangiai kainuojantis medikamentinis gydymas.

Atsakovas nurodė, kad Å¡iuo metu jo pajamos yra žymiai mažesnės nei Vyriausybės nustatytas MMA dydis ir atsakovas negali disponuoti jo sÄ skaitoje esančiomis lėšomis. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymo pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkino. Teismas pažymėjo, kad, pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

Å iaulių apylinkės teismui 2013 m. spalio 9 d. priimant nutartį buvo taikomos galiojusios CPK nuostatos, todėl nėra pagrindo retrospektyviai taikyti pasikeitusiÄ CPK 145 straipsnio redakcijÄ . Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį areÅ¡tavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sÄ skaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė nei kokias finansines operacijas atlikti jam reikalingos lėšos, nei kokia lėšų suma reikalinga Å¡ioms operacijoms, todėl praÅ¡ymas buvo netenkintas.  III.

Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu atsakovas R. M. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – visiÅ¡kai tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ .Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Atsakovas yra bedarbis, jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, atsakovui buvo atlikta peties sÄ nario artroskopinė operacija ir iki Å¡iol jam reikalingas brangiai kainuojantis medikamentinis gydymas, o negalėdamas visiÅ¡kai disponuoti savo sÄ skaitoje esančiomis lėšomis atsakovas negali patenkinti net minimaliųjų savo poreikių.

Teismas skundžiamoje nutartyje visiÅ¡kai neįvertino ir neanalizavo atsakovo nurodytų aplinkybių, o tik formaliai nurodė, kad Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje jokios finansinės operacijos, kurių atlikimui bÅ«tinos lėšos, esančios atsakovo banko sÄ skaitoje, nenurodytos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas ir nenustatyta lėšų suma, kuria pareiÅ¡kėjas gali disponuoti iÅ¡ jo areÅ¡tuotose sÄ skaitose esančių lėšų, yra pagrįsta ir teisėta.

Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Susipažinus su apelianto procesiniais dokumentais Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad iÅ¡ esmės teikiamais praÅ¡ymais siekiama pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Šį reikalavimÄ apeliantas grindžia dviem argumentais: priimant 2013 m. spalio 9 d. nutartį nebuvo nustatyta pinigų suma, kuria apeliantas gali laisvai disponuoti, siekdamas užtikrinti savo bÅ«tiniausius poreikius; taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja apelianto galimybes pasinaudoti bet kokia lėšų suma, esančia jo sÄ skaitose.Apeliantui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad nuostata, kuriai esant teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ir leisdamas lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sÄ skaitose, areÅ¡tÄ , nurodo antstoliui konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota operacijoms atlikti, įsigaliojo tik 2015 m. rugpjūčio 1 d. (CPK 145 straipsnio 6 dalies redakcija, priimta 2014 m. gruodžio 16 d., o įsigaliojusi 2015 m. rugpjūčio 1 d.).

Vadinasi, nuo minėtos datos teismas galėjo pasinaudoti CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyta teise numatyti leidžiamas su areÅ¡tuotomis lėšomis atlikti operacijas ir joms skirtinas lėšų sumas. Teismo nutartims, priimtoms iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. Å¡ios nuostatos negali bÅ«ti taikomos, kadangi civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo ar teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Todėl apelianto praÅ¡ymas nustatyti lėšų sumÄ , kuria galima bÅ«tų disponuoti iÅ¡ areÅ¡tuotose sÄ skaitoje esančių lėšų, grindžiamas pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, netenkinamas.

Tačiau, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjo siekiamas sukurti rezultatas – leidimas naudotis tam tikra dalimi areÅ¡tuotų lėšų, gali bÅ«ti įgyvendintas teikiant praÅ¡ymÄ pakeisti taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis).Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais.

EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau negu bÅ«tina tikslui pasiekti.

Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis iÅ¡ esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę Å¡alims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas turi ne tik užtikrinti minėtų principų laikymÄ si, bet ir atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pakeistos, bei į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų taikomos nepakeitus jų mÄ sto, o ieÅ¡kinys – atmestas.

Nagrinėjamoje byloje teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti tikėtina ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Tačiau siekis nuo teisminio proceso pradžios viso teisminio proceso metu iÅ¡laikyti maksimalų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimÄ , ypač areÅ¡tuojant lėšas, negali bÅ«ti absoliutus. Nors CPK 145 straipsnio 1 dalis, be kitų laikinųjų apsaugos priemonių, numato, kad ieÅ¡kinio užtikrinimui gali bÅ«ti taikomas ir piniginių lėšų areÅ¡tas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad lėšų areÅ¡tas yra labiausiai varžanti laikinoji apsaugos priemonė, todėl sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pagrindu pritaikytas lėšų areÅ¡tas, pakeitimo, visais atvejais turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi ne tik apsaugoti ieÅ¡kovo interesus ir užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , bet ir negali trukdyti atsakovo, fizinio asmens, bÅ«tinų poreikių tenkinimÄ .

Å iuo atveju Å iaulių apylinkės teismas, taikydamas atsakovų turto areÅ¡tÄ , konstatavo, jog, nustačius, kad nepakanka areÅ¡tuotino atsakovų vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areÅ¡tuotinos atsakovams priklausančios lėšos, kas rodo, jog taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas paisė ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų ir atsakovų piniginių lėšų areÅ¡tÄ , kaip labiausiai asmens teises suvaržančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , numatė tik tuomet, jei ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nepakaktų atsakovų vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nesant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tenkinus ieÅ¡kinį, buvo areÅ¡tuotos atsakovų lėšos sÄ skaitose. Dėl pernelyg atsakovo R. M. teises varžančių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir buvo kreiptasi į teismÄ .Remiantis CPK 148 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimÄ , nuostatomis bei teismų praktika, vertinant tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus, nustatyta, kad praÅ¡antysis pakeisti taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones turi pagrįsti, kas sÄ lygojo tokio praÅ¡ymo pateikimÄ , pateikti tai patvirtinančius įrodymus ir, praÅ¡ant leisti naudotis atitinkama lėšų suma bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, jÄ apibrėžti.

IÅ¡ praÅ¡ymų turinio ir kartu su jais teikiamų įrodymų spręstina, kad pareiÅ¡kėjÄ kreiptis į teismÄ dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių skatina jo sveikatos bÅ«klė – nustatytas nedarbingumas, kuris riboja jo galimybes gauti pajamas iÅ¡ darbinės veiklos, todėl pareiÅ¡kėjas siekia, kad teismas leistų jam naudotis areÅ¡tuotomis lėšomis, tačiau praÅ¡o, kad teismas ex officio nustatytų tokiÄ sumÄ . Teismų praktikoje, vertinant sumos, bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, dydį, nustatyta, kad paprastai yra paliekama neareÅ¡tuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į skolininko ir jų Å¡eimos narių, ypač mažamečių vaikų, poreikius; siekiant įvertinti, kokia pinigų suma yra bÅ«tina atsakovų Å¡eimos poreikiams tenkinti, vadovaujamasi įvairiais kriterijais: teisingumo bei protingumo principais, Vyriausybės nustatytu minimalaus mėnesio atlyginimo dydžiu arba vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-158/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1393/2010).Vidutinis mėnesinis darbo užmokesčio dydis, kaip kriterijus nustatant sumÄ , kuria pareiÅ¡kėjui leistina naudotis iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų gali bÅ«ti parenkamas tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas nepateikia duomenų apie bÅ«tinumÄ tenkinti specialiuosius poreikius.

Å uo atveju pareiÅ¡kėjas pažymi, kad viena iÅ¡ aplinkybių, sÄ lygojusių pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra jo negalios nulemtų specialiųjų poreikių buvimas, todėl teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesant pareiÅ¡kėjo nurodytai pinigų, bÅ«tinų jo poreikiams patenkinti sumai, negali orientaciniu kriterijumi pasirinkti minimaliÄ mėnesinę algÄ , kadangi paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais nurodyta, kad jos nepakanka bÅ«tinų poreikių ir sveikatos bÅ«klės nulemtų specialiųjų poreikių tenkinimui.

Apeliacinio teismo vertinimu, nesant duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių apelianto ir jo Å¡eimos finansinę padėtį, jo sveikatos bÅ«klei palaikyti bÅ«tinų per mėnesį skirti lėšų sumÄ ir kitas bÅ«tinas, pagrįstas iÅ¡laidas, bei teismui negalint orientaciniu kriterijumi nustatant tokiÄ sumÄ pasiremti minimalios mėnesinės algos dydžiu, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, nustatant pareiÅ¡kėjui bÅ«tiniems poreikiams tenkinti skirtÄ bÅ«tinÄ lėšų sumÄ , kadangi nesant objektyvių kriterijų, kuriais remiantis turėtų bÅ«ti nustatyta tokia suma, teismas gali pernelyg suvaržyti apelianto teises, todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡i teismo nutartis neužkerta galimybės R.

M. pateikti Vilniaus apygardos teismui motyvuotÄ ir pagrįstÄ praÅ¡ymÄ pakeisti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodant pareiÅ¡kėjo, jo Å¡eimos, poreikiams, įvertinus jo sveikatos bÅ«klę ir jai palaikyti bÅ«tinas tenkinti bÅ«tinÄ skirti lėšų sumÄ bei jÄ pagrindžiančius įrodymus (CPK 148 straipsnis; 178 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaEgidija TamoÅ¡iÅ«nienė